Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Civilinė byla Nr. 2A-652-254/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
2A-652-254/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius
Pareiškėjas
A. G.
Civilinė byla Nr. 2A-652-254/2016Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03000-2015-0
Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.4.15.1; 3.3.1.14(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3769-835/2015 pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos pareiškėjos senelis K. B., miręs 1953 m. gruodžio 21 d., nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 10 ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 bei atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėja nurodė, kad prasidėjus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesui, ji 1992 m. sausio 28 d. pateikė prašymą atkurti natūra nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pagal tuo metu turimas žinias prašyme atkurti nuosavybės teises pareiškėja nurodė, kad jos seneliui, be žemės ir miško Alytuje, priklausė dar ir namų valdų žemės sklypai - 14 arų žemės sklypas Alytaus centre ir 10 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pareiškėja negavo jokių pranešimų, kad archyviniai dokumentai yra nepakankami ar pateikti pavėluotai, kad nuosavybės teisės pagal juos į namų valdų ginčo žemės sklypus nebus atkuriamos. Už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, neinformavo jos apie jų trūkumus, neišaiškino kaip ji turi veikti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, todėl ji praleido terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius savininko nuosavybės teises. Kadangi nėra dokumentų apie pareiškėjos senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0951 ha ploto žemės namų valdos žemės sklypą Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 10, ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6, ir kitokia tvarka tų dokumentų negalima gauti, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes tik tokiu būdu galės būti priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškimą tenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Alytaus miesto valdybai 1992 m. sausio 28 d. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos valdytą apie 30 ha žemę ir 14 arų žemės sklypą centre, Petkevičiaus g. bei 10 arų žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) g., ir 5 ha (duomenys neskelbtini) miško (b. l. 12). K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 10, ką patvirtina Lietuvos centrinio archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 (b. l. 33), K. B. 1925 m. lapkričio 14 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai (b. l. 34) ir K. B. medinio gyvenamojo Alytaus mst. prie (duomenys neskelbtini) g. situacijos planas (b. l. 35), nes šiuose dokumentuose aiškiai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) g. 10, sklypo vieta, konfigūracija, gretimybės. Planas patvirtintas tuometinės Alytaus apskrities statybos komisijos posėdyje. Akivaizdu, kad K. B. neturint žemės nuosavybės teisės, nebūtų jam išduotas leidimas statyboms. Taip pat tai patvirtina situacijos plano pagrindu UAB „Valavičius ir Co“ parengtas planas (b. l. 35), pagal kurį nustatytas žemės sklypo, Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 10, plotas ‑ 0,0951 ha, A. V. medinio tvarto Alytaus m. prie (duomenys neskelbtini) g. projektas ir situacijos planas (b. l. 36), L. R. Alytaus mst. (duomenys neskelbtini) g. 8 mūrinio gyvenamojo namo 1931 m projektas, situacijos planas ir statybos leidimas (b. l. 37, 38). Kad K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą, Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B (b. l. 39), K. B. 1931 m. rugsėjo 15 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai (b. l. 40), Alytaus apskrities statybos komisijos 1931 m. rugsėjo 27 d. leidimas Nr. 215/973, B. K. Alytaus II m. prie 1-mo p. p. gatvės, 8, (duomenys neskelbtini) sklype foto-paviljono situacijos planas (b. l. 41, 42), pagal liudytojų O. I. V., S. V., M. B. parodymus parengtas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6, planas ir nustatytas jo plotas - 0,2040 ha (b. l. 43), taip pat teismo posėdyje apklaustų šių liudytojų parodymai. Todėl teismo nuomone, labiau tikėtina, jog pareiškėjos senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė ginčo žemės sklypus, todėl pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą laikė įrodytu. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Teismas taip pat tenkino pareiškėjos prašymą atnaujinti jai praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Kaip matyti iš pareiškėjos Alytaus miesto valdybai 1992 m. sausio 28 d. pateikto prašymo, pareiškėja nurodė, kad jos seneliui be žemės apie 30 ha ir miško apie 5 ha, priklausė dar ir du namų valdų žemės sklypai - 14 arų žemės sklypas Alytaus centre ir 10 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuosavybės teises atkurianti institucija pareiškėjos pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos senelio nuosavybės teises, privalėjo vertinti šio prašymo kontekste, o jame aiškiai nurodyti du namų valdos žemės sklypai. Nepriklausomai nuo to, ar buvo institucijai pateikti archyviniai dokumentai, gauti iš archyvo 2004 metais, ar nebuvo, bent kokiu atveju institucija surašo pažymą apie pateiktų dokumentų pakankamumą, tokia pažyma buvo surašyta 2004 m. spalio 27 d. Daliai žemės patvirtinti nuosavybės teises dokumentų užteko, o namų valdos žemės sklypams - neužteko. Institucija privalėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją ir aiškiai nurodyti, kokius veiksmus ji turi atlikti, kur kreiptis. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėja buvo informuota žodžiu, kad trūksta dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į namų valdas ginčo žemės sklypus, vertinti kritiškai, nes pretendentas gali nesuvokti žodinio paaiškinimo arba suvokti jį netinkamai, neturėdamas raštiškos informacijos, negali niekur kreiptis, gauti tinkamos konsultacijos. Be to, institucija turi savo veiksmus įforminti tokiu būdu, kad iškilus ginčui ar tokia informacija buvo suteikta, ar ne, būtų aiškūs, neginčytini įrodymai, patvirtinantys, kad institucija savo funkcijas atliko tinkamai. O tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, kad nėra ar nepakanka dokumentų patvirtinančių nuosavybės teises, kas iš esmės yra priežastimi to, kad ji laiku tokių dokumentų nepateikė. Apie tai, kad pareiškėjai nebus atkuriamos nuosavybės teisės į senelio iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytus ginčo sklypus dėl to, kad nepakankama nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai tapo žinoma tik gavus Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 20 d. raštą Nr. 2SS-32-(14.2.45) (b. l. 29‑30). Iki šio rašto tokio pobūdžio informacija pareiškėjai nebuvo pateikta. Pareiškėja nėra žemėtvarkos specialistė, neturi specialiųjų žinių, veikė pagal savo supratimą, institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimą, teikė archyvinius dokumentus ir buvo įsitikinusi, kad jie yra tinkami, pakankami, pateikti laiku, nes niekada jai dėl šių dokumentų nebuvo pareikštos jokios pastabos, nurodymai, todėl ji buvo pagrįstai įsitikinusi, kad nekyla problemų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laukė galutinio sprendimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriai, pripažinę, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, tačiau tokio pasiūlymo pareiškėjai žemėtvarkos byloje nėra. Suinteresuoto asmens atstovė ir Alytaus skyrius 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. 2SS-32-(14.2.45) (b. l. 29‑30) nurodė, kad pareiškėjos rašte minimi nuosavybės teises įrodantys dokumentai (1994 m. balandžio 28 d. archyvinis pažymėjimas Nr. 170-B (b. l. 20) ir 2004 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. R4-4590 (b. l. 33), nėra pateikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Šiuos teiginius paneigia ta aplinkybė, kad Alytaus skyrius, pagal pareiškėjos raštišką 2015 m. gegužės 21 d. prašymą (b. l. 10), 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. 2SD-2031-(14.2.104) (b. l. 11) pateikė nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų kopijas, vienas iš jų - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B dėl K. B. namų valdos Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 (b. l. 39). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 21 d. rašte Nr. lSS-1942-(9.5) (b. l. 31-32) taip pat nurodė, kad Alytaus skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B ir 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 su pridėtais gyvenamojo namo situacijos planais. Šiuo atveju būtų visai nelogiška, kad pareiškėja gavusi archyvinius dokumentus jų nepateiktų institucijai, jų gavimo tikslas ir buvo juos pateikti kaip nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o nelaikyti namuose kaip kokią relikviją. Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja yra pateikusi institucijai turimus archyvinius dokumentus, o institucija jų nevertino ir tinkamai neinformavo pareiškėjos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2006). Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir jo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingi, pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, nebuvo įsigilinta į jos pateiktus dokumentus, nulėmė, kad ji praleido terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius savininko nuosavybės teises. Net ir tuo atveju, jeigu ji nebūtų pateikusi jokių archyvinių dokumentų dėl ginčo žemės sklypų, institucija, 2004 m. spalio 27 d. surašydama pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (b. l. 66), privalėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių K. B. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus ir nurodyti, ką daryti. Tai, kad už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, neinformavo jos apie jų trūkumus, neišaiškino kaip ji turi veikti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, yra svarbios priežastys, dėl kurių ji tik dabar kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintini (CPK 577 straipsnis, 2004 m. spalio 12 dienos įstatymo Nr. IX-(duomenys neskelbtini) „Dėl piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo” 1 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ‑ pareiškimą atmesti šiais argumentais:

1. Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

1.1. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjime Nr. 170-B nurodyta, kad K. B. buvo savininkas medinio gyvenamojo namo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 (sklypo plotas nenurodytas), t. y. ne žemės sklypo. Taip pat ir pareiškėjos nurodytame Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. R4-4590 ,,Dėl nuosavybės“ pateikiama informacija tik apie K. B. turimą medinį gyvenamąjį namą Alytaus mieste prie (duomenys neskelbtini) g. ir pridedamas 1925 m. gyvenamojo namo situacijos planas. Tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 „Dėl nuosavybės“ institucijoms, vykdžiusioms nuosavybės teisių atkūrimą, iš vis nebuvo pateiktas. Tai įrodo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. L. 2015 m. birželio 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 52-AT-00907-15. Nutarime konstatuota, kad <„> byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad joje buvo minėti dokumentai, t. y. nėra jokių pateikimą patvirtinančių dokumentų, jokių suinteresuoto asmens raštų dėl jų. Jeigu pareiškėja teigia, kad minėtus dokumentus ji pateikė, ir jie buvo byloje, tai 2005 m. lapkričio 10 d. ji prašė visos bylos kopijos, ir ją skubiai gavo (nes byloje yra raštas su viza skubiai parengti kopijas), tokiu atveju ji jau tada turėjo matyti kokie dokumentai yra byloje, ir tokiu atveju galėtų patekti minėto dokumento kopiją su suinteresuoto asmens išdavimo kopijos patvirtinimu. Vienintelis dokumentas byloje, kuriame minimi pareiškėjos nurodomi ginčo sklypai, yra jos 1992 m. prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašyme nurodyti tik plotai ir gatvės. Asmuo, pageidaujantis, kad jam būtų atkurta nuosavybės teisė, pats turėjo rūpintis pateikti dokumentus (įrodančius nuosavybę, giminystę). Šioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje 2004 m. birželio 25 d. žurnalo duomenų kopijos apie valdytus žemės sklypus nėra. Šis dokumentas ne iš šios bylos, jis paimtas iš kitos bylos, kuris yra J. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Archyvo pažymėjimą su priedais, viso 6 lapus, pateikė M. B., gyv. Alytuje, (duomenys neskelbtini). Alytuje. <...> A. U. patektas dokumentas yra paimtas iš kitos bylos, kuris yra J. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Šį dokumentą su priedais, viso 6 lapus, pateikė M. B., todėl esant šioms aplinkybėms, pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.<...>.

1.2. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, rengdamas 2004 m. spalio 27 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 04-214, pagrįstai nustatė, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypus. Apie tai, kad nepakanka įrodančių dokumentų, pareiškėja žinojo jau 2005 m. lapkričio mėnesį, kada pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai prašymą išduoti jai asmeniškai nuosavybės atkūrimo bylos kopiją, nurodydama, kad byla reikalinga teismo byloje (b. l. 63). Todėl jau 2005 metais pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo. Tačiau pareiškėja sutiko su nuosavybės teisių atkūrimo vykdomu procesu jos atžvilgiu, o tai reiškia, kad sutiko, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusių savininkų K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. valdytos 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško plotą Alytaus mieste. Pareiškėjai 2015 m. vasario 17 d. raštu (b. l. 28) kreipiantis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, kad būtų paaiškinta, kodėl nepriskaičiuota ir neatstatyta nuosavybės teisė į namų valdos ginčo žemės sklypus, neteisingai nurodant, kad archyviniai dokumentai buvo pateikti, Alytaus skyrius 2015 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2SS-32-(14.2.45.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (b. l. 29‑30). Pareiškėja buvo informuota, kad K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateiktų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypus.

