- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 1A-718-361-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-01208-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-01208-2012-1
2014 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisinta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nuosprendžiu civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 173,56 Lt žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. buvo kaltinama, bet išteisinta dėl to, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė KET 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 64 p., kuriame nurodyta, kad dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, ir 65 p., kuriame nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį, kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, t. y. 2012-12-11, apie 6 val., (duomenys neskelbtini), ji, tamsiu paros metu važiuodama dviračiu, kurio gale nebuvo nei raudonos spalvos atšvaito, nei raudonos spalvos žibinto, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį iš galo važiavusios automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojui R. K., kuris neturėjo galimybės savalaikiai pastebėti priekyje važiavusios dviratininkės, iš anksto stabdyti automobilio ir todėl su ja susidūrė. Eismo įvykio metu R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. R. kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą bei tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 173,56 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė nepatikimais nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo A. J. parodymų, teigdamas, kad pastarieji yra pažįstami (dirba vienoje įstaigoje). Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nematė su eismo įvykiu nesusiję asmenys, nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusiojo, o šiuo atveju ir liudytojo A. J., parodymų nepakanka asmens kaltei patvirtinti. Juolab, kad šie R. K. ir A. J. parodymai nėra prieštaringi ir neprieštarauja kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, išskyrus A. R. parodymus. Apklausiami tiek R. K., tiek A. J. teigė, kad A. R. dviračiu važiavo ties kelio skiriamąja juosta, o ne kelio pakraščiu. Teismas šiuos nukentėjusiojo ir minėto liudytojo parodymus laikė nepatikimais, nors jie visiškai sutampa ir su prieš eismo įvykį ir eismo įvykio metu užfiksuotomis oro sąlygomis, kadangi (duomenys neskelbtini) hidrometeorologijos stoties pažymoje nurodoma, kad 2012-12-11 apie 5.30 val. sniego storis buvo 8 cm, nuo 2.00 val. iki 6.00 val. laikėsi rūkana, o nuo 5.00 val. iki 6.00 val. silpnai snigo. Esant 8 cm sniego sluoksniui (o gal ir storesniam, nes nuo 5.00 val. vėl snigo) A. R. negalėjo važiuoti kelkraščiu ir važiuoti tiesiai. Teismas savo sprendimą grindė specialisto V. Pačebuto parodymais. Specialistas teigė, kad eismo įvykio vietoje nebuvo tinkamai surinkti pėdsakai, todėl nepavyko nustatyti konkrečios susidūrimo vietos. Tačiau apklausiamas V. Pačebutas patvirtino savo specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo dviračiu važiavusios A. R. veiksmai, t. y., kad tamsiu paros metu esant ribotam matomumui važiavo dviračiu, kurio gale nebuvo degančio raudonos šviesos žibinto bei tikėtina, raudonos spalvos atšvaito, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams. Nors nukentėjusysis R. K. teigė, kad važiavo 30 km/h greičiu, o dviračiu važiavusią A. R. pastebėjo iš maždaug 20-26 metrų atstumo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino minėtoje specialisto išvadoje nustatytų aplinkybių, kad R. K. būtų turėjęs techninę galimybę stabdydamas sumažinti automobilio važiavimo greitį iki dviratininkės važiavimo greičio ir išvengti susidūrimo, jeigu būtų turėjęs objektyvią galimybę kliūtį jo judėjimui sudariusią dviratininkę pastebėti didesniu nei 28,6 m atstumu. Automobilio sustabdymui buvo reikalingas didesnis nei 41,6 m atstumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad R. K. automobilį vairavo neatsargiai (kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs ar pan.). Todėl, prokuroro manymu, esant eismo įvykio metu buvusioms oro sąlygoms, dviratininkę pastebėti iš didesnio atstumo nei pastebėjo, rūpestingai ir nedideliu greičiu važiuodamas R. K., nebuvo galimybės. Nurodo, jog teismas išvis nevertino to, kad A. R. tamsiu paros metu, sningant ir esant rūkui, t. y. esant labai ribotam matomumui, važiavo dviračiu, kurio gale nebuvo degančio raudonos šviesos žibinto. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad tokiomis sąlygomis, kokios buvo eismo įvykio metu, A. R. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai (64 ir 65 punktai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga, sukėlusi BK 281 str. 1 d. numatytas pasekmes. Mano, jog baudžiamojoje byloje užfiksuotų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pakanka įrodymų tam, jog A. R. būtų pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymo.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą A. R. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį nepakeistą. Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teises normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų. Teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą: apklausė ją, kaltinamąją, nukentėjusįjį, liudytoją A. J., liudytoją J. Š. bei liudytoją L. J. ((duomenys neskelbtini) rajono PK patrulių būrio patrulį, kuris eismo įvykio vietoje apžiūrėjo dviratį ir jį nufotografavo). Teismas pakankamai motyvavo, kodėl laiko nukentėjusiojo ir liudytojo A. J. parodymus nepatikimais (nes jie pažįstami, be to, jų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai). Nukentėjusiojo A. K. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, kadangi jis, apklausiamas pirmą kartą teigė, jog ją pastebėjo laiku, o vėlesnių apklausų metu jis pradėjo keisti parodymus dėl dviratininkės pastebėjimo atstumo, nurodydamas, kad ją pastebėjo likus 20 arba 26 m, teisiamojo posėdžio metu – likus 30 m. Esminę aplinkybę, t. y. jog ją, A. R., važiuojančia dviračiu, pastebėjo laiku, nukentėjusysis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat nukentėjusysis nurodė, kad įvykis įvyko dėl staigių manevrų, kuriuos sąlygojo priešpriešiais atvažiuojantis automobilis su ilgosiomis šviesomis. Pasak nukentėjusiojo šis automobilis važiavo kelio viduriu, todėl nukentėjusysis turėjo ženkliai pasitraukti į kelkraštį. Taigi, pagrindinė priežastis sukėlusi eismo įvykį yra ne jos, A. R., veiksmai, bet staigūs vairuotojo manevrai, dėl kurių automobilis, esant slidžiai kelio dangai, tavo nebevaldomas. Todėl nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, kurį privalėjo pasirinkti atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Tuo tarpu jos, A. R., parodymai viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, ji teigė, jog jos veiksmai netrukdė kitiems eismo dalyviams, kadangi ji pati vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, o ant dviračio buvo visi būtini atšvaitai. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepaneigta jos, A. R., versija dėl dviračio gale buvusio raudonos spalvos atšvaito, be to, ji įvykio metu vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, todėl kelyje tikrai buvo pastebima. Priežastinį ryšį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija. Teismas vertino tiek visas specialisto akte padarytas išvadas, tiek liudytojų, jos, kaltinamosios, ir nukentėjusiojo parodymus, tiek kitą bylos rašytinę medžiagą kaip visumą, kuri, priešingai nei prokuroras nurodo apeliaciniame skunde, neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados dėl jos, A. R., veiksmų atitikimo visiems būtiniems BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiams. Be to, specialisto išvada yra grindžiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų formaliai ir aplaidžiai užfiksuotais ikiteisminio tyrimo duomenimis: 2012-12-11 kelių eismo įvykio protokolu, vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu bei jį iliustruojančiomis fotonuotraukomis. Tai akivaizdūs procesinių veiksmų trūkumai, dėl kurių ekspertas neturėjo galimybės atlikti išsamaus tyrimo. Dviračio apžiūros protokole ikiteisminio tyrimo pareigūno nėra detaliai nurodytos objektyviam ir išsamiam faktinių aplinkybių ištyrimui būtinos aplinkybės. Todėl specialisto išvada, kuria iš esmės grindžiamas prokuroro apeliacinis skundas, A. R. manymu, yra sąlyginė.
Teismo posėdyje prokuroras pateikė Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro S. M. prašymą dėl apeliacinio skundo atšaukimo.
Prokuroro apeliacinį skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras (Lietuvos Respublikos BPK 316 straipsnio 2 dalis), o tai yra pagrindas apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.