Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, J. Ž., jo atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63N-2043788-12 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistė A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad J. Ž. 2012 m. rugsėjo 10 d., apie 9.37 val., kelio Vilnius – Klaipėda 76,902 kilometre, Kaišiadorių r., vairuodamas automobilį nepasirinko tokio saugaus greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip pat nepasirinko tokio saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią ir stabdžiusią transporto priemonę, o po smūgio į jo vairuojamo automobilio galinę galį atsitrenkė dar vienas automobilis, eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Už šį administracinį teisės pažeidimą J. Ž. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda.

Pareiškėjas J. Ž. skundžia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2012 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, prašo jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. rugsėjo 10 d. apie 9.37 val. važiavo iš Kauno į Vilnių antra eismo juosta. Važiuodamas priekyje pamatė staiga pradėjusį stabdyti automobilį. Stengdamasis išvengti susidūrimo, jis taip pat pradėjo staigiai stabdyti, bandė trauktis į kairę pusę kuo arčiau skiriamosios juostos, tačiau nespėjęs sustoti, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Nors stabdžių pedalo nebuvo atleidęs, tačiau nuo smūgio jo vairuojamas automobilis buvo stipriai nublokštas į priekį, dėl ko dešiniu automobilio kampu atsitrenkė į priekyje stabdžiusio automobilio galinę dalį. Tuomet nuo smūgio sumėtytas priekyje stabdęs automobilis dešine puse atsitrenkė į tuo metu pirma eismo juosta važiavusį vilkiką. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis ta, kad automobilio VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiavęs paskui jį, nepasirinko tokio saugaus greičio, kad atsiradus kliūčiai kelyje kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, taip pat nepasirinko tokio saugaus atstumo iki priekyje jo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, dėl ko jis atsitrenkė į priekyje važiavusį ir staiga stabdžiusį automobilį. Šią aplinkybę patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, kad tarp jo automobilio ir į jį atsitrenkusio automobilio yra 92 metrų atstumas, kas rodo, kad paskui jį važiavęs automobilis važiavo didesniu greičiu nei jis. Taip pat tai patvirtina ir priekyje važiavusio automobilio vairuotoja.

Teismo posėdžio, vykusio 2013-01-03, metu apklausta J. P. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. apie 10.00 val. automobiliu Mazda 323 važiavo iš Kauno į Vilnių antra kelio juosta. Staiga priekyje pamatė kliūtį ir kadangi nebuvo galimybės persirikiuoti į pirmą eismo juostą, pradėjo staigiai stabdyti. Iš pradžių stabdė švelniau, o paskui stipriai, nes matė, kad kliūtis artėja. Matė, kad paskui ją važiuoja šviesus automobilis, o paskui šį tamsus automobilis. Staiga pajuto smūgį į galinę automobilio dalį ir pajuto, kaip jos automobilį griebė pirma eismo juosta važiuojantis krovininis automobilis. Smūgis į automobilio galą buvo vienas( b.l.41).

Teismo posėdžio, vykusio 2013-01-03, metu apklaustas D. R. paaiškino, kad 2012-09-10 automobiliu VW Crafter su priekaba ( ant priekabos pakrautu automobiliu Audi A4“) važiavo keliu iš Kauno į Vilnių antra eismo juosta, apie 85 kilometrų per valandą greičiu. Matė priekyje važiuojantį automobilį Mazda, prieš jį važiavo automobilis Opel Astra. Pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis Opel Astra pradėjo staigiai stabdyti, iš pastarojo ratų rūko dūmai. Jam užsifiksavę ( kiek jo akys matė) , kad automobilis Opel Astra trenkėsi į automobilį Mazda, o tada jis trenkėsi į Opel automobilį. Po smūgio automobilis Opel pariedėjo, o ar pariedėjo automobilis Mazda, nematė( b.l.41).

Teismo posėdžio, vykusio 2013-01-22, metu apklaustas liudytoju A. V. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. automobiliu iš Kauno vežė putų polistirolą. Lenkiant dviem krovininiams automobiliams atsilaisvino įtempimo diržai ir vienas polistirolo pakas iškrito į važiuojamąją dalį, kuris buvo nuneštas į antrą eismo juostą. Sustojęs kelkraštyje, jis ėjo pasiimti pamesto putų polistirolo pako, ranka rodydamas ženklus važiuojantiems automobiliams ( vieni automobiliai kliūtį apvažiavo, kiti persirikiavo į pirmą kelio eismo juostą). Liudytojo parodymu, pirma kelio eismo juosta važiuojantis krovininis automobilis sulėtino greitį, o antra eismo juosta atvažiuojantis automobilis Mazda pralenkė krovininį automobilį ir staiga pradėjo stabdyti. Jam matomumą dalinai užstojo krovininis automobilis, todėl kuris automobilis į kurį pirmas atsitrenkė negalintis tiksliai pasakyti negalėjo ( iš dalies užstojo krovinis automobilis), tačiau matė, kad smūgis į automobilį Mazda iš paskos važiuojančių dviejų automobilių įvyko vienu metu( b.l.47).

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai( b.l.43).

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

Pagal ATPK 301 str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas); vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 132 p.); vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 133 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Todėl akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nepakanka nustatyti tik kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimo faktą. Būtina nustatyti ir asmenį, kuris kaltas dėl šio pažeidimo. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. savo kaltės dėl pažeidimo padarymo nepripažįsta, nuo pat administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo pradžios teigė, kad ne jis pirmas atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį Mazda, o atsitrenkė dėl to, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis VW Crafter. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, taip pat nesutinka su Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK išvada, ir sprendžia, kad nėra neginčijamų bei patikimų įrodymų, kad J. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį pažeidimą. Darydamas šią išvadą teismas remiasi J. Ž. parodymais, duotais teismo posėdžio bei bylos tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotais J. P., galinčios tiksliausiai nurodyti, kiek smūgių įvykio metu ji pajutusi, parodymais (b.l. 41), kad įvykio metu ji pajutusi vieną smūgį į jos vairuojamo automobilio Mazda galinę dalį. Tokias pačias įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo 2012-10-23 paaiškinime tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad nutarimas priimtas vadovaujantis A. V. bei D. R. paaiškinimais, kadangi 2012-09-10 patrulio V. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietoje dėl eismo įvykio sudėtingumo nustatyti kaltininko nebuvo galimybių. Tačiau kaip matyti iš liudytojo A. V. paaiškinimų, duotų administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu, jis dviejuose paaiškinimuose nurodė skirtingas įvykio aplinkybes: 2012-09-10 paaiškinime nurodė, kad pirmas važiavęs automobilis, bandydamas apvažiuoti kliūtį, trenkėsi į pirma kelio juosta važiavusį krovininį automobilį, o paskui į jį trenkėsi dar du iš paskos važiavę automobiliai; 2012-10-22 paaiškinime A. V. parodė, kad automobilis Opel trenkėsi į tą stabdantį automobilį , po smūgio pirmasis automobilis buvo nublokštas link vilkiko ir į jį atsitrenkė, kai Opelis atsitrenkė į tą pirmą automobilį , po sekundės į tą patį Opelį atsitrenkė kitas iš galo važiavęs automobilis, praktiškai susidūrimai įvyko vienu metu. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. parodė, kad jam matomumą užstojo krovininis automobilis, todėl jis tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybių negalintis, bei parodė, kad smūgis iš galo važiuojančių dviejų mašinų įvyko vienu metu (b.l. 47). Teismas nesivadovauja D. R. paaiškinimais, kad pirma automobilis Opel atsitrenkė į automobilį Mazda, o tada jo vairuojamas automobilis VW Crafter atsitrenkė į automobilį Opel, kadangi šie jo parodymai prieštarauja J. P. , bei liudytojo A. V. duotiems parodymams. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys adm.b.Nr.N9-990/2006, Nr.N62 – 3686/2008).

Teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad J. Ž. inkriminuojamas pažeidimas neįrodytas, todėl nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Šiuo atveju J. Ž. veikoje nesant pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. įvykio ir sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla J. Ž. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1d. 1 p., 302 str. 1d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. Ž. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK 2012 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 63N-2043788-12, kuriuo J. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. , nubaustas 100 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Nr. 63N-2043788-12 grąžinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK.

Nutarimas per 20 d. nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Kauno apygardos teismui