- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- I-15-362/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00596-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė, Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Norbertas Einingis
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus atstovui Nerijui Jokšai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis nesutinka dėl nuosavybės teisės atkūrimo į 0,85 ha žemės ploto, skiriant jam lygiaverčius turėtajam žemės sklypui, suprojektuotus 1,23 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr.428-1 ir 0,20 ha ploto žemės sklypą Nr.428-2. Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.3.1.2.)-1785 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, ją pirkti, naudoti neatlygintinai valstybinę žemę Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ pareiškėjas buvo įrašytas į pretendentų, kuriems žemės sklypai projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 9 eiliškumo grupę. 2016 m. vasario 2 d. Šiaulių skyriaus atsakyme nurodoma, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštis Nr. 3 patvirtina, kad su projektuojamų žemės sklypų ribomis pareiškėjas sutiko. Su šiuo paaiškinimu pareiškėjas nesutinka. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos (toliau – ir Metodika) 101 punkte nurodyta, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti teritoriniam skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Kaip matyti iš Metodikos, kurią nurodo ir teritorinis skyrius, yra aiški ir detali tvarka, kaip pretendentas supažindinamas su sklypų ribomis. Remiantis šia Metodika, galima teigti, nuo kada laikytina, kad pareiškėjas, kaip pretendentas, yra supažindintas su sklypo ribomis, kur bus sklypas, kokia tiksli sklypo vieta ir pan. Pareiškėjas nepamena, kad pasirašytame 2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštyje būtų buvęs supažindintas su sklypo ženklinimo vieta, jam būtų išaiškinta teisė prašyti pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas ar vietą. Nesuprantama, kad minėtame žiniaraštyje teigiama, jog pareiškėjas sutiko su projektuoto žemės sklypo ribomis, nors žemės sklypo darbus vykdžiusi matininkė J. M. tik 2012 m. lapkričio 29 d. informavo teritorinį skyrių apie paženklintus žemės sklypus Nr. 428-1 ir 428-2, todėl pareiškėjas negalėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. žinoti apie žemės sklypo ženklinimo vietą. Kaip pripažino Šiaulių skyrius atsakyme: „duomenų apie tai, kad matininkė J. M. Jums išsiuntė dokumentus, nurodytus Metodikos 101 punkte, nėra“. Pareiškėjas nesupranta, kodėl atsakovas remiasi 2012 m. gruodžio 14 d. pateiktu jo skundu, kuriame prašė padidinti žemės sklypų plotą 100 procentų. Pats atsakovas nurodo, kad dėl didesnio žemės sklypo ploto reikėjo kreiptis iki 2011-2012 metų rengiamo projekto. Tai neturi nieko bendro su pareiškėjo pažeistomis teisėmis, kad nebuvo užtikrinta teisė (pagal Metodikos 101 punktą) susipažinti su paženklintais suprojektuotais žemės sklypais. Nei iš matininkės, nei iš atsakovo nebuvo gautas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas, dėl kurio pareiškėjas būtų galėjęs išreikšti savo poziciją dėl nurodytų sklypų. Mano, kad atsakovas priėmė neteisėtą 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139 dėl pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Laikšių kaime Kelmės rajone valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,2370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovo veiksmai, nesivadovavimas Metodikos 101 punktu pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, paskirti sklypai neatitiko jo valios, kadangi dėl jų negalėjo išreikšti prieštaravimų (dėl vietos ir pan.). Tokie atsakovo veiksmai yra pareiškėjo teisių suvaržymas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateiktą patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su sklypo matavimais nesutinka, nes manė, kad sklypas Nr. 428-2 yra miškas, o ten yra Rėkyvos pelkės ir krūmynai. Pareiškėjas paaiškino, kad jį pakvietė kaip pretendentą dėl nuosavybės į žemės sklypus atkūrimo, svarstant žemės sklypų projektų rengimą, bet nepasakė, kur tos žemės yra, paaiškino tik tiek, kad yra miškas. Su sklypų ribomis pareiškėjo niekas nesupažindino. Tik su matininke buvo nuvažiavę pasižiūrėti sklypų. Kai pareiškėjas su matininke nuvyko matuoti žemės sklypų ribų, pamatė, kad sklypas yra pelkė, o ne miškas. Taip pat pamatė, jog nėra jokio privažiavimo, priėjimo prie to žemės sklypo. Pati matininkė J. M. valandą laiko su prietaisais ieškojo, kur tas sklypas yra. Nei to sklypo ilgio, nei ploto pareiškėjas negalėjo žinoti, tiesiog keturis kampus su prietaisu apėjo ir viskas. Todėl pareiškėjas ir nesutiko pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, nes sklype Nr. 428-1 yra ne miškas, o krūmynas, pelkės, net atsodinti miško nebūtų galima, be to, nei su technika į tą sklypą neįvažiuosi, nes kelio nėra. Jokių dokumentų dėl žemės sklypų ribų iki šiol iš matininkės nėra gavęs, todėl ir nėra supažindintas su žemės sklypų plotu. Nurodo, jog dėl to, kad negavo jokių dokumentų, negalėjo apskųsti jam skirtų žemės sklypų ribų ir jo atžvilgiu priimtų sprendimų. Pareiškėjas tik žodžiu specialistams, tvarkiusiems jo nuosavybės atkūrimo klausimus, išaiškino, kad jo netenkina sklypų kokybė. Pareiškėjas negali pasakyti, ar šį motyvą buvo nurodęs savo skunduose. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad per projekto svarstymą 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo pažadėta, kad bus padidintas jam atkuriamų žemės sklypų plotas. Bet plotas padidintas nebuvo. Sklypų matavimai buvo atlikti 2012 m. lapkričio 28 d. O 2012 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas žemėtvarkai įteikė raštą dėl sklypų atsisakymo. Jis 2012 m. gruodžio 14 d. savo skunde išdėstė argumentus tik dėl didesnio ploto nesuteikimo, nes matininkė jokių dokumentų neatsiuntė, koks yra iš tikrųjų išmatuotas sklypų plotas. Dėl sklypų kokybės jis nieko nerašė, nes su matininke buvo šnekėję dėl sklypų ploto procento padidinimo. Tačiau pareiškėjo netenkino pačių sklypų kokybė, nors niekur apie tai nerašė. Kai matininkė atmatavo sklypų ribas, pareiškėjas paklausė matininkės, ar bus suteiktas didesnis žemės sklypų plotas, ir ji atsakė, kad ploto nedidins. Tačiau, kokį plotą atmatavo, pareiškėjas nesuprato. Pažymi, kad ir dabar sklypų kokybė netenkina. Pareiškėjas nori, kad būtų panaikinti jo skundžiamas sprendimas ir įsakymas. Dėl šių aktų panaikinimo jis niekur anksčiau nesikreipė, nes tik dabar advokatas gavo skundžiamus aktus. Apie pamatuotus žemės sklypus, jų ribas ir priimtą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu jis sužinojo per atstovą gavęs sprendimą, teismui jo pareikalavus. Į teismą kreipėsi 2016 m. kovo 2 d., bet jokio sprendimo iki tol jam niekas nebuvo įteikęs. 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas, pareiškėjo nuomone, turėtų būti panaikintas, kadangi buvo pažeistos jo teisės, jis nesupažindintas su visa reikiama informacija, nepateikti reikiami dokumentai. Pareiškėjas pageidauja, kad žemės sklypai nebebūtų jo nuosavybė. Jokių pretenzijų dėl sklypų atsisakymo niekam neteikė.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu teismui pateiktą patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su žemės sklypų ribomis, nes jos nebuvo tinkamai paženklintos, pats pareiškėjas nebuvo supažindintas su sklypų plotais ir ribomis, jam nebuvo pateikti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai. Netinkamas informacijos suteikimas pareiškėjui – tai Metodikos 101 punkto reikalavimų pažeidimas, kadangi kai pareiškėjas atsisako pasirašyti aktą, jam privaloma per nurodytą terminą išsiųsti reikiamus dokumentus, taip pat ir žemės sklypų ribų paženklinimo dokumentus. Todėl minėtų aktų neišsiuntamas yra esminis pažeidimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo procedūros. Pareiškėjo netenkino ne tik žemės sklypo buvimo vieta, jo netenkino ir žemės sklypas Nr. 428-1, nes galimai tai galėjo būti ne miškas, o pakrūmės, kurios nepriimtinos pareiškėjui. Byloje svarbu, kad atsakovas neginčija, kad jis savo pareigų išsiųsti dokumentus neįvykdė ir pareiškėjas negalėjo ginti savo teisių ir skųsti priimtų aktų įstatymo numatytais terminais. Ir tai buvo esminis pažeidimas. Pareiškėjo atstovas teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – ir NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyrius, atsakovas) atsiliepime su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apskrities Šiaulių rajono Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Lieporių kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais metu gautas žemės 2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštis Nr. 3 patvirtina, jog pareiškėjas pasirinko laisvos valstybinės žemės sklypus, iš kurių jam būtų projektuojami žemės sklypai perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, ir su pasirinktų žemės sklypų vieta jis sutiko pasirašydamas žiniaraštyje. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtinti J. J. suprojektuoti du žemės sklypai: 1,23 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 428-1 ir 0,20 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 428-2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ viešai buvo paskelbtas jo priėmimo dieną Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje (http://sena.nzt.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/lieporiu2kl20509pp1029J2012494911.pdf.). Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 96.25 papunktis numatė pareigą informuoti pretendentus, kurie išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemės sąrašų, ir nurodyti jiems galimybę gauti žemės rengiant paskesnį tos pačios kadastro vietovės žemėtvarkos projektą arba kitoje kadastro vietovėje. Vadovaujantis šia metodikos nuostata pareiškėjai, kurie yra patvirtinti įsakymo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo patvirtintame sąraše asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, neinformuojami, todėl pareiškėjas apie šį skundžiamą 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31 VĮ-(14.31.2.)-l029 atskiru pranešimu nebuvo informuotas. Perduotini nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtajam žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, 2012-11-28 buvo paženklinti vietovėje (žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas). Pažymėjo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose pareiškėjas nepasirašė, pastabų ir pretenzijų juose taip pat nenurodė. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.), 101 punkte buvo nurodyta, kad į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis), ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti teritoriniam skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja teritorinį skyrių. Žemės sklypų ženklinimo darbus vykdžiusi matininkė J. M. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu (gautas 2012 m. gruodžio 5 d.) informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių apie J. J. paženklintus žemės sklypus Nr. 428-1 ir Nr. 428-2. Duomenų apie tai, kad matininkė J. M. pareiškėjui išsiuntė dokumentus, nurodytus Metodikos 101 punkte, nėra. Tačiau pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. Šiaulių skyriui pateikė skundą dėl paženklintų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 (pareiškėjas pageidavo, kad ženklinamų žemės sklypų plotas būtų padidintas 100 procentų). Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs skundą (pretenziją), 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-1 informavo pareiškėją, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad nustatytais atvejais piliečiams gali būti skiriamas didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės plotų. Piliečiai prašymus skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams padaliniams pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia kartu su prašymu suteikti lygiavertį žemės sklypą. Sprendimą dėl prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas priima iki įsakymo, kuriuo nustatyta žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, priėmimo. Rengiant 2011-2012 metų Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą J. J. Šiaulių skyriui prašymo skirti didesnį žemės sklypo plotą iš laisvos žemės fondo nebuvo pateikęs. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ suprojektuoti ir patvirtinti žemės sklypai Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 nėra padidinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors matininkė ir neišsiuntė pareiškėjui dokumentų, nurodytų Metodikos 101 punkte, tačiau pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Šiaulių skyriui pateikė pretenzijas dėl ženklinamų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, kurios Šiaulių skyriuje buvo išnagrinėtos, ir apie priimtą sprendimą jis buvo informuotas 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 31SS-(14.31.45.)-1, manoma, kad pakartotinai organizuoti žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 ženklinimo darbus buvo netikslinga. Šiaulių skyriaus vedėjas pagrįstai atmetė pareiškėjo pretenziją dėl paženklintų žemės sklypų Nr. 428-1 ir Nr. 428-2 plotų ir pagrįstai buvo tęsiami šių žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimo darbai. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31S-139 J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Laikšių kaime Kelmės rajone valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,2370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dalyvavo pretendentų susirinkime ir iš laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinko perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam žemės sklypus Nr. 428-1 ir Nr. 428-2, kurių vietą, plotus suderino tai patvirtindamas savo parašu Metodikos 5 priede nustatytos formos žiniaraštyje, todėl manoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas pagrįstai 2015 m. gegužės 11 d. priėmė sprendimą Nr. 31S-139 dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. J. į buvusio savininko P. J. iki nacionalizacijos Laikšių kaime Kelmės rajone valdytos žemės dalį – 0,85 ha žemės plotą. Apie galimo sprendimo, kuriuo bus atkuriamos nuosavybės teisės, turinį pareiškėjas J. J. sužinojo dar 2015 m. gegužės 6 d. 14.00 val. įvykusiame Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo sprendimų priėmimo komisijos posėdyje. Komisijos sprendimu buvo nutarta priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J. į tenkančią buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį 0,85 ha žemės turėtos Kelmės r. sav. Laikšių k. suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Šlepkų viensėdyje, ir 1,23370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Komisijos nutarimo rezoliucinė dalis, kurioje nutarta priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises piliečiui J. J., visiškai atitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje J. J.“ dalį, kurioje yra nurodyta, kaip yra atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ registruotu laišku J. J. buvo siųstas 2015 m. gegužės 27 d. Šiaulių skyriaus raštu Nr. 31 SD-2526-(14.31.104.). Neįteikus registruoto laiško ir jo neatsiėmus pašte pagal paliktą pranešimą dėl registruoto laiško jis buvo grąžintas siuntėjui – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui. Pareiškėjui teikiant papildomą informaciją neregistruotu laišku išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. birželio 1 d. raštas Nr. 31SD-2599-(14.31.104.), kuriame pareiškėjas informuojamas apie skundžiamą 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 31S-139. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius pakartotinai 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 31SD-5540-(14.31.104.) (raštas išsiųstas registruotu laišku) informavo J. J., kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 31 S-139 jam yra atkurtos nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje. Šiame rašte buvo nurodyta, kad pasiimti ankstesniu registruotu laišku neatsiimtus dokumentus, t. y. sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, galima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriuje, adresu: Vilniaus g. 263, Šiauliai (119 kab.). Pašto siunta su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 31SD-5540-(14.31.104.), kuriuo pareiškėjas buvo informuojamas apie Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjui J. J. įteikta 2015 m. gruodžio 9 d. Manoma, nuo šios datos pareiškėjas turėjo realią galimybę susižinoti apie skundžiamą individualų administracinį aktą, susipažinti su jo turiniu ir su skundu kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų apsaugos, tačiau jis į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. kovo 2 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo sužinojimo, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rengiant Lieporių kadastrinėje vietoje projektus, buvo suprojektuoti žemės sklypai, kuriuos pasirinko pareiškėjai. Juos ženklinant vietovėje, tikėtina, kad pareiškėjas matė sklypus, jų ribas ir plotus. Kodėl netiko sklypai pareiškėjui, atsakovo atstovas nurodyti negali. Tikslesnes aplinkybes žino Valstybės žemės fondo vyresnioji inžinierė J. M., kuri dalyvavo atliekant matavimus kartu su pareiškėju. Pagrindinės aplinkybės, lėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui yra šios: pareiškėjas Lieporių kadastrinės vietovės projekto svarstyme su 9 eilės pretendentais, pretenduojančiais gauti žemės,2011 m. rugsėjo 14 d. žiniaraštyje patvirtino, kad jis pasirenka laisvos valstybinės žemės sklypus, iš kurių jam būtų projektuojami žemės sklypai perduoti nuosavybėn neatlygintinai; su parinktų žemės sklypų vieta jis sutiko, pasirašydamas žiniaraštyje. Žiniaraštyje, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas, kad nebuvo nurodyti net žemės sklypų plotai, žemės sklypų plotai buvo nurodyti. Iš 2011 m. rugsėjo 14 d. Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo posėdžio protokolo matyti, kad nutarta suprojektuoti laisvos valstybinės žemės sklypą LF-122 Verduliukų kaime bei žemės sklypo LF-60 dalį nuo šiaurinės laisvo fondo ribos Šlepkų kaime. Šio nutarimo pagrindas –1999 m. gegužės 20 d. Šiaulių išvada Nr. 6-3928. Vėliau 2015 m. gegužės 9 d. buvo priimtas įsakymas, kurio pagrindu suprojektuoti du žemės sklypai J. J. –suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Šlepkų viensėdyje, ir 1,23370 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šis įsakymas buvo viešai paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje jo priėmimo dieną. Sklypai buvo paženklinti vietoje, paženklinimo dokumentuose pareiškėjas nepasirašė, pretenzijų taip pat nenurodė. Pareiškėjas šiame teismo posėdyje nurodė, ko anksčiau nebuvo nurodęs – kad žemės sklypai jo netenkina dėl jų būklės. Tačiau pareiškėjas niekada nei savo skunduose, nei svarstant projektą prieš priimant sprendimą, tokių aplinkybių nenurodė. Pareiškėjas nurodo, kad jam turėjo būti paskirtas didesnis žemės sklypų plotas. Ir tai buvo vienintelė nesutikimo aplinkybė su jam suprojektuotais žemės sklypais. Jam buvo atsakyta į šį klausimą, kuris ir buvo nurodytas pareiškėjo 2012 m. gruodžio 14 d. skunde. Kitų aplinkybių pareiškėjas nenurodė. Procedūra, kad matininkė neišsiuntė ir neįteikė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų pareiškėjui, yra pažeidimas – tai turėjo būti padaryta. Tačiau pats pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių skyrių ir pateikė pretenzijas, o būtent po paženklinimo-parodymo procedūros nurodė savo pretenzijas, kodėl jis nesutinka su vykdomomis procedūromis. Pareiškėjui buvo atsakyta ir toliau buvo tęsiami visi veiksmai, kadangi dėl kitų priežasčių skundų nebuvo gauta. 