- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- 1-1018-446/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21436-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. Š. 2018 m. gegužės 7 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. T-A 4407/2018(01) kraujyje nustatytas 2,22 promilių girtumas), vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis K. Š. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 7 d. apie 19 val. nuosavu automobiliu „Ford Focus“ išvažiavo žvejoti. Žvejodamas, dviese su draugu išgėrė 1 butelį 0,7 litro degtinės. Jautėsi apsvaigęs, kodėl sėdo už automobilio vairo, dabar paaiškinti negali. Dėl tokio savo poelgio pergyvena ir gailisi. Važiuodamas keliu norėjo pataisyti automobilyje buvusį kibirą, tai darydamas, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo į griovį, bandė išvažiuoti, tačiau nepažįstamas asmuo atėmė raktelius ir iškvietė policijos pareigūnus. Teisę vairuoti transporto priemones jis įgijo prieš daugiau kaip 30 metų, iki 2014 metų dirbo vairuotoju – iš pradžių Šaukėnų tarybiniame ūkyje, vėliau - žemės ūkio bendrovėje. Tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. Š. kaltė įrodyta.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 6-10) matyti, kad 2018 m. gegužės 7 d. 22 val. 01 min bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad kelyje (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavęs automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoją pranešėjas įtaria esant neblaivų.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 13), apžiūros protokolo (b. l. 14-16), fotonuotraukų (b. l. 17-19), alkotesterio rodmenų (b. l. 77), siuntimo atlikti medicininę apžiūrą (b. l. 48) matyti, kad pareigūnai, nuvykę į telefoniniame pranešime nurodytą įvykio vietą – kelio (duomenys neskelbtini) 14 kilometrą, rado nuo kelio sankasos į pakelės griovį nuvažiavusį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui K. Š. alkotesteriu nustatytas 1,96 promilės girtumas, jis nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nuvežtas į VšĮ Kelmės ligoninę, kur jam buvo paimtas kraujas lyginamajam tyrimui.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4407/2018(01) (b. l. 57) matyti, kad K. Š. kraujyje, kuris paimtas 2018 m. gegužės 7 d. 23 val. 50 min, nustatyta mažiausia koncentracija 2,22 promilės etilo alkoholio.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 26) matyti, kad automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. Š..
Iš transporto priemonės perdavimo-priėmimo akto (b. l. 21), prašymo grąžinti automobilį (b. l. 24), Kelmės rajono policijos komisariato nutarimo grąžinti daiktus (b. l. 30-32) matyti, kad K. Š. priklausantis automobilis „Ford Focus“, paimtas iš įvykio vietos Kelmės rajono, kelio (duomenys neskelbtini) 14 kilometro 2018 m. gegužės 7 d. buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę Telšiuose, Mažeikių g. 13A, 2018 m. gegužės 9 d., K. Š. prašant, jam grąžintas.
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis K. Š. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis 2,22 promilės, t. y. didesnis negu 1,5 promilės, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.
Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 d. numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Kaltinamasis K. Š. kaltinamas vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu. Jis praeityje neteistas, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė pirmą kartą, ankščiau nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu (b. l. 100), administracine tvarka baustas vieną kartą, už KET pažeidimą, vairavimą apsvaigus administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas (b. l. 101), pripažino savo kaltę, neigiamai vertina savo elgesį, pergyvena padaręs nusikaltimą, vedęs, augina nepilnametį sūnų (b. l. 111). (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurioje kaltinamasis gyvena, nusiskundimų jo atžvilgiu neturi (b. l. 110). Iš (duomenys neskelbtini) seniūno pateiktos informacijos (b. l. 110), R. Š. paaiškinimo teisme matyti, kad K. Š. dirba sutuoktinės vardu įregistruotame ūkininko ūkyje. Nusikalstama veika K. Š. žalos niekam nepadarė, iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio pranešimo (b. l. 135), PVM sąskaitos-faktūros (b. l. 125) matyti, kad automobilio „Ford Focus“ transportavimo ir saugojimo išlaidas kaltinamasis, jam grąžinus automobilį, atlygino. Taigi, kaltinamojo K. Š. asmenybė leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant BK 40 straipsnio 2 dalies reikalaujamų sąlygų visumai, K. Š. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Teisme gautas kaltinamojo sutuoktinės R. Š. prašymas perduoti jai K. Š. pagal laidavimą (b. l. 129). Nurodo, kad ji verta teismo pasitikėjimo – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, turinti ūkininko ūkį, kuriame dirba kartu su sutuoktiniu.
Teismo posėdžio metu apklausta R. Š. paaiškino, kad ji su K. Š. santuokoje gyvena 34 metus, užaugino tris vaikus, šiuo metu tik vienas sūnus yra nepilnametis, 15 metų amžiaus, 10 klasės moksleivis. Ji apie 30 metų dirba Vilkyškių pieninėje, be to, turi ūkininko ūkį, kuriame dirba abu sutuoktiniai, faktiškai visus darbus didesne dalimi nudirba jos vyras. Su K. Š. sutaria, sutuoktinis alkoholiu nepiktnaudžiauja, nei prieš ją, nei prieš kitus šeimos narius nėra smurtavęs. Jie abu aptarė K. Š. vairavimą apsvaigus, dėl tokio poelgio jos vyras pergyvena, gailisi. Ji įsitikinusi, kad jos vyras išvadas iš šio įvykio padarė, ateityje nedarys naujų nusikaltimų.
Prašymą perduoti K. Š. pagal laidavimą pateikusi jo sutuoktinė R. Š. neteista (b. l. 123), administracine tvarka nebausta (b. l. 131), dirba AB „Vilkyškių pieninė“, charakterizuojama teigiamai (b. l. 130) – darbuotoja, pasižyminti darbštumu ir sąžiningumu. Iš jos paaiškinimų teisme matyti, kad su K. Š. santuokoje gyvena daugiau kaip trisdešimt metų, sutaria puikiai, jie kartu ne kartą aptarė padarytą nusikaltimą, dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad R. Š. yra pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui K. Š..
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą. Laidavimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę, skirtinas be užstato minimaliam terminui, numatytam BK 40 straipsnio 4 dalyje.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės - tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnis). 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam K. Š. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus ankščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, bei tai, kad kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė pirmą kartą, turi didelį vairavimo stažą, jam skirtinas ne maksimalus, o vidutinės trukmės – 1 metų 6 mėnesių - specialiosios teisės atėmimo terminas.
K. Š. vairuojamas automobilis „Ford Focus“, valst. (duomenys neskelbtini) nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau juo buvo padaryta neteisėta veika, todėl automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia vertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Kaip jau minėta, K. Š. padaryta nusikalstama veika – nesunkus tyčinis nusikaltimas, jis prisipažino ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, nusikalto pirmą kartą, per didesnį nei trisdešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebuvo baustas, aplamai jokių šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apibūdinančias K. Š. padarytą veiką ir jo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis, kurį jis vairavo, yra šeimos turtas – įgytas santuokoje, priklausantis ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei, kuri taip pat yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, automobilis yra svarbus kasdieniniams šeimos poreikiams tenkinti, be to, teismas, priimdamas sprendimą atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą, priėjo išvados, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, tame tarpe ir vairuojant transporto priemones, darytina išvada, kad nei paties automobilio, nei jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
K. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
K. Š. perduoti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2, 3 dalimis K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
K. Š. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės K. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.