Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. J. (E. J.) ir jo atstovei advokatei Jelenai Cvirko,

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Gediminui Grigaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. J. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Gedimino Grigaliaus 2024 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-563-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Institucija) vyriausiojo specialisto Gedimino Grigaliaus 2024 m. sausio 17 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. J. nubaustas 500 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. gruodžio 28 d. nustatyta, jog jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neįvykdė 2023 m. lapkričio mėn. 27 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (kuris įteiktas per Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) interneto svetainės autorizuotą sritį Mano VMI) iki 2023 m. gruodžio 7 d. pateikti 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu vykdytų sandorių su Lenkijos PVM mokėtoju D. K. (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtinančius dokumentus: D. K. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su D. K. registrus, paslaugų, perparduotų D. K., gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais registrus ir kitus turimus dokumentus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdytus sandorius su D. K., tuo vadovas E. J., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2, 5 dalis.

E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. sausio 17 d. VMI nutarimą administracinio nusižengimo byloje VMI-01-ANR_N-563-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Skunde nurodo, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, bendrovė veiklą vykdo 14 metų. 2023 m. lapkričio pradžioje su juo el. paštu, o vėliau ir telefonu susisiekė VMI darbuotoja A. B., kuri paprašė pateikti Bendrovės 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu vykdytų sandorių su Lenkijos PVM mokėtoja D. K. patvirtinančius dokumentus. Atsakė tiek el. paštu, tiek telefonu, kad prašomų dokumentų nebeturi, nes jie nebėra saugomi praėjus 10 metų privalomojo dokumentų saugojimo terminui, paaiškino, kad neturi galimybės pasitikrinti ir SEB banko sąskaitoje informacijos, kadangi ji yra uždaryta pačios Bendrovės prašymu. Į pateiktą laišką A. B. atrašė patvirtindama, kad informaciją gavo. Po šios informacijos pateikimo su šia darbuotoja dar buvo kalbėta telefonu, pats pasiūlė institucijai pateikti paklausimą bankui, vėlesnių pokalbių metu ši darbuotoja nurodė iš banko gavusi reikalingą informaciją ir dokumentus. 2023 m. lapkričio 27 d. Institucijos nurodymą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas per Mano VMI perskaitė tik 2024 m. vasario 6 d. (pridėta Mano VMI portalo paskyros nuotrauka). Anksčiau šio pranešimo nematė (nepastebėjo). Tačiau šiame nurodyme buvo prašoma tos pačios informacijos, dėl kurios savo atsakymą Pareiškėjas Institucijos darbuotojai pateikė dar 2023 m. lapkričio 20 d., o Institucijos darbuotoja tą pačią dieną el. laišku patvirtino, kad informaciją gavo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neatsisakė teikti institucijai jos prašomą informaciją, priešingai – paaiškino, kad prašomų dokumentų nebeturi, nes nebėra saugomi, pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės pateikti prašomos informacijos ir dokumentų. Pats Pareiškėjas noriai bendradarbiavo su Institucija ir pats pasiūlė Institucijos darbuotojai A. B. prašomą informaciją gauti iš SEB banko, kurią, kaip minėta, Institucija gavo. Nors tai buvo pasakyta telefoninių pokalbių metu, tačiau, kiek jam žinoma, tokie pokalbiai yra įrašomi ir galėtų būti perklausyti. Taip pat nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nepažeidė, noriai bendradarbiavo su institucija, argumentuotai paaiškino, kad dokumentų nebeturi. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.

Jei būtų vertinama, kad pareiškėjas padarė aptariamą pažeidimą, prašo atsižvelgti į visas aplinkybes ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, kadangi pareiškėjas, kaip minėta, buvo nurodęs objektyvias priežastis, dėl kurių neturėjo galimybės pateikti prašomos informacijos, padėjo Institucijos darbuotojai gauti duomenis ir dokumentus iš kitų asmenų, tai reiškia, kad geranoriškai bendradarbiavo su Institucija ir nebandė nuslėpti informacijos ar dokumentų. Pareiškėjas niekada nebuvo baustas už tokio pobūdžio pažeidimus, nors Bendrovės vadovo pareigas eina jau 14 metų.

Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Institucijos darbuotoja 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. ((duomenys neskelbtini) RES – (duomenys neskelbtini) informavo Įmonę jog atliekama jų stebėsena dėl sudarytų sandorių su Lenkijos mokesčių mokėtoja D. K. bei prašoma iki 2023 m. lapkričio 6 d. pateikti konkrečią informaciją apie atliktus sandorius bei suteiktas paslaugas. Pranešimas buvo perskaitytas jo išsiuntimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 25 d. Įmonės įgaliotų asmenų per Įmonės Mano VMI portalo paskyrą, taip pat siunčiamas ir įgaliotiems asmenims su pranešimais jų nurodytais el. pašto adresais. Įmonės vadovas taip pat gavo tokį pranešimą. 2023 m. lapkričio 11 d. gautas Pareiškėjo el. laiškas, kuriuo minima, kad Įmonė neturi dokumentų, nes jų nebesaugo, todėl 2023 m. lapkričio 27 d. buvo surašytas mokesčių administratoriaus nurodymu (toliau – ir MAN) Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). MAN įteiktas Įmonei per Mano VMI portalą bei siųsti pranešimai el. paštu Įmonės įgaliotiems asmenims. Vienas iš įgaliotų asmenų MAN perskaitė jo išsiuntimo dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. Savo esme MAN prašoma pateikti informacija bei 2023 m. spalio 25 d. raštu siunčiami pranešimai nėra vienodi, kadangi MAN nereikalavo pateikti PVM sąskaitų faktūrų. Taip pat Pareiškėjo argumentas, jog pats vadovas asmeniškai MAN perskaitė tik 2024 m. vasario 6 d. nepaneigia fakto, jog MAN buvo Įmonei įteiktas tinkamai bei perskaitytas tą pačią dieną Įmonės įgalioto asmens. Pagal MAN Įmonė buvo įpareigota pateikti prašomus dokumentus iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau jokios informacijos nepateikė. Taigi, įvertinus aplinkybes, Pareiškėjui 2023 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei 2024 m. sausio 17 d. paskirta nuobauda už administracinį pažeidimą. Iš Pareiškėjo nebuvo gauta jokių paaiškinimų ar papildomos informacijos dėl padaryto administracinio nusižengimo, taip pat akivaizdu, kad Pareiškėjas nesutinka su paskirta administracine nuobauda. Aplinkybė, jog Pareiškėjas nurodė kreiptis į banką neturėtų būti laikoma, kad jis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.

Mokesčių administratorius nebereikalavo pateikti PVM sąskaitų faktūrų, nes joms iš tiesų jau buvo suėjęs saugojimo terminas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnį, tačiau kitiems dokumentams toks terminas dar nebuvo suėjęs. MAN buvo prašoma pateikti dokumentus bei informaciją už 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvo įstatymu Nr. V-100 patvirtinta „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė (toliau – ir Rodyklė), Rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai. Rodyklės dokumentų saugojimo 10.15 papunktyje nustatyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų, taip pat ir kitiems dokumentams paprastai taikomas 10 metų laikotarpis. Kadangi neapibrėžtas laikotarpis, nuo kada prasideda saugojimo laikotarpis, manytina, kad saugojimas skaičiuojamas kalendoriniais metais, nebent atskiri įstatymai nurodo kitaip. Taigi, įvertinus aplinkybes Pareiškėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nepateikė jokios informacijos ar duomenų, todėl Institucija prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti (b. l. 34-35).

