Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-1427-723/2011

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-14
Bylos Nr.: 2-1427-723/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01022-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: G. G.
Trečiasis asmuo: J. A.
Atsakovas: IĮ „S.“

Civilinė byla Nr. 2-1427-723/2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01022-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 35.5; 44.1; 44.2; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.2; 114.9.3.1; 116.4.

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant ieškovui G. G., jo atstovei adv.pad. E. V.,atsakovo atstovams R. J., adv. Ž.Šlyžiūtei,nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. A.,,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui IĮ „S.“, trečiajam asmeniui J. A. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2010 m. lapkričio mėn. pradžioje jis su automobiliu VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, nuvažiavo į atsakovo IĮ „S.“ automobilių servisą (savininkas - R. J.), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., atlikti automobilio kėbulo dažymo darbų. Priimant automobilį serviso darbuotojas atsisakė išduoti automobilio priėmimo-perdavimo aktą, motyvuodamas tuo, kad nėra automobilių serviso šeimininko, tačiau nurodė, jog tai netrukdo palikti automobilį šiame servise ir atlikti automobilio kėbulo dažymo darbus. Ieškovas nusprendė palikti šiame automobilių servise ir paprašė, kad būtų atlikti automobilio kėbulo dažymo darbai. Maždaug po 7 kalendorinių dienų ieškovui paskambino automobilių serviso savininkas R. J. ir pasakė, kad automobilis jau nudažytas, nurodė atliktų darbų kainą ir pasakė, kad automobilį jau galima pasiimti. Nuvykus į automobilių servisą savo automobilį rado stovintį serviso kieme. Nuėjo į serviso patalpas, sumokėjo už atliktus dažymo darbus, pasiėmė automobilio raktus ir ketino vykti namo. Užvedus automobilį pasigirdo garsus metalo „kalimas/stuksenimas“', variklis dirbo netolygiai. Ieškovas nedelsdamas užgesino automobilio variklį ir išlipęs pradėjau jį nuodugniai apžiūrinėti. Po automobiliu pastebėjo juodą tepalų dėmę, todėl nuėjo pas serviso savininką ir pasakė, kad sugadintas automobilio variklis. Tuomet serviso savininkas pasiūlė atvažiuoti kitą dieną ir viską išsiaiškinti, po to kai jis paskambins ir praneš apie gedimą. Kitą dieną, nesulaukęs automobilių serviso savininko skambučio, ieškovas nuvažiavo į servisą, bet savo automobilio ten nerado. Ieškovas nedelsiant nuvyko į jam nurodytą kitą servisą, ten sutiko IĮ „S.“ savininką ir kito serviso darbuotoją. IĮ „S.“ savininkas R. J. žadėjo sugadintą karterį pakeisti nauju ir grąžinti automobilį tokios pačios būklės koks buvo iki atvarymo į jo vadovaujamą automobilių servisą. 2010 m. gruodžio 7 d. ieškovui paskambino R. J. ir pasakė, kad automobilis sutvarkytas ir, kad jį jau gali pasiimti. Atvykus pasiimti automobilio ir jį apžiūrėjus paaiškėjo, kad pakeistas ne variklio tepalų karteris, o visas variklis. Todėl ieškovas iškvietė policiją ir atvykus pareigūnams paaiškino situaciją bei parašė pareiškimą. 2010 m. gruodžio 8 d. iškvietė antstolį R. V. surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją dėl sugadinto turto 2010 m. gruodžio 12 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovadą. Policija 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 57-AT-01319-10 ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė. Dėl priimto policijos nutarimo 2011 m. sausio 10 d. skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą. Prokuratūra 2011 m. sausio 18 d. nutarimu skundą atmetė ir nepanaikino policijos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama, kad bylos medžiagoje nesurinkta jokių faktinių duomenų, jog transporto priemonė (ieškovo automobilis) buvo sugadinta tyčia, tačiau konstatavo, kad automobilis perstatant iš vienos vietos į kitą vietą buvo apgadintas dėl IĮ „S.“ darbuotojų neatsargumo. Taip pat nurodyta, kad IĮ „S.“ po atliktų kėbulo dažymo darbų man automobilį grąžino su variklio defektu, todėl IĮ „S.