- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- 2-4483-435/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00593-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- G. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Malis“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.15Atsakovo pripažinimas ieškinio
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms G. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Malis“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių 2 089,00 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 63,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 3–4).
1.1. 2017 m. gegužės 5 d. Kaune, J. Žemgulio g. dėl G. Ž. (toliau – I atsakovė), vairavusios uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ (toliau – II atsakovė) pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojamą transporto priemonę Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
1.2. Šio eismo įvykio metu transporto priemonė Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) normomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir žalą atlygino, išmokėdama 2 089,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią sumą ieškovas, pagal tarp ieškovo ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.
1.3. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atveju I atsakovė, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, šiuo atveju II atsakovė, raštu kreipėsi į atsakoves, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovės iki šiol šių nuostolių ieškovui neatlygino.
1.4. Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ieškovas informuotas tinkamai, ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 79), byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
1.5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į II atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo dalimis (b. l. 64–66), nurodė, jog su prašymu nesutinka, nes patenkinus prašymą būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, be to, II atsakovės turtinė padėtis negali būti laikoma svarbia priežastimi, lemiančia sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą. II atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį ir kad jos finansiniai sunkumai yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. II atsakovei buvo siųstos pretenzijos, bet iki šiol atsakovė nepadengė nei dalies ieškovo turėtų nuostolių. Per praėjusius metus atsakovė turėjo galimybę nuostolius ieškovui grąžinti prašomomis dalimis. Jei II atsakovė pateiktų jos turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, ieškovas sutiktų leisti grąžinti ieškiniu reikalaujamą sumą per 2 mėnesius.
II. Atsakovių atsikirtimai
2. II atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka (b. l. 58).
1.1. Atsiliepime II atsakovė prašė leisti 2 089,00 Eur nuostolius bei 63,00 Eur žyminį mokestį sumokėti dalimis, mokant po 200,00 Eur per mėnesį. 2019 m. gegužės 15 d. II atsakovė pateikė naują prašymą, kuriuo prašė leisti nuostolius ir žyminį mokestį ieškovui atlyginti mokant dalimis po 300,00 Eur (b. l. 83).
1.2. Į teismo posėdį II atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką II atsakovė informuota tinkamai (b. l. 75), neatvykimo priežastys teismui nenurodytos, byla nagrinėjama II atsakovės atstovui nedalyvaujant.
3. I atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai (b. l. 56). I atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai (b. l. 68), pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes serga jos kūdikis. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Byla nagrinėjama I atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilis Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid 2017 m. gegužės 5 d. duomenimis priklausė akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“, šios transporto priemonės valdytojas – uždaroji akcinė bendrovė „BRC Finance“ (b. l. 7). Šia transporto priemone nurodytu metu 2016 m. gruodžio 23 d. automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojosi uždaroji akcinė bendrovė „Malis“ (b. l. 8–12).
5. 2017 m. gegužės 5 d. Kaune, J. Basanavičiaus al., J. Žemgulio g. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl automobilį Mercedes-Benz E 300 Bluetec Hybrid vairavusios G. Ž. kaltės buvo apgadintos trys transporto priemonės: Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Seat Leon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6). Nukentėję asmenys, kurių transporto priemonės buvo apgadintos, kreipėsi dėl draudimo išmokų.
6. Automobilio Skoda Oktavia savininkas 2017 m. gegužės 8 d. ieškovui pateikė pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją (b. l. 13–15). Žalų ekspertas apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, buvo užpildytas transporto priemonės techninės apžiūros protokolas (b. l. 21–30)
7. Ieškovas su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ 2002 m. kovo 29 d. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo atlikti ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (b. l. 16–20). Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ sudarė apgadinto automobilio žalos sąmatą (b. l. 31–36), 2017 m. gegužės 16 d. buvo surašyta išvada apie transporto priemonės rinkos vertę, apskaičiuotas skirtumas tarp apgadintos transporto priemonės rinkos vertės ir likutinės vertės, kas sudarė 2 089,00 Eur (b. l. 37–40). Skoda Octavia savininkui 2017 m. gruodžio 22 d. akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2 089,00 Eur draudimo išmoką (b. l. 41). Šią sumą ieškovas akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ atlygino 2018 m. vasario 5 d. (b. l. 42).
8. 2018 m. vasario 9 d. ieškovas atsakovėms išsiuntė pretenzijas dėl 2 089,00 Eur nuostolių atlyginimo (b. l. 43, 44). Pakartotinės pretenzijos atsakovėms buvo siųstos 2018 m. kovo 29 d. (b. l. 45, 46) ir 2018 m. rugsėjo 7 d. (b. l. 47, 48).
9. CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
10. Pagrindinis Lietuvos teisės aktas, reglamentuojantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis).
11. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Teisėtas transporto priemonės naudotojas turi pareigą rūpintis privalomuoju transporto priemonės draudimu, mokėti draudimo įmokas ir neturi teisės eksploatuoti neapdraustos transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.526 straipsnis).
12. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Mercedes Benz E 300 Bluetec Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginęs ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę CK 6.280 straipsnio, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Ieškovas TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytu pagrindu išmokėjęs išmoką pagal 23 straipsnio 1 dalį įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų solidariai atsakingas už žalos padarymą asmuo ir automobilio savininkas, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Ieškovas nurodo, kad transporto priemonę išperkamosios nuomos sutarties pagrindu naudojanti II atsakovė turėtų atlyginti žalą solidariai su ją padariusiu asmeniu – I atsakove.
14. Teismas sprendžia, jog toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Atsakovės nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog I atsakovė, vairuodama ginčo automobilį, atliko darbines pareigas, t. y. buvo II atsakovės darbuotoja, kas leistų I atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).
15. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Apibendrinus paminėtą, darytina išvada, kad ieškovas byloje įrodė, o atsakovės leistinais įrodymais nepaneigė, kad transporto priemonė Mercedes Benz E 300 Bluetec Hybrid, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 5 d. įvykusio eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo metu šio automobilio valdytoja išperkamosios nuomos sutarties pagrindu buvo II atsakovė, šią transporto priemonę vairavo I atsakovė, kuri nėra II atsakovės darbuotoja, todėl atsiradusią žalą – 2 089,00 Eur ieškovo išmokėtą draudimo išmoką – ieškovui solidariai privalo atlyginti atsakovės.
16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkinamas, iš atsakovių ieškovui solidariai priteisiami 2 089,00 Eur nuostoliai.
17. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į įstatymų reikalavimus, iš atsakovių ieškovui solidariai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 089,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 63,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 48) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
19. Valstybei iš atsakovių lygiomis dalimis priteisiamos 12,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
20. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
21. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas, todėl daroma išvada, kad įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai.
22. II atsakovė atsiliepime prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą mokant po 200,00 Eur per mėnesį, pateikė nuostolių mokėjimo grafiką, kur pirma įmoka nurodyta 2019 m. vasario 28 d. (b. l. 59). 2019 m. gegužės 15 d. II atsakovė pateikė naują prašymą, kur prašo išdėstyti sprendimo vykdymą mokant po 300,00 Eur, pirma įmoka – 2019 m. gegužės 31 d. (b. l. 83). Atsakovė nenurodo, dėl kokių priežasčių prašo leisti nuostolius ieškovui mokėti dalimis. Į bylą jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sunkią jos finansinę padėtį, II atsakovė nepateikė. Teismas taip pat pažymi, jog nors II atsakovė prašė leisti nuostolius mokėti dalimis po 200,00 Eur nuo 2019 m. vasario 28 d., tačiau jokių įrodymų, jog nors vieną mokėjimą atliko, teismui iki šiol nepateikė. Akivaizdu, kad uždaroji akcinė bendrovė „Malis“ gera valia nesistengia padengti bent dalies atsiradusių nuostolių, pačios nurodytų mokėjimų neatlieka.
23. Teismo vertinimu, išdėsčius iš esmės nedidelį, kaip juridiniam asmeniui, įsiskolinimą bus pažeisti ieškovo interesai, ieškovas ir taip ilgą laiką neatgauna sumokėtos draudimo išmokos, atsakovės nuostolių dydžio neginčija, savo kaltės neneigia. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, II atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) solidariai iš atsakovių G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ (juridinio asmens kodas 304298248) 2 089,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) nuostolius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 089,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291) iš atsakovių G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ (juridinio asmens kodas 304298248) po 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovių G. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ (juridinio asmens kodas 304298248) po 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ (juridinio asmens kodas 304298248) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.