2015 m. gegužės 11 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nėra teisinių kliūčių ar aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą teigti, kad buvo pažeistos teisės normos ar reikalavimai priimant minėtą sprendimą. Svarbi aplinkybė, jog yra pažeisti terminai pareiškėjui skųsti priimtą sprendimą. Daug kartų pareiškėjui buvo siunčiami pranešimai, pats sprendimas siųstas registruotu laišku, grįžo neįteiktas. Buvo siunčiami pranešimai, kad pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, ir nurodytas adresas, kur pareiškėjas gali atsiimti priimtą sprendimą. Pašto siunta su NŽT 2015 m. lapkričio 30 d. raštu, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT sprendimą, kuriuo pareiškėju atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjui įteikta 2015 m. gruodžio 9 d. Nuo šios datos, manoma, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę susipažinti su priimtu sprendimu, jį skųsti, siekti savo pažeistų teisių apgynimo, tačiau jis į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. kovo 2 d., praėjus trims mėnesiams nuo sužinojimo apie sprendimą. Pačiam sprendimui skųsti turėtų būti taikomi ABTĮ numatyti senaties terminai, kadangi akivaizdu, kad pareiškėjas vengė pasiimti sprendimą, neatsiėmė pašto siuntų. Ir pareiškėjas, ir kiti pretendentai projekto rengimo metu turi teisę susipažinti su laisvo fondo žemės sklypais ir pasikonsultuoti ar paklausti, jei kas neaišku dėl jų vietos. Jie gali vykti į jų vietą ir apžiūrėti, kokia tai žemė, dar iki posėdžio, kuriame ir bus pasirenkami žemės sklypai. Tik patvirtinus rengiamą projektą, patvirtinami žemės sklypų plotai ir planas, kuriame yra laisvi žemės sklypai. Pretendentai projekto rengimo metu turi teisę rinktis žemės sklypus ir patys domėtis jų būkle. Pretendentai iki projekto tvirtinimo posėdžio turi apsispręsti, kokios žemės norės, kokioje vietoje. Pareiškėjas galėjo neatvykti į 2011 m. rugsėjo 14 d. vykusį posėdį, nepasirinkti nieko, tuomet jis būtų turėjęs galimybę dalyvauti kitame projekto rengime, kitoje vietovėje. Jo teisė buvo nesirinkti tų sklypų, tačiau jo pasirašymas prie sklypų rodo, kad jis sutiko su sklypais, jų vieta ir ribomis. Pareiškėjas nėra niekada atsisakęs žemės sklypų, jis tik pateikė pretenziją, kad nesutinka su žemės sklypų dydžiais.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad dėl matuojamų žemės sklypų pareiškėjas, kol matavo sklypus, neturėjo jokių pretenzijų. Sakė, kad vienas sklypas – tai miškas, gerai, nes netoli namų, galės malkų prisivežti. O kitas gabalėlis jau toliau namų, bet gerai, kad netoli sūnaus. O kai reikėjo pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte, pareiškėjas tai padaryti atsisakė. Kadangi iš pradžių pareiškėjas sutiko su sklypais, liudytoja jo paklausė, kodėl jis atsisako pasirašyti. Pareiškėjas motyvavo tuo, jog nepaskaičiuotas kažkoks sklypų padidinimo procentas. Pareiškėjas kalbėjo apie didinimus dėl asmeninio ūkio. Liudytoja paaiškino pareiškėjui, kad čia sklypas matuojamas ekvivalentiniu būdu, pagal 9eilę. Ir įstatymiškai jam joks didesnis procentas nepriklauso. Jokių pretenzijų pareiškėjas daugiau neišsakė. Sklypo vieta buvo matuojama kaip visada – rasti sklypo nebuvo problemų. Į visus sklypus keliai yra projektuojami. Kalbant apie miško sklypą, iki miško buvo kelias, per patį mišką buvo tik projektinis kelias. Per mišką buvo prakirsta vieta, ji buvo šiek tiek apaugusi krūmais, bet pravažiavimą rado, pravažiavo. Parodė pareiškėjui ir riboženklius, pagal kuriuos reikia iki sklypo važiuoti. Viskas buvo vykdoma bendra tvarka. Liudytoja nepamena, ar pareiškėjui buvo išsiųstas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas. Tuo laiku siųsdavo minėtus aktus, kai nedalyvaudavo pats pretendentas, o kai dalyvaudavo, dokumentai nebūdavo siunčiami. Pareiškėjas pats dalyvavo, žymint sklypą, jį apėjo. Po sklypo ribų pažymėjimo, liudytoja parašė Nacionalinei žemės tarnybai pranešimą, dėl ko pareiškėjas nepasirašė. Liudytoja pareiškėjui nežadėjo, kai 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo svarstomas projektas, kad pareiškėjui bus padidinti žemės sklypai 50 ar 100 procentų. Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų – kodėl jų yra du skirtingi egzemplioriai, tai vienas aktų projektas tiesiog buvo siunčiamas gretimo sklypo savininkui susipažinti. Kadangi buvo siunčiama gretimo sklypo savininkui, tai ten galėjo 10 kv. m skirtis, kadangi techniškai jis dar nebuvo tikslus. Yra projektiniai plotai, kurie nurodomi projekte, ir jie matuojant gali keistis, priklausomai nuo koordinačių. O tikrasis aktas yra tas, kuris yra ne kopija, o ranka surašytas. Tikrasis projektas ruošiamas apžiūrint sklypą, nustatant tikrąsias koordinates ir jas patikslinant. Tikrajame akte yra nurodyta žemės sklypo Nr. 428-1 plotas – 12370 kv. m, o kitas aktas yra kopija. Iki projekto posėdžio buvo bendraujama su pareiškėju, jis išreiškė norą gauti mišką. Liudytoja paaiškino, kad mišką galbūt ir galės gauti, bet nustatyta eilės tvarka, tik turės atsisakyti asmeninio ūkio žemės ir imti sklypą neatlygintinai, kadangi už asmeninio ūkio žemę tokie sklypai neduodami. O posėdžio metu neatsimena bendravimo su pareiškėju, nes daug žmonių būna ir, jei sutinka su sklypu, deda parašą, ir kviečiamas kitas žmogus. Neatsimena, kad per 2011 m. posėdį pareiškėjas būtų reiškęs kažkokias pretenzijas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. J. patikslintas skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8500 ha žemės, perduodant pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1960 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, 1,2370 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai, esantį (duomenys neskelbtini), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo (toliau – ir VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialas) 2011 m. parengtas Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame asmenims suformuoti žemės sklypų ribos ir jų plotai; sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas; sąrašas asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje 1999 m. birželio 10 d. buvo gauta Šiaulių apskrities 1999 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 6-3428 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (I t., b. l.97), parengta J. J. vardu. Šiaulių apskrities viršininko administracija 2006 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 31-18420 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje J. J.“, kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Kelmės rajono Laikšių kaime 2,00 ha žemės, atkuriant nuosavybės teises į J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 1,15 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,06 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (įskaitant 0,15 ha asmeninio ūkio žemė). Minėto sprendimo 4 punkte buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 0,85 ha žemės (vertė 945,00 Lt) bus atkurtos vėliau, parengus žemės reformos žemėtvarkos projekto tęstinumą. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 31 VĮ-(14.31.2.)-1438 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotų patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ (I t., b. l. 110–111) patvirtinta Lieporių kadastro vietovės teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1785 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemę neatlygintinai nuosavybėn, ją pirkti, naudoti neatlygintinai valstybinę žemę Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame pretendentų sąraše J. J. buvo įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai projektuojami pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 9 eiliškumo grupę.
Pareiškėją J. J. 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 311D-2538 informavo, jog 2011 m. rugsėjo 14 d. 13.00 val. vyks susirinkimas dėl laisvos valstybinės žemės plotų pasirinkimo Lieporių kadastro vietovėje ir pakvietė dalyvauti susirinkime (II t., b. l. 16). Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 14 d. Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 1 (I t., b. l. 151–155; II t., b. l. 17–21), svarstyta dėl piliečiui J. J. (9 eiliškumas) projektuojamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo vietos ir projektavimo sąlygų (pagrindas – Šiaulių 1999 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 6-3928; 0,85 ha; 945,00 LT – likutis) ir nutarta suprojektuoti LF-122 visą laisvą sklypą Verduliukų kaime ir LF-60 dalį nuo šiaurinės laisvo fondo ribos Šlepkių kaime (sklypo Nr. 428-1-2). Šiame susirinkime dalyvavo ir po tuo, kas nutarta, pasirašė ir pareiškėjas J. J.. Taip pat byloje pateiktas 2011 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių apskrities Šiaulių rajono (savivaldybės) Šiaulių kaimiškosios seniūnijos Lieporių kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 9 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštis Nr. 3 (II t., b. l.22), iš kurio matyti, jog pareiškėjas J. J. 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo supažindintas ir su juo buvo suderinta žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas, o būtent, jog su pretendentu J. J. suderinti projektuojamų žemės sklypų (bloko Nr. 0006, numeris plane 428-1, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 1,23 ha plotas; bloko Nr. 0004, numeris plane 428-2, perduodamas nuosavybėn neatlygintinai 0,20 ha plotas) duomenys. Tai, jog ši informacija pareiškėjui buvo žinoma ir su juo derinta, patvirtina ir pareiškėjo parašas žiniaraštyje. 2011 m. rugsėjo 14 d. Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 1 pagrindu buvo priimtas 2012 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1264 „Dėl fiziniams ir juridiniams asmenims suformuotų žemės, miško sklypų ženklinimo Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ (I t., b. l. 137), kuriuo patvirtintas asmenų, kuriems suformuoti žemės, miško sklypai Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovėje, sklypų ženklinimo sąrašas (sąraše nurodyta, jog pareiškėjui J. J. 2012 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-(14.31.2)-1029 suformuoti žemės sklypai – Verduliukų kaime sklypas Nr. 428-1 (žemės sklypo plotas 1,23 ha), Šlepkų kaime sklypas Nr. 428-2 (žemės sklypo plotas 0,20 ha) (I t., b. l.138). Numatoma žemės, miškų sklypų ženklinimo data – iki 2012 m. spalio 1 d. Šio įsakymo pagrindu 2012 m. lapkričio 28 d. įvyko žemės sklypų ribų paženklinimas-parodymas, kurio metu buvo surašytas 2012 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1 (I t., b. l. 136), kuriame užfiksuota, kad buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas (duomenys neskelbtini)., sklypo Nr. 428-1, sklypo plotas 12370 kv. m, bei surašytas 2012 m. lapkričio 28 d. VĮ VŽF žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 2 (I t., b. l. 135), kuriame užfiksuota, kad buvo atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir riboženklių įtvirtinimas (duomenys neskelbtini) , sklypo Nr. 428-2, sklypo plotas 1960 kv. m. Sklypo ribų paženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą atliko Valstybės žemės fondo vyresnioji inžinierė J. M., dalyvavo ir pareiškėjas J. J.. Tačiau, kaip matyti iš žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjas aktuose pasirašyti atsisakė, tai patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, paaiškindamas, jog aktuose nepasirašė todėl, kad jam parodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , sklypo Nr. 428-1, sklypo plotas 12370 kv. m, neatitiko jo lūkesčių, vietovė buvo ne miško paskirties žemės sklypas, bet pelkėta ir krūminga vietovė, todėl pareiškėjas nebenorėjo šio žemės sklypo. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas J. J. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo procedūroje dalyvavo, tačiau aktuose pasirašyti atsisakė. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas jokių pretenzijų dėl žemės sklypų būklės ar ploto nereiškė, priešingai, džiaugėsi, jog iš miško žemės paskirties sklypo galės prisivežti malkų, sklypas yra netoli jo namų, be to, pats pasižymėjo ribas; dėl kito sklypo pareiškėjas sakė, jog jis yra kiek toliau, tačiau netoliese gyvena jo sūnus. Liudytoja taip pat paaiškino, kad pareiškėjas paaiškino, jog nepasirašo todėl, kad prie žemės sklypų nepridėtas didesnis ploto procentas už miesto ribose turėtą asmeninės žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 23 d.) patvirtintos metodikos 101 punkte reglamentuota, jog į žemės sklypo ženklinimo vietą neatvykusiam pretendentui arba pretendentui, kuris atsisako žemės sklypo ženklinimo (ir) arba pageidauja iš esmės pakeisti suprojektuoto žemės sklypo ribas arba vietą, projekto autorius paženklina suprojektuotą žemės sklypą (jeigu žemės sklypas ženklinamas valstybės lėšomis) ir pretendentui registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo paženklinimo išsiunčia paženklinto žemės sklypo plano, abriso (jeigu rengiamas) ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijas ir praneša, kad pastabas dėl žemės sklypo paženklinimo ir jo metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso bei žemės sklypo plano gali pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, abriso ir žemės sklypo plano kopijų gavimo. Projekto autorius apie žemės sklypo paženklinimą nedalyvaujant pretendentui arba jam nesutinkant informuoja Žemėtvarkos skyrių. VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo vyresnioji inžinierė J. M. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (raštas skyriuje gautas 2012 m. gruodžio 5 d.) (I t., b. l. 87), nurodydama, jog 2012 m. lapkričio 28 d. buvo atliekamas žemės (miško) sklypų ženklinimas. J. J. buvo parodytos ir nugairiuotos apaugusios miško sklypo ribos – spindžiai (panaudoti esami riboženkliai), pamatuotas žemės sklypas ir įtvirtinti riboženkliai. Baigus matavimo darbus pareiškėjas atsisakė pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Atsisakymą motyvavo tuo, kad „nepaskaičiuotas procentas už mieste turėtą asmeninio ūkio žemę“. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjui atsisakius pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, šie aktai jam, vadovaujantis Metodikos 101 straipsniu, būtų išsiųsti ar kitaip įteikti. Šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei jo patikslinimuose, taip pat teismo posėdžio metu. Aplinkybes, jog aptariami aktai turėjo būti išsiųsti pareiškėjui, tačiau nežinant, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, patvirtino ir atsakovas savo atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Apklausta liudytoja J. M. nurodė, jog aktai nebuvo siųsti todėl, kad tuo metu galiojo praktinė tvarka, jog jei pretendentas dalyvauja žemės sklypų ribų paženklinime-patikrinime, nors ir nepasirašo surašytame akte, jam aktas nėra siunčiamas. Vis dėlto, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ir nustatytas taisykles, pareiškėjui atsisakius pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, jam šie aktai privalėjo būti išsiųsti. Tik tokiu būdu pareiškėjas būtų galėjęs tinkamai įgyvendinti savo teisę skųsti aktus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, konstatuoja, jog pareiškėjas 2012 m. gruodžio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vadovui V. V. pateikė skundą (I t., b. l. 86) (skundas Šiaulių skyriuje gautas 2012 m. gruodžio 19 d.), kuriame nurodė, jog nesutinka su VĮ Valstybinės žemės fondo darbuotojos J. M. atmatuotais žemės sklypais, nes nepridėjo per viešą projekto svarstymą žadėtų procentų.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2013 m. sausio 16 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą ir informavo, kad pareiškėjui buvo suformuotas perdavimui nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas be padidinimo, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriuje nebuvo gautas pareiškėjo prašymas skirti didesnį žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį, gina tiek Žemės reformos įstatymas (19 straipsnio 6 dalis), tiek Metodika (39.5, 43 punktai), todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo ištirti skunde nurodytas aplinkybes ir pateikti atsakymą dėl pareiškėjo išsakytų pastabų. Teismas konstatuoja, kad atsakovo atsakymas į pareiškėjo skundą atitiko viešojo administravimo principus, buvo išsamus – buvo atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Tačiau pats pareiškėjas pateiktame skunde nekėlė klausimų dėl galimybių palankiomis sąlygomis naudoti sklypą pagal nustatytą paskirtį, todėl atsakovui ir nekilo pareiga paneigti galimus faktus dėl kliūčių naudoti projektuojamą sklypą pagal paskirtį. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybes, jog sklypas negali būti naudojamas pagal paskirtį, pareiškėjas išsakė tik teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių dokumentų, daug metų vykusių susirašinėjimų nematyti, jog pareiškėjas būtų teigęs, kad žemės sklypas netinkamas naudoti, ar būtų prašęs neatkurti jam nuosavybės teisių.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ir buvo pažeistas Metodikos 101 punkte nustatytas reglamentavimas, jog pretendentui, kuris atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, jis jam turi būti išsiųstas paštu, tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, tačiau šis pažeidimas vertintinas kaip formalus ir negali būti pagrindas naikinti pareiškėjo skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareigai įvertinti suprojektuoto žemės sklypo atitikimą imperatyviems Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies reikalavimams ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą neturi įtakos aplinkybė, kad pareiškėjas nėra skundęs atsakovo veiksmų projekto rengimo metu ar nėra skundęs NŽT prie ŽŪM Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029, kuriuo patvirtintas žemėtvarkos projektas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8500 ha žemės, yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 31S-139, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,8500 ha žemės, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas VĮ Valstybės žemės fondo Šiaulių filialo 2011 m. parengtas Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame asmenims suformuoti žemės sklypų ribos ir jų plotai; sąrašas asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoti žemės sklypai, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą (pobūdį) ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas; sąrašas asmenų, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo J. J. skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l.184).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai, kiti šio straipsnio dalyje nurodyti asmenys. Šio straipsnio 6 dalis nustato, jog advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas Norbertas Einingis. Šiuo sprendimu pareiškėjo patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. 31S-139 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-1029 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.