Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-169-366/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-18
Bylos Nr.
eAN2-169-366/2025
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00111-2025-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Byla Nr. eAN2-169-366/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00111-2025-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. (toliau – ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo R. B. 2025 m. birželio 5 d. nutarimu priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , A. A. buvo pripažinta kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. buvo nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gegužes 17 d., 19. 25 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pagalbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimu A. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarimą paliko nepakeistu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį taip pat ir Institucijos 2025 m. birželio 5 d. jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinės bylos teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukti. Kitu atveju, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis teismo prašoma panaikinti jam skirtą nuobaudą.

3.1. Skunde cituojama skundžiama apylinkės teismo nutartis bei teismų praktika. Dėstomos aptariamos situacijos aplinkybės.

3.2. Nurodoma, jog Apeliantas skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau ir - BPC) ir informavo, jog gretimame bute esantys kaimynai jam atsibodo, nes daro nesąmones, yra psichiniai ligoniai, triukšmauja. Pažymima, jog abiejų skambučių į BPC esmė ir buvo iš kaimynų buto girdimas triukšmas ir noras išsiaiškinti dėl kokių priežasčių kaimynai taip elgiasi.

3.3. Toliau skunde teigiama, kad atvykę pareigūnai netinkamai pradėjo aiškinti aplinkybes. Pažymima, jog jie aiškinosi aplinkybes ne pirma apklausdami Apeliantą, o tiesiog į namo bendro naudojimo laiptinę pakvietę tiek triukšmą kėlusius kaimynus, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokio netinkamo aplinkybių aiškinimosi metu, tarp Apelianto ir tų kaimynų kilo konfliktas - iš esmės kurio metu jie apsižodžiavo ir susinervinęs Apeliantas nesugebėjo pasakyti žodžio, kad kaimynai triukšmavo. Teigiama, kad tai patvirtina ir pirmos instancijos teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas. Manoma, kad nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnas G. Š., kuris, surašė Apeliantui administracinio nusižengimo protokolą, pastarąjį dėl nepagrįsto policijos iškvietimo apkaltino nepagrįstai. Teigiama, kad aptariamo įvykio metu policijos pareigūnai elgėsi neprofesionaliai, įvėlė Apeliantą į konfliktą su kaimynais, kurie teigė, kad netriukšmavo ir neva policija jiems buvo iškviesta be jokios priežasties.

3.4. Manoma, kad esamu atveju Apelianto tyčia sąmoningai kviesti policijos pareigūnus dėl nebūto įvykio - sklindančio triukšmo iš gretimo buto, šioje byloje nėra įrodyta, todėl jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 str. 2 d. požymių ir administracinė nuobauda jam turėtų būti panaikinta.

3.5. Taip pat skunde keliamas Apeliantui paskirtos nuobaudos dydžio klausimas. Teigiama, kad skiriant nuobaudą privalu atsižvelgti į tai, kad Apeliantas yra senyvo amžiaus, policiją iškvietė pirmą kartą, ankščiau nėra baustas nei už administracinius, nei už kitokio pobūdžio nusižengimus, todėl net ir teisingai įvertinus situaciją, jog dėl kaimynų kilusio barnio jam skambinti į BPC nederėjo, manoma, kad pilnai būtų užtekę to, kad jam būtų paaiškinta, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis, kada už sienos girdisi kaimynų keliamas triukšmas ir skirti jam žodinį įspėjimą. Teigiama, kad tokia giežta nuobauda -200 Eur dydžio bauda, įvertinus visas bylos aplinkybes buvo skirta neproporcingai Apelianto formaliai padarytam pažeidimui, neatsižvelgiant į jo tikrąjį norą gyventi ramiai ir negirdėti iš gretimo buto besikartojančių kaimynų barnių, jo turtinę padėti, todėl esant šioms aplinkybėms ir įspėjimas yra pakankama ir proporcinga nuobauda už jo formaliai, bet netyčia padarytą administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Apylinkės teismas išdėstė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti Institucijos 2025 m. birželio 5 d. nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. kaltę padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamoje byloje A. A. pripažintas kaltu padaręs ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliaciniame skunde būtent ir keliamas jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už šį administracinį nusižengimą padarymą pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijama byloje esančių duomenų vertinimas, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktis faktinėms bylos aplinkybėms, jų teisinis vertinimas, bei nurodoma, kad A. A. pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas nepagrįstai. Taip pat keliamas skirtos administracinės nuobaudos dydžio klausimas.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

10. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Ši teisės norma saugo normalų specialiųjų tarnybų, tarp jų ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-180-654/2019).

11. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucija, kam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, byloje esančius duomenis vertino nepažeisdama ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. A. pripažino kaltu padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pažymėtina jog Apeliantas savaip interpretuoja susiklosčiusio įvykio aplinkybes. Nurodo, jog į BPC skambino kelis kartus ir informavo, jog gretimame bute esantys kaimynai jam atsibodo, nes daro nesąmones, yra psichiniai ligoniai, triukšmauja. Pažymima, jog abiejų skambučių į BPC esmė ir buvo iš kaimynų buto girdimas triukšmas ir noras išsiaiškinti dėl kokių priežasčių kaimynai taip elgiasi.

13. Tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos A. A. 2025 m. gegužes 17 d., 19. 25 val., (duomenys neskelbtini) , kvietė policijos pagalbą. Apelianto pirmojo skambučio BPC garso įraše užfiksuota, kad jis kviečia pagalbą dėl kaimynų, kurie jam atsibodo, nes daro nesąmones, yra psichiniai ligoniai, triukšmauja. Antrojo skambučio metu nurodė laukiantis pareigūnų, kaimynai sėdi šalia, jis klausia, ar pareigūnai pas juos užeis. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareiškėjas policijos pareigūnams sako, jog jam trukdo kaimynai psichiniai ligoniai, kurie ,,durniuoja“. Kaimyninio buto duris atidaro D. K., kuri nurodo esanti bute viena, po to į butą grįžta jos sutuoktinis S. K.. Antrajame vaizdo įraše pareiškėjas, klausinėjamas policijos pareigūnų, toliau aiškino, kad kaimynai psichiniai ligoniai. Atkreiptinas dėmesys, kad, policijos pareigūnui įteikus pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas sako kviesiantis policiją kiekvieną dieną. Antrajame vaizdo įraše užfiksuoti pareiškėjo kaimynai D. K. ir S. K., dėl kurių pareiškėjas kvietė policiją, D. K. nurodė rytą buvo namuose viena ir nieko netinkamo nedariusi, S. K. nurodė ką tik grįžęs namo iš sodo, kuriame buvo visą dieną, abu sutuoktiniai nustebę, kad kaimynas jiems kvietė policiją, nesuprato, kodėl kaimynas taip elgėsi. Policijos pareigūnams apklausus Apelianto minimus kaimynus paaiškėjo, jog Apeliantas gana dažnai vartoja alkoholį, kelerius metus neišėjęs iš aludės. Taigi, iš aptartų įrodymų matyti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad Apelianto santykiai su kaimynais, dėl kurių jis kvietė policiją, yra konfliktiški ir būtent tokių santykių pagrindu buvo kviesti policijos pareigūnai dėl tariamo netinkamo kaimynų elgesio. Beje pastebėtina, jog pranešimų iš kitų namo gyventojų apie netinkamą Apelianto kaimynų elgesį policijoje nebuvo gauta. Darytina išvada, jog tokiu tyčiniu elgesiu A. A. bereikalingai sutrukdė policijos pareigūnų darbą, siekdamas, kad jie užfiksuotų menamą teisės pažeidimą.

14. Įvertinęs išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, apygardos teismas konstatuoja, kad A. A. veiksmai buvo vedami tyčinės kaltės. Apeliantas suvokė, jog policijos pagalba jam nereikalinga, tačiau vis tiek norėjo parodyti savo pranašumą ar tokiu būdu pamokyti neva jo teises pažeidžiančius kaimynus, t. y. jis norėjo pranešti apie nebūtą administracinį nusižengimą ir tai padarė piktnaudžiaudamas savo teisėmis, trukdydamas policijos pareigūnų darbą. A. A. yra nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimui pagrindo nėra.

15. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, elgesio ir tarnybos atlikimo. t. y. teigiama, kad pareigūnai nekompetentingai vykdė savo pareigas ir sprendė susidariusią situaciją. Aukštesnės instancijos teismas atmesdamas šį apeliacinio skundo argumentą pažymi, kad byloje nėra duomenų, kuriems esant būtų galima teigti, kad pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Akcentuotina jog abiejų šalių išklausymas dėl sprendžiamos situacijos negali būti laikomas kaip netinkamas pareigų vykdymas.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimas negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų pateikimas ir tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama spręsti dėl A. A. kaltės pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikus papildomus veiksmus, ši išvada pasikeistų. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teismo išvadų pagrįstumas.

17. Apeliaciniame skunde keliamas Apeliantui paskirtos nuobaudos 200 Eur baudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad bauda yra neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir per didelė atsižvelgiant į Apelianto asmenybę tokiu pagrindu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

18. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. A. padarytas nusižengimas – kvietimas policijos pagalbą, žinant, kad pagalba nereikalinga, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

19. Be to, įvertinus A. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei tai, kad nebuvo nustatyta ne tik jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgus į tai, jog A. A. neprisipažino kaltu, nesigailėjo dėl padaryto administracinio nusižengimo, kritiškai savo veiksmų nevertino, paskirtoji administracinio nuobauda – 200 Eur bauda (jos dydis) net ir esant teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims, nelaikytina per griežta, neproporcinga bei pažeidžianti teisingumo ir protingumo principus.

20. Skunde pažymima, jog A. A. yra garbingo amžiaus, jo visos pragyvenimo pajamos yra gaunama senatvės pensija, todėl skirta bauda yra per didelė. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog, aplinkybė, kas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra garbingo amžiaus savaime nėra laikoma išskirtine aplinkybe, vien kuria remiantis būtų galima neskirti ar sumažinti skirtos administracinės nuobaudos – baudos mokėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas įvertino skunde akcentuojamą aplinkybę, kad A. A. mėnesinės pajamos siekia vos 522 Eur iš gaunamos senatvės pensijos, todėl jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos mokėjimą išdėstė vienerių metų laikotarpiui. Vienos mėnesio įmoka nesiekia net 17 Eur.

21. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. A. A. teisėtai ir pagrįstai buvo Institucijos nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius