Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Klišauskas 2021 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad K. B. piktybiškai ir sistemingai motinos valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters I. P., gim. (duomenys neskelbtini), interesams: t. y. 2020 m. gruodžio 29 d. apie 13.40 val. K. B., būnant šalia parduotuvės „Grūstė“, esančios Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 20, S. P. atvežus dovanas dukrai, girdint mažametei dukrai I. P. ir dalyvaujant socialinei darbuotojai A. G., demonstruodama niekinamą požiūrį į vaiko tėvą žemino tėvo autoritetą išsakydama priekaištus „ką tu čia darai“, „ką tu traumuoji vaiką“, „ką čia išdarinėji“, tokiu savo poelgiu netenkino dukters emocinių poreikių ir emociškai juos trikdė; 2021 m. birželio 2 d. (nutarime klaidingai nurodyti 2020 metai) K. B., atstovams pagal įstatymą 2021 m. birželio 1 d. 21.00 val. iš anksto susitarus, tyčia nesudarė galimybės S. P. nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su dukra I. P.; pažeisdama Telšių apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2400-1112/2021, nustatytą bendravimo tvarką, 2021 m. liepos 3 d. (nutarime klaidingai nurodyta 4-a diena) 13.00 val. nesudarė I. P. galimybės bendrauti su tėvu S. P. Tokiais savo veiksmais K. B. pažeidinėja vaiko teisę į bendravimą su tėvu ir saugią vaiko emocinę būseną, taip pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 punkto (nutarime 1-as punktas klaidingai priskirtas 4 straipsnio 1 daliai, nors šis straipsnis į dalis neskirstomas), 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo pačiu netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje ir 3.170 straipsnyje įtvirtintas motinos pareigas ir padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (1 t., b. l. 9-10). Nutarime klaidingai nurodytos datos pataisytos teismo, nes iš šalių paaiškinimų teisme ir iš rašytinės medžiagos matyti, kad šalims suprantama, apie kurias datas kalbama, ginčo dėl datų nėra, apsirikimai nutarime laikytini tik korektūros klaidomis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kuriuo paskirtas įspėjimas, nes skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagristas, jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jų vertinimas yra akivaizdžiai subjektyvus. Skundas grindžiamas toliau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis:

– dėl 2020 m. gruodžio 29 d. atvejo skunde paaiškinta, kad jo metu veikė atvejo vadybos 2020 m. lapkričio 13 d. posėdžio metu priimtas bendras sprendimas taikyti atvejo vadybos procesą bei teikti socialinio darbuotojo pagalbą K. B. šeimai ir S. P. Tame posėdyje nuspręsta, be kita ko, socialiniam darbuotojui, dirbančiam su šeima, kaip nešališkam asmeniui – stebėtojui dalyvauti tėvo ir dukros telefoninių pokalbių metu, tėvams kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą dėl psichologo dalyvavimo tėvo ir vaiko pokalbių metu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, užtikrinti telefoninius pokalbius tarp tėvo ir dukros, iki kol teisme bus nustatyta bendravimo tvarka. Todėl K. B. buvo įsitikinusi, kad dukra su tėvu bendraus tik telefonu, o juos kalbančius stebės socialinis darbuotojas. Tačiau 2020 m. gruodžio 29 d. apie 13.20 val. K. B. paskambino socialinė darbuotoja ir pranešė, kad S. P. nori susitikti su dukra, yra atvykęs. Kadangi S. P. pažeidė specialistų nurodytą bendravimo būdą telefonu ir atvyko pats, K. B. jam pasakė, jos manymu, labai mandagias frazes „ką tu čia darai“, „ką čia išdarinėji“ ir „ką tu čia traumuoji vaiką“. Frazės buvo pasakytos ne kenkiant vaiko interesams, o būtent siekiant juos apginti, kad S. P. daugiau nesielgtų priešingai, negu nurodyta specialistų, kad nekeltų streso nei vaikui, nei motinai tokiu skubiu nenumatyto susitikimo reikalavimu. Be to, tomis frazėmis dukrai nebuvo sukelti jokie psichologiniai padariniai, nei žeminantys tėvo orumą, nei kokie nors kitokie, nes dukra buvo už kokių 15 metrų ir visiškai negirdėjo motinos ir tėvo pokalbio. Skundžiamame nutarime nurodytas frazes, kaip žeminančias tėvo orumą, subjektyviai ir be jokių įrodymų, tik iš S. P. žodžių, įvertino pats tą nutarimą surašęs pareigūnas, nesant dėl to pačios mažametės I. P. paaiškinimo;

– dėl 2021 m. birželio 2 d. atvejo skunde paaiškinta, kad skundžiamame nutarime nurodyto 2021 m. birželio 1 d. 21.00 val. išankstinio susitarimo dėl tėvo bendravimo su dukra 2021 m. birželio 2 d. nebuvo. S. P. norėjo bendrauti su dukra birželio 1 d., jau po 21 val., todėl K. B. parašė jam, kad jau vėlu, ji su dukra ruošiasi ilsėtis. Kadangi mama ir dukra patiria stresą, kol dukra įkalbinėjama pabendrauti su tėvu ir kol vėliau nusiramina, toks vėlyvas metas nebuvo tinkamas bendravimui. Šią aplinkybę K. B. įrodinėja prie skundo pridedamais susirašinėjimo su S. P. per telekomunikacinius įrenginius išrašais;

– dėl 2021 m. liepos 3 d. (skundžiamame nutarime nurodyta 4-a diena) atvejo skunde paaiškinta, kad skundžiamame nutarime padaryta klaida, tartasi buvo dėl liepos 3 d. Liepos 2 d. dėl intensyvios dienotvarkės ir vykusių renginių mama su dukra vėlai atsigulė, nakčiai išjungė telefono garsą, o liepos 3 d. pramigo. Nubudusios ruošėsi, gaminosi pusryčius, pusryčiavo ir tiesiog dėl būtinės ruošos pusvalandį pavėlavo. Pusę dviejų skambino, rašė S. P. ir aiškino jam pavėlavimo aplinkybes, tačiau jis piktybiškai nebeatsiliepė ir neatrašė (1 t., b. l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Skundžiamu nutarimu K. B. pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad K. B. motinos valdžią panaudojo priešingai mažametės dukters interesams, nes pažeidė VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tuo pačiu netinkamai vykdė CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje ir 3.170 straipsnyje įtvirtintas motinos pareigas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamame nutarime nustatytas faktines aplinkybes, t. y. neigia tai, kad 2020 m. gruodžio 29 d. apie 13.40 val. netenkino dukters emocinių poreikių ir emociškai juos trikdė, demonstruodama niekinamą požiūrį į vaiko tėvą žemino tėvo autoritetą išsakydama priekaištus, ir tai, kad 2021 m. birželio 2 d. tyčia nesudarė galimybės tėvui nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su dukra. O dėl to, kad 2021 m. liepos 3 d. 13.00 val. nesudarė dukrai galimybės bendrauti su tėvu, pažeisdama teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nors pačio fakto neginčija, tačiau nesutinka, kad jis gali būti vertinamas kaip ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė. Taigi, atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. todėl, pagal ją kvalifikuojant nusižengimą, nurodoma ne tik pati blanketinė teisės norma, bet ir konkreti teisės norma (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurią asmuo laikomas pažeidęs. Skundžiamame nutarime nurodytos atitinkamos, toliau aptartos, VTAPĮ ir CK normos.