1.3. Labiau tikėtina, kad būtent pareiškėja minėtų dokumentų institucijai nepateikė, nes juose nebuvo nurodytas nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotas, o tai reiškia, kad ji suprato, jog jie negalės būti vertinami kaip nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Todėl neteisingai teismas sprendime nurodo, kad už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, neinformavo jos apie jų trūkumus, neišaiškino kaip ji turi veikti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos ir tai yra svarbios priežastys, dėl kurių ji tik dabar kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi, kaip jau minėjome, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 „Dėl nuosavybės“ (b. l. 33) institucijoms, vykdžiusioms nuosavybės teisių atkūrimą iš vis nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinant tai, kad pareiškėja jau 2005 metais žinojo, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypus, darytina išvada, kad terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti ji praleido be svarbių priežasčių, todėl jis negalėjo būti atnaujinamas.

2. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Neatnaujinus pareiškėjai termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes faktiškai tokių prašymų tenkinimas pareiškėjai nesukurtų teisinių pasekmių. Apeliantė nesutinka su teismo nustatytais juridinę reikšmę turinčiais faktais, nes žemės sklypų plotai nustatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106, 106¹ punktus, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997-10-31 įsakymu Nr.634 patvirtintų „Metodinių nurodymų dėl Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ reikalavimus (3.3 punktas, t. y. teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų plotų nustatymą pagal planus).

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja 1992 m. sausio 28 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nutyli dėl paties prašymo turinio, kaip konkrečiai jis buvo suformuluotas. Ta aplinkybė, kad jau 1992 m. sausio 28 d. prašyme atkurti nuosavybės teises, pareiškėja aiškiai įvardino ir namų valdų žemės sklypus - 14 arų žemės sklypą Alytaus centre ir 10 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra labai svarbi, nes institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, nagrinėdama prašymą ir priimdama dėl jo įvairaus pobūdžio sprendimus, pvz., ar pakanka nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų, turėjo aiškiai raštu išdėstyti poziciją dėl galimybės atkurti nuosavybės teises ir į namų valdos žemės sklypus Alytaus mieste. Kaip matyti iš byloje esančios Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio 27 d. pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 04-214 (b. l. 66), pareiškėjos prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentų pakankamumo buvo nagrinėjamas 2004 m. spalio 27 d., tačiau informacija, kad pareiškėjai nebus atkuriamos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypus man pirmą kartą buvo pateikta tik 2015 m. kovo 20 d. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 20 d. raštas Nr. 2SS-32- (14.2.45) (b. l. 29‑30). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriai, pripažinę, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą, tuometinis Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. spalio 27 d. svarstydamas pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad pateiktų dokumentų nepakanka, privalėjo pareiškėjai nurodyti, kad ji turi kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Tačiau šios savo pareigos žemėtvarkos skyrius neįvykdė. Kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip jau minėta, buvau informuota tik 2015 m. kovo 20 d. raštu.

1.2. Apeliantas teigia, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 „Dėl nuosavybės“ institucijoms, vykdžiusioms nuosavybės teisių atkūrimą, iš vis nebuvo pateiktas. Šie apelianto teiginiai vertintini kritiškai. Prieš tai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. 2SS-32-(14.2.45) teigė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimo Nr. 170-B, tačiau vėliau jis atsirado, buvo pateiktas pareiškėjai su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. 2SD-2031-(14.2.104) (b. l. 11). Apeliantas nagrinėjant bylą jau neneigė, kad šis archyvinis dokumentas buvo nuosavybės teisių atkūrimo byloje, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šis dokumentas buvo svarstytas, kad pareiškėjai buvo nurodyta, jog jis nepakankamas nuosavybės teisių atkūrimui, nes nėra sklypo ploto ir kad turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šis 1994 m. balandžio 28 d. archyvo pažymėjimas Nr. 170-B (b. l. 20) dar kartą patvirtina, kad pareiškėja nuosekliai siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir į namų valdos žemės sklypus.

1.3. Apeliantas savo teiginius apie tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 „Dėl nuosavybės“ institucijoms, vykdžiusioms nuosavybės teisių atkūrimą, iš vis nebuvo pateiktas, grindžia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. L. 2015 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 52-AT-00907-15 (b. l. 80-83). Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip rašytinis įrodymas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 21 d. raštas Nr. lSS-1942-(9.5) (b. l. 31-32), kuriame aiškiai nurodyta, kad Alytaus skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B ir 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 su pridėtais gyvenamojo namo situacijos planais. Teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas pagrindė byloje esančiais įrodymais. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar buvo institucijai pateikti archyviniai dokumentai, gauti iš archyvo 2004 metais, ar nebuvo, bent kokiu atveju institucija surašo pažymą apie dokumentų pakankamumą, tokia pažyma buvo surašyta 2004 m. spalio 27 d. (b. l. 66). Daliai žemės patvirtinti nuosavybės teises dokumentų užteko, o namų valdos žemės sklypams - neužteko. Institucija privalėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją ir aiškiai nurodyti, kokius veiksmus ji turi atlikti, kur kreiptis.

1.4. Apeliantas skunde nurodo, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, rengdamas 2004 m. spalio 27 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 04-214 (b. l. 66), pagrįstai nustatė, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė žemės sklypus, esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 ir (duomenys neskelbtini) g. 10. Iš minėtos pažymos turinio akivaizdžiai matyti, kad joje apskritai nėra jokių svarstymų ir išvadų apie ginčo žemės sklypus. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad tokios išvados buvo padarytos, užfiksuotos, o jas padarius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktu, pareiškėja buvo informuota, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Atsiliepimas

1.5. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo naują argumentą, kuriuo nesirėmė nei atsiliepime į pareiškimą, nei bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas teigia, kad žemės sklypų plotai nustatyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimus Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106, 106¹ punktus, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos reikalavimų 3.3 punktą. Teismui kartu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateikti archyvinių dokumentų ir liudytojų parodymų pagrindu UAB „Dzūkijos valdos“ ir UAB „Valavičius ir Co“ parengti žemės sklypų planai su nustatytu plotu. Apeliantas dėl šių planų ir nustatytų plotų atsiliepime, bylos nagrinėjimo metu neturėjo jokių pastabų, prieštaravimų. Be to, apelianto nurodyti teisės aktai netaikytini nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, nėra privalomi nei teismui, nei proceso dalyviams, nes apelianto nurodyti teisės aktų punktai reglamentuoja žemės sklypų planų rengimą institucijai priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises.

2. Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

2.1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pareiškėja apie tai, kad nepakanka įrodančių dokumentų, žinojo jau 2005 m. lapkričio mėnesį, kada pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai prašymą išduoti man nuosavybės atkūrimo bylos kopiją. Visų pirma, nuosavybės atkūrimo bylos kopija pareiškėjai buvo reikalinga Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-289-572/2005 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ši byla nebuvo susijusi su namų valdos ginčo žemės sklypais. Antra, pateikiant dokumentų kopijas pareiškėjai nebuvo pateikta jokia konkreti informacija, kad nepakanka archyvinių dokumentų atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypus. Pareiškėja nėra žemėtvarkos specialistė, neturi specialių žinių, todėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų kopijų pateikimas pats savaime jai nesuteikė informacijos, kad jai nebus atkurtos nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypus, nes tam nepakanka archyvinių dokumentų ir dėl to turi kreiptis į teismą. Apeliantas skunde teigia, kad pareiškėja sutiko su nuosavybės teisių atkūrimo vykdomu procesu jos atžvilgiu, o tai reiškia, kad sutiko, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusių savininkų K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. valdytos 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško plotą Alytaus mieste. Pareiškėja sutiko, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos į 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško plotą Alytaus mieste, tačiau jokia forma nėra pareiškusi, kad nebepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į namų valdos ginčo žemės sklypus. Pareiškėjai nesuprantama, kaip nuosavybės teisių atkūrimas į 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško plotą Alytaus mieste, eleminuoja nuosavybės teisių atkūrimą į namų valdų ginčo žemės sklypus.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantas skunde nurodo, kad pareiškėja nepateikė institucijai dokumentų, nes juose nebuvo nurodytas nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotas, o tai reiškia, kad pareiškėja suprato, kad ji negalės būti vertinami kaip nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tokie apelianto teiginiai niekuo nepagrįsti, kaip jau minėta, pareiškėja nėra žemėtvarkos specialistė, neturi specialių žinių, kad pati savarankiškai pagal galiojančius reglamentus galėtų vertinti archyvinius dokumentus dėl jų tinkamumo, pakankamumo nuosavybės teisėms atkurti. Pagal savo supratimą pareiškėja elgėsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Visus iš archyvų turimus dokumentus ji teikė žemėtvarkos skyriui, dėl jų netinkamumo, nepakankamumo nėra gavusi jokios informacijos, visuomet atvykdavo į žemėtvarkos skyrių, kuomet būdavo kviečiama, per tuos metus kai vyksta nuosavybės teisių atkūrimas niekada nebuvo net užsiminta, kad į namų valdos žemės sklypus nuosavybės teisės nebus atkuriamos, nors pareiškėjos 1992 m. sausio 28 d. prašyme aiškiai nurodyta, kad ji siekia atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypus. Kadangi į žemę nuosavybės teisės buvo atkūrinėjamos dalimis, buvo priimtas ne vienas sprendimas, tarp sprendimų ne maži laiko intervalai, todėl pareiškėja buvo visiškai įsitikinusi, kad ateis laikas ir bus parengti dokumentai bei bus priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į namų valdos žemės sklypus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos senelis K. B. iki nacionalizacijos, be valdytos 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško, papildomai nuosavybės teise valdė ir 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą bei 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas norint jai atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinę pareiškėjos pateiktus dokumentus, sprendė, kad jų pakanka išvadai padaryti, kad K. B. iki nacionalizacijos valdė ir 0,0951 ha bei 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypus. Apeliantas, nors skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš esmės nurodo argumentus tik dėl sprendimo dalies, kuria buvo atnaujintas terminas pateikti NŽT prie ŽŪM teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apelianto nuomone, pareiškėja terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido be svarbių priežasčių, todėl jis negalėjo būti atnaujinamas, o jo neatnaujinus, neturi būti nustatinėjamas ir pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, nes jis pareiškėjai nesukurtų teisinių pasekmių.

Dėl pareiškėjos jau įgyvendintos teisės atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos valdytą žemę

Nustatyta, kad pareiškėja pateikė Alytaus miesto valdybai 1992 m. sausio 28 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. nuosavybės teise valdytą žemę Alytaus mieste, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra (b. l. 12). 1993 m. sausio 26 d. archyvo pažymėjime nurodyta, kad pagal Alytaus II miesto Alytaus apskrities 1928‑1933 m. planą V. B., S. B. ir P. K. Alytaus mieste nuosavybės teisėmis valdė 9,7854 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), K. B. ir S. B. įpėdiniai nuosavybės teisėmis valdė 16,3555 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, remdamasis 1993 m. sausio 26 d. archyvo pažymėjimu, 2004 m. spalio 27 d. parengė ir patvirtino pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 04-214 (b. l. 66), pagal kurią pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusių savininkų K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. valdytos 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško plotą Alytaus mieste. Pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities viršininko 1999 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1 1-536 (b. l. 21), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,15 ha ploto žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) B; 2004 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. 11-1389 (b. l. 22) - grąžinant natūra 0,(duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini); 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 11-(duomenys neskelbtini) (b. l. 25) - grąžinant natūra 0,3365 ha du žemės sklypus, esančius Alytuje, (duomenys neskelbtini) (0,2000 ha) ir (duomenys neskelbtini) (0,1365 ha); 2007 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 11-1901 (b. l. 24) - grąžinant natūra 0,0253 žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 0,0597 ha ploto žemės sklype, esančiame Alytuje, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. B., S. B. įpėdinių ir V. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Alytaus mieste pareiškėjai atkurtos į 0,9975 ha jai priklausančios žemės dalį, tačiau dar neatkurtos į 0,1426 ha žemės dalį, t.y. nuosavybės teisių atkūrimo procesas galutinai neužbaigtas. Pareiškėjai 2015 m. vasario 10 d. išduota išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 21P-3, kuri dar nerealizuota, tai patvirtina ir VĮ Žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2015 m. birželio 2 d. raštas Nr. K5-2-4469 (b. l. 27).

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į jos senelio iki nacionalizacijos valdytus ginčo namų valdos žemės sklypus

Pareiškėja nurodė, kad susipažinus su 2015 m. vasario 10 d. išduota išvada ir palyginusi žemės plotus, į kuriuos nuosavybės teisės jai jau atkurtos pagal aukščiau nurodytus sprendimus, kilo įtarimas, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į atkuriamą žemės plotą neskaičiuoja apeliantės senelio K. B. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytų ginčo namų valdos žemės sklypų adresu Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 ir (duomenys neskelbtini) g. 10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos senelis K. B. iki nacionalizacijos, be valdytos 0,9975 ha žemės ir 0,1426 ha miško, nuosavybės teise valdė ir 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą bei 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą. Byloje ginčo nekilo, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą yra padavusi prašymą (1992 m. sausio 28 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šiuos namų valdos žemės sklypus (b. l. 12).

Pilietis, siekdamas atkurti nuosavybės teises į žemę pagal specialųjį Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau ‑ Atkūrimo įstatymas) (kai jis per įstatymo nustatytą terminą yra padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo), turimus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus turi pateikti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus nagrinėjančiai institucijai, nes tokių dokumentų juridinę reikšmę pirmiausia turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo ar nepakankamumo ne teismas, bet institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tik tais atvejais, kai dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, apskritai nėra ir pilietis neturi kitos galimybės juos gauti, taip pat kai nuosavybės teises atkurianti institucija konstatuoja, kad pateiktų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms patvirtinti, pilietis gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010). Nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2008).

Apelianto teigimu, Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius, rengdamas 2004 m. spalio 27 d. pažymą Nr. 04-214 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, nustatė, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, kad K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypus. Be to nurodo, kad apie tai, jog nepakanka įrodančių dokumentų, pareiškėja žinojo jau 2005 m. lapkričio mėnesį, kada pateikė Alytaus apskrities viršininko administracijai prašymą išduoti jai asmeniškai nuosavybės atkūrimo bylos kopiją, nurodydama, kad byla reikalinga teismo byloje (b. l. 63). Todėl, apelianto nuomone, jau 2005 metais pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas galėtų sutikti su apeliantu tik tuo aspektu, kad rengdamas 2004 m. spalio 27 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 04-214 jis galėjo padaryti išvadą, kad nepakanka dokumentų, įrodančių, jog K. B. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypus, tačiau iš parengtos pažymos turinio matyti, kad joje apskritai nėra svarstymų ir išvadų apie ginčo žemės sklypus. Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad tokios išvados buvo padarytos, užfiksuotos, o jas padarius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktu, pareiškėja buvo informuota, kad turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriai, pripažinę, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo. Kadangi daliai žemės patvirtinti nuosavybės teises dokumentų užteko, o namų valdos žemės sklypams – neužteko, apeliantas, 2004 m. spalio 27 d. svarstydamas pareiškėjos prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei pateiktus dokumentus ir nustatęs, kad pateiktų dokumentų nepakanka, atsižvelgdamas į galiojantį reglamentavimą, privalėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją ir aiškiai nurodyti, kokius veiksmus ji turi atlikti, kur kreiptis. Tačiau šios savo pareigos apeliantas neįvykdė (b. l. 66).

