- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2A-579-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00911-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-61-604/2013 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą pripažinimo negaliojančiais, byloje išvadą teikianti institucija – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad jis nėra vaiko J. M. tėvas, bei pripažinti, kad 2006-07-18 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įraše Nr. 192 esantys duomenys apie vaiko J. M. tėvą, t. y. ieškovą, yra negaliojantys, nes ieškovas nėra šio vaiko tėvas. Ieškovas nurodė, kad 2005-12-31 jis sudarė santuoką su atsakove S. M. 2006-06-27 atsakovė pagimdė dukrą J. M. Po santuokos sudarymo kurį laiką ginčo šalys gyveno normalų santuokinį gyvenimą, vėliau pradėjo nesutapti charakteriai, išryškėjo skirtingas požiūris į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas. 2007-07-23 ginčo šalių santuoka buvo nutraukta. 2012 m. liepos mėn. pradžioje atsakovė ieškovui pareiškė, kad dukra J. M. yra ne ieškovo, o kito vyriškio vaikas. Kadangi tikrasis vaiko tėvas yra ne ieškovas, o jam nežinomas asmuo, yra pagrindas nuginčyti ieškovo tėvystę ir tai patvirtinančius civilinės būklės akto įrašus. Ieškovas taip pat nurodė, kad patikimai jo tėvystę gali nustatyti medicininė DNR ekspertizė (b.l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo teiginiai neturi jokio pagrindo ir yra melagingi. Atsakovė nuo santuokos sudarymo labai nepatiko ieškovo giminaičiams, ypač seseriai, kurios dėka, atsakovės manymu, ir atsirado ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė niekada nesakė ieškovui, kad jis nėra jų dukters J. M. tėvas. Dukra labai panaši į ieškovą, o ieškovas visada pripažino save jos tėvu. Atsakovė neprieštaravo dėl medicininės DNR ekspertizės paskyrimo, nes neturėjo kitų vyrų, ji neabejojo dėl dukters tėvo. Dukra, kuriai sukako šešeri, sužinojusi apie ieškovo ieškinį, patyrė labai didelį stresą, ji nesuprato, kodėl jos mylimas tėvas atsisakė nuo jos (b.l. 11-12).
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-10-01 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-12-31 ginčo šalys sudarė santuoką. 2006-06-27 ginčo šalių santuokoje gimė dukra J. M., ieškovas įrašytas jos tėvu vaiko gimimo liudijime. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su kitu asmeniu. Po vaiko gimimo ieškovas ir atsakovė gyveno šeimyninį gyvenimą, abu rūpinosi dukra, ją auklėjo, teikė išlaikymą, ieškovas laikė save dukters tėvu. Šių aplinkybių šalys neneigia. Teismas pažymėjo, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Šiuo atveju svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Ieškovui ir atsakovei nutraukus santuoką ieškovas įsipareigojo dukters išlaikymui teikti po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2007-07-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas mokėjo vaikui išlaikymą, pervesdamas lėšas į banko sąskaitą, paskui išlaikymas buvo išskaičiuojamas iš ieškovo darbo užmokesčio bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas niekada nevengė išlaikyti savo dukros ir visada ja rūpinosi. Teismas nustatė, kad tarp dukters ir ieškovo susiklostę tėviški santykiai, dukra savo gyvenime ieškovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą ir tokiu jį laiko iki šiol. Ieškovas po santuokos nutraukimo aplanko ir susitikinėja su savo dukra, susirašinėdamas su atsakove nuolat klausinėja apie savo dukrą, domisi ja, sveikina su gimtadieniu, iki šiol su ja puikiai bendrauja. Liudytoja J. G. teismui paaiškino, kad jos buvusį žentą, ieškovą, ir jo dukrą sieja glaudus ryšys, pabuvę kartu, jie nenori išsiskirti. Liudytoja D. M. pagrindine priežastimi, dėl ko jos brolis, ieškovas, nori įsitikinti, ar yra biologinis J. M. tėvas, nurodė tai, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su dukra, tiek kiek pastarasis norėtų, kadangi jam trūksta pasimatymų su dukra. Ieškovas nurodė, kad laiko J. M. savo dukra, yra prie jos labai prisirišęs, myli ją, tik norėtų įsitikinti, ar J. yra jo biologinė