Posėdžio metu Pareiškėjo atstovė skundą palaikė. Nurodė, kad ANK 505 straipsnis numato atsakomybę už nebendradarbiavimą su institucija arba kliudymą atlikti veiksmus. Šiuo atveju, kliudymo nebuvo. Pareiškėjas susirašinėjo, bendravo telefonu su Institucijos atstove. Institucijos buvo prašomi Lenkijos subjekto, su kuriuo turėjo sandorius, dokumentai. Institucijos prašymas Pareiškėjui pirmą kartą buvo pateiktas 2023 m. spalio 25 d., praėjus daugiau nei 10 metų po to laikotarpio, už kurį buvo prašomi dokumentai. Pareiškėjas atsakė, kad nesaugo PVM sąskaitų faktūrų, nei kitų ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, nes yra suėjęs 10 metų privalomojo saugojimo terminas, dokumentai buvo sunaikinti praėjus nustatytam terminui. Pareiškėjui bendraujant telefonu su Institucijos atstove pasakė, kad galėjo ištraukti informaciją iš SEB banko sąskaitos, kurią turėjo 2013 m., bet Įmonės sąskaita buvo uždaryta. Pareiškėjas Institucijos specialistei patarė, kad Institucija savarankiškai gali kreiptis į SEB banką su prašymu pateikti reikalingą informaciją. Vėliau Institucijos atstovė patvirtino, kad gavo informaciją iš SEB banko. Atsiliepime Institucija nurodo, kad vadovaujasi Rodykles 10.15 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai turi būti saugomi 10 metų. Institucija nurodo, kad neprašė pateikti PVM sąskaitų faktūrų, nes joms buvo suėjęs saugojimo terminas. Rodyklės 10.15 papunktyje yra įvardintos: sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kita, visiems yra taikomas 10 metų saugojimo terminas. Institucija skaičiuoja, kad sąskaitoms faktūroms suėjo 10 metų saugojimo terminas, o mokėjimo pavedimams, kasos pajamų ir išlaidų orderiams nesuėjo, nors jie yra toje pačioje eilutės Rodyklės 10.15 papunktyje. Jeigu nėra numatyta teisės akte terminų, tūrėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.119 straipsniu. Institucija pripažįsta, kad sąskaitoms faktūroms 10 metų terminas suėjęs, o ūkinę operaciją pragrindžiantiems dokumentams terminas nesuėjęs. Institucija pripažino, kad PVM sąskaitų faktūrų pateikti nereikia, nes joms suėjo 10 metų terminas, o kitų dokumentų terminas skaičiuojamas 10 metų, kas yra nesąžininga. Priežastis, dėl kurios dokumentai buvo nepateikti - Pareiškėjas neturėjo dokumentų pasibaigus jų saugojimo terminui. Tarp Institucijos prašomų dokumentų vienintelis skirtumas buvo tai, kad pirmą kartą prašė pateikti ir PVM sąskaitas faktūras, o antrą kartą prašė tų pačių dokumentų, išskyrus PVM sąskaitas faktūras. Kaip ir anksčiau minėta, be susirašinėjimo, buvo bendrauta ir telefonu su Institucijos atstove A. B., gal 5 kartus. Pareiškėjo situacija buvo paaiškinta, mėginta bendradarbiauti ir padėti. Mokesčių administratoriaus nurodymo nepamatė laiku, tačiau, pirmiausia, informacija buvo siųsta el. paštu. Pirmą laišką Pareiškėjas matė, o antras laiškas buvo siųstas per Mano VMI sistemą, kuris buvo peržiūrėtas vėliau. Skundas buvo pateiktas tą pačią dieną, kada nurodė, jog gavo laišką 2024 m. vasario 6 d., bet administracinio nusižengimo protokolą Pareiškėjas buvo gavęs ankščiau el. paštu. Pareiškėjas domėjosi, kada vyks nagrinėjimas, nors žodinio proceso tvarka jis nagrinėjime nedalyvavo, bet visa informacija, apie nutarimo nagrinėjimą, priimamą sprendimą jam buvo žinoma. Bendravimas buvo platesnis, nei nurodytas skunde, kadangi advokatei Pareiškėjas nepateikė visų susirašinėjimų. Iš Institucijos buvo prašoma neįmanomų dalykų, nes duomenų neliko. Prašoma, nepanaikinus baudos, ją sumažinti, kadangi buvo intensyviai bendradarbiaujama ir nebuvo jokio piktavališkumo.