Informacija, kad pareiškėjai nebus atkuriamos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypus, pirmąjį kartą buvo pateikta tik 2015 m. kovo 20 d. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 20 d. raštas Nr. 2SS-32-(14.2.45) (b. l. 29‑30). Būtent gavus šią išvadą pareiškėjai atsirado kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2008), kurią pareiškėja įgyvendino, kreipdamasi į teismą 2015 m. liepos 24 d. Aplinkybė, kad pareiškėja 2005 m. lapkričio 10 d. prašė bylos kopijos ir ją gavo, nepatvirtina dėl termino atnaujinimo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nes toje bylos kopijoje nebuvo apelianto išvados apie ginčo žemės sklypus ir informacijos, kad pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą žemės reformą vykdančiai institucijai yra pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai yra pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. V. A. įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, atnaujina teismas, prieš tai įvertinęs terminų praleidimo priežastis. Tai, kad už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija (apeliantas) nevertino pareiškėjos prašymo ir pateiktų dokumentų, neinformavo jos apie jų trūkumus, neišaiškino kaip ji turi veikti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, yra svarbios priežastys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pagrįstai jį atnaujino. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, apelianto apeliacinis skundas termino atnaujinimo dalyje atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus. CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2008).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad tai, jog K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 10, Alytuje, patvirtina: 1) Lietuvos centrinio archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590; 2) K. B. 1925 m. lapkričio 14 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai ir K. B. medinio gyvenamojo Alytaus mst. prie (duomenys neskelbtini) g. situacijos planas. Šiuose dokumentuose aiškiai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) g. 10, sklypo vieta, konfigūracija, gretimybės. Situacijos plano pagrindu UAB „Valavičius ir Co” parengė planą, pagal kurį nustatytas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) g. 10, Alytuje, plotas - 0,0951 ha; 3) A. V. medinio tvarto Alytaus m. prie (duomenys neskelbtini) g. projektas ir situacijos planas; 4) L. R. Alytaus mst. (duomenys neskelbtini) g. 8 mūrinio gyvenamojo namo 1931 m projektas, situacijos planas ir statybos leidimas. Tai, kad K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 6, Alytuje, patvirtina: 1) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B; 2) K. B. 1931 m. rugsėjo 15 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai; 3) Alytaus apskrities statybos komisijos 1931 m. rugsėjo 27 d. leidimas Nr. 215/973; 4 ) B. K. Alytaus II m. prie 1-mo p. p. gatvės, 8, (duomenys neskelbtini) sklype foto-paviljono situacijos planas; 5) pagal liudytojų O. I. V., S. V., M. B. parodymus parengtas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 6, Alytuje, planas ir nustatytas jo plotas - 0,2040 ha.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu ieškovai turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2009). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nes apeliantas dėl byloje surinktų įrodymų pakankamumo ar jų vertinimo apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų. Tačiau apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad žemės sklypų plotai nustatyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimus Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106, 106¹ punktus, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos reikalavimų 3.3 punktą. Daugiau argumentų apeliantas nenurodė, savo teiginius niekuo nepagrindė, šiais argumentais nesirėmė nei atsiliepime į pareiškimą, nei bylos nagrinėjimo metu, todėl tokius argumentus nurodydamas tik apeliaciniame skunde pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, draudžiančias apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliantės paminėtų Metodinių nurodymų 3.3 punktas reglamentuoja, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Todėl vien apelianto nuoroda į šį reglamentavimą neturi įtakos skundžiamo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliantas apeliaciniame skunde plačiai pasisako dėl jo nuomone nuosavybės teisių atkūrimo byloje nebuvusių 1994 m. balandžio 28 d. archyvinio pažymėjimo Nr. 170-B (b. l. 20) ir 2004 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. R4-4590 (b. l. 33). Apeliantas 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. 2SS-32-(14.2.45) (b. l. 29‑30) pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjos minimi nuosavybės teises įrodantys dokumentai (1994 m. balandžio 28 d. archyvinis pažymėjimas Nr. 170-B (b. l. 20) ir 2004 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. R4-4590 (b. l. 33), nėra pateikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Bet kaip visiškai pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šiuos teiginius paneigia ta aplinkybė, kad apeliantas pagal pareiškėjos raštišką 2015 m. gegužės 21 d. prašymą (b. l. 10), 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. 2SD-2031-(14.2.104) (b. l. 11) pateikė nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų kopijas, vienas iš jų ‑ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B dėl K. B. namų valdos Alytuje, (duomenys neskelbtini) g. 6 (b. l. 39). O Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 21 d. rašte Nr. lSS-1942-(9.5) (b. l. 31-32) nurodė, kad Alytaus skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B ir 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 su pridėtais gyvenamojo namo situacijos planais. Apeliantas savo teiginius apie tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 „Dėl nuosavybės“ institucijoms, vykdžiusioms nuosavybės teisių atkūrimą, iš vis nebuvo pateiktas, taip pat grindžia Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. L. 2015 m. birželio 12 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 52-AT-00907-15 (b. l. 80-83). Tačiau, nepriklausomai nuo šių duomenų prieštaringumo, paminėti dokumentai buvo nagrinėjamoje civilinėje byloje ir teismo buvo vertinami kaip viena iš įrodinėjimo priemonių – rašytiniai įrodymai. Todėl aplinkybės dėl šių duomenų buvimo/nebuvimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje negalėjo turėti jokios įtakos nei sprendžiant dėl prašymo atnaujinti terminą dokumentams pateikti atnaujinimo, nei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pareiškėja 1992 m. sausio 28 d. prašyme aiškiai nurodė, kad siekia atkurti nuosavybės teises į namų valdos žemės sklypus ir pagrįstai tikėjosi, kad jos prašymas bus išspręstas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja pateikė įrodymus, kad turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje apelianto ir pareiškėjos interesai priešingi, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja prašo atstovavimo išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą, atlyginimo, jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusio apelianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-421/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. G. iš apeliantės Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė