Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 2 dalį 28 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 11 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

Nubaustasis A. M. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Nepriklausomai nuo to, kad vaizdo įraše, pateiktame policijos įstaigai, matoma filmavimo data, patikrinti, ar filmavimas iš tiesų buvo atliktas būtent 2015-07-11, nėra jokios galimybės. Filmavimo įrenginyje neteisingai galėjo būti nustatyta kitokia data sąmoningai ar netyčia. Vaizdo įrašą pateikęs asmuo gali būti nusiteikęs prieš jį ir gali turėti interesą jam pakenkti. Apeliantas pažymi, kad apklausiant liudytojus tiek administraciniame, tiek baudžiamajame procese, patikrinami jų santykiai su atsakomybėn traukiamu asmeniu. Šiuo atveju nėra jokios galimybės patikrinti, ar šioje byloje nagrinėjamą vaizdo įrašą pateikęs asmuo yra prieš jį nusiteikęs, ar jis neturi suinteresuotumo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis, kadangi šis asmuo, kaip jau minėta, nėra žinomas nei jam, nei policijos įstaigai, surašiusiai protokolą ir nutarimą, nei bylą nagrinėjusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Be to, apelianto nuomone, svarbu paminėti, kad pats vaizdo įrašas yra ypač trumpas – vos kelių sekundžių, iš jo sunku vienareikšmiškai nustatyti, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sunku pasakyti, ar iš viso vaizdo įrašas nėra pagreitintas, neaišku, ar posūkio signalas tikrai nerodomas, ar tiesiog neįžiūrimas dėl vaizdo įrašo kokybės, jo pakeitimų, ar kitų aplinkybių, o šio pobūdžio bylose asmens nubaudimas turi būti grindžiamas neabejotinai nustatytais faktais, ko šiuo atveju nėra. A. M. nuomone, vienintelis būdas patikimai nustatyti byloje nagrinėto įrašo tikrumą, įvertinti jo padarymo laiką – buvo apžiūrėti patį prietaisą ir ištirti originalų vaizdo įrašą. Kadangi to padaryta nebuvo, negalėjo būti pašalintos ir abejonės dėl pažeidimo padarymo fakto, laiko ir kitų esminių aplinkybių. A. M. pažymi, kad policijos pareigūnė, kuri buvo apklausta liudytoja šioje byloje parodė, jog ir kai kuriuose policijos įstaigų naudojamuose automobiliuose yra įrengta vaizdo stebėjimo įranga. Šios vaizdo stebėjimo įrangos naudojimui taikomi ypatingai griežti reikalavimai – policijos pareigūnai duomenis iš prietaisų perkelia tik turėdami tam atskirą leidimą. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kokiomis sąlygomis naudotas vaizdo įrašą padaręs prietaisas, ar jis yra sertifikuotas, ar tinkamai veikia, kokiomis sąlygomis ir kada, į kokią laikmeną perkeltas pats vaizdo įrašas. Apelianto teigimu, visiškai nelogiškas Klaipėdos miesto apylinkės teismo skundžiamame nutarime nurodytas argumentas, kad portale www.epolicija.lt, pranešimo formos apačioje asmenys, teikiantys pranešimus policijai, yra įspėjami apie melagingo teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisines pasekmes ir turi pažymėti laukelį, kad su įspėjimu susipažino ir teikia teisingus duomenis. Kaip nustatyta šioje byloje, policijos įstaiga nežino asmens, patalpinusio šioje byloje nagrinėtą vaizdo įrašą. Tai reiškia, kad šio asmens įspėjimas yra bereikšmis – net ir nustačius, kad anonimas pateikė melagingus duomenis, nustatyti asmens, kuris turėtų būti traukiamas atsakomybėn už šių melagingų duomenų pateikimą, nėra galimybės.

Apelianto nuomone, palikus galioti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutarimą, būtų formuojama ypatingai neigiama praktika, kai anonimiškai pateikti duomenys, kurie negali būti tinkamai patikrinti, panaudojami asmens nubaudimui. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 16 straipsnį, vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisvės, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardintų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Šiuo atveju, niekam nežinomas asmuo, neturėdamas leidimo, atliko vaizdo stebėjimą, nors pagal minėto įstatymo normas, vaizdo stebėjimui yra taikomi griežti reikalavimai – turi būti reglamentuotas vaizdo stebėjimas, vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengtos taip, kad nebūtų renkama duomenų daugiau nei tai būtina (Įstatymo 18, 19 straipsniai). Kadangi niekas taip ir nenustatė nei kas, nei kokiomis priemonėmis stebėjo jį, nebeįmanoma patikrinti ir to, ar šis stebėjimas nebuvo neteisėtas ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo prasme. Nubaustojo A. M. nuomone, jo nurodyti argumentai ir motyvai patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o kartu nepagrįstas ir neteisėtas yra nutarimas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 gruodžio 10 d. nutartimi paliko galioti, A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 11 d., apie 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, nerodė įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

Iš 2015-08-10 A. M. paaiškinimo matyti, kad jis prisiminė įvykį, kai važiuodamas automobiliu „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkdamas kitą automobilį ir grįždamas į savo eismo juostą, neįjungė posūkio šviesos signalo. Paaiškino, kad kadangi priekyje kitas automobilis važiavo lėtai, jis prieš viaduką, per punktyrinę liniją jį lenkė, o šio automobilio vairuotojui staiga padidinus greitį, baigė manevrą viaduke. Grįždamas į savo eismo juostą, neįjungė posūkio šviesos signalo. Tačiau A. M. neigė, jog važiavo 2015-07-11 16.12 val.

2012-12-02 teismo posėdyje A. M. taip pat neneigė, kad galėjo būti toks įvykis, kai jis, važiuodamas savo automobiliu, nerodė posūkio šviesos signalo. Patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas jo automobilis, tačiau jis dėl to visuomenei jokio pavojaus nesukėlė. Tvirtino, kad 2015 m. liepos 11 d. jo Lietuvoje nebuvo, jis grįžo į Lietuvą tik liepos 12 d., be to, viaduku nevažiavo. A. M. nuomone, jis buvo sekamas, nufilmuota informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, taigi, buvo pažeistos jo teisės. A. M. parodė, kad į policiją buvo nuvykęs ir su policijos pareigūnėmis bendravo du kartus (b. l. 38–40).

2015-12-07 teismo posėdyje A. M. patvirtino, kad galėjo būti, jog lenkė automobilį viaduke ir neparodė šviesos posūkio signalo, bet tai galėjo būti 2014 m. vasarą. Kadangi viaduku važiuoja retai, todėl įvykį prisiminė. Įvykio dieną važiavo pakeisti lemputę (b. l. 47).

Iš aptartų A. M. parodymų matyti, kad jis paaiškinime nuosekliai nurodė atkreiptina tik jam žinomas įvykio aplinkybes, kad kitas automobilis važiavo lėtai, jis prieš viaduką, per punktyrinę liniją jį lenkė, o šio automobilio vairuotojui staiga padidinus greitį, baigė manevrą viaduke. Grįždamas į savo eismo juostą, neįjungė posūkio šviesos signalo. 2012-12-02 teismo posėdyje A. M. taip pat neneigė, kad galėjo būti toks įvykis, kad vaizdo įraše užfiksuotas jo automobilis, kad jis, važiuodamas savo automobiliu, nerodė posūkio šviesos signalo. Tuo pačiu nurodė, jog viaduku nevažiavo. 2015-12-07 teismo posėdyje A. M. vėl patvirtino, kad galėjo būti, jog jis, važiuodamas viaduku, lenkė automobilį ir neparodė šviesos posūkio signalo, taip pat parodė tik jam žinomas aplinkybes, kad tą dieną važiavo pakeisti lemputės, įvykį prisiminė todėl, kad viaduku važiuoja retai, tačiau teigė, kad įvykis galėjo būti ne 2015-07-11, bet 2014 m. vasarą.