dukra. Teismas iš ieškovo paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų nustatė, kad ieškovas anksčiau niekada neabejojo, kad yra J. M. tėvas, pradėjo tuo abejoti tada, kai kartą, praeitais metais atsakovė pasakė, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas ir neleidžia lankyti vaiko tiek, kiek jis nori. Teismas laikė, kad ieškovas nenurodė savo abejonių dėl tėvystės pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nurodydamas, kad tiesiog nori patikrinti, ar yra vaiko tėvu, nes jam abejonių kelia tai, kad atsakovė neleidžia jam matytis su dukra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsisakymas atlikti DNR ekspertizę negali būti vertinamas kaip tėvystės paneigimo įrodymas aptartų ir ištirtų įrodymų kontekste. Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, susiklosčiusius vaiko ir tėvo santykius, ieškovo elgesį, teismas konstatavo, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindų galima būtų padaryti išvadą, kad jis nėra vaiko tėvas (b.l. 89-91).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b.l. 94-96). Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, jog ieškovas nėra vaiko J. M. tėvas, remdamasis ieškovo veiksmais, susijusiais su vaiko išlaikymu. Teismas, remdamasis atsakovės ir jos motinos, liudytojos J. G. paaiškinimais, nustatė, kad ieškovas nuo santuokos nutraukimo dienos visada tvarkingai mokėjo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau tuo pačiu nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu buvo pateikusi 2011-02-15 sprendimą dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo. Teismas neišanalizavo šio įrodymo tame kontekste, kad Vaikų išlaikymo fondas moka išmokas įgaliotiems asmenims išlaikymo nemokėjimo atveju. Taigi daryti išvadą, kad ieškovas neturėjo įsiskolinimo dėl išlaikymo mokėjimo dukrai, teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes tam prieštarauja pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas nevertino ieškovo ir jo sesers, liudytojos D. M., paaiškinimų, jog 2012 m. liudytojai tapo žinoma, jog dar iki santuokos sudarymo dienos su ieškovu atsakovė palaikė glaudžius ir artimus santykius su savo pažįstamu E. K., nuo kurio atsakovė galėjo pagimdyti dukrą J. M. Apie savo abejojimus liudytoja pranešė ieškovui, kuris pasiūlė atsakovei kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl dukters tėvystės nustatymo, tačiau atsakovė tam prieštaravo nenurodydama priežasčių. Ieškovo manymu, teismo nurodyti ieškovo veiksmai: aplankymas ir susitikinėjimas su dukra, domėjimasis ja, sveikinimas su gimtadieniu, puikus bendravimas, jokiu būdu negali patvirtinti, kad ieškovas pripažįsta savo tėvystę, o tik įrodo, kad ieškovas laikosi tvirtų moralės principų, elgiasi kaip doras ir sąžiningas asmuo bei siekia žinoti, ar J. M. yra jo vaikas. Teismas du kartus skyrė DNR ekspertizes ieškovo tėvystei nustatyti, į kurias atsakovė neatvyko. Pirmą kartą neva dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio (nors tai yra visiškai išgalvota ir neparemta jokiais įrodymais), antrą kartą neva dėl vaiko susirgimo, nors atsakovė vėl apsimelavo, kadangi nurodė tris skirtingas priežastis – vaiko susirgimas, vaiko nenoras (nors vaikui tik 7 metai), pati atsakovė nematė pagrindo važiuoti į ekspertizę. Toks atsakovės elgesys – nepagrįstas tyčinis nevykdymas teismo priimtų nutarčių bei liudytojos D. M. parodymai, kad atsakovė iki vaiko gimimo galimai palaikė artimus ryšius su E. K., suteikė teismui galimybę daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra J. M. tėvas. Šioje byloje teismas, turėdamas duomenų dėl galimai tikro J. M. tėvo bei atsižvelgiant į atsakovės atsisakymą vykti į DNR ekspertizes, turėjo pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį. Atsakovė, kaip ir ieškovas, turėjo pareigą įrodinėti pateiktus teismui teiginius bei motyvus, tačiau jokių rašytinių įrodymų dėl ieškovo biologinės tėvystės nepateikė, net atvirkščiai, nepagrįstai, piktavališkai atsisakė vykdyti teismo priimtas nutartis dėl DNR ekspertizės ir neatvyko į tyrimus.
Atsiliepimas
Atsakovė S. M. teismo prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 99-102). Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, kuris šio pobūdžio bylose reiškia, jog, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai, bei atsižvelgė į tai priimdamas sprendimą. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad į jos sąskaitą iš ieškovo sąskaitos buvo pervedamos lėšos dukters J. M. išlaikymui. Išmokos iš Vaiko garantinio fondo buvo pervestos tik keletą kartų, kai ieškovas nedirbo ir neturėjo lėšų. Iš pateiktų banko išrašų matyti, kad net tada, kai buvo pervedamos išmokos iš Vaiko garantinio fondo, ieškovas ir pats mokėjo savo dukrai išlaikymą. Ieškovas ne tik pervesdavo lėšas į sąskaitą, bet pirko ir iki šiol perka dukrai žaislus, dažnai susitikdavo su ja ir asmeniškai duodavo pinigų. Taip ieškovas elgėsi ir po teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad liudytoja D. M. (ieškovo sesuo) ir ieškovo tėvai visada buvo priešiškai nusistatė ginčo šalių santuokos atžvilgiu. Ginčo šalių santuoka iširo tik dėl pastarojo tėvų ir giminių kišimosi į jų santykius. Jeigu ne ieškovo tėvai, ginčo šalys iki šiol būtų kartu, augintų savo dukrą. Tai patvirtina teismui pateikti įrodymai: ieškovo SMS pranešimai. Ieškovas visada domėjosi ir domisi iki šiol savo dukra. Niekada nebuvo jokių kalbų ar ginčų, kad dukra yra ne ieškovo. Jokio kito tėvo nėra ir jo tėvystė negali būti nustatyta. Tai tik ieškovo giminių nepagrįstos prielaidos ir samprotavimai. Atsakovės teigimu, pirmą kartą ji nenuvažiavo atlikti ekspertizės, nes ieškovas jai pranešė, jog parašė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Po to dėl giminių spaudimo jis vėl kreipėsi į teismą su prašymu nagrinėti bylą. Antrą kartą atlikti ekspertizės nepavyko, nes ginčo šalių dukra sirgo. Tai patvirtina gydytojo išduota pažyma. Atsakovės teigimu, ekspertizė neigiamai paveiktų vaiko psichiką, sukeltų stresą ir stiprius išgyvenimus. Dukrai jau sukako septyneri, ji labai pergyvena, negali suprasti, kodėl jos tėvas nori nuo jos atsisakyti. Dukra ieškovą laiko vieninteliu jai žinomu tėčiu, siekia su juo bendrauti, labai pergyvena sužinojusi apie ieškovo kreipimąsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Tarp dukters ir ieškovo yra susidarę tarpusavio tėvo ir dukros santykiai, ieškovas augino dukrą nuo gimimo, ja rūpinosi ir rūpinasi iki šiol. Dukters ir tėvo ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, dukra siekia bendrauti su tėvu, nes kito tėvo neturi ir nepažįsta. Ieškovas nuolat domisi dukra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-12-31 ieškovas V. M. ir atsakovė S. M. sudarė santuoką (b.l. 58). 2006-06-27 ginčo šalys susilaukė dukters J. M. (b.l. 6, 59). 2007-07-23 ginčo šalių santuoka buvo nutraukta (b.l. 5, 46-47). 2012-09-04 ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo (b.l. 2-3). 2012-10-26 ir 2013-04-03 nutartimis pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi medicinines DNR ekspertizes, kurių dėl atsakovės neatvykimo kartu su dukra atlikti nepavyko (b.l. 21, 33-34, 37, 39, 45). 2013-10-01 sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (b.l. 89-91). Ieškovui pateikus apeliacinį skundą dėl tokio teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas 2014-02-18 nutartimi paskyrė trečią medicininę DNR ekspertizę (b.l. 119-120). 2014-05-02 atsakovė pateikė teismui prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą ekspertizei atlikti dėl dukters ligos (b.l. 122). 2014-05-12 nutartimi teismas tokį atsakovės prašymą tenkino, tačiau ekspertizė ir vėl nebuvo atlikta, nes atsakovė į ekspertinę įstaigą nenuvyko (b.l. 129).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis). CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai, kurie taikytini ir tėvystės nuginčijimui. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti (nuginčyti) nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamos turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013). CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius DNR ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą. Į kokias konkrečiai aplinkybes esant tokiai situacijai teismas turėtų atsižvelgti, įstatyme nekonkretizuota, todėl teismas turi vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir t. t.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės elgesys viso proceso metu, kuomet ji savo neveikimu, t. y. nenuvykdama su dukra, trukdė atlikti net tris teismo paskirtas medicinines DNR ekspertizes, nors joms iš esmės neprieštaravo, leidžia pripažinti tokį elgesį atsakovės siekiu išvengti tiesioginio ieškovo tėvystės nuginčijimo įrodymo gavimo ir taikyti contra spoliatorem prezumpciją – atsakovės sąmoningas vengimas gauti įrodymus sudaro pakankamą pagrindą pripažinti egzistuojant pačius nepalankiausius jai faktus, kuriuos gautas įrodymas būtų patvirtinęs. Atsakovės argumentai, kad medicininės DNR ekspertizės atlikimas pakenks dukters psichologinei būklei, vertintini kritiškai, kadangi esant abiejų ginčo šalių pastangoms buvo galima sudaryti tokias sąlygas, kad vaikas net nesuprastų, jog yra vykstama į ekspertinę įstaigą. Tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų yra akivaizdu, kad atsakovė tyčia nuteikinėja vaiką, jog šis atsisakinėtų vykti į ekspertinę įstaigą ir taip jam sukelia įtampą bei daro psichologinę žalą. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę atsakovei su dukra nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę priežasčių, jos neatvykimas atlikti ekspertizės vertintinas kaip ekspertizės atsisakymas bei ieškovo teiginio, jog jis nėra J. M. tėvu, įrodymas. Taigi, nors byloje nėra kitų, be ginčo šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, patikimų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog jis nėra J. M. tėvas, atsakovės elgesys viso proceso metu leidžia šią aplinkybę laikyti įrodyta.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės nepagrįstą vengimą atlikti medicininę DNR ekspertizę ir tokio vengimo teisines pasekmes, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Ginčo šalys neprašė teismo priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-10-01 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, bei panaikinti 2006-07-18 Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše Nr. 192 esančius duomenis, kad J. M. tėvas yra V. M.