- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2088-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24771-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Skolininkas
- ŽŪB „Tikri dalykai“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko ŽŪB „Tikri dalykai“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 339,77 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko ŽŪB „Tikri dalykai“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ pareiškimą skolininko ŽŪB „Tikri dalykai“ atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.), be to, išlaidos, kurias kreditorius sumokėjo UAB „Skolos LT“ už teisines paslaugas, negali būti pripažintos kitomis būtinomis, pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), nes atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 str. 1 d. 6 p., todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 str. 1 d. 9 p. netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Teismas sprendė, kad kreditoriaus pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą bylinėjimosi išlaidų teisinį reguliavimą. Kadangi nėra galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų, kreditoriaus pareiškimo nepriėmė dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-32215-819/2015. Apeliantas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkami įvertino, ar reiškiamas reikalavimas iš esmės neįmanomas. Nurodė, kad teismo argumentas, kad nėra numatyta galimybė tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, nes tai nėra reglamentuota CPK XXIII skyriuje, neatitinka suformuluotos teismų praktikos (pvz. nutartis Nr. 2S-817-278/2013). Teigia, kad minėtame skyriuje nėra draudimo priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Kadangi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas išvestiniu, mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti pareiškimą dėl 339,77 EUR skolos, 3,00 EUR žyminio mokesčio priteisimo, 0,87 EUR už viešojo registro išrašą. Apelianto manymu, pagal CPK 435 str. 2 d. pareiškimą atsisakytina priimti, kai jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Naujamiesčio būstas“ Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 339,77 Eur dydžio skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidų (3 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir 24,20 Eur už UAB „Skolos LT“ suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) priteisimo iš skolininko ŽŪB „Tikri dalykai“.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditoriaus prašymas priteisti išlaidas už teisines paslaugas yra nepagrįstas, atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl kitos dalies reikalavimų. Apeliantas atskirajame skunde neginčija teismo padarytos išvados, kad reikalavimas dėl išlaidų už teisinę pagalbą yra nepagrįstas, todėl šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 435 str. 2 d. numatyta, kad teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, normos nenumato tiesioginio draudimo išduoti teismo įsakymą dėl kreditoriaus reikalavimų dalies, todėl siekiant išspręsti ginčijamą klausimą būtina sistemiškai išanalizuoti minėto skyriaus nuostatas bei atsižvelgti į supaprastinto proceso tikslus.
Pažymėtina, kad sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo. Išsprendus ginčo situaciją kreditoriaus nurodomu būdu, t.y. priėmus teismo įsakymą dėl dalies pareiškimo reikalavimų, o kitą pareiškimo dalį (dėl aiškiai nepagrįstų reikalavimų) atsisakius priimti, kreditoriui atsirastų galimybė pateikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimo dalį (CPK 435 str. 2 d.). Vadinasi, galima situacija, kai iš esmės vieno pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu teismas priimtų du atskirus procesinius dokumentus ir taip vėliau vyktų du procesai – išieškojimo ir apeliacijos, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus tokią nutartį, galimi ir du išieškojimo procesai (dėl teismo įsakymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų). Akivaizdu, kad toks procesas neatitiktų sumarinio proceso tikslų.
Taigi, šios aplinkybės, taip pat CPK XXIII skyriuje įtvirtinti reikalavimai teismo įsakyme nurodyti ne tik priteisiamą skolą, tačiau ir išvestinius reikalavimus (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str.), teismo įsakymo apskundimo teisės ribojimas (CPK 436 str. 7 d.), leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei visų pareiškimo reikalavimų patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
Kreditorius, pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo reikšdamas (nors ir vieną) aiškiai nepagrįstą reikalavimą, prisiima riziką netekti teisės supaprastintu būdu apsiginti galimai pažeistas ar pažeidžiamas materialines subjektines teises. Apeliantas vieną aiškiai nepagrįstą reikalavimą pareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.