Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-10412-527/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
e2-10412-527/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00480-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10412-527/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00480-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.JonavaKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui D. Š. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 62,55 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad, vykdant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų apmokėtų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kontrolę, buvo nustatyta, kad atsakovas 2016 metais privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo draustas, o šiuo laikotarpiu jam buvo suteiktos burnos chirurgo paslaugos, už kurias buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Teisėja 2019 m. kovo 20 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Ieškinio ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, kopijos 2019 m. kovo 21 d. buvo išsiųstos atsakovui ieškinyje nurodytu adresu, tačiau 2019 m. balandžio 1 d. buvo grąžinti teismui neįteikti, nurodžius, kad atsakovas neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą.

Teismui patikrinus Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad atsakovas deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį ir teismo pranešimą, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovei prašant, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenys apie asmens privalomojo sveikatos draudimo laikotarpius (t. 1 e. b. l. 5) ir 2019 m. vasario 12 d. prašymas Nr. 10-74 (t. 1 e. b. l. 6–7) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių ieškinyje prašomos priteisti skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Iš informacinės sistemos ‚Sveidra“ duomenų nustatyta, kad atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas laikotarpiais nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. ir nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Ieškovės rašytiniu paaiškinimu, kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti, nustatyta, kad atsakovas 2016 m. balandžio 1, 12 ir 27 dienomis naudojosi 62,55 Eur vertės burnos chirurgo paslaugomis. Akivaizdu, kad 62,55 Eur vertės medicinos paslaugų suteikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos.

Nustatyta, kad ieškovė už šiuo laikotarpiu, per kurį atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu atsakovui suteiktas 62,55 Eur vertės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sumokėjo iš PSDF biudžeto lėšų vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1550 „Dėl balo vertės patvirtinimo“ ir Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo”.

Privalomasis sveikatos draudimas Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai asmenys (ar jų draudėjai) privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumoka, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tačiau minėtoje teisės akto nuostatoje taip pat nustatyta, kad ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas, t. y. tam, kad paslaugos būtų laikomos suteiktomis teisėtai, asmuo iki atitinkamo mėnesio pabaigos turi įgyti apdraustojo statusą. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, padaro žalą PSDF biudžetui.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai).

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1489-265/2017 yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sąlygas, nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data, todėl apmokėjus skolą asmuo netampa apdraustu už tą laikotarpį, kai jis buvo laikomas nedraustu dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų. Šiame kontekste pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....>. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose <...>.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus, todėl negalima daryti išvados, kad asmuo elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, kai įvykdo prievolę praleidęs įstatyme numatytą terminą. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla teismui konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo.

Atsakovas, neįvykdęs Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlyginęs PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus bei nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovas, neturintis apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 62,55 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.

Nustatyta, kad atsakovui 2019 m. vasario 12 d. buvo siųstas raginimas Nr. 10-74 savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą arba iki nurodyto termino pabaigos pateikti dokumentus, patvirtinančius draustumą privalomuoju sveikatos draudimu (ieškinio 2 priedas), tačiau žala PSDF biudžetui neatlyginta iki šiol, minėti dokumentai nepateikti.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nepateikus jokių įrodymų, kad savo prievolę atlyginti padarytą žalą ieškovei jis yra įvykdęs, ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, o ieškovei iš atsakovo priteistinas 62,55 Eur žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi ir 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783839, buveinės adresas: Aukštaičių g. 10, Kaunas) iš atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)):

62,55 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 66 euro centų) žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimą ir

5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (62,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)) 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį (žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė