Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-26 · Administracinė byla Nr. I-129-257/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
I-129-257/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00958-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus
Advokatai
Gvidas Armanavičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-129-257/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00958-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. J., jo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą ir patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ ir įpareigoti atstatyti nuosavybę lygiaplotį (duomenys neskelbtini) ha pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo 2006 m. kovo 22 d. Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą.

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde ir patikslintame skunde (I t., b. l. 2– 3, 20–21) nurodė, kad Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos sprendimu jam suteikta (duomenys neskelbtini) ha asmeninio ūkio žemė. 2000 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. 1492 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ 301 naudotojui patvirtinta asmeninio ūkio žemė. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto II etapo patvirtinimo buvo patvirtintas projektas dėl nuosavybės atstatymo pagal 1999 m. gegužės 20 d. išvadas. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2006 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 31-18420 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. J. 4 punkte nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį –(duomenys neskelbtini) ha bus atkurtos vėliau parengus žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą. Pareiškėjas J. J. nurodo, kad įsakymas dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) naikintinas todėl, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius jį priimdamas viršijo savo įgaliojimą, pažeisdamas Žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d., Nr. VIII-370) 18 straipsnio 3 punktas, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės atkūrimą ar žemės įsigijimą pažeidžiant įstatymus numatyta tvarka sprendimą priėmusias ir žemės reformas kontroliuojamos institucijas, privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

Pareiškėjas J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą ir patikslintą skundą palaiko. 2018 m. kovo 29 d. įsakymas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 8, 11 ir 12 straipsniams. Šiuose straipsniuose yra nurodymas sudaryti komisiją iš žemėtvarkos, savivaldybės seniūno ir asmens. Pareiškėjui nebuvo pranešta. Apskrities viršininko sprendimu liko atkurti (duomenys neskelbtini) ha žemės, projektas padarytas 2000 m. rugpjūčio 7 d. Nurodo, kad jeigu yra pradėtas projektas, jis turi būti pabaigtas. Apylinkės tarybos sprendimu pareiškėjui skirtas (duomenys neskelbtini) ha, iš kurio (duomenys neskelbtini) ha yra namų valdos, tačiau nesupranta, kodėl liko tik (duomenys neskelbtini) ha. Nebuvo atkurta nuosavybės teisė į asmeninio ūkio žemę. 2000 metais yra padarytas žemėtvarkos projektas dėl asmeninio ūkio žemės patvirtinimo. Apskrities viršininko sprendimu jis buvo tęsiamas. Jis kreipėsi 2006 m. sausio 17 d. į administracijos direktorių, kad jam būtų suteikta žemė, kuri yra nesuprojektuota miesto teritorijoje ir yra priskirta toje pačioje zonoje, kurioje yra pareiškėjo namų valda ir pastatai. Pareiškėjas gavo raštą, kada bus svarstomas projektas. Šio projekto svarstyme pareiškėjas dalyvavo, po projekto svarstymu pasirašė. Neaišku, kodėl parašas uždėtas 2000 metais, o projektas rengtas tik 2007 metais, todėl labai prieštarauja tokiai datai. (duomenys neskelbtini) ha, atrodo, kad atsirado 2014 metais.

Pareiškėjo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius teismo posėdžio metu prašė panaikinti 2018 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“. Pagrindas, kodėl to yra prašoma, yra nurodytas pačiame įsakyme, kad pareiškėjas nesinaudoja jam suteikta asmeninio ūkio žeme asmeninio ūkio poreikiams. Iš visų byloje esančių įrodymų – vienintelis 2013 m. gegužės 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuris įdomiai surašytas, kaip įrodomasis dokumentas. Atėjo valdininkas (darbuotojas), surado moterėlę, paklausė, kur šeimininkas, ji davė telefoną, jis paskambino, o šeimininkas atsakė, kad nesinaudoja. Jeigu tik tokie įrodymai yra, tada šis įsakymas tikrai nepagrįstas. Tiesa, yra pridėti du įspėjimai 2013 m. ir 2014 m. Žmogus kaip sugebėjo, taip paaiškino. Gal jie ne tokia forma pateikti, kaip norėjo atsakovas, tačiau į juos visgi buvo atsakyta. Dar vienas įrodymas – piliečių, kurie nenaudoja jiems skirtos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Šiaulių rajone sąrašas, kuriame nurodyta prie pareiškėjo pavardės, kad yra paruošta byla (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha miesto teritorijoje, suprojektuotas ekvivalentas. Byloje apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad pareiškėjas daugiausia naudojosi šiuo sklypu šienauti jį. Kyla klausimas, ar gali Žemės ūkio skyriaus vedėjas naikinti tai, ką suteikė vietos valdžia. Šiuo atveju turi būti valdžių pasidalinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – ir atsakovas) atsiliepime (I t., b. l. 24 – 29) su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko. Šiaulių apskrities viršininko 1999 m. gegužės 20 d. buvo patvirtinta išvada Nr. 6-3428 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. J. (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei (užimta asmeninio ūkio žeme). Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. J. valdytos žemės dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha lygiaplotį turėtajam asmeninio ūkio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 J. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. J. valdytos žemės dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmiau minėtais Šiaulių apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos administraciniais aktais J. J. nuosavybės teisės atkurtos į visą jam tenkantį buvusio žemės savininko P. J. valdytą žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1340 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems skirtos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Šiaulių rajone, sąrašas, kuriame įrašytas pareiškėjas (eilės Nr. 182). Apie tai Šiaulių skyriaus vedėjas pareiškėją informavo 2013 m. gegužės 21 raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-2219 ir įspėjo, kad per 3 mėnesius nuo pirmiau minėto rašto išsiuntimo dienos turi teisę informuoti Šiaulių skyrių, nurodant faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1429 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems skirtos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Šiaulių rajone, sąrašą, į kurį pareiškėjas įrašytas (pakartotinai) 207 eilės numeriu. Šiaulių skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 28 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-4617 pareiškėją dar kartą įspėjo, kad per 3 mėnesius nuo pirmiau minėto rašto išsiuntimo dienos pareiškėjas turi teisę informuoti Šiaulių skyrių, nurodant faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“, kuriuo nutraukė Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos sprendimu J. J. suteiktą asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisingai vertina nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei asmeniniam ūkiui skirtos žemės privatizavimą reglamentuojančių įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nuostatas. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimą reglamentavo bei įteisino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-141 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ Apylinkių tarybos sprendimus dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui galėjo priimti iki 1994 m. liepos 1 d. Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės 1993 m. kovo 29 d. Tarybos I šaukimo 12 sesijos sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ nuspręsta J. J. skirti (duomenys neskelbtini) ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (iš kurio (duomenys neskelbtini) ha sudaro namų valda). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gruodžio 16 d. potvarkiu Nr. 120p Šiaulių miestui suteikė gyvenamųjų namų rajonui statyti nuolatiniam naudojimui 164,6 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) (164,6 ha) nurodytu potvarkiu suteikta Šiaulių miesto valdybai, kuriai faktiškai iš Šiaulių rajono savivaldybės buvo perduota 1994 m. balandžio 29 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei jo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, asmeniniam ūkiui naudojama žemė suteikiama kaimo vietovėje ir teritorijose, priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d., todėl asmeniniam ūkiui suteiktos žemės privatizavimo darbai Šiaulių miestui priskirtoje teritorijoje negalėjo būti vykdomi. Kadangi asmeninio ūkio žemės įteisinimas pareiškėjui Šiaulių miesto teritorijoje (priskirtoje miestui iki 1995 m. birželio 1 d.) nebuvo galimas, pareiškėjas buvo kviečiamas rinktis asmeninio ūkio žemės sklypus Šiaulių rajono Lieporių kadastrinėje vietovėje, tačiau rengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose siūlomų žemės sklypų nesirinkdavo. 2003 m. sausio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-23/2003 Šiaulių apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Verduliukų gyvenamosios vietovės dalis Šiaulių miestui perduota 1992 m., o galutinai priimta 1994 m., t. y. iki 1995 m. birželio 1 d., todėl asmeninio ūkio žemės suteikimas Šiaulių miestui priskirtoje teritorijoje prieštarautų įstatymams.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas Nerijus Jokšas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą asmuo turi suformuotais žemės sklypais dengtis asmeninio ūkio žeme. Pareiškėjas skundė paskutinį administracijos viršininko sprendimą, dėl kurio prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Buvo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui yra baigtas ir nuosavybės teisės yra atkurtos. Atsiliepime nurodytos aplinkybės paaiškina šios bylos esmę, kas yra susiję su asmeninio ūkio žemės privatizavimu. Nurodė, kad buvo dalis Verduliukų kaimo priskirta miesto teritorijoje, ir tuo metu, kai pareiškėjui buvo skirta asmeninio ūkio žemė, ta teritorija buvo priskirta miestui ir pareiškėjui suformuoti asmeninio ūkio žemę galimybės nebeliko. Šiaulių apskrities viršininkas 1999 m. patvirtino išvadą, pagal kurią J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha. 2006 m. priimtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha bei (duomenys neskelbtini) ha lygiaplotį turėtam asmeninio ūkio žemės plotui. Dalis asmeninio ūkio žemės, kuri pateko į rajono teritoriją, pareiškėjui buvo suformuota ir pareiškėjas ją privatizavo. 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu J. J. į likusią jam priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam, t. y. (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir (duomenys neskelbtini) ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Nesutikdamas su sprendimu pareiškėjas jį apskundė teismui, tačiau apeliacinis teismas jo skundą atmetė. Kelis kartus pareiškėjas buvo informuotas, kad jis yra įtrauktas į asmenų, kuriems turėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žeme sąrašą, t. y. 2013 ir 2014 m. Daug kartų pareiškėjui buvo atsakyta dėl asmeninio ūkio žemės. Pareiškėjui visada buvo nurodomos tos pačios priežastys ir aplinkybės, kad asmeninio ūkio žemė miesto teritorijoje nėra formuojami kaip žemės sklypai ir pareiškėjas jos negali privatizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. J. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas J. J. prašo: 1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ ; 2) įpareigoti atsakovą atsakyti nuosavybę lygiaplotį (duomenys neskelbtini) ha pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo 2006 m. kovo 22 d. Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2018 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“. Minėtu įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas nutraukė Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos sprendimu J. J. suteiktą asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, kuris buvo skirtas Šaulių rajono savivaldybės Lieporių kadastro vietovėje.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo III skyriuje „Valstybinė žemė“ nustatytas valstybinės žemės teisinis reglamentavimas. Minėto skyriaus 15 straipsnyje numatyta, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui.

