Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei, dalyvaujant pareiškėjai, jos atstovei advokatei Astai Bilinskienei, suinteresuoto asmens atstovei D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir Alytaus skyrius) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. G. 1992 m. sausio 28 d. Alytaus miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jos senelio K. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę apie 30 ha ir žemės sklypą 14 arų centre, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - 10 arų, (duomenys neskelbtini) - 5 ha (b. l. 12). Kad K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos centrinio archyvo 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590, K. B. 1925 m. lapkričio 14 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai ir K. B. medinio gyvenamojo (duomenys neskelbtini) situacijos planas, nes šiuose dokumentuose aiškiai nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), sklypo vieta, konfigūracija, gretimybės. Planas patvirtintas tuometinės Alytaus apskrities statybos komisijos posėdyje. Akivaizdu, kad K. B. neturint žemės nuosavybės teisės, nebūtų jam išduotas leidimas statyboms. Taip pat situacijos plano pagrindu UAB „Valavičius ir Co“ parengtas planas, pagal kurį nustatytas žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0951 ha, A. V. medinio tvarto (duomenys neskelbtini) projektas ir situacijos planas, L. R. (duomenys neskelbtini) mūrinio gyvenamojo namo 1931 m projektas, situacijos planas ir statybos leidimas. Kad K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B, K. B. 1931 m. rugsėjo 15 d. prašymas Alytaus apskrities statybos komisijai, Alytaus apskrities statybos komisijos 1931 m. rugsėjo 27 d. leidimas Nr. 215/973, B. K. Alytaus II m. prie 1-mo p. p. gatvės, (duomenys neskelbtini) sklype foto-paviljono situacijos planas, pagal liudytojų O. I. V., S. V., M. B. parodymus parengtas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas ir nustatytas jo plotas - 0,2040 ha, taip pat teismo posėdyje apklaustų šių liudytojų parodymai (b. l. 34-43).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo našta ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka šalims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 12 str., 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Vertinant šalių pateiktus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, taikant įrodymų tikėtinumo taisyklę, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėjos senelis K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), negu kad nevaldė. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis, kad iki nacionalizacijos A. G. senelis K. B., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Tenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su pašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti atitinkamoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Įstatymas nenustato svarbių priežasčių, kurios yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą, sąrašo, tai yra teismo diskrecija, dėl priežasčių svarbumo sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju kalbame apie terminus, praleistus nuosavybės teisių atkūrimo procese. Nuosavybės teisių atkūrimo reglamentavimas yra sudėtingas tiek materialiąją teisine, tiek procesine teisine prasme. Dažnai teisingai suvokti ir taikyti nuosavybės teises reglamentuojančius teisės aktus yra sudėtinga net tos srities specialistams, ką jau kalbėti apie eilinius piliečius. Pretendentai atkurti nuosavybės teises, nebūdami tos srities specialistais, neturėdami specialiųjų žinių, nepajėgūs vieni patys savarankiškai priimti tinkamus sprendimus, kaip antai ar jų iš archyvų gauti dokumentai yra pakankami, ar reikia ieškoti papildomų, ar jiems reikia kreiptis į teismą. Todėl šiuo atveju yra labai svarbus nuosavybės teises atkuriančių institucijų vaidmuo, ar jos operatyviai išanalizuoja pretendentų pateiktus prašymus atkurti nuosavybės teises, ar pagal tuos prašymus tinkamai juos informuoja, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepateikti arba pateiktų dokumentų nepakanka, ką reikia piliečiui daryti tokiu atveju, kur kreiptis.

Kaip matyti iš pareiškėjos A. G. 1992 m. sausio 28 d. Alytaus miesto valdybai pateikto prašymo atstatyti nuosavybės teises į jos senelio K. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę apie 30 ha ir žemės sklypą 14 arų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - 10 arų, (duomenys neskelbtini) - 5 ha., pareiškėja nurodė, kad jos seneliui K. B. be žemės apie 30 ha ir miško apie 5 ha, priklausė dar ir du namų valdų žemės sklypai - 14 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir 10 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuosavybės teises atkurianti institucija pareiškėjos pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos senelio K. B. nuosavybės teises, privalėjo vertinti šio prašymo kontekste, o jame aiškiai nurodyti du namų valdos žemės sklypai. Nepriklausomai nuo to, ar buvo institucijai pateikti archyviniai dokumentai, gauti iš archyvo 2004 metais, ar nebuvo, bent kokiu atveju institucija surašo pažymą apie pateiktų dokumentų pakankamumą, tokia pažyma buvo surašyta 2004 m. spalio 27 d. Daliai žemės patvirtinti nuosavybės teises dokumentų užteko, o namų valdos žemės sklypams - neužteko. Institucija privalėjo apie tai raštu informuoti pareiškėją ir aiškiai nurodyti, kokius veiksmus ji turi atlikti, kur kreiptis. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad pareiškėja buvo informuota žodžiu, kad trūksta dokumentų nuosavybės teisių atkūrimui į namų valdas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinti kritiškai, nes pretendentas gali nesuvokti žodinio paaiškinimo arba suvokti jį netinkamai, neturėdamas raštiškos informacijos, negali niekur kreiptis, gauti tinkamos konsultacijos. Be to, institucija turi savo veiksmus įforminti tokiu būdu, kad iškilus ginčui ar tokia informacija buvo suteikta, ar ne, būtų aiškūs, neginčytini įrodymai, patvirtinantys, kad institucija savo funkcijas atliko tinkamai. O tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, kad nėra ar nepakanka dokumentų patvirtinančių nuosavybės teises, kas iš esmės yra priežastimi to, kad ji laiku tokių dokumentų nepateikė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintos Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės nustato, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, privalo nesinaudoti kitų žmonių klaidomis ar nežinojimu, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas objektyvumo principas suponuoja, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai yra nešališki ir objektyvūs. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme įtvirtintas informacijos teikimo principas, reiškiantis, kad teikiant informaciją, vadovaujamasi šiais principais: tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami įstatymais ar kitais teisės aktais, objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese yra svarbus viešojo administravimo subjektų vaidmuo, o jų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti, todėl gero administravimo principas, kaip konstitucinės nuostatos, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, sudėtinė dalis, reiškia ir administravimo procedūrose dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, tinkamą informacijos teikimą.

