Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam R. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. gimusi (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. kaltinama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė KET 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 64 p., kuriame nurodyta, kad dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus, ir 65 p., kuriame nurodyta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį, kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Tai yra 2012-12-11 apie 6 val.00 min. Šilutės r., keliu Šilutė – Rusnė 2 km., ji, tamsiu paros metu važiuodama dviračiu, kurio gale nebuvo nei raudonos spalvos atšvaito, nei raudonos spalvos žibinto, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį iš galo važiavusios automobilio ,,Toyota Picnic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. K., kuris neturėjo galimybės savalaikiai pastebėti priekyje važiavusios dviratininkės, iš anksto stabdyti automobilio ir todėl su pastarąja (dviratininke A. R.) susidūrė. Eismo įvykio metu R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. R. neprisipažino kalta ir paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 11 d. rytą apie 6 val. ji vairuodama dviratį važiavo keliu Šilutė-Rusnė į darbą. Dviračio gale buvo du raudoni atšvaitai, vienas jų buvo po sėdyne, kitas buvo žemiau ant rėmo. Be to, ratuose ir pėdaluose buvo geltoni atšvaitai. Dviračio gale nebuvo degančio raudonos spalvos žibinto. Buvo apsivilkusi raudoną šviesą atspindinčią liemenę. Ant galvos turėjo prožektorių keliui pasišviesti. Ji važiavo pačiu kelio pakraščiu. Važiuojant pajuto stiprų smūgį į nugarą ir girdėjo balsus. Nematė kas ją partrenkė. Juto kaip atvažiavo greitoji med. pagalba. Jai buvo sumušta ranka, sužalota nugara, šonkauliai. Dviratis buvo tvarkingas, sutuoktinis buvo pakeitęs naujas padangas. Po eismo įvykio dviračio gale buvę atšvaitai buvo sudaužyti, ratai sulaužyti. Apie 10 metų važiuoja dviračiu ir nebuvo jokių eismo įvykių.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. apie 6 val. jis vairuodamas automobilį „Toyota“ kartu su bendradarbiu A. J. keliu „Šilutė- Rusnė“ važiavo į darbą. Iš priekio atvažiavo lengvasis automobilis, kurio buvo įjungtos ilgosios šviesos, kad nesusidurti su minėtu automobiliu, jis metėsi į kelkraštį. Maždaug 20-26 m. atstumu jis pamatė važiuojantį dviratį. Tuomet jis pamatęs dviratį bandė aplenkti jį išvažiuodamas į kitą eismo juostą, nes dviratis važiavo prie kelio skiriamosios juostos. Tą dieną buvo labai prisnigta ir pakraščiu buvo neįmanoma važiuoti. Matė, kad dviratininkas mūvėjo šviesą atspindinčią liemenę, ant dviračio nesimatė atšvaitų. Niekas nešvietė dviračio priekyje. Automobiliu važiavo 30 km/h. Jo automobilis sukdamasi su vairuotojo durelėmis nubloškė dviratį į griovį. Jis iškvietė medikus. Jam buvo trūkęs stuburo slankstelis.

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 14/13(03) konstatuota, kad R. K. buvo nustatytas IV juosmeninio stuburo slakstelio kairės skersinės ataugos lūžis. Minimą sužalojimą minėtas asmuo galėjo patirti 2012-12-11 eismo įvykio metu. Dėl juosmeninio stuburo slakstelio keterinės ataugos lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. K. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 41).

Iš 2013-07-17 R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad minėtas asmuo kelyje „Šilutė –Rusnė parodė vietą, t.y. likus 26 m. iš kurios pamatė važiuodamas automobiliu „Toyota Picnic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dviratininkę. Minėtas asmuo parodo, kad 1,7m. atstumu dviratininkė važiavo nuo kelkraščio. ( b.l. 66-71).

Liudytojas A. J. patvirtino, kad 2012 m. gruodžio 11 d. ryte R. K. vairuojant automobilį „Toyota Picnic“ jie važiavo apie 30 km/h gal ir daugiau greičiu. Priešais atvažiavęs automobilis juos apakino. Ir maždaug iki 25 m.- 30 m. atstumu pamatė važiuojantį dviratį, kuris važiavo jų važiuojamoje juostoje, kelio viduriu. Dviratininkas vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Ant dviračio nesimatė jokių atšvaitų. Nesimatė, kad kas šviestų dviračio priekyje. Kelio danga buvo slidi. R. K. staigiai sukant, kad aplenkti dviratį, automobilis pradėjo suktis ir su vairuotojo durelėmis nubloškė dviratį.Po įvykio dviratininkė buvo griovyje, toliau buvo dviratis.

Liudytojas L. J., dirbantis Šilutės rajono PK patrulių būrio patruliu, parodė, kad eismo įvykio vietoje apžiūrėjo dviratį, jį nufotografavo. Šio daikto apžiūros protokole teisingai užfiksavo kokie buvo ant dviračio atšvaitai. Įvykio vieta buvo apžiūrėta. Nepamena ar įvykio vietoje buvo ieškoma dviračio atšvaitų.

Liudytoja J. Š. parodė, kad su A. R. dirbo vienoje ligoninėje. Ši į darbą atvažiuodavo su dviračiu. Turėdavo ant galvos prisitvirtinusi prožektorių, vilkėdavo šviesą atpindinčią liemenę. Ant jos dviračio būdavo daug atšvaitų. Eismo įvykio dieną A. R. nematė.

Sprecialistas Virginijus Pačebutas parodė, kad atliekant įvykio tyrimą iš pateiktos medžiagos nepavyko nustatyti konkrečios susidūrimo vietos. Nebuvo pėdsakai tinkamai surinkti. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje pėdsakai buvo matomi ir jie buvo sudėtingos formos, nes automobilis juos paliko slysdamas ir reikėjo išmatuoti kas 2-5 metrus. Esant tokiems matavimams būtų galima spręsti apie automobilio judėjimą. Automobilis judėjo besisukdamas. Tyrimo metu buvo prašoma pateikti nuotraukų originalus, nes pateiktų nuotraukų kokybė buvo prasta, tačiau nepateikta dėl kompiuterio gedimų. Gavus duomenis apie pėdsakų išsidėstymą būtų buvę galima spręsti ir apie automobilio važiavimo greitį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2013-06-05 specialisto išvadoje Nr. 11K-87(13) nurodyta, kad eismo įvykio metu judėjimo stabilumą praradęs automobilis „Toyota Picnic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikėtina, slysdamas judėjimo kryptimi pasisukęs galu ir kairiojo šono priekinėmis durelėmis atsitrenkė į dviračio galą, tikėtina smūgiui tenkant įstrižai iš kairės į dešinę bei link priekio. Tikėtina, kad automobilio ir dviračio susidūrimas įvykio kelio važiuojamojoje dalyje, neprivažiuojant vietos, kurioje po eismo įvykio vietos aptiktas dviratis.

Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių ( įvykio vietoje aptiktų automobilio slydimo pėdsakų išsidėstymas fiksuotas neinformatyviai) negalima nustatyti greičio, kurį prarado automobilis „Toyota Picnic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje palikdamas aptiktus slydimo pėdsakus.

Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo dviračiu važiavusios A. R. veiksmai, - tamsiu paros metu esant ribotam matomumui važiavo dviračiu, kurio gale nebuvo degančio raudonos šviesos žibinto bei, tikėtina, raudonos spalvos atšvaito, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitiems eismo dalyviams.

Techniniu požiūriu, jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio ,,Toyota Picnic“ vairuotojas R. K. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su dviratininke A. R., tai vairuotojo R. K. veiksmai, - savalaikiai nestabdė automobilio ir susidūrė su dviratininke, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu.

Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį A. R. tamsiu paros metu turėjo važiuoti dviračiu, kurio gale yra raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų-oranžiniai šviesos atšvaitai ar kiti šviesą atspindintys elementai pritvirtinti prie ratų stipinų, dviračio priekyje degantis baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudosnos šviesos žibintas, privalėjo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, kelyje privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, privalėjo važiuoti tam tinkamu (su asfalto ar betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį, o jeigu kelkraštis netinkamas važiuoti -važiuojamąja dalimi, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį automobilio “Toyota Picnic” vairuotojas R. K. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tamsiu paros metu privalėjo važiuoti su įjungtomis artimosiomis arba tolimosiomis žibintų šviesomis, privalėjo tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias likus iki priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės ne mažiau kaip 150 m. atstumui bei kitais atvejais, kai priešpriešiais atvažiuojantis vairuotojas duoda signalą perjunginėdamas šviesas, privalėjo važiuoti dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, važiavimo greitį privalėjo pasirinkti atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti tranporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu tai buvo reikalinga dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.

Techniniu požiūriu prie eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio “Toyota Picnic” vairuotojas R. K. važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu turėjo techninę galimybę stabdydamas sumažinti automobilio važiavimo greitį iki dviratininkės važiavimo greičio ir išvengti susidūrimo, jeigu turėjo objektyvią galimybę kliūtį jo judėjimui sudariusią dviratininkę pastebėti didesniu nei 28,6 m atstumu. Automobilio sustabdymui buvo reikalingas didesnis nei 41,6 m atstumas (b. l. 29-35).

Iš 2012-12-11 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano fotolentelės matyti, kad užfiksuota, kad Šilutės r., kelyje Šilutė-Rusnė yra automobilis „Toyota Picnic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio 1,65 km kairiajame griovyje. Transporto priemonės priekis nukreiptas link asfaltuotos kelio dangos. Tame pačiame griovyje nuo minėto automobilio ašies 2,8 m. atstumu yra dviratis gulintis ant šono ir apgadintas.

Dviračio važiavimo vėžė matosi ant sniego važiuojamojoje dalyje 22,7 m. nuo gulinčio griovyje dviračio. Vėžės ilgis 10,2 m.

Įtrūkęs priekinis automobilio stiklas, vairuotojo durelių lango stiklas sudužęs, šukės yra salone, dalis griovyje, įlenktos vairuotojo durelės. Dviračio galinis ratas sulankstytas (b.l.6-8).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėjus dviratį „Alfira“ nustatyti galinio rato, priekinio ir galinio sparno išoriniai sugadinimai. Minėto dviračio priekyje yra tik baltos spalvos atšvaitas, baltos spalvos žibinto nebuvo, gale nebuvo raudonos šviesos žibinto, ant ratų stipinų buvo oranžiniai atšvaitai (b.l. 14-17). Minėtas dviratis pagal pakvitavimą grąžintas A. R. (b.l. 18).

Transporto priemonės apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį „Toyota Picnic“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti priekinių kairės pusės durų ir jų stiklo, kairės pusės galinių durelių išoriniai sugadinimai (b.l.19-22). Minėtas automobilis po apžiūros grąžintas R. K. (b.l.23).

Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Šilutės hidrometeorologijos stoties pažymoje teigiama, kad 2012 m. gruodžio 11 d. apie 5 val.30 min. matomumas-3,3 km, sniego storis -8cm. Atmosferiniai reiškiniai nuo 02 val.00 min. iki 6 val.00 min. ir toliau rūkana; nuo 05 val. iki 06 val.00 min. ir toliau silpnas sniegas (b.l.142).

Kaltinamoji nurodė, kad ant jos dviračio galo buvo raudonas atšvaitas ir ji važiavo kelio pakraščiu. Nukentėjusiojo R. K. bei liudytojo A. J. parodymai, jog nesimatė atšvaito, nepaneigia kaltinamosios parodymų, kad atšvaitas buvo. Įvykio vietos ir dviračio apžiūros metu atšvaitas nerastas. Įvykio vietoje apžiūrėjęs dviratį pareigūnas L. J., apklaustas teisme parodė, kad nepamena ar įvykio vietoje ieškojo dviračio atšvaito. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietos teritorija yra atviroje erdvėje, nemažo ploto ir dalis jos padengta sniegu, duomenų apie tai, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo žinoma tokia aplinkybė, kad ant A. R. dviračio buvo atšvaitas ir jis buvo ieškomas, nėra, todėl neatmestina galimybė, kad nuo smūgio atšvaitas galėjo nuskrieti į neapžiūrėtą plotą. Tai, kad jis įvykio metu galėjo nukristi patvirtina ir tai, kad buvo sulankstytas galinis dviračio ratas. Tokiu būdu nepaneigta kaltinamosios versija dėl buvusio atšvaito.

Nukentėjusysis R. K. bei liudytojas A. J. teigia, kad kaltinamoji įvykio metu važiavo netoli kelio skiriamosios juostos (jų važiuojamosios dalies viduriu), o ne pakraščiu, tačiau tai kelia abejones, nes teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta šį faktą patvirtinančių neginčijamų įrodymų (nenustatyta tiksli transporto priemonių susidūrimo vieta). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis ir minėtas liudytojas yra gerai pažįstami (dirba vienoje įstaigoje), todėl jų parodymai nelaikytini patikimais, kadangi jų nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji įvykio metu vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, kas gali būti aplinkybe ją pastebėti kelyje.

Be to, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu nebuvo pakankamai užfiksuoti automobilio pėdsakai, tai patvirtino specialistas V. Pačebutas teismo posėdžio metu bei nurodė specialisto išvadoje (b.l. 29-35), todėl nebuvo galimybės išsiaiškinti ar nukentėjusysis R. K. važiavo saugiu greičiu.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nėra pakankamai patikimų, neabejotinų įrodymų patvirtinančių A. R. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1d. Todėl esant tokioms aplinkybėms, visas abejones traktuojant jos naudai, R. R. išteisintina neįrodžius jos dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5d.2p.)

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios A. R. priteisti 173,56 Lt žalos atlyginimo (b.l. 89-90). Kadangi priimtas sprendimas dėl minėtos kaltinamosios išteisinimo, neįrodžius, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą veiką, todėl minėtos institucijos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajai atmestinas (BPK 115 str.3d.1p.).

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. R. panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : automobilis „Toyota Picnic“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas R. K., bei dviratis „Alfira“ paliktinas A. R. (BPK 94 str. 1d.5p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. R. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 173,56 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Automobilį „Toyota Picnic“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti R. K. bei dviratį „Alfira“ palikti A. R. (BPK 94 str. 1d.5p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.