Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. V. ir T. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, uždraudžiant viso bausmės atlikimo metu naudotis ginklais;

T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju nuteistieji G. V. ir T. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

Dėl nuteistojo G. V. apeliacinio skundo.

6. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

7. Pagal BK 284 straipsnio sankciją, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

8. Laisvės apribojimas yra viena iš baudžiamajame kodekse numatytų bausmių, kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 str.). Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę.

9. BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

10. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam G. V., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika) bei kaltininko asmenybę: Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju, taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros 2019 m. spalio 21 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju, teistas Šiaulių aplinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartimi likusios neatliktos viešųjų darbų 69 valandos pakeistos į baudą 11 MGL (550 Eur), kurios nuteistasis nėra sumokėjęs (bauda išieškoma antstolių, 2022 m. birželio 16 d. duomenimis likusi nesumokėta baudos dalis – 506,79 Eur) (2 t., b. l. 22-25, Antstolių informacinės sistemos duomenys), administracine tvarka baustas, paskirtų nuobaudų taip pat nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 35-37, Antstolių informacinės sistemos duomenys), nuo 2021 m. gruodžio 16 d. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Visumos šių aplinkybių pagrindu, bei atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamą veiką G. V. padarė naudodamasis pneumatiniu ginklu, kas sukėlė didesnį išgąstį aplinkiniams asmenims, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas G. V. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą numatydamas šiek tiek didesnį už šios bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai, 1 mėnesis 15 dienų). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį ar trumpinant paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nelaikė to, jog jis pripažino padarytą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

13. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tai yra veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panašiai).

14. Kaip matyti iš nuteistojo G. V. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, jis kaltę prisipažino tik iš dalies, kadangi neigė nusikalstamą veiką padaręs bendrais tyčiniais veiksmais su broliu T. V., taip pat dėl savo veiksmų nesigailėjo, neatsiprašė nukentėjusiojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

15. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nebuvo pagrindo apeliantui G. V. skirti įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Įpareigojimus asmeniui teismas skiria be kita ko ir tuomet, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio įpareigojimo skyrimo, įvertino G. V. asmenybę ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog siekiant įgyvendinti skiriamos bausmės paskirtį, G. V. skirtini nemokami darbai, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai.

16. Nors nuteistasis G. V. paskirto įpareigojimo įvykdymo sudėtingumą argumentuoja užimtumu darbe, tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą bei paskirtų valandų skaičių – per 6 mėnesius G. V. turi išdirbti 100 valandų, t. y. 17 valandų per mėnesį, taip pat atsižvelgus į tai, kad jis gyvena ir dirba tame pačiame mieste, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad net ir dirbantis asmuo negalėtų realiai įvykdyti šio įpareigojimo.

17. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidėjui skiriamos bausmės ir kitų suvaržymų tikslas yra nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai, kad dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ar kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo rezultatas. Kolegija, įvertinusi visų paskirtų įpareigojimų pobūdį bei nuteistojo asmens asmenybę, pripažįsta, kad nuteistajam G. V. visi teismo paskirti įpareigojimai yra realiai įvykdomi. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, galinti sutrukdyti G. V. vykdyti ginčijamą įpareigojimą, yra nepagrįsta ir vertinta kaip siekis išvengti jos vykdymo.

18. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant G. V. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. G. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo.

19. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį taip pat matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę nuteistajam T. V., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigta nusikalstama veika) bei kaltininko asmenybę: teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui išnykus (1 t., b. l. 122-124), Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jo atžvilgiu priimtas neįsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendis, kuriuo jus pripažintas kaltu pagal BK 264 straipsnį ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų, kurios vykdymas atidėtas 1 metams (nuosprendį apeliacine tvarka apskundė kitas nuteistasis), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 193-195), nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 192). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ? nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Visumos šių aplinkybių pagrindu, bei atsižvelgdamas į tai, kad T. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jam atleido, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas T. V. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jo terminą numatydamas šiek tiek didesnį už šios bausmės vidurkį (vidurkis – 1 metai, 1 mėnesis 15 dienų). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį ar trumpinant paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nebuvo pagrindo apeliantui T. V. skirti įpareigojimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Įpareigojimus asmeniui teismas skiria be kita ko ir tuomet, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl įpareigojimų skyrimo, įvertino T. V. asmenybę ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog siekiant įgyvendinti skiriamos bausmės paskirtį, T. V. skirtinas įpareigojimas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesio teigiamai korekcijai.

22. Nors nuteistasis T. V. paskirto įpareigojimo įvykdymo sudėtingumą argumentuoja užimtumu darbe, tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą bei paskirtų valandų skaičių – per 6 mėnesius T. V. turi išdirbti 100 valandų, t. y. 17 valandų per mėnesį, taip pat atsižvelgus į tai, kad jis gyvena ir dirba tame pačiame mieste, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad net ir dirbantis asmuo negalėtų realiai įvykdyti šio įpareigojimo.

23. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad teisės pažeidėjui skiriamos bausmės ir kitų suvaržymų tikslas yra nubausti asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tai, kad dėl paskirtų įpareigojimų nuteistasis priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, ar kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos pažeidimo rezultatas. Kolegija, įvertinusi visų paskirtų įpareigojimų pobūdį bei nuteistojo asmens asmenybę, pripažįsta, kad nuteistajam T. V. teismo paskirti įpareigojimai yra realiai įvykdomi. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, galinti sutrukdyti T. V. vykdyti paskirtą įpareigojimą, yra nepagrįsta ir vertinta kaip siekis išvengti jos vykdymo.

24. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. V. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. T. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimis nuteistiesiems buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkti gynėjai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog G. V. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 95 Eur sumą, o T. V. – 110 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistųjų gynėjai, kad nuteistųjų skundai atmetami bei į tai, jog nuteistieji yra darbingo amžiaus, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistųjų išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų G. V. ir T. V. apeliacinius skundus.

Išieškoti iš nuteistojo G. V. valstybės naudai 95 (devyniasdešimt penkis) eurus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Išieškoti iš nuteistojo T. V. valstybės naudai 110 (vieną šimtą dešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.