“ privalanti atlyginti žalą G. G. (ieškovui) civilinės teisenos tvarka. 2011 m. sausio 25 d. ieškovas jam priklausantį automobilį iš IĮ „S.“ serviso su UAB ,,Gintuxservis“ tralu pervežė į UAB „Servista ir Ko“ servisą, kuriame buvo įvertinta automobilio techninė būklė ir nuspręsta pakeisti esamą variklį į naują. Automobilį iš vieno serviso į kitą vežė su tralu, nes automobilis neužsivedė. Po prokuratūros nutarimo 2011 m. vasario 4 d. ieškovas kreipėsi į IĮ „S.“ siūlydamas ne ginčo tvarka išspręsti žalos ir nuostolių atlyginimo klausimą dėl sugadinto automobilio variklio, tačiau iki šios dienos jokio atsakymo iš IĮ „S.“ nesulaukė, todėl kreipėsi į teismą. LR CK 6.263 str. įtvirtinta generalinio delikto taisyklė, pagal kurią pareiga atlyginti žalą tenka subjektui, atsakingam už žalos atsiradimą. Policija ir prokuratūra konstatavo juridinį faktą dėl automobilio variklio defekto, ir IĮ „S.“ įvardino tuo subjektu, kuris privalo atlyginti patirtą žalą ir nuostolius ieškovui. Nors ieškovui konkrečiai nėra žinomas asmuo, kuris sugadino jo automobilio variklį, vadovaujasi LR CK 6.264 str. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio variklio sugadinimo faktas ir subjektas, atsakingas už variklio sugadinimą jau yra nustatytas tiek policijos, tiek prokuratūros, ieškovas, vadovaujantis LR CPK 178 str., 182 str. I d. 5 p., 187 str. pagrindais, nuo įrodinėjimo šiais klausimais atleistinas. Dėl IĮ „S.“ neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė šiuos nuostolius: 1) už antstolio faktinių aplinkybių nustatymo protokolą sumokėjo 423,50 Lt; 2) už automobilio transportavimą iš IĮ „S.“ serviso į UAB „Servista ir Ko“ servisą sumokėjo 157,30 Lt; 3) už automobilio variklį sumokėjo 500 Lt; 4) už automobilio pakeitimo darbus UAB „Servista ir Ko“ servise sumokėjo 1200 Lt; 5) už registruoto laiško išsiuntimą UAB „Greitasis kurjeris“ sumokėjo 6,05 Lt. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu: 1) žyminis mokestis - 67,50 Lt; 2) už automobilio registracijos liudijimo kopijos išdavimą VĮ „Regitra“ sumokėjo 13,10 Lt; 3) už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties vykdymo būtinąsias išlaidas antstolio padėjėjai E. Z. sumokėjo 260 Lt; 4) advokato padėjėjui E. V. sumokėjo 500 Lt. Iš atsakovo IĮ „Spalvinta“ ieškovo naudai priteistina 2280 Lt žalos ir nuostolių atlyginimo už šią sumą mokant 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat visos išlaidos, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovas IĮ „S.“ pateikė atsiliepimą (b.l. 52-58), kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 15 - 21 d. atsakovui vadovaujantis R. J. su šeima atostogavo užsienyje. Grįžus po atostogų į darbą, vienas R. J. pažįstamas J. A. priėjęs padavė raktelius nuo automobilio VW Bora ir informavo, kad iš matymo pažįstamas žmogus prašė perduoti raktelius R. J., kad R. J. suremontuotų automobilį (nudažytų kapotą, bamperį ir sparną). Pažymėtina tai, kad jokių prašymų, pageidavimai, nurodymų J. A. R. J. nei kaip atsakovo vadovas, nei kaip fizinis asmuo, nesuteikė. R. J. įvažiavo su juo į IĮ „S.“ nuomojamas patalpas, ir pradėjo aukščiau paminėtus remonto darbus. Išvarius automobilį, jo buvusioje stovėjimo vietoje bendro naudojimo aikštelėje, tos pačios dienos popietę buvo pastebėta, kad toje vietoje, kur buvo minėtas automobilis, telkšo tepalo bala. R. J. pasiteiravo J. A., ar automobilis, kurio raktelius šis perdavė, buvo atgabentas savo eiga. J. A. patvirtino, kad šis automobilis buvo atgabentas savo eiga. Paskambinus telefonu ieškovui, buvo pranešta, kad darbai atlikti ir automobilį galima pasiimti, taip pat buvo nurodyta už atliktus remonto darbus mokėtina suma, iš viso 600,00 Lt. Ieškovas sugrįžo, bei nurodė, kad automobilio variklis dirba neva ne taip, kai jis dirbo prieš jam paliekant automobilį. Atsižvelgiant į tai, R. J. kartu su ieškovu išėjo į bendro naudojimo teritoriją, kur jis priėjęs prie automobilio užvedė variklį ir jame girdėjosi pašalinis metalo girgždesys. Tuo metu prisiminus tepalo dėmę, pastebėtą paimant automobilį iš aikštelės, R. J. kilo įtarimas, kad tepalas ištekėjo ir jam užvedus automobilį susidarė trintis be tepalo ir šis sugedo. Atidarius kapotą ir patikrinus tepalo lygį variklyje - buvo pastebėta, kad tepalo ten nebėra. Apšvietus apatinę variklio dalį buvo pastebėta skylė karteryje. Ieškovui buvo pasiūlyta susisiekti ryte, kai automobilis bus apžiūrėtas tam skirtoje vietoje (ant duobės ar keltuvo), kurių atsakovo patalpose nėra.J. A. teigimu, ieškovas paprašė R. J. grįžus perduoti automobilio raktelius, informuoti apie darbo apimtis bei paliko kontaktinį telefoną kuriuo prašė paskambinti, kai darbai bus atlikti. Nutaręs, kad reikia automobilį patraukti, atsisėdo į minėtą transporto priemonę ir bandė pastatyti automobilį į niekam netrukdomą aikštelės dalį. Kadangi J. A. vairavimo teisių neturi ir važiavimo įgūdžiai nėra geri, bevažiuodamas išgirdo duslų bamptelėjimą automobilio priekyje, bet į tai nekreipdamas dėmesio pastatė automobilį aikštelės pakraštyje, iš kurios R. J. ir paėmė automobilį grįžęs iš atostogų. J. paprašius pagalbos, R. J. nutarė jam padėti, siekiant geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją su ieškovu. Kitą dieną nuvarius automobilį į šalia esantį servisą pasitvirtino visi vakare apžiūrėti įvykio faktai ir pažįstami serviso darbuotojai pasiūlė vietoj variklio remonto pakeisti jį kitu, kadangi remontas viršytų variklio kainą, kad pakeisti variklį būtų pigiau ir efektyviau, taip pat remontuojant variklį nebūtų garantijų dėl jo tolimesnio eksploatavimo galimybių ir ilgaamžiškumo. Atvažiavęs ieškovas papriekaištavo, kad R. J. dar su juo nesusisiekė, į ką jam buvo atsakyta, kad bus stengiamasi automobilį atiduoti techniškai tvarkingą, neįvardijant tikslių remonto apimčių. Galiausiai buvo prieita išvados, kad automobilį reikia tvarkyti ir tai J. A. padaryti padės R. J., ieškovas tam neprieštaravo. R. J. suderino kito variklio pirkimą ir jo pakeitimą. Kai viskas buvo atlikta, jis paskambino ieškovui, kad šis atsiimtų automobilį. Atvažiavus ieškovui, jam buvo paduoti rakteliai, ir pasakyta, kad automobilis užsiveda, variklis yra nupirktas iš autolaužyno, kad jis yra atitinkantis metus ir techninius duomenis buvusio variklio (autolaužyno savininkas išrašė 700,00 Lt sąskaitą ir davė garantiją automobilio varikliui). Ieškovui atidarius kapotą ir pamačius auto detalių pardavėjo paliktas žymes ant variklio jis pareiškė, kad šito automobilio jau jis nenorįs ir primygtinai pasiūlė R. J. jį nusipirkti. Ieškovui buvo pasiūlyta 1500 Lt, kuriuos R. J. teigė vėliau pats išsireikalausiantis iš J. A.. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovadą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau ikiteisminis tyrimas R. J. atžvilgiu pradėtas nebuvo, o skundas, kuriuo ieškovas skundė atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą - atmestas, kaip nepagrįstas. Darbo inspekcijos pareigūnai nustatė, kad IĮ „S.“ samdomų darbuotojų neturi (įmonėje dirba tik vienintelis jos savininkas – R. J.). Ieškovas, klaidingai manydamas, jog iš matymo pažįstamas asmuo yra serviso darbuotojas, pasielgė visiškai nerūpestingai ir neapdairiai - be jokio rašytinio dokumento (priėmimo-perdavimo akto) patikėjo savo turtą (automobilio raktelius) pašaliniam asmeniui, neįsitikinęs, ar šis asmuo apskritai turi teisę vairuoti transporto priemonę (galiojantį vairuotojo pažymėjimą). Ieškinyje ieškovas nėra įrodęs, kad žala buvo padaryta esant priežastiniam ryšiui tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo perduotas ne atsakovui, ir kad ne dėl atsakovo veiksmų automobiliui buvo padaryta žala (sugadintas variklis), atsakovo neteisėti veiksmai - visiškai neįrodyti. Aplinkybės, jog atsakovas geranoriškai, neatlygintinai, siekdamas išspręsti susidariusią situaciją ir išlaikyti tolimesnius glaudžius santykius su buvusiu klientu, pasisiūlė suremontuoti sugadintą automobilio variklį (pakeisti jį nauju), nėra ir negali būti pagrindas teigti, kad tokie atsakovo veiksmai yra susiję su ieškovui padaryta žala. Ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovas, rengdamasis bylos nagrinėjimui ir bylinėdamasis teisme, patiria išlaidas, kurias sudaro laidos dėl procesinių dokumentų parengimo, ir kitos išlaidos.

Ieškovas pateikė dubliką (b.l. 75-80), nurodė, kad su atsakovo pozicija bei atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais kategoriškai nesutinka.Visų pirma akcentuotina tai, kad automobilio variklis sugadintas, nors ir nesant tyčios, bet dėl neatsargumo (nustatytas juridinis faktas) bendrovės, t.y. IĮ „S.“, kurioje buvo atlikti kėbulo dažymo darbai, teritorijoje. Po atliktų automobilio kėbulo dažymo darbų automobilis ieškovui grąžintas su variklio defektu. Antra, nors priimant automobilį serviso darbuotojas atsisakė išduoti automobilio priėmimo-perdavimo aktą, motyvuodamas tuo, kad nėra automobilių serviso šeimininko, tačiau automobilis IĮ „S.“ buvo paliktas tai suderinus su tuo metu automobilių servise buvusiu (dirbusiu) asmeniu, kurį šiame servise dirbantį ieškovas matė ne pirmą kartą ir, kuris teigė, kad serviso šeimininkas jam davęs nurodymą priimti automobilius ir atlikti visus darbus, susijusius su automobilių paruošimu dažymu. IĮ „S.“ vadovas apie jo servise paliktą automobilį žinojo ir telefoninio pokalbio su ieškovu metu jokių pretenzijų nereiškė.Trečia, ieškovas ne kartą, tą patvirtina ir pats atsakovas, remontavo automobilį IĮ „S.“. Automobilių remonto darbų procese dalyvaudavo ir p. J. A.. Atsakovas nurodydamas, kad IĮ „S.“ dirba tik vienintelis jos savininkas, t.y. R. J., klaidina teismą. Aplinkybė, kad darbo inspekcija, siekiant nustatyti nelegalaus darbo IĮ „S.“ faktą, nenustatė nelegalaus darbo buvimo, nėra pakankamas pagrindas teigti ir tvirtinti, jog p. J. A. IĮ „S.“ teritorijoje veikė be šios įmonės vadovo žinios ir/ar be jo pavedimo. Šiuo atveju, net ir nesant tinkamai įformintų darbinių santykių, IĮ „S.“ atsakomybė kildinama LR CK 6.265 str. 1 d. pagrindu. Esmė ta, kad net ir p. R. J. atostogaujant, IĮ „S.“ darbai vyko nenutrūkstamai toliau, t.y. su jo žinia. Atsakovas ir p. J. A. yra solidarieji skolininkai, ieškovas turi teisę pasirinkti, iš ko reikalauti atlyginti žalą, o teismas turi nagrinėti tik to skolininko, kuriam pateiktas reikalavimas, atsakomybės klausimą. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visus juridinius faktus, galima konstatuoti, kad p. J. A. įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau nekeičiant atsakovo. O tarp atsakovo ir trečiojo asmens spręstini savitarpio santykių klausimai niekaip negali liesti ir/ar įtakoti ieškovo. Ieškovas nesutinka, kad būtų pakeistas atsakovas, todėl pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas teismo posėdyje iš esmės.

Atsakovas pateikė tripliką (b.l. 82-86), kuriame nurodė, kad ieškovas savo automobilį paliko keletai įmonių priklausančioje bendro naudojimo teritorijoje ant važiuojamosios dalies. aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas, yra neįrodytos, prieštarauja LR valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo išvadoms, prieštarauja paties J. A. 2011-06-30 pranešime išdėstytoms aplinkybėms. J. A. ir atsakovą siejo viso labo tik draugiški santykiai, o ne darbo. Atsakovo automobilis buvo pradėtas remontuoti tik tuomet, kuomet R. J. sugrįžo iš atostogų į darbą (R. J. išvykimą atostogauti į Egiptą patvirtina jo pase esanti žyma, pridedama prie tripliko). Ieškovas nepranešė ir neinformavo atsakovo atstovo R. J. apie faktą, jog ketina remontuoti pas atsakovą automobilį, o tuo labiau, jog ketina palikti automobilį pašaliniam šalia serviso sutiktam asmeniui J. A..

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas palaikė ieškinį. Nurodė, kad A. priimdamas automobilį atsisakė išduoti priėmimo-perdavimo aktą. Jis serviso darbuotojas. Ieškovas ne pirmą kartą ten lankėsi, palikdavo automobilį ir raktelius. J. liepdavo palikti automobilį A..Ieškovas ten tris kartus dažė automobilį. Nežino, kas jį sugadino. Nutarimą skaitė. Jis kliudė karterį, bet pakeitė variklį. J. žadėjo, kad sutvarkys, parodė, kad sugadintas karteris ir sakė jį pakeis, suremontuos. Automobilį sutvarkė. Bet kai pakėlė dangtį, pamatė, kad pakeistas ne karteris, o variklis, tą pačią dieną iškvietė antstolį. Mėnesį tvarkė automobilį, jis buvo pas Juršą.2010-12-07 ieškovas pastebėjo, kad pakeistas variklis, nušlifuotais numeriais. Nenorėdamas turėti problemų su teisėsauga, ieškovas iškvietė policiją, patrulis viską užfiksavo. Variklis blogas, J. nepateikė jo įsigijimo dokumentų, transporto vagysčių skyriuje pasakė, kad su tokiu varikliu bus problemų. Be įsigijimo dokumentų registruoti negalima. Variklis yra pas ieškovą, J. gali bet kada jį atsiimti. Tegul sumoka 2000 Lt už variklį. Automobilio pervežimas kainavo, pakeitimas, pirkimas. 130 Lt už sankabą gali grąžinti J., nes kartu buvo pakeista. Prašo priteisti 1150,80 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Skambino J., kad atvežė automobilį remontui. Dėl to, kad pakeistas variklis, yra žala, o ar A. darbuotojas, tai ne ieškovo reikalas. A. sugadino karterį, o J. pakeitė variklį. Sąskaitos nepateikė, neatnešė ir neatidavė variklio, kol nebuvo iškviesti operatyviniai darbuotojai. Mašina nejudėjo iš vietos, buvo pervežta autovežiu. J. neleido jo užvesti. Ne jis skambino J., jam nebuvo pranešta, kad buvo keičiamas variklis.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas R. J. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. IĮ „S.“ variklio nekeitė, R. J. variklį keitė kaip fizinis asmuo. Pripažino, kad keitė variklį A. prašymu, žinojo, kad šis sugadino karterį. Kai atvažiavo dažyti, jis klausė, ar ant tralo, ar pati atvažiavo. Kai jis grįžo iš atostogų, A. perdavė automobilį ir raktelius, pasakė, kad G. prašė pataisyti. Nenorėjo, kad į įmonę būtų kviečiama policija, todėl pakeitė variklį iš geros valios. Tai buvo lapkričio pabaigoj. G. užvedė automobilį, pasakė, kad sugadintas variklis. Atsakė, kad tepalų nėra, pamatė, kad karteris pramuštas. A. prisipažino, kad statant automobilį jis ant kažko užvažiavo. Paskolino A. pinigų, kad sutvarkytų automobilį, jis sutvarkė pas kitus asmenis. Variklį pirko R. J., sakė G., kad A. kaltas, bet jam buvo neįdomu. Variklis be numerių, bet su dokumentais, kad pirktas sąvartyne. Karterio keitimas buvo netikslingas, variklį keisti patarė serviso darbuotojai. G. žinojo, kad keičiamas variklis, iš R. J. ir M. Z., keitusio variklį. Senas variklis liko pas Z., iš jo mašina važiavo 2-3 km, pas J. buvo 2-3 mėnesius. Ieškovas siūlė pirkti automobilį už 10000 Lt. Kelis kartus buvo susitikęs su ieškovu susitarti, buvo pranešta, kad variklį atsiimti sumokant už serviso paslaugas. Variklis sugadintas iki dažymo darbų. J. ir A. nesieja jokie santykiai, jis norėjo tik padėti. Po dažymo jis paskambino ieškovui atsiimti automobilį, 5 m važiavo po aikštelę, neatkreipė dėmesio, ar bėga tepalai. Patalpoje yra 3 įmonės, jis dirba vienas.A. pažįsta teritorijos savininką ir kitus darbuotojus, jis J. neskambino, kad priėmė automobilį. Jis nedarė A. ieškovo numerio, A. jam perdavė numerį.

Trečiasis asmuo J. A. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateikė (teismui) pranešimą, kuriame nurodė, kad jį su R. sieja tik draugiški santykiai, jokių darbinių santykių neturėjo R. J. priklausančia IĮ „S.“, Kadangi moka paruošti automobilius dažymui kai draugai kartais paprašo atlikti tokius darbus, paprašo vienos iš įmonių esančių UAB ‚Intertroton“ teritorijoje leisti pasinaudoti jų patalpomis. Žinodamas, kad J. žada atostogauti, paprašė leisti naudotis jo patalpomis. R. J. sutikimą gavo ir kelias dienas jo patalpose buvo; remontavo dviratį ir atliko savo kitus darbus. Tuo metu IĮ „S.“ patalpose jokie automobilio remonto ir dažymo darbai nebuvo vykdomi. R. J. atostogų metu jam esant UAB „Intertroton“ teritorijoje atvažiavo G. G. davė automobilio raktelius ir paprašė jo paslaugos atiduoti juos R. J., nes neva R. nesigauna prisiskambinti, dokumentų dėl automobilio priėmimo ir perdavimo G. G. neprašė,o jis tokių įgaliojimų ir neturėjo. Tą pačią dieną neturėdamas patirties važiavo su G. G. automobiliu, užvažiavo ant žemės gulinčių plytų ar akmenų ir nesuprato, kokio dydžio padaryta žala automobilio. Kadangi nieko blogo neįtarė, tai ir J., grįžusiam iš atostogų po keleto dienų apie šį incidentą nepranešė, kai informavo, kurį automobilį jam G. G. paliko, kad atliktų dažymo darbus. Apie padarytą žalą sužinojo G. atsiimant automobilį. Atsižvelgiant į aplinkybes ir tai, kad neturėjo finansinių galimybių, prašė pagalbos iš kitų asmenų ir vienintelis R. J. sutiko jam padėti, todėl nupirko kitą variklį, pasirūpino jo pakeitimu. G. G. su juo nebedravo ir nebandė tartis dėl jo padarytos žalos, nors R. J. jam sakė, kad jis nori tartis draugiškai išspręsti šią situaciją, kai sužinojo, kad netinka jų pakeistas variklis, paprašė R. J. susitarti su G. G., kad jo žalą J. A. sumokėtų dalimis, bet toks jo siūlymas netenkino G. G., o galų gale jis užsigeidė sumos, atitinkančios viso automobilio kainą, J. A. giliu įsitikinimu jis norėjo pasipelnyti iš jo nelaimės, kuri įvyko jam, G. G., paliekant neatsakingai savo turtą (b.l. 90).

Liudytojas M. Z. paaiškino, kad jo buvo paprašyta padėti atitempti automobilį. Prašė pakeisti variklį, jis pakeitė, buvo karteris sumuštas. Karterį buvo galima pakeisti, bet būtų brangesnis remontas. Patvirtino savo paaiškinimus. Neatsimena, ar variklis buvo su numeriais. Jam skambino asmuo, prisistatęs savininku.R. išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys.Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta,kad ieškovas G. G. transporto priemonę VW Bora, valst. Nr (duomenys neskelbtini) įsigijo 2010-11-11 (b.l. 25).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VTS PP Maišiagalos policijos nuovada 2010-12-28 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. G. pareiškimą (b.l. 16-17), o Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra 2011-01-18 nutarimu ieškovo skundą atmetė (b.l. 18-19).Iš šių įrodymų matyti,kad ieškovo teiginiais jis 2010-11mėn.pradžioje pristatė savo automobilį į IĮ „S.“(b.l.16,17).Tokiu būdu ieškovas negalėjo pristatyti savo automobilį mėnesio pradžioje.

Teismo nuomone iš esamų duomenų matyti,kad tuo metu,kai automobilis buvo pristatytas prie patalpų,kuriose yra atsakovo įmonė,kai šis buvo užsienyje-Egipte,ką patvirtina viza (b.l.87).Ieškovo teiginiu jis buvo užsienyje 2010-11-15-21 dienomis.Todėl teismas laiko buvus tą aplinkybę,kad ieškovas automobilį perdavė ne atsakovui,o trečiajam asmeniui.

Ieškovas teigia,kad jam šioje byloje nereikia,kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo darbo arba pavedimo santykiai,nes tai esą įrodyta nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir atsisakyti tenkinti skundą pradėti ikiteisminį tyrimą.Su tokiais ieškovo argumentais ieškinyje teismas neturi pagrindo sutikti.

Teismų išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E.,bylos Nr. 3K-3-516/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).CPK 182 straipsnyje yra nurodytos keturios grupės aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti. Tai faktai, teismo pripažinti visiems žinomais; faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (prejudiciniai faktai); pagal įstatymą preziumuojami faktai; priešingos šalies pripažinti faktai. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris tinkamai remiasi CPK 182 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, atleidžiamas nuo pareigos jas įrodinėti. Kita vertus, CPK 182 straipsnio nuostatos neatleidžia įrodinėjimo subjektų nuo pareigos pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuosprendį, nurodyti ir įrodyti aplinkybes, kurioms esant taikoma teisinė prezumpcija. Antrajai grupei aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, priklauso prejudiciniai faktai (lotynų kalba „praejudicio“ reiškia „iš anksto nuspręstas“). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Be to, yra svarbu tai, kad tie faktai būtų nustatyti kitoje byloje, o ne toje pačioje byloje, nagrinėjant ją vienoje ar kitoje teismų instancijoje.Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, pasitaiko civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos.CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamos veikos pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismų praktikoje ši nuostata aiškinama taip: nebereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, esančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtyje, taip pat to, kad tą veiką padarė asmuo, kuriam priimtas teismo nuosprendis (žr. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. UAB „Boslita ir Ko“, bylos Nr. 2A-320/2003, ir kt.). Šalis, prieš kurią naudojama prezumpcija, gali ją nuginčyti, pateikdama paneigiančius įrodymus. Preziumuojamus faktus galima nuginčyti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Teismas mato,kad byloje pateiktose nutartyse nėra konstatuota net ir prielaidų forma,kad trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo darbiniai santykiai.Kad prokuroras R. B. padarė išvadą,kad po IĮ“S.“ atliktų dažymo darbų ieškovui gražintas automobilis su defektais ir pakeistu varikliu,tai įmonė turi atlyginti žalą,nėra teisminės prezumpcijos dalykas,o yra įrodinėtinos aplinkybės ir faktai šioje byloje.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-12-08 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 128-95-10 F su antstoliu R. V.(b.l.8), kurios pasekoje buvo sudarytas 2010-12-08 pavedimas konstatuoti faktines aplinkybes, kuriuo, vadovaudamasis paslaugų teikimo sutarties Nr. 128-95-10-F 2.1. punktu Užsakovas paveda Antstoliui konstatuoti: užsakovo nurodyto automobilio VW Bora, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio numerį; 2. Užsakovas ir Antstolis susitaria, kad už šio pavedimo vykdymą Antstoliui bus sumokėtas 350 Lt (neįskaitant 21% PVM) atlyginimas (b.l. 9). 2010-12-08 antstolis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad 2010 m. gruodžio 08 d. 18.30 val. su G. G. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas. Aptvertoje įmonės INTERTROTON teritorijoje (užrašas užklijuotas ant pravažiavimo vartų), užsakovas parodė stovintį automobilį VW BORA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vartai, kurios teritorijoje stovi užsakovo automobilis praviri, teritorija nesaugoma. G. G. pateikė 2010-11-11 T. P. Pirkimo-Pardavimo Sutartį, pagal kurią Pardavėjas V. B. pardavė Pirkėjui G. G. automobilį VW BORA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). T. P. Pirkimo-Pardavimo Sutartyje nurodyti a/m VW BORA, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys: Spalva -mėlyna. Identifikavimo numeris - (duomenys neskelbtini). Variklio Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės registravimo dokumento serija ir numeris — C976326. Užsakovas taip pat pateikė VĮ Regitra transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. C 976326, UAB „BTA Draudimas“ privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. AJA 3516198 ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 04-507280. Užsakovo pateiktų dokumentų kopijos pridedamos priede. Atidarius a/m VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtį buvo apžiūrėtas variklio numeris. Nustatyta, kad ant variklio korpuso yra nurodytas numeris: (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus a/m VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį ir jį komplektuojančias dalis nustatyta, kad ant variklio korpuso, bei ant variklį komplektuojančių įvairių dalių daugelyje vietų yra geltonos spalvos dažai. Nuo automobilio VW BORA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės (dalies) yra nuimtos kai kurios dalys. Faktų konstatavimas baigtas 2010-12-09 d. 19 val., 00 min. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas baigtas rašyti 2010-12-09 d. (b.l. 23-24).

Atsakovas pateikė 2010-12-15 PVM sąskaitą-faktūrą VAG-0002, iš kurios matyti, kad iš UAB „Autopraidas Baltija“ įsigijo variklį be numerio, sumokėjo 700 Lt (b.l. 67). J. A. 2010-12-15 raštu paprašė R. J. padėti išspręsti problemą dėl automobilio VW BORa, iškilusią dėl variklio (b.l. 68).

Teismas konstatuoja,kad šalys neginčija tą aplinkybę,kad ieškovo automobilio variklį pakeitė R. J.,tik ginčija aplinkybes kaip, dėl ko buvo pakeistas variklis ir kokios to būtų pasekmės,ir kam.Taip pat iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti,kad ieškovo variklį sužalojo tretysis asmuo-J. A. dar iki R. J. atlikus dažymo darbus.

R. J. 2011-02-22 pranešė G. G., kad automobilio pats asmeniškai nepriėmė, apie jo defektus, nesusijusius su dažymo darbais, nebuvo išanksto informuotas. Kadangi savo atostogų metu savo patalpomis leido naudotis J., prašo dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į jį (b.l. 88).

Analizuojant esamus šalių paaiškinimus,rašytinus įrodymus teismas daro išvadą,kad ieškovas neįrodė,kad atsakovą ir J. A. siejo darbiniai santykiai arba R. J. davė trečiajam asmeniui pavedimą priimti ieškovo automobilį darbų atlikimui ir atlikti dažymo darbus.Todėl ieškovas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo neturi pagrindo remtis CK 6.265 str..

Civilinės atsakomybės taikymo sąlygos- priežastinis ryšys dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimas. Pagal CK 6.247 straipsnį turi būti atlyginami nuostoliai, kurie pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Teismas pažymi, kad priežastiniam ryšiui nustatyti pakanka konstatuoti aplinkybes apie tai, kad asmens neteisėti veiksmai prisidėjo prie negatyvių pasekmių (žalos) atsiradimo. Priežastinio ryšio tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo nepaneigia tuo metu egzistavusios kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos žalos mastui, o ne nulėmusios žalos atsiradimą.

Byloje akivaizdžiai objektyviai nustatytas realus ieškovo variklį sužalojęs asmuo-J. A. ir akivaizdu,kad R. J.,kaip fizinis asmuo,suorganizavo ieškovo automobilio variklio pakeitimą.Tačiau analizuojant ir vertinant įvykių seką ir šalių paaiškinimus teismas daro išvadą,kad ieškovas nedavė sutikimo R. J. keisti variklį(teismas kritiškai vertina J. A. ir atsakovo rašytinius ir žodinius paaiškinimus,kadangi kitų įrodymų atsakovas nepateikė,teismas laiko,kad atsakovas to neįrodė,o ieškovo kreipimasis į policiją,liudytojo M. Z. parodymai ir duomenys nutartyse tik tai patvirtina),tačiau šis vis tiek tai padarė be savininko sutikimo,kas yra neteisėtas veiksmas(civilinės atsakomybės prasme) ir ko pasekoje ieškovas turėjo pats transportuoti savo automobilį į servisą ir atlikti su patikėto serviso pagalba tokio variklio pakeitimą,kuris jį tenkino ir nebuvo parinktas kito asmens-J. R.. Kodėl ir kuo skatinamas J. R. tai padarė neturi įtakos įvykusioms pasekmėms ir jų vertinimui iš teisinės pusės.Pagal ieškinio ir bylos esmę ieškovas tokius veiksmus įvardija,kaip jam kilusią žalą dėl neteisėtų J. R. veiksmų.

Šią žalą ieškovas grindžia,kaip jo turėtas išlaidas ne tik dėl variklio pakeitimo,bet ir siekdamas įrodyti faktines aplinkybes,t.y. pagal pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ieškovas sumokėjo 350 Lt antstoliui R. V. (b.l. 10-11).Ieškovas turėjo pats organizuoti automobilio išvežimą,ko pasekoje sumokėjo 157,30 Lt UAB ‚Gintuxservice“ (b.l. 12, 38).Taip pat ieškovui yra išrašytos UAB „Liumanta“ 2011-01-28 sąskaita-faktūrą LIUM Nr. 0864 500 Lt sumai už variklio įsigijimą(b.l. 13), UAB ‚Servista ir ko“ 2011-01-31 PVM sąskaita-faktūra Nr. 0013541 1200 Lt sumai (b.l. 14), kurias ieškovas apmokėjo atitinkamai 2011-01-28 ir 2011-01-31 (b.l. 41, 43). Taip pat ieškovas sumokėjo 13,10 lt už automobilio registracijos liudijimo kopiją (b.l. 44-46), 6,05 Lt už pašto paslaugas (b.l. 47-48), 260 Lt už būtinąsias vykdymo išlaidas (b.l. 49) (kopijos).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą,teismas daro išvadą,kad J. R. be teisėto pagrindo,pats asmeniškai ėmėsi ieškovo variklio pakeitimo,nors kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.Kaip minėta aukščiau,šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).Teismas būtent tokius J. R. veiksmus įvertina,kaip neteisėtus.Tokiu būdu laikytina, kad J. R. yra kaltas,nes atsižvelgiant į prievolės esmę-ne jis padarė žalą ieškovo varikliui ir ne jis turėjo atlyginti kilusią žalą dėl variklio sužalojimo- jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis),ko pasekoje ieškovui dėl tokių jo veiksmų buvo padaryta žala.

CK 6.246-6.249 straipsniuose nustatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šia prasme civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra nukentėjusiojo asmens turtinių praradimų kompensavimas. Kartu tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų.

Ieškovas 2011-02-02 atsakovo savininkui pateikė siūlymą kompensuoti dėl neteisėtų serviso darbuotojų veiksmų patirtus nuostolius 2280 Lt (b.l. 15).Tačiau teismas,vadovaudamasis protingumo,sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.) neturi pagrindo konstatuoti,kad ieškovo nurodomoje apimtyje J. R. turi kompensuoti visus ieškovo patirtus nuostolius,nes variklį sužalojo tretysis asmuo.Teisinga priteisti iš žalą padariusio asmens-J. R. ieškovui išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą(350 Lt),automobilio transportavimą(157,30 Lt),variklio ir tepalo varikliui pakeitimą(nes be tepalo variklis negali veikti) (638,03Lt,b.l.14),13,10 lt už automobilio registracijos liudijimo kopiją, 6,05 Lt už pašto paslaugas, 260 Lt už būtinąsias vykdymo išlaidas,t.y.viso 1424,48 Lt.Tuo pačiu ieškovas,kuris teisme parodė,kad buvęs variklis yra pas jį iki šiol, įpareigotinas gražinti J. R. šį pakeistą automobilio variklį per 10 dienų ,nes tai yra teisinga ir sąžininga.

Šalys 2011-10-04 pateikė pinigų priėmimo kvitus dėl atstovavimo išlaidų: ieškovas – 500,00 Lt, atsakovas – 400,00 Lt (b.l. 97), 2011-11-24 R. J. pateikė kvitą dar 100,00 Lt sumai (b.l. 108).

Ieškinį tenkinant iš dalies,iš atsakovo priteistina ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai 312,38 Lt išlaidų už advokato pagalbą,42,16 Lt žyminio mokesčio(b.l.1,33),t.y.viso 354,34 Lt(CPK 88,93 str.).

Iš atsakovo priteisina valstybei už pašto išlaidas 14,05 Lt(CPK 88,96 str.).Iš ieškovo priteistina valstybei 8,61 Lt už pašto išlaidas(CPK 88,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,185, 259, 263-270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo G. G. (a.k(duomenys neskelbtini)naudai 1424,48 Lt(vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt keturis litus 48 ct) žalos atlyginimui ir 354,34 Lt(tris šimtus penkiasdešimt keturis litus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) gražinti R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) variklį,kuris yra pas G. G.,per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) priteistina valstybės naudai 14,05 Lt bylinėjimosi išlaidų,o iš ieškovo G. G. (a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,61 Lt bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius