- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-677-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21882-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- B. K.
- Atsakovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Katalogas“, Bigbank AS filialas
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-3002-955/2019 pagal ieškovės B. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Katalogas“, Bigbank AS filialas, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros G. K., gim. 2012 m., gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti laikinąjį išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką pagal ieškovės siūlomą grafiką.
3. Prašyme nurodė, kad byla galimai bus išnagrinėta tik kitų metų rudenį, todėl per tokį ilgą laiką jos emocinis ryšys su dukra susilpnės. Ieškovė su dabartine šeima išsinuomojo trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), kuriame vienas kambarys skirtas dukrai. Ieškovė dabar gali suteikti dukrai geresnes buities sąlygas nei atsakovas, nes atsakovas su savo sugyventine, jų bendru vaiku ir šalių dukra gyvena name be patogumų. Ieškovei dukra yra pasakojusi, kad praustis jie važiuoja pas atsakovo sugyventinės tėvus. Dukra laiką dažniausiai leidžia su pamote arba su jos tėvais. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų, todėl dabar būna namuose, gali dukrai skirti daugiau laiko. Dukra išreiškė norą gyventi su ieškove.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad dėl ieškovės skundų atsakovo buities sąlygos buvo ne kartą patikrintos ir nustatyta, kad jos tinkamos. Pati ieškovė nei karto nesilankė atsakovo namuose, todėl realios padėties nežino. Ieškovė nuolat dukrą nuteikinėja prieš tėvą. Kai dukra sirgdama lankėsi pas ieškovę, ši nesugebėjo vaikui paduoti tinkamų vaistų, be to, dukra iš ieškovės dažnai grįžta alkana. Ieškovė nesidomi dukters ugdymu, pasiekimais, darželio šventėmis, nemoka priteisto laikinojo išlaikymo, jos namuose yra girtaujama. Atsakovo nuomone, keisti dukros gyvenamąją vietą nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
6. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė turi geresnes buities sąlygas ar galėtų daugiau laiko skirti būti su dukra, nėra pakankamas pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustatė, kad esama aplinka vaikui tapo nesaugi, vaikas neprižiūrimas, jo kasdieniai poreikiai netenkinami ir pan. Išvadą teikianti institucija informavo, jog atsakovas dukra rūpinasi gerai, pagal galimybes sudaro jai tinkamas buities sąlygas, domisi jos ugdymu ir lavinimu, bendrauja su dukters pedagogais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės aplinkoje girtaujama, vaikai būna paliekami nesaugioje aplinkoje. Ieškovė nemoka dukrai priteisto laikinojo išlaikymo, nesidomi jos ugdymu.
7. Teismas sprendė, kad pakeitus laikinąją vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškove, mergaitė turėtų keisti mokyklą, palikti draugus, įprastą socialinę aplinką. Tai sukeltų jai papildomą stresą ir nepatogumus, todėl neatitinka vaiko interesų. Padarė išvadą, kad po 2018 m. kovo 26 d. nutarties, kuria vaiko gyvenamoji vieta laikinai buvo nustatyta su tėvu, priėmimo iš esmės nepasikeitė faktinės aplinkybės, lėmusios tokį teismo sprendimą, todėl keisti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį ir jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas neatsižvelgė į dukros išreikštą norą gyventi su ieškove, su kuria vaiko santykiai labai artimi. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovas niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo dukros, nesidomėjo jos ugdymu, nes dukra reikalinga tik seneliams.
Motyvuojamoji dalis
1.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo išgalvotus teiginius, jog ieškovės namuose yra girtaujama ar smurtaujama.
1.3. 2019 m. sausio 21 d. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nėra tikslinga keisti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau taip pat nurodyta, kad pas atsakovą nėra komunalinių patogumų. Dėl to, ieškovės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dukrai yra geriau gyventi pamotės tėvų namuose be patogumų.
1.4. Atsakovas arba jo sugyventinė dukrą paleidžia vieną važiuoti į darželį, o tai nesaugu. Prie ieškovės gyvenamosios vietos yra vaikų darželis, kurį dukra galėtų lankyti.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad dukters santykiai artimi su abiem tėvais, tačiau atsakovas ja rūpinasi geriau nei ieškovė, kuri neišlaiko dukros, nesurūpina jos sveikata ir ugdymu. Atsakovas savo lėšomis renovuoja nuosavą namų valdą, žiemos metu su visa šeima gyvena savo gyvenimo draugės tėvų namuose, kuriuose yra visi patogumai. Atsakovas aktyviai dalyvauja dukros ugdyme, bendrauja su pedagogais. Išreiškusi norą gyventi su ieškove, teisme dukra paaiškino, jog su mama ne kartą lankėsi pas advokatę. Tai teismui sukėlė abejones vaiko noro sąmoningumu.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Ieškovė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę pasisakyti dėl vaiko interesų.
13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas – bylos dalyviai savo poziciją išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, jų argumentų įvertinimui reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios.
14. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi buvo nutarta nustatyti iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikiną nepilnametės šalių dukters G. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu M. K., priteisti iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš ieškovės nepilnametės dukters išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą, nustatyti laikiną motinos bendravimą su dukra šiomis sąlygomis: motina su dukra bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į tą gyvenamąją vietą. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
16. Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. sausio 21 d. išvadoje pažymėjo, jog šioje proceso stadijoje keisti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikslinga.
17. Atmestinas apeliantės argumentas, kad dukrai pas atsakovą nėra tinkamų gyvenimo sąlygų. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 16 d. patikrino atsakovo buities sąlygas ir nurodė, kad atsakovas su sugyventine, dukromis G. ir A. gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name vyksta remontas. Įrenginėjama virtuvė, dalinai įrengti du kambariai, kurie apšildomi malkomis, vienas krosnele, kitas kokline krosnimi. G. miega atskiroje lovoje, ant žemės nėra miegojusi. Kambaryje yra spinta drabužiams ir daiktams susidėti, staliukas, sofa. Komunalinių patogumų nėra – tualetas lauke, šulinys kieme. Nėra galimybių gamintis maistą, jo pasigaminama minimaliai – arbatos, sumuštinių. G. lanko (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte vaiko gyvenamosios sąlygos įvertintos patenkinamai, praustis ir pavalgyti šeima važiuoja pas atsakovo sugyventinės tėvus.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, komunalinių patogumų nebuvimas negali būti pagrindu pripažinti, jog vaikui nėra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Patikrinimo akte jos įvertintos patenkinamai. Su virtuvės įrenginėjimu (remontu) susiję karšto maisto pasigaminimo trukdžiai yra laikini. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji aplinka nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko būtų pagrindas deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos (su tėvu) netinkamumą ir būtinumą ją pakeisti.
19. Ugdymo įstaigos 2019 m. sausio 14 d. pateikta G. charakteristika Nr. 2.4-45 patvirtina, kad šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos daugiafunkcio skyriaus priešmokyklinio ugdymo grupę. Atsakovas tėvo pareigas vykdo tinkamai – pareigingai rūpinasi dukters ugdymu ir užimtumu. G. tėvo gyvenamojoje aplinkoje greitai adaptavosi, turi draugų, noriai bendrauja su auklėtoja, dalyvauja mokyklos šventėse, lanko būrelius. Pedagogų teigimu, G. emocinė savijauta puiki. Direktorės teigimu, kasdien bendraujant su šia mergaite atrodo, kad psichologo pagalba jai nereikalinga. Per visą laikotarpį, kai G. lanko minėtą gimnaziją, ieškovė į ugdymo įstaigą jokiu klausimu nesikreipė ir dukra nesidomėjo. Atsižvelgdamas į šiuos faktus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ieškovės argumentus, kad atsakovas neprižiūri šalių dukros ir nesidomi jos auklėjimu. Atsakovas tėvo pareigas vykdo tinkamai.
20. Vaiko nuomonė, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, yra svarbus kriterijus, tačiau ji vertinama atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kita vertus, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi, o laikina vaiko gyvenamoji vieta, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Šalių dukters nuomonė bus įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė jai prioriteto spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.
21. Teismas nesutinka, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, jog ieškovės namuose galimai girtaujama ir smurtaujama. Įsiteisėjusioje 2018 m. kovo 26 d. nutartyje konstatuota, kad 2018 m. kovo 12 d. pakartotinai buvo išklausyta nepilnametės šalių dukters nuomonė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius surašė 2018 m. kovo 13 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. 19-10-889, iš kurio matyti, kad nepilnametė G. K. būna paliekama viena su T. K. namuose girtaujančioje aplinkoje, ji konkrečiai įvardijo T. K. ir jo draugų vartojamą alkoholį „šnapsą“, be to, mergaitės motina B. K. mergaitės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šiais vaiko paaiškinimais, todėl teismas šį atskirojo skundo argumentą atmeta.
22. Apeliante nurodo, kad dukrai nesaugu vienai važiuoti autobusu į darželį, esantį už 10 km (atsakovas į ugdymo įstaigą jos nenuveža, tik įsodina į autobusą), kad gyvendama pas ją lankytų šalia esantį darželį. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas to nepaneigė. Nurodomas faktas vertintinas atsižvelgiant į šalių dukters amžių ((duomenys neskelbtini) sukako šešeri) ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatą, pagal kurią vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo pasirūpinti, kad be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros vaikas iki 6 metų (31 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju įstatymo reikalavimai nepažeisti. Vertinant pirmiau nurodytų faktų kontekste, ši aplinkybė nėra esminė. Absoliutaus saugumo nėra vykstant bet kokia transporto priemone, tačiau tai nereiškia, kad vaikų ugdymo įstaigos turi būti pasiekiamos tik einant pėsčiomis. Minėta, kad šalių dukra (duomenys neskelbtini) priklausančioje ugdymo įstaigoje gerai jaučiasi, turi draugų, noriai bendrauja su auklėtoja, dalyvauja mokyklos šventėse, lanko karpinių, muzikos ir anglų kalbos būrelius. Pedagogų teigimu, G. emocinė savijauta toje įstaigoje puiki. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo keisti nusistovėjusią, vaikui palankią aplinką vien dėl to, kad vaikų darželis stovi šalia dabartinio ieškovės būsto. Šiuo atveju svarbesnė aplinkybė, jog ieškovė vaiko ugdymu iki šiol nėra domėjusis.
23. Remiantis nurodytu vertinimu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.