Telšių apylinkės teismo sprendimas

2021-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-3777-1008/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
e2-3777-1008/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01548-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3777-1008/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01548-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1; 3.1.7.6 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2021 m. liepos 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 747,04 Eur nuostolius, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2019 m. spalio 2 d. Italijoje dėl V. N., vairavusio transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau – žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu, kad eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Italijos) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Tuo tarpu transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Italijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, eismo įvykio valstybės – Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 747,04 Eur sumai, o ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ sumokėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą 747,04 Eur sumą. Ieškovas, sumokėjęs Italijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, iš atsakovės įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Vikreda“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad eismo įvykis užfiksuotas 2019 m. spalio 2 d. eismo įvykio deklaracijoje, kurioje nubraižyta eismo įvykio schema, nurodyti eismo įvykyje dalyvavę asmenys ir nurodyti transporto priemonių apgadinimai. 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. Italijos nacionalinis draudikų biuras pateikė reikalavimą ieškovui bendroje sumoje atlyginti 747,04 Eur žalą. Pateiktame reikalavime matyti, jog reikalaujamą sumą sudaro: 280 Eur žala; 120 Eur teisiniai mokesčiai; 145,03 Eur išlaidos ir 200 Eur administravimo mokesčiai. 2020 m. spalio 29 d. buvo atlikta eismo įvykio nuostolių atlyginimo, rizikos vertinimo ekspertizė, kuri buvo pateikta Italijos nacionaliniam draudikų biurui. Ekspertizės akte nurodyta, kad eismo įvykio metu atlygintinos žalos dydis yra 280 Eur. Nurodo, kad ieškovas gavęs Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 747,04 Eur, akivaizdžiai nepatikrino ir nevertino to, kad dalis reikalaujamų sumų yra visiškai nepagrįstos ir neturėtų būti atlyginamos. Italijos nacionalinis draudikų biuras atlygino ir išlaidas už teisines paslaugas, kuriomis nukentėjusiojo automobilio savininkas buvo galimai priverstas pasinaudoti išskirtinai tik dėl Italijos nacionalinio draudikų biuro neveiklumo. Atsakovė savo tokią poziciją grindžia tuo, jog eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 2 d., tačiau daugiau nei metus Italijos nacionalinis draudikų biuras nesiėmė visiškai jokių veiksmų ir neatlygino eismo įvykio metu kilusios žalos. Nors Italijos nacionaliniam draudikų biurui dar 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo siunčiamas laiškas dėl žalos atlyginimo, tik 2020 m. spalio 29 d. buvo paskirta ekspertizė dėl neva tai tikrojo žalos dydžio nustatymo. Taip pat byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad ieškovo reikalaujamą sumą Italijos nacionalinis draudikų biuras būtų atlyginęs, nes kaip matyti iš bylos dokumentų, nukentėjusiojo automobilio savininko interesus gynęs advokatas 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Italijos nacionalinį draudikų biurą su reikalavimu atlyginti 280 Eur žalą ir 120 Eur teisines išlaidas (bendroje sumoje 400 Eur), tačiau dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių, Italijos nacionalinis draudikų biuras dar tą pačią dieną pateikė reikalavimą ieškovui, kuriuo reikalavo atlyginti 747,04 Eur. Pateiktas reikalavimas yra ženkliai didesnis, nei iš Italijos nacionalinio draudikų biuro reikalavo atlyginti eismo įvykio metu žalą patyrusio automobilio savininkas. Atsakovės nuomone, Italijos nacionalinis draudikų biuras galimai visiškai nepagrįstai byloje paskyrė ekspertizę dėl žalos dydžio nustatymo, kadangi eismo įvykio metu sukeltus apgadinimus pats automobilio savininkas įvertino 280 Eur suma, o Italijos nacionalinio draudikų biuro ekspertizės skyrimas neva tai tikrajai žalai nustatyti, suponuoja išvadą, kad nacionaliniai biurai bendradarbiaudami tarpusavyje galimai nepagrįstai išdidina draudiminių įvykių žalą, nei realiai buvo patirta nuostolių ir tokiais veiksmais galimai pelnosi iš žalos administravimo metu nedalyvaujančių asmenų. Mano, kad reiškiamas reikalavimas yra nepagrįstas, nes reali nukentėjusiojo žala siekia 400 Eur. Atsakovės nuomone, žalos administravimo etape Italijos nacionalinio draudikų biuro paskirta ekspertizė buvo visiškai nepagrįsta ir nereikalinga, kadangi automobilio savininkas buvo pareiškęs mažesnį – jo interesus atitinkantį žalos dydį, tačiau Italijos nacionalinis draudikų biuras sąmoningai didino atlygintinos žalos dydį. Be to atsakovė iš žalos administravimo etapo buvo eliminuota, nes ieškovas vadovavosi tuo, kad Italijos nacionalinis draudikų biuras turi išimtinę teisę spręsti dėl žalos atlyginimo. Taip pat, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad Italijos nacionalinis draudikų biuras tikrai atlygino žalą automobilio savininkui.

Šalies argumentai

Ieškovas 2021 m. rugsėjo 20 d. byloje pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. spalio 2 d. įvykio dienos pranešti ieškovui apie žalą. Atsakovė žinodama apie tai, kad jos valdoma neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, žalos administravimo procese dalyvavo pasyviai, todėl šiuo atveju atsakovės prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškovas nurodo, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinė kompetencija bei jo pateikto aiškinimo svarba yra ne kartą pripažinta teismų praktikoje. Šiuo atveju, ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Italijoje. Tuo tarpu atsakovė apsiribojo vien tik abstrakčiomis bei nepagrįstomis abejonėmis. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik ieškovas, atsakovė kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti ieškoti reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto Italijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Italijos teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovė 2021 m. rugsėjo 30 d. teismui taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad su ieškovo nurodytais teiginiais nesutinka. Nurodo, kad duomenų, kad Italijoje vyko teismo procesas byloje nėra, iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviai atsakovė net ir negalėjo reikšti jokių pastebėjimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi eismo įvykis užfiksuotas 2020 m. spalio 2 d. (iš tiesų – 2019 m. spalio 2 d.), 2020 m. spalio 29 d. atlikta automobilio apgadinimų ekspertizė, o Italijos automobilių draudikų biuras 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, byloje nėra jokių duomenų, kad ši žala būtų atlyginta. Jau 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovas buvo atlyginęs žalą pagal 2020 m. lapkričio 4 d. Italijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą reikalavimą atlyginti žalą. Mano, kad buvo sąmoningai nesudaromos galimybės ir greitai priimami sprendimai dėl žalos dydžio tik tam, kad nebūtų sudarytos sąlygos reikšti prieštaravimus dėl tikrųjų žalos dydžių. Nurodo, kad byloje nėra aišku kokiu būdu buvo apskaičiuota reali automobilio žala, iš į bylą pateiktos ekspertizės nėra aišku kokiu būdu buvo apskaičiuota automobilio žala ir ar buvo įvertintas nusidėvėjimas. Nurodo, kad atlyginant žalą negali būti atliekama jokių pagerinimo darbų, žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltiniu.

Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovei, jų atstovams, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. spalio 2 d. Italijoje, Via Busca, Caraglio 15.00 val., dėl V. N., vairavusio sunkiasvorę transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta buvo kliudyta transporto priemonė Lancia Delta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais minėtai transporto priemonei padaryta žala. Iš 2019 m. spalio 2 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad V. N. pripažino sukėlęs eismo įvykį. Iš valstybės įmonės Regitra pažymos nustatyta, kad atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja – valdytoja, todėl atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau sunkiasvorė transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš byloje pateiktų 2019 m. spalio 9 d. sąmatos ir sąskaitų faktūrų matyti, kad transporto priemonei Lancia Delta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas kairysis šoninis galinio vaizdo veidrodėlis ir veidrodėlio stiklas, remonto darbų, kartu atsarginėmis dalimis kaina sudaro 280 Eur. Transporto priemonės Lancia Delta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t. y. nukentėjęs asmuo, siekdamas žalos atlyginimo kreipėsi į advokatų kontorą, kurios darbas, kartu su kitais mokesčiais įvertintas 124,01 Eur. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Italijos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi M. C. techninį biurą siekdamas nustatyti transporto priemonei Lancia Delta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Minėtas biuras pateikė nuostolių atlyginimo, rizikos vertinimo ataskaitą – ekspertizės ataskaitą, kurioje nurodė, kad transporto priemonei Lancia Delta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala atitinka 280 Eur sumą. M. C. techninis biuras 2020 m. spalio 30 d. už atliktą transporto priemonės ekspertizė išrašė 145,03 Eur sąskaitą (įskaitant mokesčius). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Italijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Italijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino dėl eismo įvykio padarymo ir jo pasekmių susidariusią žalą – 547,01 Eur bei apskaičiavusi 200 Eur administravimo mokestį, pateikė reikalavimą ieškovui dėl 747,04 Eur žalos sumos grąžinimo. Ieškovas gavęs minėtą reikalavimą, 2020 m. gruodžio 30 d. atlygino Italijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 747,04 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.

Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovė yra atsakinga už jai naudojimo teise priklausiusios transporto priemonės vairuotojo sukeltą eismo įvykį nėra, tačiau atsakovė ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, o atlyginta suma yra per didelė, kadangi visiškai nepagrįstai buvo skirta ekspertizė, taip pat, nukentėjęs asmuo būtent dėl Italijos nacionalinio draudikų biuro neveiklumo turėjo kreiptis į teisininkus, kas išaugino žalos dydį. Nurodo, kad ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja TPVCAPDĮ.

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsniu. Žala yra nacionalinio draudiko biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, ieškovo įrodinėjamą žalą sudaro ieškovo eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma.

Kasacinis teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad šios nuostatos, pirma, nurodo, kad galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę. Antra, šios taisyklės taip pat suponuoja, kad, esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Atsakovui nepakanka kritikuoti Biuro atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta Europos Sąjungos valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinis ryšys yra faktinis (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinis (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019). Taigi, tarp transporto priemonės savininko neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad Biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkas, besielgdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jis neįvykdys jam įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

Pastebėtina, jog šiuo konkrečiu atveju tik ieškovas byloje teismui teikia visus turimus įrodymus, pagrindžiančius dėl eismo įvykio kilusios žalos dydį – eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės remonto sąmatą, ekspertizės ataskaitą bei dokumentus, patvirtinančius nukentėjusio asmens patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškovas teismui taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais išsamiai pasisako tiek dėl įvykio aplinkybių, tiek dėl žalos administravimui taikytinos Italijos teisės, pateikia jos normas, žalos susidarymo ir jos apskaičiavimo rezultatus, kurie teismo vertinimu iš esmės pagrindžia ieškovo ieškinį. Tuo tarpu atsakovė ginčydama prašomos priteisti žalos dydį remiasi tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdama jokių pagrįstų įrodymų, kad Italijos nacionalinis draudikų biuras apskaičiuodamas ir pripažindamas padarytą žalą pažeidė Italijos teisės nuostatas.

Pažymėtina, kad ieškovas vadovavosi Italijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais dokumentais. Netikėti šiais rašytiniai įrodymais ir jų pagrįstumu teismas neturi pagrindo. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų pagrįstumu, tuo labiau, kai jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimu, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto – nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti tos šalies teisės aktų nuostatomis.

Paminėtina ir tai, jog šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Italijoje, todėl žalos administravimą atliko Italijos nacionalinis draudikų biuras. Iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, jog šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp visos apskaičiuota žalos ir transporto priemonės naudotojos neveikimo, neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir po to įvykus eismo įvykiui. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad siekiant nustatyti tikrąjį padarytos žalos dydį buvo atlikta nukentėjusios transporto priemonės ekspertizė, už kurios atlikimą išrašyta 145,03 Eur sąskaita. Teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovė, dėl minėtos ekspertizės atlikimo buvo kreiptasi ne siekiant dirbtinai padidinti atsakovei tenkančios žalos dydį, o siekiant nustatyti tikrąjį nukentėjusiajam padarytą žalą, susijusią su transporto priemonei padarytais apgadinimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad ekspertizė buvo paskirta nepagrįstai.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Italijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

Be kita ko, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju, taip pat atkreiptinas dėmesys jog žalos atlyginimą administravo Italijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Italijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė nustatytą minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui jį atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamas sumas, įskaitant minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Italijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti ne tik nukentėjusiojo transporto priemonei dėl susidūrimo padarytą konkrečią žalą, bet ir nukentėjusio asmens patirtas teisinės pagalbos išlaidas, išlaidas susidariusias dėl ekspertizės atlikimo bei susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Italijos nacionaliniam draudikų biurui minėtas sumas, pagrįstai reikalauja šių sumų, įskaitant administravimo mokestį, priteisimo iš atsakovės.

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad dėl sukelto eismo įvykio, kurį sukėlė V. N., vairavęs atsakovei naudojimosi teise priklausiusią transporto priemonę MAN TGX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kilo nuostoliai, kurie teismo vertinimu apskaičiuoti tinkamai ir laikytini visiškai pagrįstais, neabejotinai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovas privalėjo Italijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 17 Eur žyminis mokestis ir 231,26 Eur išlaidos už vertimus iš anglų ir italų kalbų, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 248,26 Eur (17 Eur + 231,26 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:

- 747,04 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 4 ct) nuostolius;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (747,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 248,26 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Daiva Maneikienė