E. J., apklaustas teisme, skundą palaikė. Paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 27 d. Institucijos pateiktą nurodymą pamatė 2024 m. vasario 6 d., o įmonės buhalterė perskaitė tą pačią dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d., šioje situacijoje įvyko nesusipratimas. Jis visą laiką su mokesčių inspektore bendradarbiavo pats, komunikuodavo el. paštu, skambučiais. Visus dokumentus (sąskaitas, CMR važtaraščius), informaciją gaudavo į savo paštą. Jei būdavo skambučių, tai buhalterė apie gautą skambutį pranešdavo jam. Jis inspektorei aiškino, kas yra CMR važtaraštis, kas yra vežėjas, kas yra ekspeditorius. Galbūt buhalterė perskaičius pranešimą, pagalvojo, kad tai eilinis prašymas, raštas, gal pamiršo, gal neįsigilino, nepranešė apie 2023 m. lapkričio 27 d. nurodymą. Su mokesčiu inspektore bendravo lapkritį. Visus duomenis pateikė iki 2023 m. lapkričio 27 d., paskutinis jo siųstas laiškas Institucijai buvo 2023 m. lapkričio 20 d. Prieš tai, kai bendravo su mokesčių inspektore, ką gaudavo, kai jis būdavo išvykęs, buhalterė pranešdavo, bet dar iki nurodymo gavimo, buvo visą galimą informaciją pateikęs. Po 2023 m. lapkričio 27 d. nieko daugiau nebedarė, nes viskas, ką buvo galimą pateikti, paaiškinti, buvo padaryta. VMI sistema, kaip įmonės vadovas, praktiškai nesinaudoja, nebent, kai gauna pranešimą į el. paštą, tada mato, bet prie vadovaujamų įmonių nesijungia, nes neturi tam laiko. Kadangi vadovauja trims įmonėms, laiškų kiekis būna labai didelis, jei dar išvykstą į komandiruotę, pavyzdžiui, į Azijos šalis, kur nėra interneto, tai laiškų per savaitę gali susikaupti ir apie 500, fiziškai kartais nelabai pavyksta viską sužiūrėti. Šiuo konkrečiu atveju yra įsitikinęs, kad inspektorei yra atsakęs viską detaliai. Kai inspektorė kreipėsi į banką ir dar papildomai paprašė kitų dokumentų, jie jų ieškojo archyvuose, išrašuose, tikrino susirašinėjimus, ar kas nors liko, nes per tą laiką tris kartus keitėsi buhalterinės programos, keitėsi ir CMR programos. Kadangi nieko nerado, pasiūlė kreiptis institucijai į CMR nurodytus vežėjus, kurie buvo tų krovinių gavėjai, ir į vežėjus. Visą laiką bendradarbiavo su mokesčiu inspektore A. B. Jis prašė, kad atsiųstų sąskaitos numerį ar CMR, ar dar ką nors, kad bandytų ieškoti ir kitais būdais prašomų dokumentų, ji tada atsiuntė pora pavyzdžių, kuriuos jai atsiuntė Lenkijos mokesčių inspekcija, bet nieko nerado. Bandė susisiekti ir su klientu, bet nepavyko. Į visus siųstus inspektorės el. laiškus jis atsakė. Nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. neatsimena, kad būtų ką nors atsakę Institucijai, nebent telefonu, bet neatsimena, nes bendravimas buvo aktyvus iki to laiko. 2023 m. lapkričio 27 d. nurodymu buvo prašoma pateikti tuos pačius dokumentus, kurių ieškojo bendraujant su inspektore ir iki to laiko.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundo prašė netenkinti. Pirmuoju prašymu buvo prašoma pateikti sąskaitos faktūras ir kitus duomenis, tada pamatė, kad terminas yra parėjęs ir jie neturi pagrindo reikalauti sąskaitų faktūrų, todėl nurodymu buvo reikalaujama pateikti visus kitus dokumentus, sutartis, registrus ir pan., nes Lenkijos Mokesčių inspekcija reikalavo tokių dokumentų. Pagrindinis skirtumas, kad administraciniu nurodymu nebebuvo prašoma sąskaitos faktūrų. Pirmuoju prašymu buvo geranoriškai prašoma duomenų, antruoju atveju buvo imamasi griežtesnių reikalavimų. Pareiškėjas nagrinėjime nedalyvavo, inspektorė A. B. keliais sakiniai nurodė, kad bendradarbiavo su E. J., kadangi pokalbiai nebuvo įrašomi, taigi buvo sunku vertinti, kad bendradarbiavimas buvo. Jiems buvo nurodoma, kad E. J. nesutinka pateikti duomenų, nes ginčijo suėjus 10 m. terminui. Kadangi protokolas buvo įteiktas, duomenys negauti, todėl buvo vertinta, kad bendradarbiavimo nebuvo.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjas nubaustas už tai, kad, būdamas Įmonės vadovu, neįvykdė 2023 m. lapkričio 27 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (kuris įteiktas per VMI interneto svetainės autorizuotą sritį Mano VMI) iki 2023 m. gruodžio 7 d. pateikti 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu vykdytų sandorių su Lenkijos PVM mokėtoju D. K. patvirtinančius dokumentus: D. K. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su D. K. registrus, paslaugų, perparduotų D. K., gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais registrus ir kitus turimus dokumentus, patvirtinančius Įmonės vykdytus sandorius su D. K., būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį.

Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. spalio 25 d. raštu VMI kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini), prašydama iki 2023 m. lapkričio 6 d. pateikti: sutartis, užsakymus, PVM sąskaitas – faktūras, gabenimo, apmokėjimo, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, atsiskaitymo registrus ir kitus turimus dokumentus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdytus sandorius su D. K. ir paslaugų, parduotų D. K., įsigijimo dokumentus, sutartis, užsakymus, PVM sąskaitas – faktūras, gabenimo, apmokėjimo, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų, atsiskaitymo registrus ir kitus turimus dokumentus. Jei paslaugas teikė UAB (duomenys neskelbtini), prašoma pateikti komandiruočių įsakymus, kelionės lapus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, komandiruotės paskaičiavimą ir kitus turimus dokumentus, patvirtinančius paslaugų teikimą (b. l. 12). E. J. 2023 m. lapkričio 20 d. el. laišku VMI atstovei nurodė, kad neturi galimybės pateikti prašomų dokumentų, kadangi jų jau nebeturi, pasibaigus privalomam saugojimo terminui, taip pat neturi galimybės pažiūrėti informacijos SEB banko sąskaitoje, kadangi bendrovės sąskaita buvo uždaryta prieš kurį laiką, patiems atsisakius šio banko paslaugų. A. B. tą pačią dieną patvirtino laiško gavimą (b. l. 9, 10). Matyti, kad byloje yra pateiktas tik vienas pareiškėjo siųstas laiškas VMI atstovei, prašiusiai pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti E. J. paaiškinimais, kad bendravimas su institucijos atstove buvo vykdomas kur kas intensyviau (pasak pareiškėjo, buvo net prašoma pateikti keletą dokumentų pavyzdžių, siekiant surasti bendrovės sistemoje ar archyve galimai esančius dokumentus, kas, pareiškėjo teigimu, ir buvo padaryta). E. J. nurodė, kad prašomų dokumentų buvo ieškoma intensyviai, bandoma susisiekti ir su pačiu klientu. 2023 m. lapkričio 27 d. surašytas Mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio 7 d. pateikti 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio sutartis, išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su D. K. registrus ir kitus turimus dokumentus, patvirtinančius UAB (duomenys neskelbtini) vykdytus sandorius su D. K. ir paslaugų, parduotų D. K., įsigijimo dokumentus, gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus, atsiskaitymo su paslaugų teikėjais registrus ir kitus turimus dokumentus. Jame taip pat nurodyta, kad mokesčių mokėtojui dėl objektyvių priežasčių negalinčiam įvykdyti nurodymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių priežasčių paaiškėjimo dienos, pranešti VMI arba nurodytu el. paštu. Mokesčių administratoriaus nurodymas įkeltas į Mano VMI portalą 2023 m. lapkričio 27 d. ir, kaip matyti iš Institucijos pateiktų duomenų, tą pačia dieną buvo perskaitytas įmonės darbuotojos (b. l. 27) – posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, kad pranešimą perskaičiusi A. B. yra įmonės buhalterė. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas buvo įteiktas tinkamai, pareiškėjui kilo pareiga per nustatytą terminą, t. y. iki 2024 m. gruodžio 7 d. pateikti institucijos prašomus dokumentus. Teismas visiška sutinka su skundo argumentais, kad iš esmės 2023 m. spalio 25 d. prašymo ir 2023 m. lapkričio 27 d. nurodymo turinys yra analogiškas, antruoju atveju yra eliminuotos PVM sąskaitos – faktūros, kadangi pastarųjų saugojimo terminas ir pačios institucijos vertinimu yra suėjęs. Nepaisant to, tiek iš byloje esančių duomenų, tiek pareiškėjo bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo paaiškinimų matyti, kad per šį nurodytą laiką (nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 7 d.) jokia informacija, duomenys teikti nebuvo, įskaitant ir pranešimą, kad tokių duomenų, kaip nurodoma skunde, bendrovė apskritai neturi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vis tik sprendžia, kad formaliai E. J. veiksmai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kadangi nurodymas per nustatytą laiką įvykdytas nebuvo.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas teisme nurodė, kad prašomi dokumentai dar turėjo būti saugomi, buvo gauta informacija, kad asmuo neteikia duomenų dėl to, kad ginčija 10 metų saugojimo terminą, mokesčių administratoriaus nurodymas surašytas tam, kad būtų išreikalauta informacija, t. y. antruoju atveju imtasi griežtesnių priemonių. Kaip minėta, bendrovės vadovas dar iki minimo nurodymo surašymo nurodė, kad prašomi dokumentai jau nebėra saugomi bendrovėje, taigi yra sunaikinti. Tuo tarpu, ar pagrįstai dokumentai nebuvo saugomi aptariamu laikotarpiu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 40 straipsnio 2 punkte (nutarime klaidingai įvardijamas dalimi) numatyta mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad E. J. nebendradarbiavo su institucija. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad buvo dedamos pastangos surasti ir pateikti prašomus dokumentus, nepavykus to padaryti, institucijos atstovė buvo informuota apie to priežastis. Kad buvo bendrauta su VMI specialiste telefonu ir el. laiškais, teisme patvirtinto ir institucijos atstovas. Tačiau, kaip minėta, per Mokesčių administratoriaus nurodyme nustatytą terminą nebuvo pateikti prašomi duomenys, joks pranešimas VMI dėl šių aplinkybių (net ir pateikiant tą pačią informaciją) nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki gruodžio 7 d. nebuvo pateiktas, taigi nurodymas nebuvo įvykdytas, dėl ko vertintina, kad pareiškėjas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.

Skundu yra pateikiamas alternatyvus prašymas, t. y. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jei būtų vertinama, kad asmeniui pagrįstai taikyta administracinė atsakomybė.

Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui nuo 390 Eur iki 1 950 Eur. Pareiškėjui skirta 500 Eur dydžio bauda.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013). Aptariamos normos taikymas siejamas ne tik su teisingumo bei protingumo principų įgyvendinimu, bet ir su išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai nustatymu. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikomos veikos mažareikšmiškumas, nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-942/2016).

E. J. nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo. Šiuo atveju, svarstant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, įvertintina tai, kad buvo aktyviai bendraujama su VMI specialiste dar iki aptariamo nurodymo surašymo, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau prašomi dokumentai bendrovėje jau nebuvo saugomi, Pareiškėjo vertinimu, visus duomenis jau buvo pateikę anksčiau, vykdydami 2023 m. spalio 25 d. prašymą (t. y. duomenis apie tai, kad dokumentų nebeturi, pasibaigus jų saugojimo terminui). Tokios aplinkybės rodo nesant piktybiškumo pareiškėjo veiksmuose. Taigi, įvertinus aptariamo pažeidimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (administracine tvarka už analogiškus pažeidimus nebaustas, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), teismas sprendžia, kad net ir minimalios ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos (390 Eur) paskyrimas nebūtų adekvatus ir proporcingas padarytam nusižengimui. Šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, už aptariamo nusižengimo padarymą administracinės nuobaudos E. J. neskirti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto Gedimino Grigaliaus 2024 m. sausio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-563-2024 keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. J. (E. J.) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2024 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-563-2024 pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, E. J. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą administracinės nuobaudos neskirti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.