- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- e2-90-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00959-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- D. U., A. U.
- Atsakovas
- R. K., G. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. U. ir A. U. ieškinį atsakovams R. K., R. K., G. S. individualiai įmonei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo, įsakymo, kadastrinių matavimų bylos, pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos (toliau tekste – NŽT) Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis;
2) panaikinti G. S. individualios matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo, turinčio 0,1763 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą;
3) panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
4) pripažinti negaliojančia bei panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 32SU-75, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją ir R. K. gražinti pirkimo - pardavimo sutartyje įmokėtus 548,42 Eur, o valstybei gražinti 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
5) priteisti ieškovams iš atsakovų visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai D. U. ir A. U. ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,1723 ha ploto, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1998 m. spalio 14 d. Ieškovai nurodo, kad tokį žemės sklypą pirko iš valstybės, tą sklypą jie valdo labai seniai, sklypo ribos ir tvoros yra nusistovėjusios per ilgą naudojimosi nurodytu žemės sklypu laiką. Atsakovams – kaimynams R. ir R. K., priklauso gretimai esantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis 0,1763 ha ploto, atsakovų R. ir R. K. nuosavybe tapęs tik 2015 m. rugpjūčio 24 d. pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad iki to laiko jokių ieškovų ginčų su atsakovais R. ir R. K. nebuvo, faktinės sklypų ribos sutapo su tvoromis, kurios jau ilgą laiką skiria du gretimus žemės sklypus.
Ieškovai 2016 m. birželio 11 d. gavo iš atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, 2015 m. liepos 3 d. sprendimą, kadastrinių matavimų bylą, 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, iš kurių sužinojo, kad atsakovės NŽT Jurbarko skyrius priėmė sprendimą, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. Taip pat nurodytu NŽT Jurbarko skyriaus įsakymu buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, o pirkimo - pardavimo sutartimi su atsakovu R. K. sudaryta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kuria atsakovui R. K. parduotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, kad atsakovo NŽT priimti aukščiau nurodyti sprendimas, įsakymas žemės sklypo kadastro duomenų byla bei valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti ir tokią savo poziciją grindžia nurodytais motyvais.
Ieškovai nurodo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Ieškovai teigia, kad G. S. įmonė klaidingai atliko šiuo metu atsakovams R. ir R. K. priklausančio žemės sklypo matavimus ir tai patvirtina NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raštas, iš kurio matyti, kad matininkas G. S., atlikdamas R. ir R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatų 32 punkto reikalavimus, t. y. į žemės sklypo ribų ženklinimą nekvietė gretimo žemės sklypo savininko bei žemės sklypo šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieškovų žemės sklypo ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Dėl tokių G. S. netinkamai atliktų matavimų ieškovų ir atsakovų R. ir R. K. žemės sklypai persidengia, nes atsakovų R. ir R. K. sklypo šiaurinė riba apie 0,60 cm persidengia su ieškovų žemės sklypu.
Toliau ieškovai nurodo, kad NŽT Jurbarko skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Nuostatų 67 punktu privalėjo atlikdami patikrinimą įvertinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. netinkamai atliktus matavimus ir jais nesivadovauti, o gražinti trūkumams pašalinti, tačiau taip nebuvo padaryta, bet pasielgta priešingai – ieškovai iš atsakovo NŽT Jurbarko skyriaus gavo 2016 m. balandžio 29 d. įpareigojimą iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pašalinti R. ir R. K. žemės sklypo 0,0020 ha (20,26 kv. m) dalies užėmimą, perkeliant ar pašalinant fizinę kliūtį – tvorą. Ieškovai nurodo, kad toks įpareigojimas yra nepagrįstas, nes prieštarauja 2015 m. spalio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktui, patvirtinančiam, kad ieškovų ir atsakovų R. ir R. K. žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos sutampa su natūraliais riboženkliais – tvoromis bei prieštarauja NTŽ 2015 m. lapkričio 9 d. raštui, konstatavusiam, jog atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nuostatų reikalavimus.
Ieškovai taip pat prideda NŽT 2016 m. birželio 22 d. raštą, kuriame nurodoma, kad NŽT Jurbarko skyriaus akte bei rašte priedai – nurodyti sprendimai dėl neva tai ieškovų užimtos žemės sklypo dalies yra nepagrįsti bei patvirtino išvadas, nurodytas NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. rašte.
Ieškovai nurodo, kad dėl šių priežasčių atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus priimti, pažeidžiant Nuostatų aukščiau išdėstytus reikalavimus, administraciniai aktai turi būti panaikinti, o panaikinus aukščiau nurodytus skundžiamus aktus, turi būti panaikinta ir notariškai patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadangi minėta sutartis yra parengta pagal teisės aktų reikalavimus neatitinkančius sprendimus, įsakymą bei kadastrinių matavimų bylą. Tokiu atveju turi būti taikyta restitucija, atsakovui R. K. gražinant pirkimo - pardavimo sutartyje įmokėtą pinigų sumą, o valstybei atitinkamai gražinant 0,1763 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 sek. – 54 min. 20 sek.;
2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 05 sek. – 47 min. 30 sek.; 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 sek. – 25 min. 00 sek.; elektroninės bylos 1 t., b. l. 1-10).
Atsiliepimas
Atsakovai R. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovai yra praleidę administracinių aktų (NŽT sprendimo, kadastro duomenų bylos ir įsakymo) apskundimo terminus, kadangi nors ieškinyje nurodoma, jog apie administracinius aktus, kuriuos prašo panaikinti, sužinojo tik 2016 m. birželio 11 d., tačiau iš tiesų apie šiuos administracinius aktus ieškovai žinojo jau 2015 metais, nes 2015 m. vasario 17 d. ieškovų rašte, adresuotame Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriui, ieškovai reiškė nesutikimą su atsakovų formuojamo Žemės sklypo ribomis, kas rodo, jog apie atsakovų formuojamą sklypą jiems jau buvo žinoma ir visus su tuo susijusius administracinius aktus ieškovai galėjo apskųsti per vieną mėnesį nuo skundžiamų teisės aktų paskelbimo.
Be to, ieškovai nepagrįstai mano, jog jų tvora sutampa su žemės sklypo riba, o atsakovų žemės sklypo pakartotinį matavimą matininkas G. S. atliko neteisingai dėl panaudotos netinkamos koordinačių sistemos bei dėl to, kad ieškovai nebuvo pakviesti dalyvauti atliekant kadastrinius matavimus. Tačiau NŽT yra nurodžiusi, jog transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į LKS 94 sistemą, jomis matuojant žemės sklypus, yra galima paklaida, tačiau nereiškia, jog ta paklaida buvo padaryta atliekant atsakovų sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovų žemės sklypo ribos taip pat nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje.
Taip pat ieškovai nepagrįstai nurodo, kad jiems nebuvo pranešta apie atliekamus atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir matininkas G. S., atlikdamas šiuos matavimus ieškovams nedalyvaujant, pažeidė Nuostatų 32 punkto reikalavimus, ką anot ieškovų, patvirtina 2015 m. lapkričio 9 d. NŽT raštas. Tačiau šiame rašte nurodoma, jog pagal visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog matininkas G. S. galimai pažeidė Nuostatų 32 punktą į R. ir R. K. žemės sklypo ribų ženklinimą, nepakvietęs gretimo ieškovų žemės sklypo savininko bei R. ir R. K. žemės sklypo šiaurinę ribą paženklinęs, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri neturėtų būti naudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų. Taip pat šiame rašte nurodoma, kad NŽT kreipsis į matininką G. S. dėl paaiškinimo pateikimo dėl R. ir R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tik gavus matininko paaiškinimą turėjo būti sprendžiama, ar Nuostatai tikrai buvo pažeisti, vadinasi, kategoriškai teigti tai, kad matininkas, atlikdamas atsakovų sklypo kadastrinius matavimus pažeidė Nuostatus, negalima. Be to, akcentuoti vien tik procedūrinį pažeidimą ir dėl to ginčyti administracinius aktus, nėra pakankamas pagrindas.
Atsakovų teigimu, turėtų būti atsižvelgiama į tai, jog atliekant kadastrinius matavimus privačios žemės ribos negali būti keičiamos, taip pat į tai, kad ieškovai iš esmės neginčija to, jog atsakovams priklauso 0,1763 ha ploto žemės sklypas (ginčijama tik sklypo šiaurinė riba), kitų duomenų, kad dėl Nuostatų 32 punkto pažeidimų buvo priimti nepagrįsti ginčijami sprendimai, nėra įrodyta, todėl nežymūs žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui. Dėl to, atsakovų manymu, ieškovų skundžiamus 3 aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti nėra pagrindo.
Atsakovai pažymi, kad ginčijamas žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktas buvo atliktas 2015 m. birželio 29 d., NŽT Jurbarko skyriaus vedėja šiame akte pažymėjo, jog žemės sklypo ribos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nors ieškovų parašų šiame akte nėra ir jie nurodo, jog nedalyvavo atliekant minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau ieškovai dalyvavo surašant 2015 m. spalio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame pasirašė. Šiuo aktu buvo nustatyta, jog gretimų ieškovų ir atsakovų R. ir R. K. žemės sklypų vietovėje faktiškai naudojamos ribos sutampa su tvoromis. Jokių pastabų ar prašymų dėl šio akto ieškovai nepareiškė.
Atsakovai taip pat pažymi, jog 2016 m. balandžio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, jog ieškovų žemės sklypas naudojamas ne pagal visą įteisintą planuose ir nekilnojamojo registre įbraižytą planą, t. y. šio sklypo riba nesutampa su faktiniu naudojimu (tvora). Tvora yra gretimame, atsakovams R. ir R. K. priklausančiame, žemės sklype, užimtas plotas sudaro 20,26 kv. m. (0,0020 ha).
NŽT Jurbarko skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. rašte dėl žemės naudojimosi patikros rezultatų nurodyta, jog ieškovai D. U. ir A. U. naudojasi kito asmens žemės sklypo dalimi, neturint to žemės sklypo savininko sutikimo ja naudotis, todėl yra įspėjami, kad jeigu iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nepašalins atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo 0,0020 ha (20,26 kv. m.) dalies užėmimo fakto, perkeldami ar pašalindami fizinę kliūtį – tvorą, jie bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Taip pat pažymėta, jog ieškovų žemės sklypas yra suformuotas kadastriniais matavimais, jo koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jo ribos teisingai įbraižytos kadastro žemėlapyje, tik vietovėje ne pagal ribą užtverta tvora, atskirianti atsakovų R. ir R. K. žemės sklypą. NŽT nurodė ieškovams, jog jei pastarieji nori sužinoti tikslią ribą, tai gali padaryti matininko pagalba, surašant riboženklių atstatymo aktus. Taigi, atsakovų R. ir R. K. teigimu, ieškovai patys pažeidinėja teisės normas, neperkeldami savo tvoros, kuri yra atsakovų žemės sklype.
Atsiliepimas
Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai teigdami, jog žemės sklypų ribos yra nustatytos netiksliai, dėl ko gali būti netikslus ir sklypo plotas, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kiek šiuo metu jie turi žemės, kad galima būtų nustatyti, kad jų žemės sklypo plotas yra sumažintas dėl neva netinkamai atliktų atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų.
Atsakovai taip pat mano, kad ieškinio reikalavimai dėl pirkimo - pardavimo sutarties panaikinimo yra absoliučiai nepagrįsti ir atmestini, nes ieškovai nenurodo jokių argumentų, kodėl ginčijama sutartis yra neteisėta, nes ginčijama tik žemės sklypo šiaurinė riba. Atsakovams akivaizdu, kad ginčo situacijoje ieškovų reikalavimas panaikinti sutartį, kurios pagrindu atsakovai teisėtai įsigijo žemės sklypą, tik dėl to, jog neva nesilaikant procedūrinių reikalavimų buvo nustatyta žemės sklypo šiaurinė riba, yra pažeidžiantis civilinių teisinių santykių stabilumo bei teisėtumo principus, todėl atmestinas. Savo poziciją atsakovai grindžia teisės doktrina ir teismų praktika (2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 55 min. 40 sek. – 1 val. 14 min. 5 sek., elektroninės bylos 1 t., 119-126).
Atsakovo NŽT atstovas R. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį teismo posėdžio metu palaikė visiškai, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes, nesutikdamas su ieškovų reikalavimais.
Paaiškino, kad ieškovų kitos paskirties žemės sklypas 1994 m. buvo suformuotas kadastriniais matavimais, jo centro koordinatės nustatytos valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, o ribos – vietinėje koordinačių sistemoje (toliau tekste – VKS). 1998 m. spalio 6 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypas įregistruotas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre nekilnojamojo turto kadastre ir registre (toliau tekste – NKT) kaip ieškovų nuosavybė, jo ribos įbraižytos NKT kadastro žemėlapyje ir sutampa su visų gretimų žemės sklypų ribomis, taip pat ir su atsakovų R. ir R. K. nuosavybės teise valdomo kitos paskirties 0,1763 ha žemės sklypo bendra riba.
Atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas buvo suformuotas 1994 m. kadastriniais matavimais, jo ribos taip pat nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, o 2015 m. birželio 29 d. nustatytos šiuolaikinėje koordinačių sistemoje LKS 94 bei patvirtintos NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu bei NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi parduotas atsakovams R. ir R. K.. Šis žemės sklypas taip pat yra įbraižytas NTR kadastro žemėlapyje, jo ribos sutampa su visais kitais, NTR pažymėtais, gretimais besiribojančiais žemės sklypais, tame tarpe ir su ieškovų žemės sklypo riba.
Ieškovų žemės sklypo riba, pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4, yra bendra su atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo riba Nr. 1 ir Nr. 2. Riboženklio Nr. 4 vieta yra ta pati, kaip riboženklio Nr. 1, jų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje yra tos pačios: (duomenys neskelbtini), o riboženklio Nr. 3 yra ta pati, kaip ir Nr. 2 – (duomenys neskelbtini). Ieškovų ieškinio ir ginčo esmė yra ta, kad jie mano, kad jų tvora sutampa su žemės sklypo riba (riba yra nustatoma tiesiąja linija tarp dviejų riboženklių) ir teigia, kad pakartotinis atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo matavimas 2015 m. koordinačių sistemoje LKS 94 yra atliktas neteisingai, nes transformuojant iš vietinės koordinačių sistemos, galėjo būti padaryta klaida, perskaičiuojant aukščiau nurodytų riboženklių koordinatės X ir Y į LKS 94 X ir Y koordinates (riboženklio Nr. 1 (tapatus ieškovų sklypo riboženkliui Nr. 4) yra (duomenys neskelbtini), o riboženklio Nr. 2 (tapatus ieškovų sklypo riboženkliui Nr. 3) – (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1994 m. rugsėjo 30 d. priėmus sprendimą įvesti unifikuotą geodezinių koordinačių sistemą, integruotą į bendrą europinę ir pasaulinę sistemą, Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos numatė tvarką, koordinačių perskaičiavimo būdus ir t. t. Pažymi, kad koordinates transformuoti į LKS 94 sistemą galimą matematiškai jas perskaičiuojant, taikant formules, arba iš naujo permatuojant, t. y. atliekant pririšamuosius ėjimus nuo esamo valstybinio geodezinio pagrindo punkto (t. y. atliekant matavimus fiziškai vietovėje tuo būdu, kaip ir buvo atlikti matavimai valstybinėje 1942 m. ir vietinėje koordinačių sistemoje bei nustatyti LKS 94 koordinates, naudojant šiuolaikinius matavimo prietaisus (jų rodmenys yra LKS 94 sistemoje)).
Ieškovai skundus dėl atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo ribų teikė keletą kartų iki teikiant ieškinį teismui, todėl NŽT buvo pasitikslinta dėl koordinačių transformavimo būdo šiuo konkrečiu atveju. Matininkas G. S. patvirtino, kad atliko pririšamuosius ėjimus nuo esamo valstybinio geodezinio pagrindo punkto, nes matuodamas NTR kadastro žemėlapyje nurodytomis koordinatėmis nustatė, kad tvora, skirianti sklypus nesutampa su sklypo riba ir jam kilo abejonių dėl koordinačių tikslumo, patikimumo, perskaičiavimo bei įteisinimo NTR. Todėl G. S. susirado vietovėje valstybinio geodezinio pagrindo punktą ir iš naujo permatavo ir perskaičiavo vietines koordinates į LKS 94 bei rado tą patį rezultatą – įteisintos NTR koordinatės sutapo su permatuotomis ir perskaičiuotomis koordinatėmis ir pasitvirtino, kad tvora nesutampa su ieškovų ir atsakovų bendra žemės sklypų riba.
Atsiliepimas
Atsakovo NŽT atstovas, nesutikdamas su ieškovų reikalavimais nurodė, kad ieškovai be svarbių priežasčių praleido terminus skųsti administracinius aktus. Ieškovai kelia reikalavimus, kurie yra civilinio ir administracinio pobūdžio. Ieškovas siekdamas panaikinti atsakovų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, skundžia NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus administracinius aktus, kaip pagrindą, kuris leido sudaryti atsakovams R. ir R. K. žemės pirkimo -pardavimo sandorį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnis 1 dalimi numatyta, kad administracinis aktas yra skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai. Ieškovai nurodo, kad 2016 m. birželio 11 d. gavo administracinius aktus – NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą ir 2015 m. liepos 3 d. sprendimą. Tai yra tuo jie pareiškia, kad tik 2016 m. birželio 11 d. sužinojo apie tokius administracinius aktus, kurie pažeidžia jų interesus – įteisinta kitoje vietoje žemės sklypo riba su atsakovų R. ir R. K. žemės sklypu. Ieškovai patys ieškinyje (ieškinio 2 lapas) savo argumentus grindžia NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. raštu, adresuotu ieškovams. Rašte pateikta informacija ir pagrindas (skundžiamas administracinis aktas), kad atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas yra suformuotas, įregistruoti jo kadastro duomenys (tie duomenys, kurie nustato, kad ieškovų žemės sklypo riba nesutampa su jų tvora, t. y. ginčo esmė) bei valstybės nuosavybės teisė į jį. Tai reiškia, jau tuo metu ieškovams buvo žinoma, kad šiuo konkrečiu administraciniu aktu yra nustatytos gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, jos įteisintos bei netenkinančios Ieškovų. Ieškovai jau 2015 m. vasario 17 d. pareiškimu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriui rašo apie atsakovams formuojamą žemės sklypą 2015 m. bei išreiškia savo nesutikimą dėl to sklypo ribų. Todėl, ieškovų prašymas turėtų būti atmestinas dėl praleistų terminų.
Atsakovo atstovo vertinimu, ieškinio esmė yra ginčijama žemės sklypo bendra riba su atsakovų R. ir R. K. žemės sklypu. Subjektų nuosavybės teisė yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civiliniu kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar teismas nenusprendžia kitaip. Atsižvelgiant į tai, ieškovai privalėtų pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius kiek šiuo metu jie faktiškai turi žemės, nes teigia, kad ribos, nustatytos vietinėmis koordinačių sistemoje, gali būti netikslios ir tuo pačiu plotas netikslus. Ir tik tuo pagrindu galėtų įrodinėti, kad ieškovų plotas sumažintas dėl atsakovui neteisingai sumatuoto žemės sklypo ribų. Pažymi, kad ieškovams į jų skundus NŽT pateikė informaciją, kad transformuojant koordinates iš vietinės sistemos į LKS 94 sistemą galima paklaida, jomis matuojant žemės sklypus vietoje. Tai yra pateikti paaiškinimai dėl koordinačių transformavimo bei galimų netikslumų, bet tai buvo pateikta hipotezė, kad gali būti paklaida. Taigi, ieškovų prieš tai buvusių skundų tikrinimų metu nebuvo patikrintas atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo konvertavimo iš vietinės sistemos teisingumas į LKS 94, taip pat nekonvertuotos ieškovų žemės sklypo riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4 koordinatės (tai gali atlikti tik matininkai) ir ieškovams siūlyta atlikti kadastrinius matavimus arba atsistatyti nors du riboženklius Nr. 3 ir Nr. 4, konvertuojant į LKS 94 sistemą, kad būtų aišku, kokios ieškovų žemės sklypo riboženklių vietinės koordinačių reikšmės atitinka LKS 94 sistemą ir tada lyginti su atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo riboženklių Nr. 1 ir Nr. 2 koordinatėmis. Ieškovai vengia atstatyti savo riboženklius LKS 94 koordinačių sistemoje, t. y. atlikti kadastrinius matavimus, kas sudarytų sąlygas patiems ieškovams nekelti reikalavimų dėl ribų, nes paaiškėtų, kad tvora nesutampa su ginčijama bendra žemės sklypų riba.
Taip pat atsakovo NŽT atstovas teigia, kad CK 4.45 straipsnyje nustatyta, jog ribas nustato teismas tik tada, kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovų žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, ieškovas tai atlikti vengia, atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas suformuotas kadastriniais matavimais, žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS 94 sistemoje, todėl naudojant šiuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal atsakovo turimą žemės sklypo planą ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS 94 sistemoje, ribos yra aiškios ir nėra poreikio teismui jas nustatyti.
Atsakovų R. ir R. K. žemės sklypas buvo matuojamas 2015 m. birželio 29 d., jų žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų (laiškų, pranešimų, pašto žymų ir pan.), kad ieškovai buvo kviečiami į matavimus paštu arba raštu. Bet tai nereiškia, kad ieškovai nežinojo, kad matuojamas kaimyninis žemės sklypas. Ieškovai, kai buvo atliekami parengiamieji darbai (ieškomi esami geodezinio pagrindo punktai vietovėje), žinojo, kad yra vykdomi matavimai, nes 2015 m. vasario 17 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijai teikė skundą. Ieškovai nurodo į Nuostatų 32 punkto pažeidimus, kad nebuvo pakviesti, kai buvo vykdomas žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymas ir surašomas aktas 2015 m. birželio 29 d. Tačiau Nuostatų 32 punkto 1.1.5. papunkčiu numatytas principas, kad net dalyvaujantiems asmenims pateikus pastabų raštu, dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Tai yra įteisintas principas, kad nelogiškos pastabos, pareiškimai nesudarytų juridinių kliūčių toliau vykdyti kadastrinius matavimus, jei jie yra atliekami teisingai. Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktas nenustato žemės sklypo ribų, jo pagrindu jos nėra įteisinamos, jis tik patvirtina faktą, kas dalyvavo žemės sklypo ribų parodymo metu pagal kadastriniais matavimais sudarytą žemės sklypo planą, sudaro galimybę dalyvavusiems asmenims pateikti pastabas, pasirašyti arba nepasirašyti akte, bet jeigu žemės sklypas kadastriniais matavimais nustatytas teisingai (neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams) ir teisėtai, dalyvavusių asmenų pastabos, nesutikimai su nustatytomis ribomis vertinami kaip nemotyvuoti ir nėra pagrindas netvirtinti tokio plano ir jį galima įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka Tarnybos teritorinio padalinio vedėjo sprendimu (įsakymu). Todėl, atsakovo atstovo nuomone, ieškovams nepateiktas oficialus pranešimas apie matavimus 2015 m. birželio 27 d. realiai nesukėlė pasekmių, jų pastabos, kad bendra riba turi sutapti su tvora, nebūtų įtakojusios atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo ribų nustatymui. Pažymi, kad ši formali klaida buvo ištaisyta, ieškovai buvo vėliau oficialiai pranešimu pakviesti, kad parodyti bendrą ribą, su kuria jie nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovo teigimu, ieškovų reikalavimas panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. parengtą atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo kadastro duomenų bylą yra nepagrįstas, nes ta byla nėra administracinis aktas, civilinis sandoris ar pan., ji yra žemės sklypo techninis dokumentas. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 12 punktu žemės sklypų plano kadastro duomenų bylos yra tvirtinamos ir žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Todėl, atskiras reikalavimas panaikinti nurodytą žemės sklypo kadastro duomenų bylą yra nemotyvuotas – teismui priėmus sprendimą panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), ši atsakovų R. ir R. K. kadastro duomenų byla taptų niekinė, nebūtų galima įteisinti tuos pačius kadastro duomenis (plotą, ribas ir pan.).
Atsakovo NŽT atstovas ieškovų reikalavimus laiko nepagrįstais, nes atsakovai R. ir R. K. turi teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą Vyriausybės nutarimo ir NŽT Jurbarko skyriaus įsakymo pagrindu. Tiek įsakymas dėl pardavimo, tiek ši sutartis yra dokumentai parengti NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo pagrindu. Ieškinyje nepateikta įrodymų, kad šis sprendimas yra parengtas neteisingai, t. y. ieškovai neįrodė, kad atsakovų žemės sklypas pamatuotas neteisingai, konvertuojant žemės sklypo ribų koordinates (2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 50 sek. - 29 min. 40 sek.; 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 52 min. 25 sek. - 1 val. 57 min. 55 sek.; elektroninės bylos 1 t., b. l. 109-114).