1993 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės taryba 1-ojo šaukimo 12 sesijoje sprendimu „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“ skyrė apylinkės gyventojams žemės plotus asmeniniam ūkiui pagal priedėlį. Atsižvelgiant į tai, J. J. paskirta (duomenys neskelbtini) ha namų valdos bei (duomenys neskelbtini) ha asmeninio naudojimo žemė.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (aktuali redakcija nuo 1992 m. gegužės 20 d. iki 1993 m. liepos 28 d.) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, jų pageidavimu išnuomojami valstybinės žemės sklypai asmeniniam ūkiui. Minėtos redakcijos 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui išnuomojama iš apylinkės (miesto) savivaldybės disponuojamos valstybinės žemės fondo. Asmeniniam ūkiui, atsižvelgiant į turimos žemės fondą, suteikiamas atitinkamai iki 3 arba 2 ha žemės ūkio naudmenų plotas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. I-411), neįskaitant privačios namų valdos (atskiros sodybos) užimtos žemės ploto.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos (aktuali redakcija nuo 1990 m. spalio 31 d. iki 1993 m. lapkričio 5 d.) 5 punkte numatyta, kad suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje nustato įmonės sudaryta komisija. Asmeninio ūkio žemės apskaitą tvarko įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta. Ji pildo įmonės žemės kadastro knygą. Žemės naudojimą ir apskaitą kontroliuoja apylinkės Taryba ir rajono savivaldybės žemėtvarkos taryba. Įmonė kasmet iki lapkričio 1 d. pateikia rajono savivaldybės žemėtvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ūkiui suteiktą ir įformintą žemę. Šie duomenys turi būti įrašomi į rajono žemės kadastro knygą ir patikslinama valstybinė žemės apskaita.

Pareiškėjas J. J. be 1993 m. kovo 29 d. Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono Šiaulių apylinkės Tarymo sprendimo „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui apylinkės gyventojams“, kuriuo pareiškėjui suteikta (duomenys neskelbtini) ha asmeninio naudojimo žemė, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad suteiktas žemės plotas būtų įformintas, duomenys įrašyti į kadastro knygą ir patikslinta valstybinė žemės apskaita. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. J. neįformino teisės aktų nustatyta tvarka jam suteiktos asmeninio ūkio žemės nei 1993 m., kuomet ji pareiškėjui buvo suteikta, nei vėliau. Tai patvirtina į bylą pareiškėjo pateiktas Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. S3-251-(1.22) „Dėl asmeninio ūkio žemės“, kuriame patvirtinama, kad pareiškėjas buvo kviečiamas į Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau asmeninio ūkio vietos kaimo vietovėje nepasirinko, todėl (duomenys neskelbtini) ha žemės plotas asmeniniam ūkiui iki šiol nėra suformuotas. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra pareiškėjui skyrusi žemės naudojimuisi Šiaulių mieste, o Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai nėra paženklinę sklypų žemės ūkio veiklai Šiaulių miesto teritorijoje (I t., b. l. 130-101).

1999 m. gegužės 20 d. Šiaulių apskrities viršininko išvadoje Nr. 6-3428 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodoma, kad pareiškėjas J. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės (I t., b. l. 15).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje (aktuali redakcija nuo 2002 m. lapkričio 22 d. iki 2003 m. vasario 24 d.) numatyta, kad į piliečių grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki apskrities viršininko sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas J. J. asmeninio ūkio žemės nepasirinko ir 2002 metais, tai patvirtina byloje esanti medžiaga, t. y. 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono Žemėtvarkos skyriaus protokolas Nr. 14 dėl piliečių, kuriems priimti sprendimai ar parengtos išvados, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ar vandens telkinius Šiaulių k. seniūnijos Lieporių kadastrinėje vietovėje, prašymų svarstymas. Minėto svarstymo metu svarstant pareiškėjo J. J. žemės, miško sklypo, vandens telkinio vietos pasirinkimo ir projektavimo sąlygas nutarta suprojektuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) nėra, kitur imti atsisako. Suprojektuota (duomenys neskelbtini) ha (I t., b. l. 95).

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2003 m. sausio 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I4-23/2003 konstatavo, kad ginčo žemė Šiaulių miestui perduota 1992 m., galutinai priimta 1994 m., t. y. bet kokiu atveju iki 1995 m. birželio 1 d., todėl asmeninio ūkio žemės suteikimas Šiaulių miestui priskirtoje teritorijoje pareiškėjams prieštarautų įstatymams (II t., b. l. 25 – 26). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. balandžio 3 d. administracinėje byloje Nr. A8-296-03 Šiaulių apygardos administracinio teismo 2003 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 27–30).

Žemesnės instancijos teismas

1999 m. gegužės 20 d. Šiaulių apskrities išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ranka dešiniajame kampe įrašyta, kad lieka (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini) – nori miesto teritorijoje. Įrašą pagrindžia ir byloje esantis 2005 m. balandžio 12 d. protokolo Nr. 1 priedas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad svarstoma piliečio J. J. projektuojamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vietos pasirinkimas ir projektavimo sąlygos. Nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės nepasirinko – pageidauja Šiaulių mieste (I t., b. l. 96).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. M., ginčo laikotarpiu buvusi Lieporių kadastrinės vietovės projekto autorė, paliudijo, kad pareiškėjui asmeninio ūkio žemės buvo suprojektuotas vienas sklypas, nes tik tiek jis naudojosi Lieporių kadastro vietovėje. Daugiau buvo projektuojami sklypai neatlygintinai, iš viso trys sklypai: vienas (duomenys neskelbtini)– dirbama žemė, antras – miškas ir trečias sklypas – (duomenys neskelbtini). J. J. asmeninio ūkio žemės neturėjo tiek, kiek jam buvo skirta, kiek jis buvo kviečiamas į projektus, jis visada pageidaudavo žemės Šiaulių miesto teritorijoje prie namų. Būdavo paaiškinama, kad projektuojama yra Lieporių kadastro vietovėje, mieste neprojektuoja, tai J. J. net nesidomėdavo, kur buvo galima suprojektuoti Lieporių kadastro vietovėje. Liudytoja paaiškino, kad J. J. buvo skirtas (duomenys neskelbtini) ha su namų valda, o natūroje turėjo tik apie (duomenys neskelbtini) arų. Namų valda buvo jau miesto teritorijoje. Galimybė suprojektuoti asmeninio ūkio žemę buvo Lieporių kadastro vietovėje, tačiau nesirinko jos.

2006 m. kovo 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą Nr. 31-18420, kuriuo J. J. atkūrė nuosavybės teises į piliečiui tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės bus atkurtos vėliau šiomis sąlygomis: parengus žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą (I t., b. l. 14).

2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ atkūrė nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės atkurtos anksčiau Šiaulių apskrities viršininko 2006 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 31-18420 (I t., b. l. 81).

Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą dėl 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 panaikinimo. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. administracinėje byloje Nr. A-1725-629/2018 apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą ir jį atmetė. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-15-362/2017 konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį –(duomenys neskelbtini) ha yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139 pripažinus teisėtu ir pagrįstu nuosavybės teisių atkūrimas yra baigtas, t. y. pareiškėjui J. J. 2006 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijos ir 2015 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ha žemės.

Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei įsiteisėjusius teismo sprendimus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjui J. J. (duomenys neskelbtini) ha grąžinta, todėl teismas pareiškėjo skundo dalį, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atstatyti nuosavybę lygiaplotį (duomenys neskelbtini) ha pagal Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo 2006 m. kovo 22 d. Nr. 31-18420 (4 pastraipa) patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą, atmesta kaip nepagrįstą, nes pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas 2015 m. gegužės 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 31S-139.

2018 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas įsakymu Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ nutraukė Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. 1-ojo šaukimo 12-osios sesijos sprendimu J. J. suteiktą asmeninio ūkio žemės naudojimo teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, kuris buvo skirtas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kuriems fiziniams asmenims asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams (žemės netvarko taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, arba jos patys nenaudoja), ir sudaro Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą. Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo arba apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo suteikta (arba patvirtinta) asmeninio ūkio žemė, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas ir vieta. Į sąrašą taip pat įrašomi fiziniai asmenys, žemėtvarkos skyriui pateikę prašymą, kuriuo atsisako jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. esant konkrečiai situacijai, šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Kartu akcentuotina, kad administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis, o viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (ABTĮ 2 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, ir po to pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 29 d. priimdamas įsakymą Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. priimto nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punkte reglamentuotos nuostatos iki kiekvienų metų gegužės 31 d. nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, ir sudaryti asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą, tačiau teismas laiko tai formaliu pažeidimu, neturėjusiu įtakos priimant skundžiamą individualų aktą, nes byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y., kad nuo 2014 m. iki 2018 m. J. J. buvo suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, kuriuo pareiškėjas būtų naudojęsis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1340 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ 182 eilutėje nurodytas pareiškėjas J. J. (I t., b. l. 53, 60).

2013 m. gegužės 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-2219 „Dėl įspėjimo“ nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Pareiškėjas įspėtas per 3 mėnesius nuo įspėjimo išsiuntimo dienos raštu informuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių nurodant faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė. Pareiškėjas įspėtas, kad atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus įsakymu bus nutraukta asmeninio ūkio žemės sklypo (sklypų) naudojimo teisė (b. l. 130-94).

Pareiškėjas J. J. 2013 m. rugpjūčio 15 d. pateikdamas paaiškinimą (I t., b. l. 130-87 – 130-89) nenurodė, kur ir kaip yra naudojama asmeninio ūkio žemė, tačiau pateikė klausimų, susijusių su asmeninio ūkio žemės privatizavimu miesto teritorijoje. 2013 m. rugpjūčio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-3359 „Dėl asmeninio ūkio žemės“ pareiškėjui atsakius į užduotus klausimus paaiškinime, pakartotinai nurodė, kad pareiškėjas yra įtrauktas į patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad minėto rašto pareiškėjas neskundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas J. J. nenurodė naudojantis asmenio ūkio žemę, todėl pagrįstai nurodytu laikotarpiu buvo įtrauktas į sąrašą asmenų nesinaudojančių asmeninio ūkio žeme.

2014 m. liepos 28 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-4617 „Dėl įspėjimo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nurodė, kad 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1429 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjas įtrauktas į patvirtintus sąrašus asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Pareiškėjas per tris mėnesius įpareigotas nurodyti faktus, dėl kurių neturėtų būti nutraukta naudojimosi asmeninio ūkio žemės sklypu (sklypais) teisė, priešingu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus įsakymu bus nutraukta asmeninio ūkio žemės sklypo (sklypų) naudojimo teisė (I t., b. l. 130-94).

2014 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas J. J. pateikė paaiškinimą į gautą įspėjimą, kuriuo analogiškai kaip ir 2013 m. nenurodė nei kur, nei kaip naudojasi asmeninio ūkio žeme (I t., b. l. 130-95 – 130-96). Pareiškėjui atsakovas 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 31SD-(14.31.104.)-6033 „Dėl paaiškinimo“ nurodė, kad prašymas atstatyti neatlygintinai nuosavybę į asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini) ribose negali būti tenkinamas (I t., b. l. 130-102–130-103).

Kaip nepagrįstas atmetamas ir pareiškėjo argumentas, išsakytas teismo posėdžio metu, kad 2014 m. birželio 20 d. patvirtintame sąraše Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1429, kuriame visi į sąrašą įtraukti asmenys nesinaudoja, atsisakė naudotis asmeninio ūkio žeme arba yra mirę ir nėra paveldėtojų, tačiau tik prie vieno pareiškėjo pavardės sąrašo 207 eilutėje parašyta: „paruošta byla (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha miesto teritorijoje, suprojektuotas ekvivalentas“. Pareiškėjas į bylą pateikė 2014 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1834 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1429 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2.)-1429 „Dėl piliečių, kurie patys atsisakė ir nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės asmeninio ūkio poreikiams Šiaulių rajone, sąrašo patvirtinimo“ priedo 207 eilutėje 6 grafoje vietoje skaičiaus „(duomenys neskelbtini)“ įrašant skaičių „(duomenys neskelbtini)“, 8 grafoje vietoje žodžių ir skaičių „paruošta byla (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha miesto teritorijoje, suprojektuotas ekvivalentas“ įrašant žodžius ir skaičius „(duomenys neskelbtini) ha atkurta nuosavybė, (duomenys neskelbtini) ha nenaudojama“ (I t. b. l. 130-100).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymais aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad J. J. asmeninio (duomenys neskelbtini) ha ūkio žeme nenaudoja. Minėtų individualių administracinių aktų pareiškėjas neginčijo, taigi jie galioja ir turi įrodomąją galią sprendžiant byloje kilusį ginčą.

Liudytoja R. Š. nurodė, kad tuo metu, kai karvę ganė, turėjo didelį plotą, nes tuo metu šienavo. Tiksliai neprisimena, bet gali būti prieš 10–15 metų. Liudytojas V. S. nurodė, kad J. J. turi daug žemės. (duomenys neskelbtini) turi žemės apie namus – šienaudavo, turėjo ganyklą, tačiau negalėjo pasakyti, ką konkrečiai pareiškėjas toje žemėje dirbo. Teismas liudytojų parodymus vertina kritiškai, t. y. liudytoja R. Š. paliudijo aplinkybes, neaktualias ginčo laikotarpiui, o liudytojas V. S. nenurodė bylos ginčui svarbių aplinkybių.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad po 2015 m., kuomet pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam priklausančią žemę, nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas. J. J. nėra suformuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, kurį pareiškėjas galėtų naudoti, todėl atsakovas teisingai nustatė, kad J. J. asmeninio ūkio žeme nesinaudoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. J. naudojimasis nenustatytoje vietoje ir nenustatytose ribose žemės sklypu yra savavališkas valstybinės žemės naudojimas. Atsižvelgiant į tai 2018 m. kovo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nuspredžia:

Pareiškėjo J. J. skundą ir patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 31VĮ-847-(14.31.2.) „ Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo J. J.“ panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti nuosavybę lygiaplotį (duomenys neskelbtini) ha pagal 2006 m. kovo 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 31-18420 patvirtintą žemės reformos projekto tęstinumą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė