- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2-278-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00007-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- BUAB „Alfa idėjos“
- Atsakovas
- UAB „Selonia“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal BUAB „Alfa idėjos“ ieškinį atsakovei UAB „Selonia“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) priešpriešinių vienašalių reikalavimų užskaitymą 34 995,52 Eur sumai ir taikyti restituciją priteisiant šią sumą iš atsakovės; priteisti iš atsakovės 17318,59 Eur skolą ir 6 procentų metines palūkanas už visą 52 314,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą ieškovė grindžia tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis (duomenys neskelbtini)). Pagal minėtas Sutartis ieškovė atliko statybos rangos darbus atsakovės objektuose. Darbai atlikti, atsakovei išrašytos PVM sąskaitos, tačiau pastaroji neatsiskaito. Atsakovė priėmė atliktus darbus pagal priėmimo aktus, juos pasirašė. Išrašytos 3 PVM sąskaitos faktūros: (duomenys neskelbtini) dėl 1305,32 Eur, neapmokėta dalis 615,06 Eur; (duomenys neskelbtini) dėl 4626 Eur; (duomenys neskelbtini) dėl 12077,53 Eur. Viso skola 17 318,59 Eur. Be to, ieškovė (duomenys neskelbtini) atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kurio pagrindu, ieškovė, po bankroto bylos jai iškėlimo (bankroto byla iškelta 2019-06-25 nutartimi) atliko atsakovės mokėtinos sumos 34 305,26 Eur įskaitymą pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 690,26 Eur sumai pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019-08-13, todėl sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki, turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 334 827 Eur. Nurodo, kad yra visos Actio Pauliana taikymo sąlygos, nes ieškovės (duomenys neskelbtini) atlikdamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą tik atsakovės atžvilgiu tada, kai jau buvo iškelta ieškovei bankroto byla ir likę tik kelios dienos iki teismo nutarties įsiteisėjimo, pasielgė nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu, suteikė atsakovei pranašumą prieš kitus kreditorius būdamas nemokus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Nurodo, kad abi statybos rangos sutartys buvo pasibaigę dar (duomenys neskelbtini), todėl nėra aišku kokius darbus ir ką ieškovė atlikinėjo jau po sutarčių pasibaigimo. Be to, ieškovė nėra galutinai įvykdžiusi Sutarčių 4.4 punktų reikalavimų, t.y. nėra atsakovei pateikusi garantinių raštų, kurie ir yra pagrindas galutinai atsiskaityti. Todėl atsakovei nekyla jokia pareiga atsiskaityti. Mano, kad atliktas įskaitymas yra pagrįstas, atliktas teisėtai ir pagrįstai. Nebuvo jokio draudimo nurodyto CK 6.134 str. Nemokumas nėra ir negali būti kliūtimi vienašalio įskaitymo atlikimui. Nurodo, kad dėl vienašališko įskaitymo Actio Pauliana institutas apskritai netaikomas nes būtinoji sąlyga šiam institutui yra dvišalio sandorio sudarymas.
Dubliku į atsakovės atsiliepimą, ieškovė nurodė, kad atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindžia dviem esminiais argumentais: teigia, neva šalių sudarytose rangos sutartyse numatytas naikinamasis terminas – (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal sąskaitas, kurios išrašytos po minėtos datos ir nurodo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti atlikto įskaitymo actio Pauliana pagrindu, nes įskaitymas yra vienašalis sandoris. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiu, kad sutartyse numatytas naikinamasis terminas. Abiejose sutartyse 5.1 punkte yra numatyta, kad rangovas turi atlikti darbus laikydamasis šių terminų, kurių pradžia (duomenys neskelbtini) ir pabaiga (duomenys neskelbtini). Sutarčių 6.2 punkte nurodyta, kad jos galioja nuo jų pasirašymo ir pasibaigia ją tinkamai įvykdžius. Todėl tai nėra naikinamasis terminas. Atsakovė klaidina teismą neva ji nepriėmė ieškovės atliktų darbų ir jai nėra žinoma kokius darbus atliko ieškovė po sutarčių termino. Pridėti atliktų darbų priėmimo aktai, kuriuos pasirašė abi šalys paneigia šį atsakovės teiginį. Atsakovės pasirašyti atliktų darbų aktai patvirtina, kad ieškovė darbus atliko laiku ir tinkamai. Todėl atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus kilo po atliktų darbų aktų pasirašymo ir pagal sutarčių 5.2 puntą atsiskaitymas turėjo būti atliktas per 60 dienų po darbų perdavimo. Garantinio rašto pateikimas ar nepateikimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Nors iš atsakovės atsiliepimo turinio matyti, kad ji iš esmės pripažįsta, kad yra neatsiskaičiusi pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tik nurodo, kad ieškovė neva pirma pažeidė prievolę. Nepagrįstai atsakovė teigia, kad atliktas įskaitymas yra vienašalis sandoris ir jis negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką toks bankroto administratoriaus reikalavimas gali būti reiškiamas nurodo instituto pagrindu, nes atliktas įskaitymas pažeidžia visų kreditorių teises.
Tripliku į pateiktą dubliką atsakovė kartoja tuos pačius argumentus dėl sutarčių naikinamojo termino ir garantinio rašto nepateikimo. Papildomai nurodo, kad sutarčių 4.4 punktas imperatyviai nurodo, jog garantinio rašto nepateikimas yra esminis sutarčių elementas ir jo nepateikimas yra pagrindas atsakovei neatsiskaityti. Ieškovė pirmoji neįvykdė sutarčių sąlygų, todėl yra pagrindas atmesti ieškinį dėl skolos priteisimo. Dėl įskaitymo sandorio panaikinimo atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė nė vieno actio Pauliana taikymo sąlygos. Atsakovė įskaitymo momentui buvo ieškovės kreditorė, todėl turėjo visas teises atlikti įskaitymą.
Paskelbus šalyje karantiną, teismas 2020-04-03 nutartimi, skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020-05-07 d., teismas pasiūlė šalims apsvarstyti galimybę baigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir apie savo apsisprendimą pranešti teismui iki 2020-05-04.
2020-04-03 atsakovas savo prašymu sutiko baigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
2020-04-30 prašymu, ieškovė taip pat sutiko baigti bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateiktame prašyme pateikė paaiškinimus dėl atsakovės triplike išdėstytų argumentų, kurie ieškovės manymu yra reikšmingi bylos išnagrinėjimui. Ieškovė paaiškino, kad ji niekada nesutiko, jog nepateikė garantinio rašto, tik nurodė, kad jo pateikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat paaiškino, kad byloje ginčas kilo ne dėl galutinio darbų priėmimo- perdavimo akto, su kuriuo turėjo būti pateiktas ir garantinis raštas, o dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus dėl einamųjų darbų, kuriuos atsakovė yra priėmusi, bet neatsiskaičiusi.
2020-05-05 teisme gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Minėtame prašyme atsakovas nurodė, kad ieškovė savo prašyme dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pateikia ne procesines, o materialiąsias aplinkybes, kurių nėra nurodęs nei ieškinyje nei dublike. Todėl mano, kad ieškovė piktnaudžiauja teise ir atsakovei pateikus tripliką, jau nebegali į jį atsikirtinėti. Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, o teismas vis tiek priėmė ieškovės pateiktus paaiškinimus. Taip yra pažeidinėjamos atsakovės teisės, todėl prašo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti atsakovei pakankamą terminą iki 2020-05-15 atsikirsti dėl ieškovės prašymo 7-11 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tenkino atsakovės prašymą ir bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka paskyrė nagrinėti 2020-05-25 tam, kad atsakovė galėtų pateikti savo atsikirtimus ir bylą nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad atsakovė turėtų galimybę savo argumentus išdėstyti ir teismo posėdyje.
Iki teismo posėdžio dienos jokie atsakovės atsikirtimai nėra gauti, atsakovė į teismo posėdį neatvyko nepranešdama jokių svarbių savo neatvykimo aplinkybių.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė papildomai nurodė, kas sudaro ieškinio sumą. Nurodė, kad 17318,59 Eur sumą sudaro neapmokėtos sąskaitos už atliktus darbus ir 34995,52 Eur atliktas įskaitymas. Taip pat paaiškino, kad savo teiktu prašymu nieko nekeitė, o pasinaudojo proceso normomis suteikta galimybe pateikti atsikirtimus, kurių negalėjo kitaip pateikti, sutikusi nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Mano, kad atsakovė painioja teisės normas dėl Actio Pauliana instituto taikymo. Jis galimas ir vienašaliam užskaitymui, tuo labiau, kad jį atliko (duomenys neskelbtini) tarp įmonių, kurioms (duomenys neskelbtini). Atsakovės (duomenys neskelbtini) yra ieškovės buvusio (duomenys neskelbtini). Bankroto administratoriui tas žinoma, tik tiek, kad negali gauti rašytinių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti. Tačiau atsakovė to neginčija. Užskaitymą ieškovės (duomenys neskelbtini) atliko tada, kai buvo iškelta bankroto byla ieškovei ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu. Iš pranešimo matyti, kad įskaitymas atliktas (dalis) ir pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė prašo priteisti nesumokėtą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šalys (duomenys neskelbtini) pasirašė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis (duomenys neskelbtini)), kuria susitarta dėl rangos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina 8074357 Eur. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė dar vieną statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Sutartis (duomenys neskelbtini)) , kuria susitarė dėl rangos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina 71390 Eur. Panevėžio apygardos teismo 2019-06-25 nutartimi, ieškovei iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2019-08-13, Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovės atskirąjį skundą ir palikus galioti Panevėžio apygardos teismo nutartį. (duomenys neskelbtini) šalių pasirašytas darbų atlikimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 14613,81 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 5 597,46 Eur sumai už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą už 2019 metų balandžio mėnesį Nr. (duomenys neskelbtini). Aktą pasirašė abi šalys. (duomenys neskelbtini) surašytas darbuotojų nuomos aktas, kurį pasirašė abi šalys. (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), bendrai 1305,32 Eur sumai pagal minėtą pasirašytą aktą. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymo, kuriuo ieškovė pranešė atsakovei, kad atlieka įskaitymą 34 995,52 Eur sumai. Pranešimą pasirašė buhalterė. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kuria iškelta bankroto byla buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės atžvilgiu.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės už atliktus statybos darbus pagal tris darbų priėmimo aktus ir pagal tris išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 17 318,59 Eur (12 077,53 PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) + 4626,00 PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 615,08 pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pagal sudarytas dvi Sutartis (duomenys neskelbtini) atliko atsakovei statybos rangos darbus, yra surašyti darbų atlikimo aktai, kurie pasirašyti abiejų šalių, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, jas atsakovė priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovė byloje neginčija atliktų darbų aktų, tik teigia, kad jie surašyti po Sutarčių galiojimo pasibaigimo, todėl nėra aišku kokius darbus ieškovė galėjo atlikinėti. Atsakovė savo kaip atsikirtimų pagrindą nurodo ir tą aplinkybę, kad ieškovė nėra išdavusi garantinio rašto, todėl ji negali reikalauti atsiskaitymo pagal minėtas sąskaitas.
Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl garantinio rašto neišdavimo kaip nepagrįstus. Atsakovė neneigia fakto, kad visi darbų atlikimo aktai, pagal kuriuos reikalaujama atsiskaityti yra atsakovės pasirašyti. Atsakovė taip pat neginčija šių darbų atlikimo aktų, nereiškia pretenzijų dėl darbų apimties, jų kokybės. Sutarčių 4.5 punktas numatė, kad darbai laikomi baigtais, kai rangovas darbų perdavimo-priėmimo aktu perduoda darbus užsakovui, o pastarasis juos priima. Todėl atliktų darbų aktų pasirašymas ir yra tinkamas įrodymas, kad darbai buvo atlikti, jie perduoti užsakovui- atsakovei ir pastaroji juos priėmė. Todėl jai ir kyla pareiga už juos apmokėti per 60 dienų (Sutarčių 5.2 punktas). Sutarčių 6.2 punktas numatė, kad sutartys pasibaigia jas tinkamai įvykdžius. Todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pasibaigus sutartyse numatytam darbų atlikimo terminui, laikoma, kad sutartis yra pasibaigusi. Už vėlavimą atlikti darbus yra numatytos sankcijos, kuriomis gali pasinaudoti atsakovė, pareikšdama atskirą reikalavimą. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Iš rangą reglamentuojančio CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.“(LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019). Tokiu būdu, pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 17 318,59 Eur pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis: (duomenys neskelbtini). Pagal PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo priteisti tik 615,08 Eur, nors sąskaita išrašytą 1078,78 Eur(be PVM), kadangi pagal šią sąskaitą buvo atliktas dalinis įskaitymas, t.y. 690,26 Eur sumai ir pritaikius restitucija, ši suma priteistina jos pagrindu.
Actio Pauliana yra kreditoriaus teisių gynimo priemonė, kurios tikslas – skolininko mokumo ir kreditoriaus teisių, pažeistų dėl nesąžiningų skolininko ir trečiojo asmens veiksmų, atkūrimas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant Actio Pauliana reglamentuojančias teisės normas, išskirtos tokios šio instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013).
Atmestini atsakovės teiginiai, kad ieškovė neturi teisės ginčyti atliktą įskaitymą Actio Pauliana pagrindu, nes šis institutas taikomas tik dvišalių sandorių ginčijimui.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad įmonei atsidūrus tokioje būsenoje, kai ji negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, atsakingi asmenys privalo inicijuoti bankroto bylą, o atsiskaitymas su kreditoriais, išskyrus atvejus, kai įmonė tokius sandorius sudaryti privalėjo, negali būti vykdomas, kad būtų išvengta neteisėto pranašumo suteikimo vieniems kreditoriams sumažinant likusiųjų galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Pažeidus šias įstatymo nuostatas, nemokios įmonės sudarytas sandoris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu, o sumokėtos lėšos – išreikalautos iš jas neteisėtai gavusio nesąžiningo kreditoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė vienašalio sandorio sudarymo momentui buvo pripažinta nemokia, todėl (duomenys neskelbtini) negalėjo atlikti jokio vienašališko įskaitymo, kai pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju aktualu yra tai, kad įmonei jau buvo iškelta bankroto byla, tik nutartis dar buvo neįsiteisėjusi, todėl jau vien dėl to buvo negalimas bet koks lėšų užskaitymas vienam iš įmonės kreditorių. Nors bankroto administratorius ir neginčija sandorio tuo pagrindu, kad buvo pažeistos taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir įmonė negalėjo jokio turto (piniginių lėšų) užskaityti vienam iš kreditorių, tačiau teismas laiko tikslinga ir šią aplinkybę konstatuoti, nes ieškovė atliko įskaitymą, kai galiojo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Tam, kad (duomenys neskelbtini)pranešimu atliktą įskaitymą galima būtų nuginčyti CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas sąlygas, kurioms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, t.y. ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kitų kreditorių teises. Bankroto byloje nustatyta, kad įmonė turėjo daugiau kaip virš 300 000 Eur įsiskolinimo. Iškeliant bankroto bylą buvo nustatyta, kad įmonės skolos viršija pusė turimo turto ir kad įmonė pažeidinėja atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nes atsiskaitinėja su tais kreditoriais, kurių reikalavimas atsirado vėliau nei kitų kreditorių. Todėl ieškovės (duomenys neskelbtini) suteikė pirmenybę atsakovei gauti savo dalies reikalavimo patenkinimą. Taip pat pasitvirtino sąlyga, kad (duomenys neskelbtini) neprivalėjo atlikti vienašališkio įskaitymo, nes ieškovės skola atsakovei buvo ženkliai mažesnė, nei atsakovės. Netgi šiai dienai, atsakovė nėra kreditorius ieškovės bankroto byloje. Be to, dalis įskaitymo atlikta pagal sąskaitą, pagal kurią atsakovė privalėjo atsiskaityti su ieškove jau gerokai anksčiau, nei buvo atliktas įskaitymas. Nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad atliktas vienašališkas užskaitymas tarp artimų giminaičių. Byloje atsakovė nepaneigė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) yra buvusio ieškovės (duomenys neskelbtini) ir, kad abi įmonės veikė kartu. Ieškovės (duomenys neskelbtini), atlikdamas vienašališką įskaitymą žinojo, kad įmonei iškelta bankroto byla, kad įmonė turi eilę kreditorių, su kuriais neatsiskaito, kad ieškovė yra nemoki ir atsakovei nebus galimybių atgauti skolą, be to, žinojo ir tai, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal dvi rangos sutartis ir yra įmonės debitorius.
Kad ieškovės (duomenys neskelbtini) neprivalėjo atlikti tokio įskaitymo, patvirtina tie bylos duomenys, kad įmonė turėjo kreditorių, kurių kreditoriniai reikalavimai atsirado anksčiau nei atsakovės. Taip pat nebuvo jokio būtinumo atlikti įskaitymą, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir atsakovė buvo įmonės debitorė.
Bylos įrodymai patvirtina, kad yra visos sąlygos, kurios leidžia konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 34 995,52 Eur sumai būtų pripažintas negaliojančiu.
Panaikinus atliktą įskaitymą, taikytina restitucija ir iš atsakovės ieškovei priteistina 34 995,52 Eur suma. Teismas atsižvelgia į tai, kad įskaitymas yra atliktas pagal dvi sąskaitas, viena iš kurių yra PVM sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė prašo priteisti dalį sumos už darbuotojų nuomą, t.y. 615,08 Eur. O atliekant įskaitymą iš šios sąskaitos įskaityta 690,26 Eur suma.
Pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d. , 6.210 str. )
Ieškinį tenkinus atitinkamai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93 str.) Ieškovė pateikė duomenis, kad ji turėjo 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bankroto administratorius 2020-04-06 pavedimu sumokėjo 2200 Eur, iš kurių 1100 Eur sumokėti šioje byloje už ieškinio parengimą ir atstovavimą. Teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, į tai, kad advokatas atstovavo ieškovės interesus ir teisme, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl įvertinęs tai, kad ieškinys pilna apimtimi tenkintas laiko, jog atsakovė turi atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei 3 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pareiškimu UAB „Alfa idėjos“ atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 34 995,52 Eur sumai ir taikyti restituciją. Priteisti iš atsakovės UAB „Selonia“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 34 995,52 Eur (trisdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 52 centus) ieškovės BUAB „Alfa idėjos“ naudai.
Priteisti iš UAB „Selonia“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 17 318,59 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus aštuoniolika eurų 59 centus) skolos už atliktus statybos rangos darbus BUAB „Alfa idėjos“ naudai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Selonia“ ieškovės BUAB „Alfa idėjos“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 52 314,11 Eur(penkiasdešimt du tūkstančiai tris šimtai keturiolika eurų 11 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020-01-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Selonia“ 1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės BUAB “Alfa idėjos“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.