Atsiliepimas
Atsakovo G. S. individualios įmonės atstovas G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teisme paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir atsakovo NŽT atstovas R. B., papildomai nurodydamas ir reziumuodamas, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų R. ir R. K. žemės sklypų matavimai yra teisingi, tik problema yra tame, kad jie atlikti skirtingose matavimų sistemose – atitinkamai senoje vietinėje ir šiuolaikinėje valstybinėje koordinačių sistemoje. Šalių ginčas galėtų būti išspręstas, jeigu ieškovai taip pat atliktų savo sklypo matavimus LKS 94 sistemoje. Nesutinka su NŽT raštuose ir liudytojo G. P. teiginiais, kad jis, kaip matininkas, neteisingai atliko atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo matavimus (2016 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 45 sek. – 36 min. 45 sek.; 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 57 min. 55 sek. - 1 val. 58 min. 05 sek.).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, būdama informuota apie posėdžius įstatymo nustatyta tvarka į teismo posėdžius neatvyko ir paaiškinimo nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė byloje priešieškinį, kurio prašo:
1) nustatyti, kad ieškovų A. U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra:
- ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);
- ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);
2) įpareigoti ieškovus A. U. ir D. U. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti jiems priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt., esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą ribozenkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini));
Šalies argumentai
3) ieškovams A. U. ir D. U. per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies, ar įvykdžius netinkamai leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt., esančią atsakovų žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir Y (duomenys neskelbtini)), įpareigojant ieškovus A. U. ir D. U., atlyginti atsakovams R. K. ir R. K. dėl tvoros (įskaitant ją laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) išmontavimo patirtas išlaidas;
4) priteisti iš ieškovų A. U. ir D. U. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai R. K. ir R. K. priešieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 32SU-75 pagrindu nuosavybės teise valdo 0.1763 ha namų valdos žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iš Valstybės. Nurodė, kad jų žemes sklypas su ieškovų žemės sklypu, turi bendrą ribą žemės sklypo plane pažymėtą riboženkliais 1-2, t. y. riboženklio Nr. 1 koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o riboženklio Nr. 2 koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ši riba ieškovų žemės sklypo plane pažymėta taškais 3-4 vietinėje koordinačių sistemoje (1942 m.). Atlikus jų žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus šiuolaikinėje valstybinėje koordinačių sistemoje (1994 m.) nustatyta, kad jų valdomo sklypo ribą pažymėtą taškais 1-2 į jų sklypo vidų kerta tinklinė ieškovų tvora.
2016 m. balandžio 27 d. NŽT Jurbarko skyrius atliko faktinį ieškovų žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 32ŽN-9-(14.32.73), kuriuo konstatavo, kad ieškovų sklypas naudojamas ne pagal ribas, t, y. ieškovų tvora yra gretimame, t. y. jų žemės sklype ir ieškovų užimtas jų sklypo plotas sudaro 20,26 m² (0.0020 ha).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-999-390/2017 ieškovai pateikė savo žemės sklypo 2017 m. rugsėjo 1 d. atmatavimus valstybinėje. 1994 m. koordinačių sistemoje su žemės sklypo planu, kuriame ginčo tvora pažymėta, kaip esanti mūsų žemės sklypo dalyje, t. y, taip, kaip nurodyta Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 32ŽN-9-(14.32.73). Nurodė, kas ieškovai tvorą įsirengė neteisėtai valstybinėje žemėje, dar neturėdami nuosavybės teisės į žemę. Ginčo tvora įstatymų nustatyta tvarka nėra suformuota ir įregistruota, kaip statinys. Ieškovų sklypas 1998 m. buvo suformuotas vietinėje koordinačių sistemoje (1942 m.), ginčo tvoros padėties nepažymint sklypo plane.
Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 įsakė nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), išskyrus tarptautiniais susitarimais reglamentuotus darbus (Įsakymo 1 p.). Tuo pačiu įsakymu patvirtintoje perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarkoje nustatyta, kad nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), integruotą į bendrą europinę sistemą ir įvestą Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ ir 1942 m. koordinačių sistemos ir jos varianto 1963 m. koordinačių sistemos nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudoti geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui (Tvarkos 1 punktas). Pažymėtina tai, kad ieškovų žemės sklypo ribų koordinatės 1998 m. buvo nustatytos netinkamai ir netiksliai, t. y. tik preliminariai, nes nuo 1996 m. jau turėjo būti naudojama valstybinė 1991 m. koordinačių sistema.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ieškovams turėjo būti žinoma, kad jų sklypo ribos yra netikslios, nes nustatytos nė 1994 m., valstybinėje, o 1942 m. vielinėje koordinačių sistemoje, todėl ieškovai neįgyja iš neteisės jokių teisių ginti vietinėje koordinačių sistemoje pažymėtųjų sklypo ribą (CK 1.6 straipsnis). Kadangi bendra ieškovų ir mūsų sklypų riba formuojant mūsų žemės sklypą yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o ieškovų sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemą.
Pažymėjo, kad ieškovai ginčo tvora riboja jų nuosavybės teisę ir varžo žemės sklypo valdymą. Ginčo tvora yra tinklinė, todėl jos pašalinimas nesusijęs su sudėtingais technologiniais procesais. Jie ieškovų prašė gera valia nusikelti tvorą iš jų žemės sklypo, tačiau ieškovai to padaryti gera valia nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo pareiškęs negatorinį ieškinį turi įrodyti tik du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jie valdo nuosavybės teise. Žemės naudojimo patikrinimo aktas, žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje ir UAB „Geosmart“ 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtas ieškovų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas patvirtina, kad ieškovų tvoros dalis yra svetimame, t. y. jų žemės sklype. Taigi, ginčas yra kilęs dėl ieškovų tvoros, kuri net pagal pačių ieškovų iniciatyva parengtą planinę medžiagą yra fiksuota už šios bendros sklypų ribos atsakovų R. ir R. K. žemės sklype. Todėl faktas, kad ieškovų tvoros dalis yra atsakovų žemės sklypo dalyje yra akivaizdus.
Nors tvora ir priklauso nuosavybės teise ieškovams, tačiau savininkas savo nuosavybės teisę turi įgyvendinti tokiu būdu, kad nepažeistų kitų asmenų nuosavybės teisių (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi, jie dėl ieškovų pastatytos tvoros negali naudotis jiems priklausančia sklypo dalimi, kuri atitverta su ginčo tvora nuo mūsų žemės sklypo ribos (taškai 1-2) ir dėl to yra pažeidžiamos mūsų, kaip savininko, teisės (CK 4.40 straipsnis). Tai, kad ieškovų tvora patenka į jų žemės sklypą nėra ginčo, nes ieškovai patys pateikė 2017 m. rugsėjo 1 d. matavimų ir planinę medžiagą, kurioje ginčo tvora pažymėta už ieškovų žemės sklypo ribos (taškai 1-5). Kadangi ieškovai nuosavybės teisę į tvorą Įgyvendina pažeisdami teisės aktų reikalavimus ir jų, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų teises, pažeidimas tęstinis ir kadangi ieškovų žemės sklypas suformuotas tik vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl jie įgijo teisę reikalauti pašalinti ginčo tvorą iš jų žemės sklypo (elektroninės bylos 3 t., b. l. 39-41).
Ieškovai atsiliepimų į priešieškinį nepateikė.
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje be šalių, jų atstovų paaiškinimų, liudytojo parodymų ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į juos grindžiami ir rašytiniais įrodymais.
Aplinkybę, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1723 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis žemės sklypas suformuotas 1998 m. spalio 14 d. atlikus kadastrinius matavimus, patvirtina įrašo iš NTR centrinio duomenų banko išrašo kopija (elektroninės bylos 1 t., b. l. 16-17).
Iš 1998 m. spalio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties bei žemės sklypo plano kopijų matyti, kad ieškovai 0,1723 ha ploto žemės sklypą pirko iš valstybės (elektroninės bylos 1 t., b. l. 18-20).
Aplinkybę, kad atsakovams R. ir R. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis sklypas jų nuosavybe tapo 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RP-3279 pagrindu, patvirtina NTR centrinio duomenų banko išrašo kopija (elektroninės bylos 1 t., b. l. 27-28).
Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akto, kurį atliko Skyriaus darbuotojai, dalyvaujant NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyriausiasis specialistui G. P., ieškovei D. U. ir atsakovui R. K., 2015 m. spalio 9 d. akto Nr. 32ŽN-60-(14.32.73), kopijos matyti, kad ieškovų ir R. ir R. K. faktiškai naudojamų žemės sklypų ribos sutampa su tvoromis (elektroninės bylos 1 t., b. l. 30-32).
NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 32SK-434-(14.32.110) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 54) bei kadastrinių matavimų bylos (elektroninės bylos 1 t., b. l. 42-52), 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 53), 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 32SU-75 (elektroninės bylos 1 t., b. l. 55-58) kopijos įrodo, kad atsakovės NŽT Jurbarko skyrius 2015 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą, Nr. 32SK-434-(l4.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis; taip pat 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu, Nr. 32VĮ-746-(14.32.2.), buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutartimi su atsakovu R. K. buvo sudaryta Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. P. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 32SU-75, kuria šiam atsakovui parduotas žemės sklypas, turintis 0,1763 ha ploto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini).
Iš NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. rašto, Nr. 1SS-3056-(l0.5) kopijos matyti, kad matininkas G. S. atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, galimai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32 punkto reikalavimus, t. y. į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimą nekvietė gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į Valstybinę koordinačių sistemą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 33-36).
Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko Skyriaus darbuotojai, dalyvaujant ieškovei D. U. ir atsakovams R. ir R. K., 2016 m. balandžio 27 d. akto Nr. 32ŽN-9-(14.32.73) kopijos matyti, kad ieškovų žemės sklypas naudojamas ne pagal ribą, įteisintą planuose ir NTR įbraižytą planą, tai yra sklypo riba, pažymėta riboženkliais Nr. 3 ir Nr. 4 (gretimo R. ir R. K. sklypo riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 2) nesutampa su faktiniu naudojimu – su tvora, kurios svetimo sklypo užimamas plotas sudaro 20,26 m² (0,0020 ha) – plotis 0,45 m nuo gatvės, ilgis ribos 53,31 m, plotis sklypo gale 0,31 m (elektroninės bylos 1 t., b. l. 24-26).
Iš NŽT Jurbarko skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. rašto, Nr. 32SS-8-(l4.32.45.) kopijos matyti, kad ieškovai įspėjami, jog iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m tvoros, patenkančios į atsakovų R. ir R. K. žemės sklypą, bus patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį (elektroninės bylos 1 t., b. l. 21-23).
Iš NŽT 2016 m. birželio 2 d. rašto, Nr. ISD-1719-(10.2) bei NŽT nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. balandžio 29 d. protokolų išrašų kopijų matyti, kad matininko G. S. veiklą 2016 m. balandžio 29 d. vertino NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, kuri nustatė, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – tai yra atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo, kadastrinius matavimus, padarė kadastrinių matavimų veiklos pažeidimų. Matininkas G. S. įpareigotas užbaigti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, jei šio sklypo savininkas sutiktų su tolimesnių minėto žemės sklypo kadastrinių darbų atlikimu (užbaigimu). Taip pat komisija įpareigojo matininką G. S. ateityje savo veikloje užtikrinti, kad duomenų nustatymas būtų vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka (elektroninės bylos 2 t., b. l. 28; 59-63).
Iš NŽT 2016 m. birželio 22 d. rašto, Nr. 1SS-2004-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ kopijos matyti, kad į R. ir R. K. žemės sklypo ribų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimą nebuvo kviečiami gretimo ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai, taip pažeidžiant Nuostatų 32 punkto reikalavimus. Rašte taip pat konstatuojama, jog palyginus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančią informaciją su 2016 m. spalio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytais rezultatais, nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra perlinktos pietryčių kryptimi apie 0,60 m, atkreiptas dėmesys, kad NŽT Jurbarko skyrius buvo informuotas apie šio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Padaryta išvada, kad matininkas G. S. R. ir R. K. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi ieškovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Rašte taip pat nurodoma, kad matininko G. S. veiklą vertino NŽT nuolatinė komisija kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti, kuri nustatė, kad matininkas G. S., atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatų 32 punkto 36.3.6 papunkčio reikalavimus bei žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini) šiaurinę ribą paženklino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba turėjo būti nustatyta vadovaujantis 1994 metais parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane esančia informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir NŽT Jurbarko skyriaus vedėjas priėmė nepagrįstą sprendimą. Skyriaus vedėjui pavesta organizuoti suinteresuotų asmenų (žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkų, matininko G. S. susirinkimą ir siūlyti atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo ribas patikslinti administracine tvarka, o atsisakius tai daryti, siūlyti ieškovams kreiptis į teismą dėl R. ir R. K. žemės sklypo kadastro duomenų ir sprendimo panaikinimo. Rašte akcentuojama, kad prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies užėmimo skyrius turėjo įvertinti Patikrinimo rezultatus, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane, atlikus kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, atlikus kadastrinius matavimus, esančią informaciją, o nesivadovauti vien tik Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daryta išvada, kad skyriaus akte ir rašte nurodyti sprendimai dėl užimtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies yra nepagrįsti. Skyriaus vedėjui pavesta pakartotinai atlikti žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikslinti raštą (elektroninės bylos 2 t., b. l. 5-9).
Iš NŽT Jurbarko skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo, kurį atliko skyriaus darbuotojai, dalyvaujant ieškovei D. U., 2016 m. liepos 14 d. akto kopijos matyti, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. atlikto žemės sklypo patikrinimo faktinis ir juridinis naudojimas nepasikeitęs (elektroninės bylos 2 t., b. l. 19-23).
Iš NŽT Jurbarko skyriaus 2016 m. liepos 19 d. rašto Nr. 32SD-2857-(14.32.104.) “Dėl žemės naudojimosi patikros rezultatų” kopijos matyti, kad ginčo šalims siūlyta susitarti dėl bendros žemės sklypų ribos arba kreiptis į teismą; fizinės klūties – tvoros pašalinimo termino sustabdytas iki bus nustatyta bendra žemės sklypų riba (elektroninės bylos 2 t., b. l. 3-4).
Iš liudytojo G. P. pateiktų duomenų matyti NŽT aktuali informacija „Dėl nesąryšių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą“, ginčo situacijos, apie kurią liudijo G. P., schema, šalių žemės sklypų planai, žemėlapis, patikrinimo vietoje 2015 m. nuotraukos ir matavimų duomenys, atsakovų sklypo 1996 m. ir 2015 m. aktualūs fragmentai (elektroninės bylos 2 t., b. l. 32-41).
Teisme 2018 m. birželio 21 d. gautas Lietuvos Respublikos eksperto V. Š. 2018 m. birželio 21 d. teismo ekspertizės aktas, Nr. 113, kuriame pateikti atsakymai į šalių klausimus. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad:
1) žemės sklypų plotai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo skirti naudojimui iki šių žemės sklypų valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo yra tokie: (duomenys neskelbtini) buvo - 0,15 ha (I tomas 48 psl.); (duomenys neskelbtini) buvo - 0,1723 ha. Žemės sklypai buvo suformuoti atliekant šių sklypų kadastrinius matavimus LKS- 94 koordinačių sistemoje yra tokių pačių plotų kaip kad ir nustatytų šios ekspertizės metu, t. y.: (duomenys neskelbtini) - 0,1763 ha; (duomenys neskelbtini) - 0,1723 ha;
2) žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribų ilgiai buvo nustatyti jų kadastrinių matavimų atlikimo metu tokie: 1-5 - suderinta šiaurinė žemės sklypo riba su Z. B. (54.27 m); 1-2-3(32.27 m); pietinės ribos ilgis yra (53,31 m); vakarinės 31,72 m. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 1723 m² (1 t., b. l. 138). Žemės sklypų ribų ilgiai yra nustatyti šiuo metu yra tokie: (duomenys neskelbtini): šiaurinė (54.27 m); rytinė (32.27 m); pietinė (53,31 m); vakarinė (31,72 m.). (duomenys neskelbtini) šiaurinė (53,31 m); pietinė (28.61 m); vakarinė (52.70 m); šiaurinė (33.32 m) (teismo ekspertizės aktas Nr. 113, ketvirtas paveikslėlis);
3) žemės sklypų esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1994 metais vietinėje koordinačių sistemoje UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. birželio 29 d. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 56), koordinatės šiuo metu įregistruotos VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atliko matininkas G. S. 2015 metais LKS-9ŠĮ koordinačių sistemoje. Kadastro duomenų nustatymo data: 2015-06-29. Žemės sklypo koordinatės šiuo metu įregistruotos VĮ Registrų centre kadastro žemėlapyje yra: (duomenys neskelbtini);
4) matininkas G. S., 2015 metais atlikdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio: (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko nepakviesdamas gretimų žemės sklypų savininkų ir tuo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-90-876/2018, pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534, 32 punktus bei nefiksuojant pastatytos tvoros;
5) faktiškai natūroje esančios žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centre įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates. Tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (nematuojant matininkui);
6) pagal VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje įregistruotas žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), koordinates sulyginus su natūroje esančiomis šių žemės sklypų ribomis ir koordinatėmis, minėti žemės sklypai nėra „pasislinkę“ kito gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra žemės sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), iš dalies nedengia žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris savo ruožtu iš dalies nedengia žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini);
7) Ar yra išlikę valstybiniai geodezinio pagrindo punktai, kurie yra įtraukti į Nacionalinės žemės tarnybos katalogus, nėra galimybės nustatyti, kadangi tie punktai atliktuose matavimuose nėra nurodyti. Šiuo metu negalima patikrinti aukščiau nurodytų žemės sklypų atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyti šių žemės sklypų koordinates, kadangi tie punktai atliktuose matavimuose nėra nurodyti;
8) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje, riboženklio Nr. 3 koordinačių (duomenys neskelbtini) reikšmės X ir Y valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, atliekant matavimus buvo panaudotas naujesnis ir tikslesnis prietaisas. Matavimai buvo atlikti su GPS instrumentu Trimble R8s Nr. P/N 97080-74 ir tikslesniu matavimo metodu. Riboženklio Nr. 3 (antras paveikslėlis) koordinačių (duomenys neskelbtini) reikšmės X ir Y valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 yra: (duomenys neskelbtini) (ketvirtas paveikslėlis);
9) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje riboženklio Nr. 4 koordinačių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)reikšmės X ir Y valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 atliekant matavimus buvo panaudotas naujesnis ir tikslesnis prietaisas. Matavimai buvo atlikti su GPS instrumentu Trimble R8s Nr. P/N 97080-74 ir tikslesniu matavimo metodu. Riboženklio Nr. 4 (antras paveikslėlis) koordinačių (duomenys neskelbtini) reikšmės X ir Y valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 yra: (duomenys neskelbtini) (ketvirtas paveikslėlis);
10) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto kadastriniais matavimais vietinėje koordinačių sistemoje, riboženklių Nr. 3 ir Nr. 4 (antras paveikslėlis) koordinačių X ir Y reikšmės valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 nėra tapačios šioms reikšmėms (riboženklio Nr. 3 vieta) (duomenys neskelbtini) (riboženklio Nr. 4 vieta) (duomenys neskelbtini). Skiriasi tokiais atstumais: riboženklio Nr. 3 vieta 0.44 m ir riboženklio Nr. 4 vieta 0.40 m (ketvirtas paveikslėlis);
11) pagal perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buv. Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu, Nr. 1 (Žin., 1996, Nr. 11-302), 1 punkto nuostatas nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudojama geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Pagal anksčiau minėtos tvarkos 11 punkto nuostatas visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu nebuvo atlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka buvo leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje. Ar 1998 m. spalio 14 d. atliekant sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus vietovėje jau veikė LKS-94 geodezinio pagrindo punktai nėra galimybės nustatyti, nes neaišku apie kuriuos punktus kalbama;
12) nuo kada įregistruoti ir yra pažymėti žemėlapyje LKS-94 geodezinio pagrindo punktai, nuo kurių buvo atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai nėra galimybės nustatyti, nes kokie punktai buvo naudojami nenurodyti;
13) Ar 1998 m. spalio 14 d. atliekant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus buvo naudojami vietiniais (savivaldybės) geodeziniai punktai nesusieti su valstybine koordinačių sistema LKS-94 ir ar naudotų vietinių geodezinių punktų tinklo projektas buvo suderintas su Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamentu ir ar šis vietinis geodezinių punktų tinklas įjungtas (susietas) į LKS-94 koordinačių sistema nėra galimybės nustatyti, nes kokie punktai buvo naudojami nenurodyti;
14) Ar 1998 m. spalio 14 d. atliekant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus veikiantys LKS-94 geodezinio pagrindo punktai buvo pakankami 1998 m. spalio 14 d. nustatyti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje nėra galimybės nustatyti, nes kokie punktai buvo naudojami nenurodyti;
15) yra galimybė vadovaujantis valstybinio geodezinio pagrindo punktais LKS-94 nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (ribos, riboženkliai);
16) 1998 m. spalio 14 d. atliekant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos turėjo ir galėjo būti nustatomos LKS-94, valstybinėje koordinačių sistemoje;
17) kokios vadovaujantis valstybinio geodezinio pagrindo punktais LKS-94 yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų koordinatės LKS-94, valstybinėje koordinačių sistemoje ir koks yra šio žemės sklypo plotas tokiu būdu nebuvo nustatinėjama;
18) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienas kito nedengia;
19) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą. Bendros sklypų ribos koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 4 t., b. l. 163-186).
Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai K. gyvena kaimynystėje maždaug nuo 1990 metų. Ieškovų ir atsakovų K. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai turi vieną bendrą ribą. 2015 m. atsakovams K. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu buvo suformuotas žemės sklypas bei 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos buvo nustatytus atlikus geodezinius matavimus. Pagal atliktus matavimus buvo nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų K. bendra žemės sklypo riba nesutampa su ieškovų pastatytos tvoros riba. Atsižvelgiant į tai, ieškovai nesutinka su atliktais matavimais, nes jų nuomone jie yra neteisingi, atlikti neteisėtai, jiems nedalyvaujant. Tuo tarpu atsakovai K. nurodo, kad sklypo ribos nustatytos teisingai, tačiau ieškovų tvora yra pastatya jų žemės sklypo teritorijoje, todėl reikalauja, kad tvora būtų patraukta iš jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė keturis savarankiškus reikalavimus: 1) panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą; 2) panaikinti G. S. individualios matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą 0,1763 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų bylą; 3) panaikinti NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą; 4) pripažinti negaliojančia bei panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.
Pirmiausia spręstinas klausimas dėl kadastro duomenų bylos panaikinimo, nes remiantis matininko G. S. parengta byla buvo priimti kiti prašomi panaikinti sprendimai. Tad, nustačius šio dokumento teisėtumą, bus galimybė spręsti dėl kitų sprendimų teisėtumo
Dėl kadastro duomenų bylos panaikinimo
Ieškovai šį reikalavimai grindžia tuo, kad atsakovo G. S. įmonė klaidingai atliko atsakovams Kleinams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), matavimus. Matininkas G. S. atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, pažeidė reikalavimus, t. y. į žemės sklypo ribų ženklinimą nekvietė gretimo žemės sklypo savininko bei žemės sklypo šiaurinę ribą paženklino vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančia informacija, kuri yra nenaudotina dėl žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų), kadangi žemės sklypo ribų koordinatės Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje yra transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į Valstybinę koordinačių sistemą.
Šios bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – Įstatymas), Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2012 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012 aiškindamas nagrinėjamus teisiniu santykius nurodo, kad Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Kadastro nuostatų 32.1 punkte, įtvirtinta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Pagal kadastro nuostatų 32.1.1 punktą kviestiniai asmenys yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pagal 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, ir jos privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės, taip pat patvirtinama aplinkybė, kad ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro duomenys yra nustatomi, dalyvavo gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-359/2014).
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovai D. U. ir A. U. 1998 m. spalio 6 d. įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 18-19). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad įrašas apie jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą galioja nuo 2011 m. rugpjūčio 19 d. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 16-17). Be to, ieškovai ir atsakovai Kleiniai patvirtino, jog kaimynystėje gyvena daug metų, vieni kitus pažįsta, tad žinojo apie kaimyninio sklypo savininkus. Tad akivaizdu, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus neturėjo kilti neaiškumo dėl kaimyninio sklypo savininkų asmenybės, bei šie duomenys turėjo būti naudojami atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus.
Taisyklių 25 punkte yra įtvirtintas reikalavimas žemės sklypo ribas vietovėje pažymėti, dalyvaujant gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, o 27 punkte nustatyta šiuos asmenis kviesti dalyvauti paženklinant ribas, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo datos juos išsiunčiant registruotu laišku. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kvietimas ieškovams nebuvo išsiųstas, kaip gretimo sklypo savininkams. Atsakovo žemės sklypas buvo paženklintas, nepakvietus gretimo sklypo savininkų – ieškovų, ir teismų praktikoje laikoma, jog jau vien ši aplinkybė patvirtina tai, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 25 ir 27 punktų reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, laikoma kad ginčijamas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas neatitinka Taisyklių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015).
Atitinkamai būtina atsižvelgti į tai, kad iš akto akivaizdžiai matosi, jog matavimuose nedalyvavo gretimo sklypo savininkai (elektroninės bylos 1 t., b. l. 49), atitinkamai nėra duomenų apie jų kvietimą. Tačiau šie matininko padaryti pažeidimai nebuvo pastebėti Nacionalinės žemės tarnybos specialistų, nes jie patvirtino žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, nurodydama, kad „žemės sklypo ribos ir jų pagrindų parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus“ (elektroninės bylos 1 t., b. l. 50). Atvirkščiai jie buvo patvirtinti kaip tinkami ir jų pagrindų buvo formuojamas tolimesnis žemės pirkimo procesas. Akivaizdu, jog matininkas atlikdamas matavimus matė, jog nustatyta žemės riba neatitinka su faktiškai naudojama žemės sklypo riba, nes turėjo matyti, jog sklypo ribą žyminti tvora stovi ne ant žemės sklypo ribos. Privalėjo suprasti, jog tokie atitinkamai gali sukelti ginčų, todėl privalėjo imtis visų priemonių apie esamą situaciją informuoti interesą turinčius asmenis. Tačiau tai nebuvo padaryta ne tik pačio matininko, tačiau šie padaryti pažeidimai nebuvo nustatyti ir Nacionalinės žemės tarnybos. Tokiu būdu iš šalių buvo atimta galimybė spręsti nesklandumus taikiai, išvengiant brangių teisminių procesų, nes šalys apie neatitikimus sužinojo tik tuo metu, kai jau buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Šios aplinkybės parodo, kad ieškovų argumentai dėl jų pažeistų teisų atliekant kadastrinius matavimus yra pagrįsti.
Tačiau teismas negali sutikti su ieškovų argumentu, jog kadastriniai matavimai yra neteisėti, nes juos atlikus nustatytas žemės sklypų persidengimas. Nors formaliai atliekant matininko G. S. kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai, tačiau proceso metu nebuvo nuginčytas šių matavimo metu nustatytų ribų teisingumas. Iš byloje esančių atliktų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad namų valdos žemės sklypo ribų plane ribos tarp ieškovų ir atsakovų esančio sklypo pažymėti 1 ir 2 taškais. Šių taškų koordinatės nurodomos 1 – (duomenys neskelbtini), 2 – (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 59-60). Teismo proceso metu buvo atlikta žemėtvarkos ekspertizė (elektroninės bylos 4 t., b. l. 163-186). Šios ekspertizės metu buvo atlikti ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai, kurių metu nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą ir šios bendros skl??ų ribos k??rdinatės LKS 94 valstybinėje k??rdinačių sistemoj? ?r?: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos 4 t., b. l. 186). Matininkas G. S. viso proceso metu teigė, jog ginčo žemės sklypai vienas kito nedengia, tai nurodė ir atlikdamas matavimus. Tokias matininko išvadas patvirtino byloje atlikta ekspertizė, kurioje ekspertas nurodė, kad žemės sklypai vienas kito nedengia (elektroninės bylos 4 t., b. l. 186). Taip pat eksperto išvadoje nurodoma, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centre įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (elektroninės bylos 4 t., b. l. 182). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog išvadą, kad tvora buvo pastatyta savavališkai patvirtino ir pats ieškovas A. U., kuris posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, jog tvorą statė pats, jos statyme nedalyvavo matininkai, jos ribos buvo matuojamas tiesiog metru nuo kaimyno tvoros. (2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 sek. – 25 min. 00 sek.). Akivaizdu, kad ieškovas neturėdamas specialių žinių dėl sklypo ribų nustatymo, statydamas tvorą tik pačiam matuojant sklypo ribas, galėjo jas išmatuoti ir nustatyti neteisingai.
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas neturi pagrindo abejoti eksperto nurodytomis išvadomis, kurios patvirtino anksčiau atliktų kadastrinių matavimų teisingumą. Ši eksperto išvada nebuvo paneigta kitais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo abejoti jos teisingumu.
Kaip matyti, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, tačiau teismas priimdamas sprendimą privalo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Šiuo atveju teismui formaliai vertinant padarytus pažeidimus bei panaikinant kadastrinių matavimų bylą, šalys bus sugrąžintos į pirminę padėtį, tačiau tokia situacija neišspręs esančio ginčo, o atvirkščiai šalys ir toliau turės spręsti ginčus įvairiose instancijose. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad matininko atliktų kadastrinių matavimų teisingumas buvo patikrintas byloje atlikta eksperto išvada, atsižvelgiant į protingumo kriterijų darytina išvada, kad šioje stadijoje netikslinga naikinti prašomus kadastrinius matavimus, nes pradėjus jau atliktą procedūrą, galutinis rezultatas bus tas pats ir šalys vėl turės pradėti ginčo sprendimo procedūrą.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Nagrinėjamoje byloje atlikta eksperto išvada patvirtino, jog ginčo žemės sklypų ribos yra aiškios, sklypai vienas kito nedengia. Teismas sutinka su ieškovų argumentu, jog jie nedalyvavo sudarant atsakovų sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir jame nepasirašė. Jie teisingai aiškina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tačiau teismų praktikoje aiškinama, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo – parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Pagal Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktą, jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku raštu neinformuoja apie neatvykimo priežastį arba gretimų žemės sklypų adresais kvietimai nebuvo įteikti, todėl šie asmenys nedalyvauja paženklinant žemės sklypo ribas, darbai tęsiami be kviestinių asmenų. Taip pat Nuostatuose nurodyta, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų. Taigi, asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo – parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamu atveju nustatant atsakovų žemės sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose ir kt. pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose, šių matavimų teisingumas buvo patvirtintas proceso metu atlikta ekspertizės išvada, teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovai nedalyvavo nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo besąlygiškai naikinti priimtus sprendimus, nes toks sprendimas neišspręstų šalių ginčo.
Ieškovai nurodė, kad NŽT Jurbarko raštai Nr. 32S-8-(14.32.45), 32ŽN-9-(14.32.73), patvirtina faktą, jog sklypų ribos atitinka esančias tvoras, bei ieškovai teigia, kad patraukus tvorą pagal prašomą ribą, jų valdomas žemės sklypas sumažės, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Kaip buvo nurodyta, byloje esanti eksperto išvada patvirtina, jog sklypų ribos yra aiškios, sklypai nepersidengia, sklypų plotai atitinka VĮ Registrų centre įregistruotus plotus. Šios išvados nepaneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvados teisingumu.
Dėl kitų ieškovų pareikštų reikalavimų
Teismui konstatavus, jog nėra absoliutaus pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą panaikinti G. S. individualios įmonės matininko G. S. kadastro duomenų bylą, dėl ieškovų reikalavimo panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 32SK-434-(14.32.110), kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, kurie buvo nustatyti G. S. individualios įmonės matininko G. S. pagal 2015 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis, teismas konstatuoja, kad ginčo situacijoje, nėra jokio pagrindo manyti, kad priimant skundžiamą atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus sprendimą buvo pažeisti konkrečių subjektų teisėti interesai į ginčo žemės sklypą arba, kad ginčo žemės sklypas buvo suteiktas neturintiems teisės jį gauti asmenims.
Iš NŽT 2015 m. lapkričio 9 d. rašto matyti, kad NŽT Jurbarko skyrius 2015 m. liepos 2 d. patikrinęs matininko G. S. parengtą žemės sklypo planą, jį 2015 m. liepos 3 d. suderino. Skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (elektroninės bylos 1 t., b. l. 33-36).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. vietinėje koordinačių sistemoje, o atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2015 m. valstybinėje (šiuo metu galiojančioje) koordinačių sistemoje.
Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovams buvo siūlyta taip pat atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal valstybinę koordinačių sistemą, kas galimai padėtų išspręsti ginčą tarp šalių dėl žemės sklypų ribos neatitikimo, tačiau ieškovai šia teise nepasinaudojo, nors įstatymas numato, kad nustatyti žemės sklypų ribų nesutapimai, kai koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir vėliau transformuojant į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti patikslintos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.
Atliekant žemės sklypų ribų tikslinimą, padaryta išvada, kad sklypų kadastriniai matavimai yra tokių pačių plotų kaip, kad ir nustatytų šios ekspertizės metu, t. y.: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) - 0,1763 ha; o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) - 0,1723 ha. Taigi, nei ieškovų, nei atsakovų R. ir R. K. žemės sklypo dydis (plotai) po ekspertizės atlikimo nesikeitė (elektroninės bylos 4 t., b. l. 163-186).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, kad naikinti NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimą, kuriuo buvo suformuotas 0,1763 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl ieškovų reikalavimo panaikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-412-442/2018).
Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato, kad valstybinė žemė kitų asmenų nuosavybėn perleidžiama tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas viešosios teisės principas reikalauja, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Teismas pažymi, kad NŽT teisę priimti sprendimą ir parduoti kitos paskirties žemės sklypą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas, Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.1.3 punktas.
Teismas negali sutikti su ieškovų argumentais, kad atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo atsakovui R. K. turi būti naikintinas todėl, kad neva matininkas G. S. klaidingai atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir atsirado neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovų K. žemės sklypų ribos. Pastebėtina, kad tai ką nurodo ieškovai ieškinyje prieštarauja valstybinės žemės pardavimo esmei.
Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centre įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, šie sklypai nedengia vienas kito, jų plotai nepakito. Nustatytos sklypų ribos ir plotai nepažeidžia nei vienos iš šalių nuosavybės teisių, todėl teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie turėtų esminės įtakos skundžiamo įsakymo priėmimui, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti atsakovui R. K. 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
Ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančia bei panaikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui R. K. buvo parduotas 0,1763 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją, teismas laiku nepagrįstu ir atmestinu.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi, sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015).
Iš nustatytų byloje aplinkybių, teismas daro išvadą, kad atsakovai R. ir R. K. turėjo teisę įsigyti naudojamą 0,1763 ha ploto žemės sklypą NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2015 rugpjūčio 20 d. įsakymo pagrindu. Teismas nenustatė absoliučių pagrindų naikinti 2015 m. rugpjūčio 24 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notarine tvarka. Pažymėtina, kad ieškovai iš esmės ginčijo tik žemės sklypo ribų koordinates, o teismui konstatavus, kad šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros pažeidimai neturėjo esminės įtakos skundžiamų sprendimų priėmimui, darytina išvada, kad sutartis sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų, keliamų tokiems sandoriams sudaryti.
Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, jog dėl atsakovų NŽT ar G. S. individualios įmonės nurodytų procedūrinių pažeidimų buvo priimti nepagrįsti sprendimai ar sudaryta niekinė pirkimo – pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo naikinti atsakovės NŽT Jurbarko skyriaus 2015 m. liepos 3 d. sprendimo ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo bei G. S. individualios įmonės parengtą kadastro duomenų bylą bei pripažinti negaliojančia 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį bei taikyti restituciją.
Dėl senaties termino
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą nurodydami, kad apie tvoros pastatymą šalims turėjo būti žinoma jau 1998 metais, kai ieškovai nuosavybės teise įsigijo jų valdomą žemės sklypą, kuris buvo aptvertas tvora. Teismas laiko, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas, nes atsakovai K. žemės sklypą įgijo tik 2016 metais, sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 m. Akivaizdu, kad iki šių matavimų atlikimo nei ieškovams, nei atsakovams nebuvo žinomos tikslios sklypo ribos, tad jie negalėjo žinoti apie pažeistą nuosavybės teisę.
Dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų
Atsakovai R. K. ir R. K. prašo: 1) nustatyti, kad ieškovų žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)bei ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti ieškovus savo lėšomis išmontuoti jiems priklausančią tvorą, esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, o šio reikalavimo neįvykdžius leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą, įpareigojant ieškovus atlyginti atsakovams dėl tvoros išmontavimo patirtas išlaidas.
Ieškovas A. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar 1991 metais nuo gretimai gyvenančių kaimynų B. aptvertos tvoros, jis su metru pasimatavo savo sklypo ribas ir pats apsitvėrė tvorą. Teigia, kad jokių ginčų niekada nekilo. Pažymėjo, kad pirmiausia pasistatė tvorą, o tik vėliau įsigijo šį žemės sklypą savo nuosavybės teise. Patvirtino, kad jų sklypo kadastriniai matavimai buvo nustatyti vietinėje koordinačių sistemoje 1994 m. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė D. U. (2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 15 sek. – 25 min. 00 sek.).
Ekspertizės akte padaryta išvada patvirtina, kad ieškovų žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai atlikti 1994 metais vietinėje koordinačių sistemoje. Nustatyta, jog 1998 m. spalio 14 d. atliekant ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos turėjo ir galėjo būti nustatomos LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje, tačiau iš bylos duomenų nustatytina, kad ieškovai naujų kadastrinių matavimų atitinkančių šiuo metu galiojančią valstybinę koordinačių sistemą atlikti nepageidavo, ko pasekoje atsakovams K. atlikus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, atsirado nesutapimų dėl žemės sklypų ribos.
Ekspertizės akte aiškiai nustatyta, kad ieškovų žemės sklypas ir atsakovų Kleinių žemės sklypas turi bendrą ribą. Bendros sklypų ribos koordinatės LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje yra: 6104187,64/418209,46 ir 6104201,72/418260,88. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovų ir atsakovų Kleinių žemės sklypų kadastriniais matavimais buvo nustatyta teisėta žemės sklypų riba, ji nepažeidžia nei ieškovų, nei atsakovų Kleinių teisių ir teisėtų interesų bei civilinių santykių stabilumo.
Atsižvelgiant į byloje nenuginčytiniai nustatytas aplinkybes ir žemės sklypų ribų koordinates, atsakovų reikalavimas nustatyti, kad ieškovų žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra: ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tenkintinas visiškai.
Ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad faktiškai natūroje esančios žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos ir koordinatės atitinka VĮ Registrų centre įregistruotas šių žemės sklypų ribas ir koordinates, tačiau neatitinka ginčytinos tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai (nematuojant matininkui).
Teismas pažymi, kad prieš statant tvoras buvo ir yra būtina nustatyti jų vietos padėtį. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta ir netiksliai pastatyta ieškovų tvora nėra registruota kaip statinys. Pažymėtina, kad tvoros statomos pagal suderintas ir matininko matuotas ribas, o ne nuo esamos kaimyno tvoros, kaip šiuo atveju buvo padaryta. Teismų praktikoje nurodyta, kad faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemė sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
CK 3.47 straipsnyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Atsakovai Kleiniai neginčija ieškovų nuosavybės teisės, tik nurodo, jog jie įgyvendindami savo nuosavybės teisę į žemę, pažeidžia jų teises.
Tai, kad ieškovų tvora yra už jų žemės sklypo ribų ir ieškovai buvo įpareigoti ją nugriauti, konstatuota jau 2016 m. balandžio 29 d. NŽT Jurbarko skyriaus rašte, kuriame nurodoma, kad ieškovai įspėjami, jog iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nenusikėlę į savo sklypo pusę 0,60 m tvoros, patenkančios į atsakovų R. ir R. K. žemės sklypą, bus patraukti administracinėn atsakomybėn (elektroninės bylos 1 t., b. l. 21-23). Tai, kad neatitinka ieškovų tvoros vieta, kuri pastatyta savavališkai, patvirtina ir 2018 m. birželio 21 d. atliktas ekspertizės aktas. Teismas konstatuoja, kad ekspertizės aktas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo ir nėra nuginčytas teisme, todėl turi svarbią juridinę reikšmę tiriant įrodymus byloje.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovų reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovus savo lėšomis išmontuoti jiems priklausančią tvorą, esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, o šio reikalavimo neįvykdžius leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą, įpareigojant ieškovus atlyginti atsakovams dėl tvoros išmontavimo patirtas išlaidas, laikytinas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų D. U. ir A. U. ieškinys atmestinas, o atsakovų priešieškinys yra tenkintinas visiškai, atsakovų R. K. ir R. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovų (elektroninės bylos 2 t., b. l. 66-69; 119; 122-126; 163-164; 165-167; 3 t. b. l. 42-43; 99-102).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos yra 15,26 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys yra atmestinas, o atsakovų priešieškinys yra tenkintinas visiškai, procesinių dokumentų išlaidos priteistinos iš ieškovų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovų D. U. ir A. U. ieškinį dėl sprendimo, įsakymo, kadastrinių matavimų bylos, pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo atmesti, atsakovų R. K. ir R. K. priešieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad ieškovų A. U. ir D. U. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane (sutarties Nr. P94/98-0236 priedas) pažymėta taškais 3-4 ir atsakovų R. K. ir R. K., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba sklypo plane pažymėta taškais 1-2 yra bendra žemės sklypų riba, kurios koordinatės yra:
- ieškovų žemės sklypo riboženklio Nr. 4 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);
- ieškovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 3 ir atsakovų žemės sklypo, riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti ieškovus A. U. ir D. U. savo lėšomis per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti jiems priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt., esančią atsakovų R. K. ir R. K. žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Ieškovams A. U. ir D. U. per nurodytą terminą šio teismo sprendimo neįvykdžius visiškai ar iš dalies, ar įvykdžius netinkamai leisti atsakovams R. K. ir R. K. ieškovų sąskaita išmontuoti ieškovams priklausančią tvorą (įskaitant ją laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt., esančią atsakovų žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kuri į šio sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą riboženkliais 1-2 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovus A. U. ir D. U., atlyginti atsakovams R. K. ir R. K. dėl tvoros (įskaitant ją laikančiųjų bei su ja susijusių konstrukcijų, stulpų, pamatų ir kt.) išmontavimo patirtas išlaidas.
Priteisti iš ieškovų A. U. ir D. U. atsakovams R. K. ir R. K. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 379 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus) už žyminio mokesčio sumokėjimą teikiant apeliacinius skundus ir priešieškinį bei 5240 Eur (penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) už advokatų pagalbą.
Priteisti iš ieškovų A. U. ir D. U. 15,26 Eur (penkiolika eurų dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.