VTAPĮ 4 straipsnio 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tėvai privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis įtvirtinančio VTAPĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, kiek taikytina nagrinėjamai bylai, nustatyta, kad vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvai užtikrina šią vaiko teisę. Jeigu ši vaiko teisė nėra užtikrinama, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.170 straipsnyje reglamentuojama skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys, be kita ko, nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis ar vaizdo įrašais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad trys skirtingu metu buvę įvykiai vertinami kaip K. B. padaryta tęstinė veika. Kad veika vertinta kaip tęstinė rodo tai, jog nustatytas tik vienas ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, o K. B. veika apibūdinama kaip piktybiškas ir sistemingas motinos valdžios panaudojimas priešingai mažametės dukters interesams. Veiką kvalifikuojant kaip tęstinę, skundžiamame nutarime atitinkamai turėjo būti nurodytas tęstinės veikos pradžios ir jos pabaigos laikas (nuo ... iki ...), taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai ar neveikimas, kuriais pasireiškė veika per tęstinį laikotarpį, o ne vien trys skirtingu laiku buvę įvykiai. Šios sąlygos neįvykdžius, kiekvienas įvykis turėjo būti vertinamas kaip atskira veika, nesusiejant jų vertinamuoju požymiu „piktybiška ir sisteminga“, nes toks požymis ANK 73 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenumatytas kaip nusižengimo sudėties požymis. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kuo tęstinė veika reiškėsi nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. birželio 2 d. ir nuo pastarosios dienos iki 2021 m. liepos 3 d. Kokius veiksmus piktybiškai ir sistemingai šiais laikotarpiais motina atliko (ar kokių veiksmų ji neatliko) skundžiamame nutarime nenurodyta. Iš skundžiamo nutarimo taip pat neaišku, kodėl bet kuris iš jame nurodytų trijų atvejų turėtų būti vertinamas kaip piktybiškas ir sistemingas. Kita vertus, vertinant mažametės atžvilgiu padarytą veiką kaip tęstinę, procesiniu požiūriu nepriimtina, kad nepilnametė viso tyrimo eigoje nebuvo pripažinta nukentėjusiąja (ANK 578 straipsnio 1 dalis), ji negalėjo pasinaudoti nukentėjusiajam numatytomis procesinėmis teisėmis (ANK 579 straipsnio 1 dalis), su ja nebuvo atlikti procesiniai veiksmai kaip su nukentėjusiąja (ANK 578 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 dalis). Negana to, iš esmės jos interesai buvo atstovaujami to iš tėvų, kuris ir traukiamas administracinėn atsakomybėn už piktybišką ir sistemingą tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, kai mažametės interesai nėra niekaip atstovaujami asmeninio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčio asmens (ANK 579 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 585 straipsnis).

Vertindamas kiekvieną skundžiamame nutarime nurodytą atvejį atskirai ir juos visus kaip visumą, teismas, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, nuotraukas ir vaizdo įrašus, teismas nustatė toliau aptartas aplinkybes ir padarė toliau išdėstytas išvadas.

2020 m. gruodžio 29 d. 13.40 val. tėvo S. P. ir dukros I. P. susitikimas Naujojoje Akmenėje, prie Respublikos gatvėje esančios parduotuvės „Grūstė“, dalyvaujant mergaitės motinai K. B., socialinei darbuotojai A. G. ir mažamečiui J. iš dabartinės S. P. šeimos, be išankstinio derinimo, o tik trumpai apsitarus telefonu įvyko po to, kai išvakarėse socialinės darbuotojos paskatintas neatsiriboti nuo vaiko tėvas sumanė įteikti dukrai dovanas prieš artėjančius Naujuosius metus. Šio susitikimo metu, girdint dukrai I. P., K. B. išsakė priekaištus S. P.

Liudytoja A. G. teismo posėdyje paaiškino, kad yra Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja, parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. ryte jai paskambino S. P. ir paprašė pagalbos perduodant dovaną dukrai. Ryte susitarė su S. P. dėl apytikrio susitikimo laiko ir vietos prie „Grūstės“ parduotuvės. Tuomet socialinė darbuotoja bandė susisiekti su K. B., tai padaryti pavyko iš trečio karto, apie 12.30 val. Pokalbio metu K. B. sudirgo, išsakė skundus dėl sveikatos, dėl stuburo skausmų, sakė, kad ruošiasi pas gydytoją, laukia paskirto laiko. Taip pat sakė, jog vaikas jaučia nuoskaudą, kad tėtis neatveža dovanų. Tuomet socialinė darbuotoja užsiminė, kad S. P. kaip tik ruošiasi atvykti, ir paklausė mamos, kada būtų galima jai patogiu laiku. Aptarė laiką rytojaus dieną, dovanas perduodant susitikimo lauke metu. Tačiau 13.35 val. paskambino S. P. ir informavo, kad yra atvykęs. Susitikus tėvas paprašė lukterėti, sakė, kad dovaną ruošė paskubomis ir dar nori knygoje parašyti linkėjimus, savo žodžius ir mintis. Tėvui rašant, paskambino K. B., paklausė, kada atvyks S. P., ir informavo apie laiką, kada ji vyks pas gydytoją. Socialinė darbuotoja atsakė, kad tėvas kaip tik yra atvykęs, paaiškino, kad jie yra prie „Grūstės“ parduotuvės, greta K. B. namų, ir pasiteiravo, ar galėtų dovaną perduoti tą pačią dieną. Socialinė darbuotoja, tėvui pritarus, pasiūlė mamai, kad pats vaikas galėtų išeiti ir pasiimti dovaną. K. B. rekomendavo pasikalbėti apie tai su dukra, paklausti vaiko ir penkių minučių bėgyje informuoti apie sprendimą. Praėjus dešimčiai minučių mamos skambučio nesulaukė, todėl norėjo pati skambinti, bet pamatė mamą su dukra ateinant. I. ateinant su mama, socialinė darbuotoja mergaitės akyse pastebėjo džiaugsmą. Priėjusi mama gana priešiškai reagavo į S. P. atvykimą, išsakė tėvui priekaištus dėl jo atvykimo: „ką tu darai“, „ką tu išdarinėji“, „tu vaikui sukeli stresą“ ir pan. Mergaitė, kuri tuo metu buvo šalia, taip pat sureagavo neigiamai. Mergaitė matė neigiamą mamos reakciją į tėvo atvykimą ir girdėjo mamos išsakytus priekaištus. Matydama, kad susitikimas gali peraugti į konfliktą, socialinė darbuotoja skatino mergaitę apžiūrėti ir pasiimti dovaną. Kai socialinė darbuotoja ją paskatino pasiimti dovaną, mergaitė grubiai atsakė, kad jai dovanų nereikia, ir nubėgo už parduotuvės laiptų, kur slėpėsi, kol priėjusi socialinė darbuotoja ją prikalbinusi nusivedė pažiūrėti tėvo atvežtas dovanas. Susitikimas prie parduotuvės truko apie 10-15 minučių.

Liudytojas S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra I. P. tėvas, parodė, kad 2020 m. gruodžio 29 d. atvažiavo į Naująją Akmenę ir susiskambino su socialine darbuotoja A., kad galėtų perduoti dovanėles dukrai I. P.. Susitikimas įvyko Naujojoje Akmenėje, prie „Grūstės“ parduotuvės, netoli K. B. nuomojamo buto. Atvyko ne vienas, o su dešimtmečiu J. iš dabartinės jo šeimos. Buvo socialinė darbuotoja A. ir atėjo K. B. su dukra I. P.. Pirmiausia K. B. išsakė nepasitenkinimą socialinei darbuotojai, kad ši ją terorizuoja, verčia jos dukrą susitikti su tėvu, po to K. B. ėmė labai emocionaliai priekaištauti S. P., klausdama, ką jis čia dirba, ką išdarinėja, ar jam ne gėda. Taip pat prikišo, kad atvyko su J. Dukra visą laiką stovėjo šalia mamos, kai ši išsakė priekaištus S. P., tik po to mergaitė nubėgo link laiptinės.

Iš byloje ištirtos medžiagos matyti, kad susitikimas nebuvo iš anksto derintas, jis įvyko netrukus po to, kai socialinė darbuotoja informavo I. P. motiną K. B. apie tai, kad mergaitės tėvas S. P. nori įteikti dukrai dovanas. Be liudytojų nurodytų aplinkybių, apytikrę susitikimo trukmę patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kurių vienoje K. B. 13.48 val. lauke užfiksavo su dovanomis atvykusį S. P., kartu su juo atvykusį mažametį J. ir socialinę darbuotoją A. G., o kitoje 13.57 val. užfiksavo jau namuose išpakuotas tėvo įteiktas dovanas (2 t., b. l. 48-49). Taigi nuo 1-os nuotraukos padarymo lauke iki 2-os nuotraukos padarymo namuose praėjo 9 minutės, įskaitant trumpą laiką, kurio reikėjo su dovanomis pareiti į namus. Laikytina, kad susitikimas truko iki 10 min. Nors K. B. ir jos atstovė teismo posėdyje labai akcentavo trumpą susitikimo trukmę, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra esminė aplinkybė, nes ir kelių minučių pakako K. B. dukros akivaizdoje išreikšti priekaištus ir neigiamas nuostatas paties S. P. bei jo atvykimo atžvilgiu. Tačiau spręsdamas, ar toks negatyvaus požiūrio išreiškimas vaiko akivaizdoje yra vertintinas kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, teismas vadovaujasi teismų praktika, kurioje pripažįstama tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėse bylose Nr. 2AT-38/2014, Nr. 2AT-10-693/2018). Nurodytais aspektais vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys, kad nutrūkus K. B. ir S. P. bendram šeiminiam gyvenimui, tarp tėvų liko ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl šio ginčo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose pagal K. B. ieškinį 2021 m. gegužės 6 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-2400-1112-2021, kurioje 2021 m. birželio 21 d. taip pat priimtas S. P. priešieškinis būtent dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Taigi matyti, kad šalys konfliktuoja dėl bendravimo su dukra tvarkos, skirtingai šią tvarką įsivaizduoja, nepajėgios dėl jos susitarti gražiuoju. Esant tokiai konfliktiškai priešistorei, susitikimas buvo surengtas paskubomis, be išankstinio derinimo ir nesuteikus pakankamai laiko jam pasiruošti psichologiškai. Be to, deramai neįvertinus aplinkybės, kad tėvo ir dukros santykiai iš esmės gali būti nutrūkę, be įspėjimo ir suderinimo tėvas į susitikimą atvyko su mažamečiu J. iš dabartinės savo šeimos. Sutiktina su K. B. atstovės pozicija, kad ši aplinkybė buvo pakankama išprovokuoti motinos negatyvias emocijas, jai jaudinantis dėl to, kaip į tai ir į patį netikėta susitikimą sureaguos dukra. Įvertinęs K. B. S. P. išsakytų priekaištų formą ir turinį („ką tu čia darai“, „ką tu traumuoji vaiką“, „ką čia išdarinėji“), teismas daro išvadą, kad šie priekaištai nebuvo išsakyti pernelyg agresyvia, o tuo labiau tėvą įžeidžiančia forma. Taip pat spręstina, kad nors priekaištais K. B. dukros akivaizdoje išreiškė savo neigiamą požiūrį į tai, kas vyksta, šie priekaištai savo išraiškos forma ir turiniu nebuvo tiek užgaulūs, įžeidžiantys ar žeminantys S. P. asmenį, kad galėtų būti atskirai vertinamas kaip elgesys užtraukiantis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. birželio 2 d. pokalbis su dukra neįvyko ir nelaikytina, kad dėl šio pokalbio išvakarėse buvo susitarta. Iš K. B. paaiškinimų, S. P. parodymų ir K. B. telefono ekrano vaizdo nuotraukų matyti, kad S. P. 2021 m. birželio 1 d. jau po 21.00 val. norėjo bendrauti su dukra, tačiau K. B. parašė jam, kad jau vėlu, ji su dukra ruošiasi ilsėtis, pažadėjo paskambinti rytojaus dieną. Laikytina, kad 2021 m. birželio 1 d. po 21.00 val. pokalbis su mažamete jau būtų buvęs per vėlyvas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tėvo bendravimas su dukra nevyksta sklandžiai. Ta aplinkybė, kad motina pažadėjo paskambinti S. P. rytojaus dieną, nevertintina kaip susitarimas dėl tėvo ir dukros bendravimo 2021 m. birželio 2 d. nuotolinio ryšio priemonėmis. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kuo remiantis jame teigiama, kad K. B. tyčia nesudarė galimybės S. P. nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su dukra I. P., nors buvo su juo dėl to iš anksto susitarus. Kaip minėta, iš tėvų komunikacijos matyti tik tai, kad motina pažadėjo paskambinti. Iš esmės tas įsipareigojimas buvo įvykdytas, nes iš K. B. telefono ekrano vaizdo nuotraukos matyti, kad 2021 m. birželio 2 d. apie 12 val. tėvai bendravo telefonu, o iš K. B. rašytos žinutės spręstina, kad tarp jų vyko ginčas dėl bendravimo su vaiku.

2021 m. liepos 3 d. numatytas tėvo bendravimas su dukra neįvyko, nors 2021 m. liepos 1 d. tarpininkaujant Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Audriui Klišauskui dėl šio pokalbio buvo sutarta. Šis specialistas padėjo suorganizuoti du pokalbius, vienas iš kurių turėjo įvykti 2021 m. liepos 3 d. 12.00 val. Kaip matyti iš S. P. parodymų teismo posėdyje, nurodytu laiku jis tris kartus skambino ir į K. B., ir į dukros telefonus, bet niekas jam neatsiliepė. Tuomet jis nebelaukė, nes išvažiavo į šventę Kaune. Tik grįžęs rado žinutę su K. B. pasiteisinimu, kad mama su dukra labai vėlai atsikėlė, buvo išjungtas jų telefonas, po to valgė ir nepastebėjo, kad praėjo sutartas bendravimo laikas. Pokalbis su dukra tą dieną neįvyko, dėl kitos pokalbio datos taip pat nebuvo sutarta. K. B. šių aplinkybių neneigia, tačiau pabrėžia jų atsitiktinį pobūdį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir pavėlavo atsiliepti sutartu laiku, po pusvalandžio K. B. bandė prisiskambinti S. P., jam rašė, tai patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek vaizdo įrašai, todėl K. B. elgesys, kaip atskira veika, nevertintinas kaip užtraukiantis ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje yra daug rašytinės ir vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuotas mažametės I. P. nenoras bendrauti su tėvu, atsisakymas tai daryti, atviras tėvo ignoravimas. Teismas iš esmės sutinka su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pozicija, kad dažniausiai vaiko nenoras bendrauti su tėvu yra nulemtas esminių aplinkybių, toks vaiko ir tėvo ryšys yra ne normalių santykių rezultatas, o pasekmė vaiko pavaldumo tam iš tėvų, su kuriuo gyvena, vaiko nuomonė dėl bendravimo su tėvu yra formuojama jo gyvenamosios aplinkos. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametė I. P. gyvena kartu su ieškove K. B.. CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Esant negatyvioms I. P. nuostatoms tėvo atžvilgiu ir nenorui su juo bendrauti, administracinio nusižengimo tyrimas atliktinas atsižvelgiant į anksčiau nurodytas procesinio pobūdžio pastabas, išnaudojant visas prieinamas procesines priemones vaiko nuostatų tėvo atžvilgiu priežastims nustatyti, vertinant, ar nebuvo padaryta veika, pasireiškianti kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ar kaip tos valdžios nepanaudojimas.

Pažymėtina, kad aukščiau aptarti skundžiamo nutarimo trūkumai laikytini esminiais, t. y. tokiais, kurių teismas ištaisyti negali. Pažymima, jog ANK įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos teismui nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis nusižengimo aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluotų nusižengimų aprašymo turinį, kadangi tokiu atveju būtų apribota traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą. Kadangi aptarti skundžiamo nutarimo trūkumai negali būti ištaisyti nagrinėjant skundą teisme, administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą priėmusiai institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

Patenkinti iš dalies administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą.

Panaikinti administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimtą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Grąžinti bylą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarties kopiją per tris darbo dienas išsiųsti registruotu paštu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.