Apie tai, kad pareiškėjai nebus atkuriamos nuosavybės teisės į senelio K. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dėl to, kad nepakankama nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjai tapo žinoma tik gavus Alytaus skyriaus 2015 m. kovo 20 d. raštą Nr. 2SS-32-(14.2.45). Iki šio rašto tokio pobūdžio informacija pareiškėjai nebuvo pateikta. Pareiškėja nėra žemėtvarkos specialistė, neturi specialiųjų žinių, veikė pagal savo supratimą, institucijai, atsakingai už nuosavybės teisių atkūrimą, teikė archyvinius dokumentus ir buvo įsitikinusi, kad jie yra tinkami, pakankami, pateikti laiku, nes niekada jai dėl šių dokumentų nebuvo pareikštos jokios pastabos, nurodymai, todėl ji buvo pagrįstai įsitikinusi, kad nekyla problemų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir laukė galutinio sprendimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 13 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyriai, pripažinę, kad pateiktų dokumentų nepakanka, siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, tačiau tokio pasiūlymo pareiškėjai žemėtvarkos byloje nėra. Suinteresuoto asmens atstovė ir Alytaus skyrius 2015 m. kovo 20 d. rašte Nr. 2SS-32-(14.2.45) nurodė, kad pareiškėjos rašte minimi nuosavybės teises įrodantys dokumentai (1994 m. balandžio 28 d. archyvinis pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. rugsėjo 26 d. raštas Nr. R4-4590, nėra pateikti nuosavybės teisių atkūrimo byloje (b. l. 29). Šiuos teiginius paneigia ta aplinkybė, kad Alytaus skyrius, pagal pareiškėjos raštišką 2015 m. gegužės 21 d. prašymą 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. 2SD-2031-(14.2.104) pateikė nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų kopijas, vienas iš jų - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B dėl K. B. namų valdos (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. liepos 21 d. rašte Nr. lSS-1942-(9.5) taip pat nurodė, kad Alytaus skyriuje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra saugomi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. balandžio 28 d. pažymėjimas Nr. 170-B ir 2004 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. R4-4590 su pridėtais gyvenamojo namo situacijos planais.

Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įrodymų tikėtinumo taisykle. Tai reiškia, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant tam tikras aplinkybes, faktus, nei jų nesant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokioje situacijoje gali būti itin aktualu vertinti įrodymus vadovaujantis ne tik CPK nustatytomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2006). Šiuo atveju būtų visai nelogiška, kad pareiškėja gavusi archyvinius dokumentus jų nepateiktų institucijai, jų gavimo tikslas ir buvo juos pateikti kaip nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, o nelaikyti namuose kaip kokią relikviją. Atsižvelgiant į šią taisyklę, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog pareiškėja yra pateikusi institucijai turimus archyvinius dokumentus, o institucija jų nevertino ir tinkamai neinformavo pareiškėjos.

Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir jo teisinis reglamentavimas yra labai sudėtingi, pareiškėja nebuvo tinkamai informuota, nebuvo įsigilinta į jos pateiktus dokumentus, nulėmė, kad ji praleido terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius savininko nuosavybės teises. Net ir tuo atveju, jeigu ji nebūtų pateikusi jokių archyvinių dokumentų dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), institucija, 2004 m. spalio 27 d. Alytaus skyrius surašydamas pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, privalėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad nėra dokumentų, patvirtinančių K. B. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nurodyti, ką daryti. Tai, kad už nuosavybės teisių atkūrimą atsakinga institucija nevertino pareiškėjos pateiktų dokumentų, neinformavo jos apie jų trūkumus, neišaiškino kaip ji turi veikti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos, yra svarbios priežastys, dėl kurių ji tik dabar kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintini (CPK 577 str., 2004 m. spalio 12 dienos įstatymo Nr. IX-2490 „Dėl piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. pakeitimo” 1 str.). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, tenkintinas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad iki nacionalizacijos A. G. senelis K. B., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu, 578 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki nacionalizacijos A. G. senelis K. B., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad iki nacionalizacijos A. G. senelis K. B., miręs (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 0,0951 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir 0,2040 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nustatymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.