Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-31 · Administracinė byla Nr. I-1330-583/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-96-2014Nutartis · 2014-09-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-11-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-31
Bylos Nr.
I-1330-583/2014
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00767-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Raudonoji lapė“
Trečiasis asmuo
V. J., VĮ Registrų centras
Atsakovas
VĮ Registrų centro
Advokatai
Saulius Brazauskas
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1330-583/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00767-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 12.3; 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Laimutės Jokubauskaitės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J.,

2014 m. spalio 14 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras ir V. J., dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo priimtas pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą panaikinti nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją V. J. vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas 2014 m. vasario 4 d. priėmė nepagrįstą sprendimą, kuriuo tenkino V. J. 2014 m. sausio 21 d. prašymą ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei V. J. nuosavybės teises į jį. Pareiškėjas nesutinka su nebaigto statyti gyvenamojo namo teisine registracija V. J. vardu, nes atsakovui atliekant registraciją, nebaigtas statyti gyvenamasis namas faktiškai buvo pastatytas ne tik ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bet ir ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog UAB „Domo projektas“ parengtas kadastro duomenų bylas, kuriose užfiksuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimai, pareiškėjas atsakovui pateikė tik 2014 m. vasario 12 d., kartu su prašymu dėl žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo ir įregistravimo, ir tik vadovaujantis šiais naujais duomenimis, nebaigtas statyti gyvenamasis namas atsidūrė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose. Mano, kad vertindamas V. J. prašymą atsakovas privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro duomenimis, ir matydamas, jog 2014 m. sausio 21 d. V. J. prašymu pateikti nebaigto statyti gyvenamojo namo duomenys nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis, kadangi prašomas įregistruoti gyvenamasis sklypas kerta dviejų sklypų ribą, privalėjo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atstovas advokatas Saulius Brazauskas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Raudonoji lapė“ iš V. J. įsigijo žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o V. J. įsipareigojo pašalinti visus valdymo trikdžius, tame tarpe ir perleisti statytojo teisę pareiškėjui. Mano, jog be sklypo savininko sutikimo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas negalėjo įregistruoti V. J. vardu tame sklype pastatyto statinio.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškina, kad V. J. pateikė 2014 m. sausio 21 d. prašymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei V. J. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą Nr. PASS-30-130819-00315 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto ir 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymi, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti įregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, 2014 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą įregistruoti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir V. J. nuosavybės teises į jį. Argumentuoja, jog VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. cspr1-145 paliko galioti Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą, nurodydama, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ypatingas ar neypatingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Tvirtina, kad V. J. pateikta 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažyma patvirtina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą ir V. J. nuosavybės teises į jį, todėl teritorinis registratorius atsisakyti tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. sausio 21 d. prašymą neturėjo teisinio pagrindo. Pažymi, kad atsakovas neturi teisės vertinti, ar viešojo administravimo subjekto pagal teisės aktų reikalavimus surašyti dokumentai yra išduoti teisėtai ir pagrįstai, kadangi už tai yra atsakinga dokumentą išdavusi institucija. Pabrėžia, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nebaigto statyti gyvenamojo namo ribos registracijos metu kirto žemės sklypų ribas, įstatymo nėra pripažįstama pagrindu, neleidžiančiu nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Be to, nebaigto statyti gyvenamojo namo registravimo Nekilnojamojo turto registre metu galiojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1, kuriuo buvo pertvarkytos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad manė sudarąs paskolos, o ne žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, todėl dėl šio fakto nuginčijimo yra kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą. Nurodė, kad pastatą statė ne ant dviejų sklypų ribos. Argumentavo, jog statyba buvo pradėta 2006 m., kai jis buvo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininku, todėl jam buvo išduotas statybos leidimas.

Atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo bei trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Nors atsakovo atstovas pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau, teismo vertinimu, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo pastatas), teisinės registracijos nekilnojamojo turto registre bei daiktinių teisių į jį V. J. vardu.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. J. 2014 m. sausio 21 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas jo vardu nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį turtą - ginčo pastatą. Prie prašymo V. J. atsakovui pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-30-130819-00315 bei 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Atsakovas V. J. 2014 m. sausio 21 d. prašymą tenkino ir 2014 m. vasario 4 d. ginčo pastatą įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypo, nuosavybės teise valdomo UAB „Raudonoji lapė“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį. Nesutikdamas su ginčo pastato teisine registracija, pareiškėjas 2014 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. gegužės 13 d. prašymais kreipėsi į atsakovą, tačiau nei VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-487 ir 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-627, nei Centrinio registratoriaus ginčų registravimo komisija, išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. SPR1-145, UAB „Raudonoji lapė“ prašymo panaikinti ginčo pastato teisinę registraciją netenkino.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, tuo tarpu nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymo, jų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarka išsamiai reglamentuota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Nurodyti teisės aktai apibrėžia VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teises ir pareigas registruojant nekilnojamąjį turtą, todėl siekiant nustatyti ar nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ teisės, būtina įvertinti ar atsakovas nekilnojamojo turto registre registruodamas ginčo pastatą nepažeidė Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų reikalavimų.

