Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1605-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-20
Bylos Nr.
1-1605-1072/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1605-1072/2018Teisminio proceso numeris 1-01-1-31687-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.14.10.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 20 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31687-17, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2017 m. birželio 24 d., apie 20 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilės neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo seserimi J. K. metu, kambaryje, tyčia pastarąją abejomis rankomis pastūmė, dėl ko J. K. parkrito ant lovos ir jai, gulinčiai lovoje, tyčia kumščiu tris kartus sudavė į galvą ir tris kartus kumščiu sudavė į kairę ranką bei du kartus įspyrė į dešinę koją ir tokiu būdu mušdamas savo sesei J. K. padarė nubrozdinimus dešiniame skruoste, dvi kraujosruvas kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

A. K. sunaikino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2018 m. birželio 11 d., apie 03 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, tyčia žiebtuvėlio atvira ugnimi padegė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai priklausantį antrinių žaliavų „Varpo“ formos konteinerį (kartonui), 470,63 eurų vertės, nuo kurio užsidegė antrinių žaliavų „Varpo“ formos konteineris (stiklui), 295,77 eurų vertės ir antrinių žaliavų „Varpo“ formos konteinerį (plastikui), 373,57 eurų vertės, ir sudegė visi trys konteineriai, stovėję (duomenys neskelbtini), taip A. K. sunaikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, t. y. 3 vnt. antrinių žaliavų „Varpo“ formos konteinerius, dėl ko Ukmergės rajono savivaldybės administracijai buvo padaryta 1139,97 eurų turtinė žala.

A. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

1. Nežymaus sveikatos sutrikdymo epizodas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad 2017 m. birželio 24 d. jis namuose buvo su draugais gėrė alų ir degtinę. Jo vienas draugas, tai yra D. D., nuėjo miegoti, o su A. I. ir A. (pavardės nežino) sėdėjo prie stalo. Vakare, tikslios valandos pasakyti negali, grįžo mano sesuo J. K., ji taip pat buvo neblaivi. Sesė atėjusi pas jį į kambarį pradėjo ant jo rėkti dėl to, kad jie „baliavoja“. Bet jam dar nieko nespėjus jai paaiškinti, J. K. nuo stalo numetė visas skardines su alkoholiniais gėrimais. Paskui ji išvarė iš namų du jo draugus, o tas kitas draugas miegojo lovoje. J. K. pradėjo klausinėti, kur jos kompiuteris. A. K. jai pasakė, kad jau mėnesį laiko jo nematė. Viskas prasidėjo lauke, prie namų automobilių aikštelėje, kai draugui į automobilį nunešė kelias skardines alaus. Jam grįžus namo ir bandant išsiaiškinti, dėl ko ji taip elgiasi, J. K. namuose, koridoriuje, jam nieko nesakius, delnu vieną kartą sudavė per veidą, nuo suduoto smūgio į veidą jam neskaudėjo, nes ji sudavė nesmarkiai, jis jai jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturtės. Kadangi sesuo jį apkaltino kompiuterio vagyste, jie susibarė, tai A. K. lauke skambino į policiją ir kvietė juos atvykti, kad jie išsiaiškintų dėl vagystės ir viso konflikto ir, kai išeidinėjo į lauką, norėdamas laukti pareigūnų, tai sesuo jam kažką pasakė, dabar neatsimena, ką ji pasakė, ir jis susinervino bei ją nusivijo į mamos kambarį. Mamos kambaryje savo sesę J. K. pastūmė ir ji parkrito ant lovos ir tada ją gulinčią ant lovos mušė, tai yra kumščiu jai tris kartus kaire ranka sudavė į galvą ir du kartus dešine ranka sudavė į galvą, gal ir gali būti, kad, kai ji veidą dengėsi rankomis, tai tuos du kartus jai pataikė į ranką. Jis negali pasakyti, ar ji jį nuo savęs nuspyrė, neatsimena, tik atsimenu, kad prieš išeidamas iš kambario, savo sesei gulinčiai lovoje du kartus įspyrė lyg tai į kairę koją (b. l. 131-132).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 19 val. 30 min., ji parėjo iš parduotuvės į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose rado brolį A. K. kartu su draugais (trys jaunuoliai). Su broliu ir mama gyvena jau seniai šiuo adresu. Užėjusi į kambarį pasigedo kompiuterio, todėl nuėjusi į kambarį, kuriame sėdėjo brolis su draugais (gėrė alkoholį), paklausė, kur jos kompiuteris. Brolis atsakė, kad nežino, o po kurio laiko pasakė, kad pardavė. Ji supyko, pasakė, kad visi išeitų. Du jaunuoliai išėjo, po keliolikos minučių išėjo ir kitas jaunuolis. Namuose liko jie abu su broliu. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, brolis pasakė, kad jeigu ji iškvies policiją, tai ją sumuš. Tuo metu jis ėjo link durų, tačiau staiga sugrįžo ir jėga ją pastūmė ant sofos. Jai parkritus, pradėjo rankomis ir kojomis daužyti ją, suduodamas daugelį kartų į įvairias kūno vietas. Pagrinde smūgiavo į galvą, ji užsidengė kaire ranka, kad mažiau sumuštų, tuomet smūgiai kliuvo į ranką. Ji išsigandusi pradėjo rėkti, tuomet jis išbėgo. Išsitraukusi telefoną iš kišenės paskambino į policiją. Brolis buvo girtas, konfliktai tarp jų kyla pastoviai (b. l. 29-30).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pastatas mūrinis, vieno aukšto, ant sienos virš įėjimo durų matoma lentelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Durys medinės, su stiklais. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio gale kairėje pusėje praviros durys į virtuvę. Virtuvėje betvarkė, kairėje pusėje prie sienos praviros medinės durys į kambarį, kurio viduje kairėje pusėje prie sienos yra sofa lova, kurios ilgis 2,00 metrai, dvi atlenkiamos dalys po 0,55 metro. Lova sujaukta, kairėje lovos pusėje prie krašto padėta pagalvė. Prie lovos 0,20 metro atstumu stovi kėdė ant kurios sudėti maisto likučiai, įrankiai (b. l. 18-24).

Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad J. K. 2017 m. birželio 24 d. nustatytas 0,92 promilės neblaivumas (b. l. 40).

Iš alkotesterio duomenų registracijos žurnalo nustatyta, kad A. K. 2017 m. birželio 24 d. nustatytas 1,91 promilės neblaivumas (b. l. 41).

Iš specialisto išvados Nr. G 2130/2017(01) nustatyta, kad J. K. padarytas nubrozdinimas dešiniame skruoste, dvi kraujosruvos kairiame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Iš nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį nustatyta, kad A. K. buvo sulaikytas nuo 2017 m. birželio 24 d. 21 val. 15 min. iki 2017 m. birželio 26 d. 13 val. 17 min., t. y. dvi sulaikymo dienos (b. l. 120).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 29,78 eurų civilinį ieškinį (b. l. 54-60), kurį kaltinamasis A. K. atlygino (b. l. 129), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys atmestinas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. K. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – seserį J. K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios parodymai ir kita) pagrįsti A. K. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Svetimo turto sunaikinimo epizodas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad jis alkoholį dažniausiai vartoja savaitgaliais, kai paragauja alkoholio, tuomet savęs nebekontroliuoja. 2018 m. birželio 7 d., apie 23 val. 00 min., jis vienas buvo (duomenys neskelbtini), ėjo į restoraną, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ten iš pradžių vienas gėrė alų, išgėrė alaus daug, apie 3,5 l, 5 laipsnių stiprumo. Tada vienas išėjo į lauką parūkyti ir lauke sutiko keturis nepažįstamus asmenis, tarp kurių buvo du vaikinai ir dvi merginos, juos matė pirmą kartą (jų vardų ir pavardžių jis nežino, jų atpažinti negalėtų). Jis pasisiūlė juos palydėti namo, nes jam jie atrodė labiau girti nei jis. Jie sutiko, kad jis juos palydėtų namo. Tuomet jie visi keturi ėjo link (duomenys neskelbtini). Praėjus (duomenys neskelbtini), jie ėjo per miesto centrinį tiltą, jis juos palydėjo truputį už tilto. Jie išsiskyrė ir jis vienas ėjo atgal per miesto centrinį tiltą link namų, pro (duomenys neskelbtini). E. P. gatve pamatė aikštelę, kurioje yra buitinių atliekų konteineriai. Tuomet, tik pamačius tuos šiukšlių konteinerius, jam netikėtai kilo mintis vieną iš jų padegti. Net nežino, kodėl taip sugalvojo, ankščiau jam nėra tokių minčių kilusių, tiesiog mano, kad tokia mintis kilo, nes buvo girtas ir nelabai ką galvojo. Kadangi jis yra rūkantis, visada su savimi turi žiebtuvėlį, tai iš treningų kišenės išsitraukė žiebtuvėlį, jį uždegė, priėjo prie vieno iš konteinerių ir žiebtuvėliu uždegė konteinerio viduje buvusį plastikinį šiukšlių maišą, kuris užsidegė. A. K. nelaukė, kol pradės degti visas konteineris ir vienas nuėjo link namų. Kai nueidinėjo nuo konteinerio, jo viduje degė tik plastikinis šiukšlių maišas, visas konteineris dar nedegė. A. K. nestovėjo ir nežiūrėjo, kaip dega konteineris, nejautė malonumo žiūrėdamas į padegtus daiktus, nėra piromanas. Jis norėjo padegti tik vieną konteinerį, kitų konteinerių padegti nenorėjo. Net negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tai pirmas kartas, kai ką nors padega. Mano, kad taip pasielgė dėl girtumo. Gali būti, kad vėliau užsidegė ir antras konteineris nuo to pirmo padegto konteinerio, bet jis to nebematė, kai nueidinėjo degė tik vieno konteinerio viduje esantis šiukšlių maišas, jis padegė savo rankomis tik vieną konteinerį, kitų nepadegė (b. l. 153-154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 11 d., ryte, jam paskambino M. L. (priešgaisrinės apsaugos pareigūnas) ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), sudegė du plastikiniai buitinių atliekų konteineriai, kurie priklauso (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtoje aikštelėje stovi jų įmonei priklausantys 4 plastikiniai, žalios spalvos, kvadratiniai, ant ratukų konteineriai, tai pamanė, kad ir sudegė jiems priklausantys konteineriai. Bent jam telefonu paaiškino, kad sudegė 2 konteineriai. Jis į pačią aikštelę, kur sudegė konteineriai nevyko, nematė sudegusių konteinerių. O apie sudegusius konteinerius informavo policiją, kiek jam žinoma buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pateikė padarytą žalą dėl, kaip manė, jų įmonei priklausančių sudegusių konteinerių. Kadangi pats įvykio vietoje nebuvo, o apie sudegusius konteinerius buvo informuotas telefonu, tai rašydamas pareiškimą ir pateikdamas padarytą žalą dėl sudegusių konteinerių buvo įsitikinęs, kad sudeginti jų įmonei priklausantys konteineriai. Tačiau vėliau įsitikino, kad sudegė savivaldybei priklausantys pakuočių atliekų konteineriai, šalia jų stovėję 4 konteineriai, priklausinys jų įmonei neapgadinti, įmonė jokios žalos nepatyrė, nenukentėjo, tiesiog įvyko nesusipratimas (b. l. 77-78).

