- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- ATP-249-175/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00680-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno AVPK Kaišiadorių rajono Policijos komisariato (toliau Komisariatas) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimo J. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad J. Ž., 2012-09-10, apie 9.37 val., kelio Vilnius – Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre, Kaišiadorių r., vairuodamas automobilį nepasirinko tokio saugaus greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip pat nepasirinko tokio saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę, o po smūgio į jo vairuojamo automobilio galinę galį atsitrenkė dar vienas automobilis, eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Už šį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK 2012-10-16 nutarimu J. Ž. nubaustas 100 Lt bauda.
J. Ž. apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013-01-31 nutarimu jo skundą patenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK 2012-10-16 nutarimą, kuriuo J. Ž. nubaustas pagal 127 str. 2 d. – 100 Lt bauda ir administracinę bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukė. Tokį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad J. Ž. inkriminuojamas pažeidimas neįrodytas, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Šalies argumentai
Komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Kauno AVPK Kaišiadorių rajono PK nutarimą. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas rėmėsi J. Ž. paaiškinimais, tačiau jie yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat teismas neteisingai įvertino kitų eismo dalyvių - J. P. ir A. V. duotus paaiškinimus. J. P. savo paaiškinime nurodė, jog pajuto tik vieną smūgį, šis jos teiginys nepaneigia J. Ž. kaltės, kadangi J. Ž. vairuojamas automobilis vieną kartą trenkėsi į jos vairuojamą automobilį. Ir tik po to, kai J. P. vairuojamas automobilis po smūgio atšoko nuo J. Ž. vairuojamo automobilio, į J. Ž. vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs D. R. vairuojamas automobilis. Todėl logiška, jog J. P. pajuto tik vieną smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį. Liudytojas A. V. savo paaiškinime taip pat teigia, jog į J. P. vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs J. Ž. automobilis ir tik po sekundės į J. Ž. vairuojamą automobilį atsitrenkė D. R. vairuojamas automobilis. Taip pat nurodo, jog J. P. vairuojamas automobilis po smūgio atšoko nuo J. Ž. automobilio ir atsitrenkė į pirma eismo juosta važiavusį vilkiką. Skunde teigia, kad D. R. ir J. Ž. duoti parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi jie abu yra pripažinti eismo įvykio kaltininkais. Skunde pažymima, jog teismas neužsimena apie eismo įvykio schemą, kuri yra vienas svarbiausių eismo įvykio įrodymų. Iš šios schemos, sudarytos eismo įvykio vietoje, matyti transporto priemonių išsidėstymas kelyje po eismo įvykio, jų tarpusavio ryšys bei atstumai ir pan. Nagrinėjant eismo įvykį taip pat daug ką galima spręsti išnagrinėjus transporto priemonių apgadinimus, nors teismas to tinkamai nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas rėmėsi J. Ž. paaiškinimais, tačiau jie yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau iš byloje surinktų duomenų nebuvo nustatyta, jog J. Ž. sąmoningai davė neteisingus parodymus ar, kad jie yra nenuoseklūs, taip siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Priešingai, J. Ž. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes neprieštarauja kitų liudytojų parodymams, patvirtina eismo įvykio aplinkybes, todėl vertinti juos kritiškai pagrindo nėra.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino kitų eismo dalyvių - J. P. ir A. V. duotus paaiškinimus. Tačiau su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. Savo paaiškinime liudytoja J. P. nurodė, kad staiga priekyje pamačiusi kliūtį ir neturėdama galimybės persirikiuoti į pirmą eismo juostą pradėjo staigiai stabdyti. Staiga pajuto vieną smūgį į galinę automobilio dalį ir tuomet ji savo automobiliu dar kliudė vilkiką. J. Ž. duodamas parodymus teigė, kad jis važiuodamas priekyje pamatė staigiai pradėjusį stabdyti automobilį. Stengdamasis išvengti susidūrimo, jis taip pat pradėjo staigiai stabdyti, bandė trauktis į kairę kuo arčiau skiriamosios juostos, tačiau nespėjęs sustoti pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis buvo stipriai nublokštas į priekį, dėl ko dešiniu automobilio kampu atsitrenkė į priekyje stabdžiusio Mazda automobilio galinę dalį. Tuomet nuo smūgio sumėtytas priekyje važiavęs automobilis Mazda dešine puse atsitrenkė į tuo metu pirma eismo juosta važiavusį vilkiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad liudytojų J. Ž. ir liudytojos J. P. įvykio mechanizmo apibūdinimas sutampa. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. V. nurodė, jog jam matomumą dalinai užstojo krovininis automobilis, todėl kuris automobilis pirmas atsitrenkė pasakyti tiksliai negalėjo, tačiau matė, kad smūgis į automobilį Mazda iš paskos važiuojančių dviejų automobilių įvyko vienu metu. Tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino D. R. parodymus, kadangi jo parodymai neatitinka liudytojų J. P., A. V. parodymų. Liudytojas A. V. nurodė, kad iš paskos važiuojančių dviejų automobilių smūgis įvyko vienu metu, o vertinant D. R. parodymus, tai susidūrimai turėjo būti ne vienu metu, o vienas po kito.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinus eismo įvykio vietos schemą, galima daryti išvadą, kad pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi buvo VW Crafter vairuotojo veiksmai, kadangi VW Crafter vairuotojas nepasirinko tokio saugaus greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Pažymėtina, kad D. R. vairavo automobilį su priekaba, ant kurios buvo krovinys, kurių visų bendroji masė siekė apie 5 tonas, todėl akivaizdu, kad tokio tipo ir bendros masės transporto priemonės (su jos junginiais) stabdymo kelias yra ilgesnis. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad po eismo įvykio tarp automobilio Opel ir VW Crafter atstumas yra 92 metrai (Mazda — Opel atstumas 24,7 metrai, Opel - VW Crafter atstumas 92 metrai). Tikint D. R. parodymais, kad jo vairuojamas automobilis VW Crafter atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Opel, kuris prieš tai trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį Mazda, būtų galima teigti, jog automobilis VW Crafter turėjo atsitrenkti į beveik sustojusį ar stovintį Opel automobilį. Tačiau eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas toks atstumas tarp automobilio Opel ir VW Crafter (92 metrai) paneigia D. R. nurodytą eismo įvykio versiją. Minėtas 92 metrų atstumas galėjo atsirasti tik abiem transporto priemonėms judant ta pačia kryptimi ir dideliu greičiu (didelį greitį patvirtina minėtas atstumas tarp VW Crafter ir Opel automobilių) iš galo atvažiavusiam automobiliui VW Crafter su priekaba ir kroviniu atsitrenkus į priekyje važiuojantį automobilį Opel, kuris judėdamas ta pačia krytimi stipriai buvo nublokštas į priekį, ir atsitrenkė į ta pačia krytimi važiuojantį automobilį Mazda, o Mazda automobilis nublokštas į priekį kliudė vilkiką.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti įrodymai byloje nepatvirtina J. Ž. 2012-10-16 pareigūnų nutarimu inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. Todėl skundžiamu nutarimu apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino 2012-10-16 pareigūnų nutarimą šioje byloje ir teisingai administracinio teisės pažeidimo bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukė. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas tinkamai nevertino eismo įvykio vietos schemos, kuri yra vienas svarbiausių eismo įvykio įrodymų, taip pat neišnagrinėjo transporto priemonių apgadinimų, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Kauno AVPK Kaišiadorių rajono Policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.