Iš pareiškėjo skundo turinio ir UAB „Raudonoji lapė“ atstovo advokato baigiamųjų kalbų teismo posėdžio metu, spręstina, jog esminis argumentas, kuriuo grindžiami skundo reikalavimai yra aplinkybė, jog ginčo pastatas pagal jo teisinės registracijos metu, t.y. 2014 m. vasario 4 d., galiojusius kadastrinius duomenis, buvo pastatytas ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, todėl negalėjo būti registruojamas nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, jog įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ar jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų ar su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau ir Kadastro nuostatai) 20 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

Atsakovas savo atsikirtimuose pabrėžė, jog teisinės ginčo pastato registracijos metu jau galiojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1, kuriuo buvo pertvarkytos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent šiuo sprendimu nurodytų žemės sklypų ribos buvo pertvarkytos taip, jog ginčo pastatas pateko į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją ir nebekirto dviejų žemės sklypų ribos. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentus, jog registruojant ginčo pastatą, 2014 m. vasario 4 d., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 pakeistos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos dar nebuvo įregistruotos – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad kadastro duomenys buvo patikslinti tik 2014 m. vasario 28 d.

Vertintina, kad prašomus atlikti teisinės registracijos veiksmus VĮ Registrų centras privalo atlikti remdamasis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais prašymo turinį. Iš V. J. 2014 m. sausio 21 d. prašymo Nr. 6157794 registracijos lapo turinio matyti, jog dokumentas, kuriuo ginčijamo sprendimo teisėtumą grindžia atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas Nr. 16SK-(14.16.110.)-1 – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui net nebuvo pateiktas.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio nuostatas, kadastro tvarkytojas privalo atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų; 5) šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Išdėstytų teisės aktų normos leidžia konstatuoti, kad atsakovas negalėjo registruoti ginčo pastato, kadangi nustačius, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba kerta statinį, tokio nekilnojamojo daikto nebuvo galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Vertintina, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, registruodamas ginčo pastatą, kertantį dviejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribas, pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą.

Vertinant ginčijamo atsakovo sprendimo ir ginčo pastato teisinės registracijos teisėtumą, taip pat būtina nustatyti ar VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, atlikdamas veiksmus, kurių pasekmes prašo panaikinti pareiškėjas, nepažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatų.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2012-01-10 iki 2014-06-02) 10 straipsnio 3 dalimi, statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnį, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2012-09-15, neteko galios 2014-05-01) 16 punkte įtvirtinta, kad kartu su prašymu (įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktinę teisę) turi būti pateikti 1) Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą; 2) dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą-pardavimą ar nuomą. Notarine forma patvirtinti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymą, juridinių faktų atsiradimą, per notarą teritoriniam registratoriui gali būti pateikiami elektroninio dokumento pavidalu; 3) dokumentas, patvirtinantis, kad už įregistravimą sumokėtas atlyginimas arba (jeigu prašymas pateikiamas asmeniškai) avansas, kurio dydis – 50 procentų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai asmens prašymas teritoriniam registratoriui pateikiamas paštu arba per notarą; 4) dokumentai, įrodantys asmens, pateikusio prašymą, tapatybę, išskyrus atvejus, kai asmens prašymas pateikiamas per notarą.

Nagrinėjamu atveju, kreipdamasis į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, V. J. kartu su 2014 m. sausio 21 d. prašymu pateikė tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytus dokumentus - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-30-130819-00315 bei 2012 m. spalio 12 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinės teisės (nuosavybės teisės) atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas ginčo pastatas, nuosavybės teise nepriklauso V. J., akivaizdu, jog vien Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto Nr. PASS-30-130819-00315, trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės nepatvirtina. Nors V. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-404-890/2014 sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad ginčo pastato teisinės registracijos metu V. J. nuosavybės teises nei į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nei į ginčo pastatą, patvirtinančių dokumentų neturėjo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos; 4) dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, yra panaikintas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu pripažintas netekusiu galios; 5) nesumokėtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nustatytas registravimo mokesčio avansas; 6) prašyme ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame dokumente nėra Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti; 7) įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre; 8) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą; 9) jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Darytina išvada, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir neturėdamas daiktinę teisę patvirtinančių dokumentų nepagrįstai V. J. vardu įregistravo nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Remiantis išdėstytų teisės aktų nuostatomis ir bylos rašytiniais įrodymais, pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jį, realizuotas atlikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 44/134370 įrašus, punktai 2.2 ir 4.1, naikintinas.

Pareiškėjas reiškia ir kitą reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto registre V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu. Šiuo teismo sprendimu naikinant VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jį, realizuotą atlikus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 44/134370 įrašus, punktai 2.2 ir 4.1, panaikinama tiek nekilnojamojo daikto, tiek daiktinių teisių registracija. Todėl atsakovas neturi diskrecijos papildomai spręsti dėl daikto ir daiktinės teisės registracijos viešajame registre kai jau yra priimtas teismo sprendimas. Todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra išvestinis, todėl netenkintinas.

Dėl išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 Lt žyminio mokesčio išlaidas ir 1200 Lt skundo parengimo išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai taip pat ir atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Raudonoji lapė“ kreipdamasi į teismą sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį, todėl vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d. prašymas priteisti 75 Lt laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

UAB „Raudonoji lapė“ taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatų kontoros „Brazauskas LAWUP“ advokatas Saulius Brazauskas. Pareiškėjas advokatų kontorai už skundo surašymą sumokėjo 1200 Lt. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant priteistiną užmokestį, vadovaujamasi skundo ir padavimo teismui metu galiojusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta 1000 Lt MMA. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (skundo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 3000 Lt (3 MMA (minimali mėnesinė alga)). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, pareiškėjos UAB „Raudonoji lapė“ prašymas už skundo surašymą priteisti 1200,00 Lt laikytinas pagrįstu.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjui ir atsakovo 1275 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Raudonoji lapė“ skundą tenkinti.

Panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. vasario 4 d. sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į jį, realizuotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro Nr. 44/134370, atlikus įrašus 2.2 ir 4.1 punktuose.

Iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pareiškėjui UAB „Raudonoji lapė“ priteisti 1275,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėLaimutė Jokubauskaitė