Kaip matyti, A. M. iš esmės pripažino aplinkybę, kad jis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, taip pat nepaneigė ir nustatytos įvykio vietos, t. y., kad važiuodamas viaduku, lenkė automobilį ir neparodė šviesos posūkio signalo, tačiau kartu, tame pačiame posėdyje visgi bandė neigti, jog galėjo važiuoti viaduku, po to teigė, kad tai galėjo būti 2014 m. vasarą. Tokie A. M. parodymų prieštaravimai vertintini kaip gynybos pozicija, nežinojimas, kokius sau naudingesnius parodymus duoti, be to, jo bandytos paneigti aplinkybės aiškiai prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms ir teismo posėdyje ištirtoms aplinkybėms.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 patvirtintų Pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-615 redakcija) 6. punkte numatyta pranešimų pateikimo tvarka policijai. Šių taisyklių 6.1. punkte numatyta, kad pranešimai gali būti pateikiami ir per portalą www.epolicija.lt. Taisyklių 7. Punkte nurodyta, kad pranešimai policijai gali būti teikiami anonimiškai (Taisyklių 6.1–6.3, 6.5 papunkčiuose nurodytais būdais) arba autentifikuotų asmenų (Taisyklių 6.1, 6.4 ir 6.5 papunkčiuose nurodytais būdais), taip pat pasirašant pranešimus kvalifikuotu el. parašu. Taisyklių 8. punkte numatyta, kad gauti pranešimai registruojami e. policijos portale. Dėl anoniminių pranešimų nagrinėjimo (nenagrinėjimo) sprendimas priimamas Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 9. punkte numatyta, kad pranešėjas, norėdamas pateikti pranešimą per e. policijos portalą arba naudodamasis e. policijos mobiliąja programėle, turi užpildyti privalomus laukus ir susipažinti su teisės aktuose numatyta atsakomybe už melagingą pranešimą, patvirtindamas susipažinimo faktą. Prie pateikiamo pranešimo pranešėjas gali pridėti dokumentą (-us), nuotrauką (-as), vaizdo medžiagą (Taisyklių 10. punktas). Pranešimo pateikimo data laikoma data, kada pranešimas buvo pateiktas elektroniniu būdu. Ši data nustatoma programinėmis priemonėmis ir rodoma e. policijos portale ir e. policijos mobiliojoje programėlėje pranešėjo (fizinio asmens) lange. Jei duomenys gauti automatiniu būdu iš juridinio asmens, išorinei informacinei sistemai pateikiamos pranešimų registravimo ir nagrinėjimo būsenos (Taisyklių 14 punktas) ir datos (Taisyklių 11. punktas).

Šių paminėtų Taisyklių 21. punkte numatyta, kad Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Operatyvaus valdymo ir apsaugos skyriaus (toliau – OVAS) pamainomis dirbantis pareigūnas arba teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) meniu pasirenka „ePolicija“, toliau – laukelį „Stebėjimas“ ir, susipažinęs su gautu pranešimu, vadovaudamasis Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, priima vieną iš šių sprendimų: registruoti pranešimą PRĮR (21.1. punktas), perduoti pranešimą į užduočių valdymo sistemą ar dokumentų registravimo posistemį (21.2. punktas), neregistruoti pranešimo (21.3. punktas). Taisyklių 22 punkte numatyta, kad teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, gavęs duomenų apie policijos registruojamą įvykį: atlieka pirminį pranešimo patikrinimą (įvertinimą) (22.1. punktas), atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus, pradeda ikiteisminį tyrimą ar administracinės teisenos procedūrą arba priima sprendimą atsisakyti pradėti šias procedūras (22.2. punktas), atsižvelgdamas į būtinumą, informuoja pranešėją, kurį galima identifikuoti e. policijos portale, apie pirminio patikrinimo rezultatus, PRĮR lange „Įvykis“ pažymėjęs laukelį „Informuoti PEPS pranešėją“ (22.3. punktas). Taisyklių 25. punkte numatyta, kad anoniminiai pranešimai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti. Informacija apie anoniminio pranešimo registravimą ir nagrinėjimo būsenas automatizuotai neteikiama.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-07-20 12.23 val., Klaipėdos apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus patrulė L. B., nepažeisdama Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 patvirtintų Pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-615 redakcija), įregistravo anoniminį pranešimą: „Mercedes (duomenys neskelbtini) vos priekio nenunešė idio, lenkimas kertant ištisinę liniją ant viaduko, posūkio signalo nerodymas“ (b. l. 11).

Iš 2015-08-12 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė J. N., susipažinusi iš e. Policijos gauta filmuota vaizdo medžiaga, nustatė, kad 2015 m. liepos 11 d. 16.12 val. automobilis „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuodamas viaduku, lenkė iš kairės pusės transporto priemonę ir, grįždamas į savo eismo juostą, nerodė dešinio posūkio šviesos signalo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 82 punktą. Patikrinusi VRM duomenų bazę, nustatė, kad automobilis „Mercedes Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. M., jam buvo išsiųstas pranešimas 2015-08-20 10 val. atvykti į Kelių policijos biurą (b. l. 10).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja J. N. patvirtino, kad ji gavo pateiktą per e.Policija skundą su filmuota medžiaga. Šią medžiagą gali žiūrėti tik policija. Iš filmuotos medžiagos buvo matyti vaizdo filmavimo data, laikas, automobilio numeris. Lenkdamas kitą automobilį, filmuotoje medžiagoje užfiksuotas automobilis nerodė dešinės pusės posūkio signalo. Automobilio vairuotojas A. M. buvo iškviestas į Kelių policijos biurą, jam buvo parodyta filmuota medžiaga. A. M. patvirtino, kad lenkė automobilį per punktyrinę liniją, o grįžo į savo eismo juostą per ištisinę liniją, kadangi kitas automobilis jam neleido aplenkti. A. M. sakė nežinojęs, kad grįžtant į savo eismo juostą, reikia rodyti signalą. A. M. minėjo, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) , tačiau tikrai netvirtino, kad įvykio metu nebuvo Lietuvoje (b. l. 39–40).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja N. J. parodė, kad ji peržiūrėjo filmuotą vaizdo medžiagą, iš jos buvo matyti vaizdo filmavimo data, įvykio vieta, automobilio valstybinis numeris. Automobilis „Mercedes“ važiavo (duomenys neskelbtini) viaduku, lenkdamas nerodė šviesos posūkio signalo. Įvykio vieta buvo nustatyta iš viaduko atitvarų, medžių, pastatų. Liudytoja nurodė, kad jei vaizdo įraše nebūtų buvusios datos, nebūtų buvę matyti įvykio vietos, tokiu atveju policija nebūtų galėjusi priimti sprendimų. Atvykęs į policiją, A. M. pasakė, kad su pažeidimu nesutinka, nes buvo atskleisti jo asmens duomenys. Tai buvo pagrindinis dalykas, apie ką jis kalbėjo, daugiau nieko neginčijo (b. l. 46–47).

Kreiptinas dėmesys, kad tiek liudytoja J. N., tiek ir liudytoja N. J. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir iš esmės analogiškai viena kitai nurodė visas su anoniminiu pranešimu susijusias aplinkybes. Iš jų parodymų matyti, kad peržiūrėjusios vaizdo medžiagą, abi policijos pareigūnės nustatė, jog vaizdo įraše užfiksuotas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas – kito automobilio lenkimas, nerodant posūkio signalo, buvo nustatyta pažeidimo padarymo data, laikas, įvykio vieta. Teismo posėdyje liudytoja N. J. aiškiai parodė, pagal kokius požymius buvo nustatyta įvykio vieta bei kategoriškai pažymėjo, kad jei vaizdo įraše nebūtų buvusios datos, nebūtų buvę matyti įvykio vietos, tokiu atveju policija nebūtų galėjusi priimti sprendimų. Liudytoja J. N. parodė, kad A. M. patvirtino jai, jog lenkė automobilį per punktyrinę, o grįžo į savo eismo juostą per ištisinę liniją, kadangi kitas automobilis jam neleido aplenkti. Tokie liudytojos J. N. parodymai neprieštarauja ir A. M. paaiškinime policijai nurodytoms aplinkybėms bei duotiems parodymams teismo posėdyje. Šios A. M. nurodytos aplinkybės nesiskiria nuo teismo posėdyje ištirtų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, todėl netikėti, kad įvykis buvo užfiksuotas būtent 2015 m. liepos 11 d., nėra jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismui pateiktame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti užfiksuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimas - automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžimas į savo eismo juostą, logiška ir kito lenkimas, per ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir akivaizdžiai staiga užkertant kelią kitam automobiliui.

Pažymėtina, kad iš įregistruoto anoniminio pranešimo matyti, kad asmuo pateikė nufilmuotą medžiagą per e. Policija ne vien dėl to, kad pamatė viaduku važiuojantį automobilį „Mercedes“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris lenkdamas kitą automobilį, neparodė posūkio signalo, kirto ištisinę liniją, tačiau ir dėl to, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, vos neatsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, ir kaip minėta, šią aplinkybę, nors ir netiesiogiai, vienok patvirtina vaizdo įrašas. Be to, liudytoja N. J. parodė, kad A. M. nesutiko su tuo, kad padarė pažeidimą iš esmės dėl to, kad buvo atskleisti jo asmens duomenys. Akcentuotina, kad liudytojos J. N. ir N. J. teisme apklaustos ir parodymus davė būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu, A. M. kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Ši aplinkybė taipogi suponuoja remtis liudytojų J. N. ir N. J. parodymais ir vertinti juos kaip patikimus ir teisingus įrodymus.

Gynybos prasme suprantamas A. M. teiginys, kad įvykis galėjo būti 2014 m., nes tokiu atveju, būtų suėjęs jo nubaudimo senaties terminas (ATPK 35 straipsnis) ir jis išvengtų atsakomybės. Tačiau ši aplinkybė ir vertintina kritikškai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, juolab, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

2015-12-02 teismo posėdyje A. M. atstovas advokato padėjėjas R. M. prašė teismo įpareigoti policijos įstaigą pateikti failo aprašymą, kuris yra policijoje (b. l. 40). Liudytoja J. N. nurodė, kad policijai atsiųstas vaizdo įrašo originalas saugomas e. Policijoje, jo originalą galėtų pateikti (b. l. 40). Tačiau 2015-12-07 teismo posėdyje A. M. atstovas advokato padėjėjas R. M. dėl to, kad būtų pateikta laikmena iš policijos, persigalvojo, nes nemanė, jog bus šimtaprocentinis įrodymas, kad įrašas buvo padarytas liepos 12 d. (b. l. 47). Teismo posėdyje A. M. ar jo atstovas jokių papildomų liudytojų apklausti neprašė.

Pažymėtina, kad anoniminis asmuo pateikė vaizdo medžiagą su užfiksuotu automobilio valstybiniu numeriu, kuris yra viešas, ne šiaip tretiesiems asmenims, o per e. Policija, nes buvo užfiksuotas automobilio vairuotojas, darantis Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir taip keliantis pavojų ne tik sau, bet ir visuomenei. Tam tikslui, kad būtų išaiškintas vaizdo medžiagoje užfiksuotas pažeidimas, policijos pareigūnai patys nustatė automobilio savininko asmens duomenis, todėl konstatuoti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, kuria paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 124¹ straipsnio 2 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.