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra šalia (duomenys neskelbtini) esanti aikštelė, kur statomi buitinių atliekų konteineriai priklausantys (duomenys neskelbtini) įmonei. 2018 m. birželio 18 d. apžiūrint įvykio vietą, kur 2018 m. birželio 10 d., pagal turimus duomenis apie 03 val. 00 min. galimai buvo padegti jau minėtai įmonei priklausantys buitinių atliekų konteineriai. Vietoje, kur naujai pastatyti konteineriai, apie 1 m. atstumu nuo jų matoma gaisro židinio vieta. Apžiūrint gaisro židinio vietą, matomi gaisro židinio likučiai, kurie paliko dėmę, kurios plotas apie 3x2 m. Apžiūrint vietą (aikštelę), kur stovėjo ir sudegė minėti konteineriai, šalia matomi stovintys nuosavi gyvenamieji namai. (duomenys neskelbtini) daugelyje vietų stebimas vaizdo fiksavimo kameromis, taip pat (duomenys neskelbtini) ant tilto yra vaizdo fiksavimo kamera, tačiau į jos stebimą teritorijos plotą nepatenka (duomenys neskelbtini) ir minėto įvykio nesimato. Daugiau įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti nusikalstamos veikos požymių, išskyrus gaisro židinio likučių nerasta (b. l. 66-71).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad dėl šiukšlių konteinerių padegimo nustatytas asmuo, kuris galimai susijęs su padaryta nusikalstama veika, yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 108).

Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateikė 1139,97 eurų civilinį ieškinį, kurio atlyginimui nustatė 5 (penkių) mėnesių terminą (b. l. 69), su civiliniu ieškiniu kaltinamasis A. K. sutiko, nurodydamas, kad padarytą žalą atlygins per 5 (penkis) mėnesius, kiekvieną mėnesį darant įmoką, lygią 1/5 daliai visos sumos (b. l. 159).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji požymiai – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Pagal teismų praktiką svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, asmuo atsako tuomet, kai sunaikinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (BK 190 straipsnis). Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, o būtent vaizdo kamerų filmuotą medžiagą, fotonuotraukas (b. l. 107), tarnybinius pranešimus (b. l. 103, 108), apžiūros protokolą (b. l. 105), A. K. prisipažinimą, darytina išvada, jog A. K. veiksmai, padegus Ukmergės rajono savivaldybės administracijai priklausančius 3 „Varpo“ formos antrinių žaliavų konteinerius, kurių bendra vertė yra 1139,97 eurų, teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 169-172, 173-174).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad 2018 m. liepos 9 d. nutarimu atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31687-17, kadangi A. K., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė naują nusikalstamą veiką (b. l. 4-5). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui. A. K. nukentėjusiosios J. K. atsiprašė ir su ja susitaikė, taip pat susitarė su Ukmergės rajono savivaldybės administracija dėl padarytos 1139,97 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau nebuvo teistas (b. l. 163), 4 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 168). A. K. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 167). Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, A. K. paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 3 dalimi visiškai sudedamos, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. birželio 24 d. iki 2017 m. birželio 26 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom (BK 65 straipsnis, 66 straipsnis). Remiantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, skirtinas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi A. K. paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti A. K. sulaikymą nuo 2017 birželio 24 d. iki 2017 m. birželio 26 d. (dvi sulaikymo dienos) BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti nuo 23 val. iki 6 val. būti namie, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar liga.

Paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 1139,97 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė