- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-12661-819/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08050-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. (J. D.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje dalyvauja suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina L. D. po savo sutuoktinio L. D. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. D., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). L. D. mirė santuokoje, santuoka su pareiškėjo motina L. D. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini)ir iki jo mirties nutraukta nebuvo. Pareiškėjas yra vienintelis savo tėvų palikuonis ir pirmosios eilės įstatyminis jų įpėdinis. Paaiškina, kad tėvas L. D. testamento nebuvo sudaręs, jam mirus, pareiškėjui ir jo motinai, kaip įstatyminiams įpėdiniams, atsirado teisė į palikimą. Pareiškėjo žiniomis, L. D. paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. D. mirus, dėl atsiradusio palikimo į notarų biurą, kaip to reikalauja įstatymas, nei pareiškėjas, nei jo motina nesikreipė. Dėl teisinių žinių stokos abu netinkamai suvokė paveldėjimo procesą, savo teises ir pareigas jame, neįvertino galinčių kilti pasekmių dėl netinkamo naudojimosi jomis. Pareiškėjas, mirus tėvui, į paveldėjimo procesą nesikišo, jo eiga nesidomėjo, nes manė, kad tėvų bendrai užgyventas turtas priklauso išimtinai tik jiems, o ne kitiems asmenims, o vienam iš jų mirus, tas turtas pereina kitam ir tampa jo nuosavybė. Pareiškėjo motina buvo tos pačios nuomonės, be to, buvo įsitikinusi, kad L. D. nuosavybės teise priklausiusio turto dalis jai kaip jo sutuoktinei pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia. Tokį motinos įsitikinimą sąlygojo aplinkybė, kad tėvas jokio kito turto, išskyrus bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą butą, kuriame ji gyveno iki jo mirties, o taip pat ir po jos, neturėjo, be to, jai buvo žinomas faktas, kad viešajame registre šis butas jau buvo įregistruotas būtent jos, o ne sutuoktinio vardu. Todėl pareiškėjo motina per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po sutuoktinio L. D. mirties atsiradusį palikimą šiuo būdu nerealizavo. Tačiau iš karto po to, kai ši aplinkybė jai tapo žinoma (t. y. kad ji savo sutuoktinio palikimo notariniu būdu nėra priėmusi), motina ėmėsi aktyvių veiksmų savo paveldėjimo teisei apginti, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu, t. y. pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pastarajame pareiškime ji nurodė, kad iš karto po L. D. mirties mirusiajam priklausiusiu turtu naudojosi kaip savo, ėmė rūpintis juo, jį prižiūrėti, atliko paveldėto turto (gyvenamojo būsto) remontą (pakeitė viso buto duris, taip pat lauko duris, koridoriaus grindis išklojo keraminėmis plytelėmis, virtuvėje įrengė įmontuojamą indaplovę, vonios patalpoje pakeitė santechnikos įrangą, dalį senų baldų taip pat pakeitė naujais). Visus šiuos darbus L. D. atliko per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Taip pat pareiškime pareiškėjo motina paaiškino, kad minėtus darbus jai padėjo atlikti jos sūnus, pareiškėjas, nes ji dėl savo amžiaus sąlygotų ribotumų pati to padaryti nepajėgė, tačiau pažymėjo ir tai, kad tiek būtinų remontui medžiagų įsigijimui, tiek apmokėjimui už darbus buvo naudojamos jos asmeninės lėšos. Be to, pareiškime pareiškėjo motina nurodė, kad ji, rūpindamasi paveldėto turto išsaugojimu, už butui teikiamas paslaugas nuolat ir laiku mokėjo mokesčius. Įvertinus šias aplinkybes, L. D. teigė mananti, kad savo teises po sutuoktinio mirties paveldėti jo palikimą ji įgyvendino tinkamai, t. y. vienu iš įstatyme nustatytų būdų, pradėdama šį turtą valdyti.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)pareiškėjo motina L. D. mirė. Jai mirus, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 40-ąjį notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo ir, notarui priėmus pareiškimą, tapo jos turto paveldėtoju. Atsižvelgdamas į tai, 2023 m. spalio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl procesinių teisių šioje byloje perėmimo. Šis prašymas buvo patenkintas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pradinės pareiškėjos L. D. pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ neturi duomenų apie pareiškime nurodyto palikėjo L. D., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. D. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. D., gimusi(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Mirties momentu L. D. buvo našlė, jos sutuoktinis L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas J. D. (J. D.), gimęs (duomenys neskelbtini)yra vienintelis jų sūnus. (duomenys neskelbtini) mirus L. D., kurio paskutinė gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro duomenis buvo (duomenys neskelbtini), niekas į notarą dėl jo palikimo nesikreipė. Testamentų registre nėra registruotų L. D. palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti faktų, jo paliktų testamentų. (duomenys neskelbtini)mirus L. D., į notarą pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kreipėsi pareiškėjas, kuris priėmė L. D. palikimą kaip įstatyminis jos įpėdinis.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre L. D. mirties dieną jo vardu nebuvo registruoto nekilnojamojo turto. Tačiau L. D. mirties dieną jo sutuoktinės L. D. vardu buvo registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Byloje nustatyta, kad po L. D. mirties L. D., būdama įstatymine jo įpėdine – palikėją pergyvenusia sutuoktine (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, L. D. savo sutuoktinio L. D. palikimą po jo mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjui.
Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėjas, būdamas įstatyminiu, pirmos eilės L. D. įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), siekia įforminti nuosavybės teisę į jos palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad L. D. priėmė savo sutuoktinio L. D. palikimą po jo mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjui turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas L. D. vardu, jo įgijimo pagrindu nurodant (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta L. D. ir L. D. esant santuokoje nuo (duomenys neskelbtini)Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė L. D. ir L. D. nuosavybė L. D. mirties momentu.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ši civilinė byla buvo pradėta 2023 m. birželio 9 d. pagal L. D. 2023 m. gegužės 26 d. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo ji prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio L. D. mirties priėmė jo palikimą iš karto, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime pati L. D. nurodė, kad ji butą (duomenys neskelbtini), valdė kaip savo nuo pat L. D. mirties, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko jo remontą. Šiuos jos paaiškinimus patvirtino ir suinteresuotu asmeniu tuo metu į bylą įtrauktas jos sūnus J. D., kuris į šią civilinę bylą įstojo pareiškėjo teisėmis po L. D. mirties. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių L. D. nurodytas aplinkybes apie buto (duomenys neskelbtini), valdymą kaip savo iš karto po L. D. mirties. Į bylą pateikti UAB „Ignitis“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Naujininkų ūkis“ raštai liudija, kad jokio įsiskolinimo pareiškimo teikimo dienai L. D. už butui (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas neturėjo, šiame bute ji pagal Gyventojų registro duomenis gyvenamąją vietą buvo deklaravusi nuo 1989 m. gruodžio 12 d. iki mirties. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad L. D. priėmė jos sutuoktinio L. D. palikimą iš karto po jo mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjui J. D. (J. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.