Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2133-259/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-11-30
Bylos Nr.: 2A-2133-259/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00748-2015-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
Atsakovas: R. C., L. C.
Ieškovas: L. P., A. P.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. 2A-2133-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00748-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;3.1.16.;3.3.1.18;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. C. ir L. C. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. P., A. P. ieškinį atsakovams R. C., L. C. ir atsakovų R. C., L. C. priešieškinį ieškovams L. P., A. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalinti L. P., A. P. ir R. C. su L. C. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei L. P. 1/5 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie registruoti R. C. bei L. C. vardu: 87 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b; 43 kv. m užstatyto ploto pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 2I1p; kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ieškovei L. P. ir A. P. priteisti 1/5 dalį 0,0918 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri registruota R. C. ir L. C. vardu (367/459 dalys). Iš ieškovės L. P. priteisti atsakovams R. C. ir L. C. piniginę kompensaciją 4 278,99 Eur; 2) teismui nusprendus natūra dalinti ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką, ieškovams priteisti: žemės sklypo dalį UAB ,,Žemetra“ parengtame plane pažymėtą raide B ir D (734 kv. m); gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b, patalpą 1-6 (UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1‘) (7,18 kv. m), patalpą 1-1 (projekte pažymėtą skaičiumi 2‘) (4,51 kv. m), patalpą 1-2 (projekte pažymėtą skaičiumi 3‘) (8,56 kv. m), patalpą 1-5 (projekte pažymėtą skaičiumi 4‘)(27,92 kv. m), mansardos patalpą 1-7 (projekte pažymėtą skaičiumi 3) (12,24 kv. m), mansardos patalpą 1-8 (projekte pažymėtą skaičiumi 2) (4,31 kv. m), mansardos patalpą 1-9 (projekte pažymėtą skaičiumi 1) (4,25 kv. m); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpas UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtas skaičiumi 1 (1,66 kv. m), skaičiumi 2 (6,83 kv. m), skaičiumi 3 (15,32 kv. m); 4/5 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovę L. P. įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio sienas pagal UAB „Statprojektas“ parengtą gyvenamojo namo padalinimo projektą ir užmūryti gyvenamajame name durų angas tarp kambarių 4‘ ir 2, 3‘ ir 2 bei duris tarp kambario 4‘ ir patalpos 1 bei panaikinti koklinę sienos dalį tarp patalpų 3 ir 2. Atsakovui R. C. ir L. C. priteisti: žemės sklypo dalį, UAB ,,Žemetra“ plane pažymėtą raide A ir C (184 kv. m), gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpą 1 (4,90 kv. m), gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpą 2 (13,08 kv. m), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 211p, patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1‘ (8 kv. m), 1/5 dalies kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovą R. C. įpareigojant per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris tarp patalpos 1 ir 2.Atsakovai, patikslinę priešieškinio reikalavimus, prašė: 1) atidalinti R. C. ir L. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. C. ir L. C. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šias bendro 17,40 kv. m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: 4,90 kv. m virtuvę, plane pažymėtą skaičiumi 1, 12,50 kv. m kambarį, plane pažymėtą skaičiumi 2; 2) atidalinti R. C. ir L. P. iš bendrosios nuosavybės ir L. P. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šias bendro 68,78 kv. m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: verandą 7,18 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 1¹, koridorių 4,51 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 2¹, virtuvę 8,56 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 3¹, kambarį 14,62 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 4¹, kambarį 13,08 kv. m, plane pažymėtą 5¹, mansardoje esantį koridorių 4,25 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 1, mansardoje esantį kambarį 4,31 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 2, mansardoje esantį kambarį 12,24 kv. m, plane pažymėtą skaičiumi 3; 3) priteisti L. P. iš R. C. 149,48 Eur piniginę kompensaciją; 4) pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtą 2I1p, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ir R. C. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 8,03 kv. m sandėlį, plane pažymėtą skaičiumi 2¹, L. P. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į du sandėlius, plane pažymėtus skaičiais 4¹¹ ir 3¹¹, bendro 32,14 kv. m ploto; ūkiniame pastate esantį 1,66 kv. m ploto tualetą, plane pažymėtą skaičiumi 1, kitus kiemo statinius (tvorą, kanalizacijos šulinį) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti R. C. ir L. P. bendram naudojimui; 5) nustatyti 918 kv. m bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir L. P. paskirti naudotis 665 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide C, R. C. ir L. C. paskirti naudotis 159 kv. m ir 8 kv. m šio žemės sklypo dalimis, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide A ir B, 86 kv. m sklypo dalį, K. K. IĮ ,,Geoplius“ plane pažymėtą raide D, paskirti naudotis R. C., L. C. ir L. P. bendram naudojimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė: teismas priteisė ieškovams L. P. ir A. P.: žemės sklypo dalį UAB ,,Žemetra“ parengtame plane pažymėtą raide B ir D (734 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-6 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (7,18 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-1 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (4,51 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-2 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (8,56 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-5 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 4 (27,92 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-7 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (12,24 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-8 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (4,31 kv. m), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-9 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (4,25 kv. m), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (1,66 kv. m), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (6,83 kv. m), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (15,32 kv. m), 4/5 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); teismas įpareigojo ieškovę L. P. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio sienas pagal UAB „Statprojektas“ parengtą gyvenamojo namo padalinimo projektą ir užmūryti gyvenamajame name durų angas tarp kambarių 4 ir 2, 3 ir 2 bei duris tarp kambario 4 ir patalpos 1 bei panaikinti koklinę sienos dalį tarp patalpų 3 ir 2; teismas priteisė atsakovams R. C. ir L. C.: žemės sklypo dalį UAB ,,Žemetra“ plane pažymėtą raide A ir C (184 kv. m), gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpą 1 (4,90 kv. m), gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpą 2 (13,08 kv. m), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 211p, patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1‘ (8 kv. m), 1/5 dalies kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant atsakovą R. C. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris tarp patalpos 1 ir 2. Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (aikštelė, tvora, kanalizacijos šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,0918 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šalys siekia šį turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pripažino, kad statiniai yra dalus nekilnojamasis turtas, todėl dalintinas natūra. Teismo vertinimu, turtas dalintinas ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatytina pagal racionalesnį ieškovės pateiktą UAB „Statprojektas“ ir UAB ,,Žemetra“ parengtą planą.Teismas nurodė, kad šalių pateikti atidalijimo planai patvirtina, jog bendrą šalių turtą galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir nors atsakovo dalis turte mažesnė, tačiau toks atidalijimas nepaneigia jo nuosavybės į turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovės reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teises į 1/5 dalį, tenkančią atsakovui, o atsakovui priteisti piniginę kompensaciją, teismas atmetė kaip nepagrįstą.Iš namų valdos techninės apskaitos bylos, nuotraukų, UAB Įraža“ eksperto išvados Nr. 16-06/08-01, UAB „Statprojektas“ gyvenamojo namo, ūkinio pastato, mansardos atidalijimo projekto teismas nustatė, kad patalpa I-5 (UAB „Statoprojektas“ gyvenamojo namo atidalijimo projekte pažymėta 4‘) atsirado sujungus buvusias patalpas I-5 ir I-4 (techninės apskaitos byla), tarp šių patalpų yra išlikusi pertvaros dalis. Atsakovo pateiktame UAB ,,Lazdijų projektas“ gyvenamojo namo padalinimo projekte nenurodoma, kad ši pertvara bus išardoma. Pagal šį projektą, turėtų būti įrengiama kita pertvara, įvertinus mastelį, vos už 20 cm nuo likusios pertvaros ir ši patalpa (kambarys) atitektų naudotis ieškovei. Tokiu būdu atidalijus šią patalpą, ieškovei tektų kambarys, kurio dalis negalėtų būtų naudojama racionaliai dėl likusios pertvaros, be to, ieškovė, turėdama 4/5 dalis gyvenamojo namo (apie 42,63 kv. m gyvenamo ploto) prarastų galimybę gyvenamajame name turėti erdvų kambarį, kurį yra suremontavusi ir kuriuo jau ilgą laiką naudojasi ir taip nepagrįstai būtų suteiktas prioritetas atsakovui, kuris turėdamas 1/5 dalį turto (apie 10,66 kv. m gyvenamo ploto) atidalijus siekia gauti 12,24 kv. m ploto kambarį. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad dėl to atsakovo pateiktas UAB ,,Lazdijų projektas“ parengtas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neatitinka protingumo principo. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą UAB ,,Staprojektas“ parengtą atidalijimo projektą atsakovui atitektų jo pageidaujama patalpa 1 (veranda 4,90 m²), patalpa 2 (kambarys 13,08 m²). Pagal šį projektą reiktų užtaisyti durų angas tarp patalpų 4‘ ir 2‘, 3‘ ir 2 bei duris tarp kambario 4‘ ir patalpos 1 bei panaikinti koklinės sienos dalį tarp patalpų 3 ir 2 (ieškovė įsipareigoja tai padaryti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo), todėl ir investicine prasme šis projektas nėra brangus. Nors atsakovas nurodė, kad gyvenamąjį namą atidalijus pagal ieškovės projektą, jis prarastų galimybę į saulėtąją namo pusę, tačiau šį argumentą teismas vertino šalių interesų pusiausvyros aspektu su ieškovės interesu turėti racionaliai naudojamą, erdvų kambarį, ir sprendė, jog jis negali būti pripažintas esminiu atidalijant gyvenamąjį namą. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė teismo posėdžio metu išreikštos abejonės, kad betono šlako sienoje nebus galimybės iškirsti durų angos, todėl nėra pagrindo UAB ,,Žemetra“ projekto laikyti negalimu.Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo pateikto UAB ,,Lazdijų projektas“ ūkinio pastato atidalijimo projekto, nurodė, jog šalys nuo 1983 m. tarpusavyje nuolat konfliktuoja, todėl šis atidalijimo projektas yra netikslingas ir neatitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principo, nes tampa tolesnio šalių ginčų ir konfliktų objektu, be to, suponuoja būtinybę paskirti bendram šalių naudojimuisi ir žemės sklypo dalį patekimui į šią patalpą. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas UAB ,,Žemetra“ ir UAB „Statprojektas“ projektas yra racionalesnis ir ūkinis pastatas atidalintinas pagal jį, paskiriant atsakovui ūkinio pastato patalpą, pažymėtą 1. Taip pat teismas pažymėjo, kad pietinėje ūkinio pastato dalyje nėra jokios galimos bendro naudojimo patalpos – tualeto, kurio egzistavimą sureikšmina atsakovas, jam skirtina ūkinio pastato dalis, prie kurios jis galėtų patogiai patekti pro šiaurinę žemės sklypo dalį ir kurioje pageidaujant turėtų įsirengti pagal statybinius techninius reikalavimus tualeto patalpą. Bendro naudojimo ūkinio pastato dalies paskyrimas duos pagrindo kilti nesutarimams priežiūros ir naudojimo metu. Teismas taip pat nurodė, kad pro namų valdą gatvėje eina miesto vandentiekio ir kanalizacijos atšaka, prie kurios ketina prisijungti ieškovė ir įsirengti tinkamą vonios ir tualeto patalpą. Namų valdoje esantis kanalizacijos šulinys iškastas seniai, jis nebuvo eksploatuojamas, todėl netinkamas naudojimui, kanalizacijos įrengimo atžvilgiu galima priimti naują sprendimą. Šiuo metu pro namą yra pravesta miesto kanalizacija, prie kurios tikslinga ir yra galimybė prisijungti, taigi kiekviena šalis galės šiuos klausimus spręsti individualiai pagal kiekvienos iš šalių poreikius. Gyvenamajame name esančios koklinės sienos dalis yra maža, ji nenaudojama patalpų šildymui, nes name įrengti radiatoriai. Koklių siena yra naikintina ir tai įsipareigoja padaryti ieškovė, o apdaila darytina pagal šalių pageidavimą iš savo patalpų vidinės pusės.Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas nurodė, jog racionalesnis yra ieškovės pateiktas planas, kadangi, šalių santykiams esant konfliktiškiems, sklype nustatant aiškias naudojimosi dalis, nenustatant bendrojo naudojimosi plotų, tai labiau atitiks protingumo principą ir šalių interesus, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ūkinis pastatas stovi namų valdos šiaurinėje dalyje, todėl ir priėjimas prie jo atsakovui būtų žymiai paprastesnis iš šiaurinės namų valdos pusės, kur jis ir pageidauja statyti automobilį. Nustačius tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, atsakovas siekdamas patekti į jam tenkančią ūkinio pastato dalį, neturėtų naudotis itin didele atkarpa ieškovei tenkančio žemės sklypo dalimi, taip išvengiant tęsti konfliktus. Teismas sprendė, kad atsakovo pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ydinga, nes nustato atsakovui teisę naudotis ieškovei tenkančio turto dalimi, siekiant patekti į ūkinį pastatą atsakovas turėtų išilgai kirsti ieškovei tenkančią sklypo dalį, kai galimas ir patogesnis abiems šalims būdas naudotis jiems tenkančiu turtu. Ieškovė savo automobilį stato gatvėje, nes namas stovi prie gatvės, jai įvažiavimo į kiemą nereikia.Teismas taip pat pažymėjo, kad 2 vnt. aikštelių (kiti statiniai) patenka į ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį, todėl priteistini jai, išlaikant 4/5 dalis kitų statinių, o kanalizacijos šulinys (kiti statiniai) – į atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį, todėl priteistini jam išlaikant 1/5 dalį kitų statinių. Kadangi šalys nepateikė projekto, pagal kurį turėtų būti atidalinta tvora (kiti statiniai), ją teismas paliko šalių bendra daline nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai R. C. ir L. C. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti apeliantams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, ir taip buvo pažeistos CPK 12 ir 13 straipsnių nuostatos. Teismas nepagrįstai 4/5 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių dalį priteisė abiem ieškovams L. P. ir A. P., nors pastarajam nepriklauso nuosavybės teisės į šį turtą ir jis nėra šio turto bendraturtis; ieškinyje toks reikalavimas (priteisti šio turto dalį A. P.) apskritai nebuvo pareikštas. Ieškinyje buvo pareikštas nepagrįstas reikalavimas priteisti atitinkamą gyvenamojo namo bei jo priklausinių dalį abiems atsakovams - R. C. ir L. C., nors pastarajai nepriklauso nuosavybės teisė į šį turtą ir ji nėra šio turto bendraturtė. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį reikalavimą patenkino.Teismas ieškovams priteisė geresnę gyvenamojo namo dalį, - patalpas, esančias pietinėje, toliau nuo gatvės namo pusėje, o atsakovams tik nešildomą verandą ir prie pat gavės esantį kambarį, kuris yra į šiaurinę pusę, t. y. prastesnę namo dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas, atidalindamas gyvenamąjį namą, buvo akivaizdžiai neobjektyvus, neteisingas ir šališkas, neatsižvelgė nei į atsakovo sveikatos būklę, nei į proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei kriterijus, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė atsakovo teisėtus interesus turėti nors vieną kambarį pietinėje, ramesnėje ir šviesesnėje namo dalyje, kas atsakovui, kaip neįgaliam asmeniui, yra ypatingai svarbu.Teismas, gindamas ieškovės interesus, sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atidalijus gyvenamąjį namą pagal atsakovo R. C. pateiktą projektą, ieškovė esą prarastų galimybę gyvenamajame name turėti erdvų kambarį. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tą faktinę aplinkybę, kad ieškovė jau daug metų šiame gyvenamajame name negyvena, kad ji turi nuosavą butą (duomenys neskelbtini), jau labai ilgą laiką (apie 10 metų) yra išvykusi į užsienį ((duomenys neskelbtini)), kur nuolat gyvena ir dirba.Skundžiamu sprendimu iš atsakovų yra faktiškai atimta galimybė padidinti savo gyvenamąjį plotą pastatant priestatą. Kadangi atsakovams priteistas kambarys ir veranda yra prie pat gatvės ir prie vienintelio įvažiavimo į žemės sklypą, todėl toje namo pusėje priestato statyba objektyviai negalima (tam nėra vietos, kadangi visai šalia yra gatvė, o ant įvažiavimo į kiemą statyti priestatą negalima, nes tada neliktų jokio įvažiavimo). Tuo tarpu ieškovams, kuriems teismo priteistas gyvenamojo namo dalies plotas ir taip yra kelis kartus didesnis, tokią objektyvią galimybę teismas paliko. Todėl skundžiamu teismo sprendimu yra esmingai pažeisti protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principai.Iš teismui pateiktų kompetentingo specialisto sudarytų dviejų lokalinių sąmatų matyti, kad ieškovės L. P. siūlomo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atidalijimo projekto įgyvendinimas yra net 2,24 karto brangesnis nei pagal atsakovo R. C. pateiktą projektą. Brangesnis jis todėl, kad pagal jį reikėtų sunaudoti daugiau statybinių medžiagų ir atlikti daug daugiau bei brangiau kainuojančių darbų.Teismas įpareigojo ieškovę L. P. panaikinti koklinę sienos dalį tarp patalpų 3 ir 2, tačiau tokiu būdu atidalinti patalpas nėra galimybės ir toks teismo sprendimas yra neįvykdomas, nes krosnies, esančios ieškovams priteistoje patalpoje, šildomoji koklinė siena skiria ieškovams priteistą patalpą nuo atsakovams priteistos patalpos (atitinkamai 2 ir 3). Todėl nugriovus šią koklinę sienos dalį, tarp patalpų 3 ir 2 nebeliktų didžiosios dalies šias dvi patalpas skiriančios sienos. Be to, koklinė sienos dalis, atskirianti patalpas 3 ir 2, yra krosnies sudėtinė dalis, sudaranti su ja vieną konstrukcinę visumą. Taigi, šią koklinę sienos dalį nugriauti negalima, nes tokiu atveju būtų pažeista visos krosnies konstrukcija, ja taptų neįmanoma naudotis ir tada reikėtų nugriauti visą krosnį.Teismas, skundžiamame sprendime kaip argumentą nurodė, kad pagal atsakovo R. C. pateiktą atidalijimo projektą atsakovui esą tektų didesnė gyvenamojo namo dalis. Tai yra netiesa, nes pagal šį projektą atsakovo nuosavybėn būtų priteista gyvenamojo namo dalis, kuri tiksliai atitinka atsakovo turimą idealiąją nuosavybės dalį (1/5 dalis nuo 87,00 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto = 17,40 kv. m.). Tačiau teismas, priteisdamas atsakovams gyvenamojo namo patalpą 1 (4,90 kv. m, verandą) ir patalpą 2 (13,08 kv. m, kambarį), prieštaraudamas savo nurodytam argumentui, priteisė atsakovui tikrai didesnio ploto (17,98 kv. m.), nei priklausytų atsakovui, gyvenamojo namo dalį (nors ieškovams piniginės kompensacijos už tai nepriteisė).Teismas įpareigojo atsakovą R. C. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris tarp patalpos 1 ir 2, tačiau toks teismo įpareigojimas gali būti labai sunkiai įvykdomas ir rizikingas. Norint įrengti duris tarp verandos patalpos ir kambario, tektų išdaužyti angą pagrindinėje namo sienoje, kas yra sunkiai įmanoma. Verandą 1-4 ir kambarį 1-3 skiria lauko (išorinė) kapitalinė siena. Namas yra senos statybos ir jo lauko (išorinės) sienos yra iš šlakbetonio, todėl šios sienos yra labai nepatvarios, daugelyje vietų sutrūkinėjusios. Įrengiamų durų plotis turėtų būti 90 cm, todėl tarp sienoje esamo lango ir būsimų durų liktų tik apie 20-30 cm sienos, o tai sukeltų pastato konstrukcijų nestabilumą. Gniuždymas į sieną, kuri jau nebus vientisa, smarkiai pablogintų pastato būklę. Virš norimų įrengti durų, pagrindinio frontono dalyje yra skliautas (čytas), o tai dar pasunkina slėgį į ardomą sieną. Sąramą virš durų sudėtinga įrengti, kadangi netoliese yra 1,50 m pločio langas - galimi pastato trūkinėjimai, verandos atsiskyrimas nuo pagrindinės laikančios sienos, gali būti lango konstrukcijos lūžimai. UAB „Lazdijų projektas" 2016-05-06 išvada atsisakė atlikti gyvenamojo namo kapitalinio remonto parengimo projektą, įrengiant duris tarp verandos ir kambario, kadangi tai sukeltų pastato konstrukcijų nestabilumą.Gyvenamojo namo patalpa 1-5 atsirado sujungus buvusias patalpas 1-5 ir 1-4 (išardžius jas skyrusią pertvarą), tarp šių patalpų yra išlikusi nedidelė buvusios pertvaros dalis (dekoratyvinė arka). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateiktas gyvenamojo namo padalinimo projektas neva neatitinka protingumo principo, kadangi pagal jį turėtų būti įrengiama pertvara (du kambarius skirianti siena) vos už 20 cm nuo likusios pertvaros dalies ir tokiu būdu atidalijus šią patalpą ieškovei tektų kambarys, kurio dalis esą negalėtų būtų naudojama racionaliai dėl likusios pertvaros dalies. Akivaizdu, kad ši patalpa gali būti padalinta į du atskirus kambarius, nes tokia padėtis, kai ši patalpa buvo du atskiri kambariai, egzistavo labai ilgą laiką. Įrengus naują pertvarą tarp patalpų 1-5 ir 1-4, likusios pertvaros (arkos) dalis gali būti išardoma, ją pašalinant.Teismas ūkinį pastatą atidalijo taip, kad jame esančią bendro naudojimo patalpą – tualetą, priteisė tik ieškovų nuosavybėn. Teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo, neįgalaus asmens, teises ir teisėtus interesus, konkrečiai – į teisę naudotis esamu tualetu, nors ši bendro naudojimo patalpa yra skirta visų bendrasavininkų poreikiams. Ūkiniame pastate yra įrengtas 1,66 kv. m. ploto tualetas (plane pažymėtas skaičiumi „1“) ir jis yra vienintelis tualetas sodyboje.Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad atsakovams skirtina ūkinio pastato dalis, prie kurios jie esą galės patogiai patekti pro šiaurinę žemės sklypo dalį ir kurioje pageidaujant turės įsirengti pagal statybinius techninius reikalavimus tualeto patalpą, neatkreipė dėmesio į tai, kad sklypo dalyje prie šiaurinės ūkinio pastato dalies jau daug metų yra ieškovų statinys - šunų voljeras su atitinkama įranga. Todėl teismas, priteisdamas atsakovams šią ūkinio pastato dalį, neatsižvelgė į ilgametę ieškovų faktinio naudojimosi paminėta ūkinio pastato dalimi ir žemės sklypu tvarką.Teismo teiginys, kad kanalizacijos šulinys yra netinkamas naudojimui, nėra pagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais ir yra tik teismo subjektyvi, niekuo nepagrįsta prielaida, kokiomis remtis teismo sprendimuose negalima. Kanalizacijos šulinys yra įrengtas tinkamai, jis yra tinkamas naudojimui ir gali būti naudojamas, tai yra vienintelis sodyboje esantis kanalizacijos šulinys ir todėl, atsižvelgiant į jo paskirtį, jis yra bendro naudojimo turtas, reikalingas abiems bendraturčiams. Ta aplinkybė, kad jis iki šiol nebuvo eksploatuojamas, nedaro jo ne bendro naudojimosi objektu, nes jis abiejų šalių gali būti bendrai naudojamas ateityje. Teismas šioje byloje nesprendė gyvenamojo namo prijungimo prie miesto kanalizacijos klausimų - tai nėra šio ieškinio dalykas, tokio ginčo ir reikalavimo byloje nėra. Todėl teismo padaryta išvada, kad šalims tikslinga ir yra galimybė prisijungti prie šiuo metu pro namą pravestos miesto kanalizacijos, kad ateityje kiekviena šalis galės šiuos klausimus spręsti individualiai pagal kiekvienos iš šalių poreikius, yra peržengianti ieškinio reikalavimus ir nepagrįsta. Teismas jokio sprendimo dėl kanalizacijos šulinio priteisimo kuriai nors iš šalių nepriėmė, nors motyvuojamoje dalyje ir nurodė, kad kanalizacijos šulinys priteistinas atsakovui R. C. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje tvoros, kaip bendros dalinės nuosavybės, šalims taip pat nepriteisė. Motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas pažymėjo, „kad 2 vnt. aikštelių (kiti statiniai) patenka į ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį, todėl priteistini jai“, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje šio turto jai nepriteisė. Prieštaraudamas sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstytiems motyvams, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas abiems ieškovams priteisė 4/5 dalis kitų statinių, o abiems atsakovams - 1/5 dalis kitų statinių.Teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas ieškovams žemės sklypo dalį UAB „Žemetra“ parengtame plane pažymėtą raide B ir D (734 kv. m.), o atsakovams - plane pažymėtą raide A ir C (184 kv. m.), neįvertino tai, kad šio sklypo atidalinti ir priteisti jo dalis konkretiems bendraturčiams nėra galima. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje. Remiantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalimi, valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus ir atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Nors teismo sprendimo aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad „nustatytina naudojimosi žemės sklypu tvarka", tačiau iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas ne nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarka, bet priteisė sklypo bendraturčiams nuosavybėn atitinkamas sklypo dalis. Dėl teisės aktais taikomų apribojimų šiuo atveju teismas neturėjo teisės ir pagrindo šalims priteisti atitinkamas žemės sklypo dalis, taip neteisėtai padalydamas žemės sklypus natūra ir suformuodamas atskirus nekilnojamojo turto objektus. Pagal įstatymo nuostatas šiuo atveju galimas tik naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas, ko teismo ir buvo prašoma atsakovų patikslintame priešieškinyje.Teismas priteisė atsakovams žemės sklypo dalį, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą. Šis įvažiavimas yra reikalingas visiems žemės sklypo bendraturčiams. Įvažiavimas yra bendro naudojimo objektas (turtas), kurio negalima paskirti naudotis tik vienam iš bendraturčių, nes tai pažeidžia kitų bendraturčių teises naudotis šiuo įvažiavimu bei patekti į žemės sklypą ir prie kitų statinių. Teismui paskyrus tik atsakovui naudotis šia žemės sklypo dalimi (įvažiavimu), preziumuojami konfliktai ir nesutarimai su kitais bendraturčiais.Teismas priteisė ieškovams objektyviai geriausią ir vertingiausią žemės sklypo dalį, t. y. paskyrė visą pietinę sklypo dalį, kur yra geriausia (pagal derlingumą) žemė, kurioje galima auginti vaisius, daržoves, gėles ir kt., o atsakovui, neįgaliam asmeniui, paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, esančia šiaurinėje sklypo dalyje, kur yra įrengtas įvažiavimas į sklypą. Teismas, priteisęs atsakovams žemės sklypo dalį, kurioje yra vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą, neįpareigojo ieškovus įsirengti kitą įvažiavimą kitoje sklypo vietoje ir netyrė bei nesiaiškino, ar tokia galimybė apskritai yra (atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra valstybės saugomoje (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje).Teismas kanalizacijos šulinį nusprendė palikti bendra šalių nuosavybe, o žemės sklypo dalį (įvažiavimą į sklypą), kurioje ir yra šis kanalizacijos šulinys, paskyrė naudotis atsakovams. Tačiau teismas neišsprendė klausimo, kaip ieškovė galės patekti prie šio bendro naudojimo daikto, kuris yra atsakovams priteistoje žemės sklypo dalyje, o tai preziumuoja neišvengiamus šalių konfliktus ateityje.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai L. P. ir A. P. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Apeliantai klaidingai nurodo, kad teismas gynė tik ieškovų interesus ir priteisė jiems geresnę gyvenamojo namo dalį. Viso proceso metu atsakovas manipuliuoja savo neįgalumu, tačiau ši aplinkybė nesuteikia pagrindo gauti didesnę gyvenamojo namo dalį, nei turima dalis nuosavybėje. Atsakovams priklauso labai maža dalis - 1/5 dalis(17,4 kv. m gyv. namo) nuosavybėje, todėl logiška, kad ieškovams ir turėjo būti priteista didesnė namo dalis, užtikrinanti daugiau poreikių tenkinimo.Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog atsakovai nori atkurti buvusią situaciją iki kambarių sujungimo. Atsakovo pateiktu UAB „Lazdijų projektas“ projektu vadovautis negalima iš principo, nes jis sudarytas specialistams nebuvus vietoje ir neįvertinus visų aplinkybių faktinėje tikrovėje. Priešieškinyje atsakovas net neįvardino iš kokių medžiagų, kokio storio, kas ir kada formuos pertvarą. Be to, pertvara neišsprendžia patalpų formavimo klausimo tarp atskirų savininkų. Projekte nėra numatytas sienos įrengimas. Pagal atsakovo poziciją, jis numato įrengti tik 0,20 cm pločio pertvarą, kuri neatliks garso, šilumos izoliacijos funkcijos, o tik fiziškai atribos patalpą. Apeliantai nepagrįstai akcentuoja, kad pastačius kitą pertvarą, galima senąją panaikinti. Specialistų nuomone, dalinai išlikusios pertvaros tarp patalpų panaikinti negalima, nes gyvenamojo namo perdengimas yra medinis, sijos eina išilgai abiejų patalpų, o ne įstrižai, todėl pertvara stovi sijų sujungimo vietoje. Atsakovo siūloma statyti nauja pertvara bus statoma ne sijų sujungimo vietoje, o kitoje vietoje – 20 cm į pietinę namo dalį. Tokį pasiūlymą nulėmė tai, kad atsakovas negali atstatyti sienos buvusioje vietoje, nes turi tik 1/5 dalį nuosavybės ir negali pretenduoti į didesnį plotą. Tarp pertvarų susidarytų niša, kuri negalės atlikti kambario funkcijų, o gyvenamasis naudingas plotas nebus panaudotas pagal paskirtį.Apeliaciniam skunde nepagrįstai iškeliama koklinės sienutės, krosnies problema, kad tariamai ją nugriovus liktų kambariai be sienos, kad negalima nugriauti atskirai nuo krosnies. Bylos eigoje buvo ne kartą nurodoma ir tai nustatyta iš paaiškinimų, dokumentų, kad name išvedžioti radiatoriai, kad namas šildomas iš kieto kuro krosnies, o koklinė sienutė ir sena krosnis senai nenaudojami. Krosnis yra ieškovams paskirtoje namo dalyje, jie išardę nereikalingą, nenaudojamą krosnį ir sienutę vardan atsakovo gerovės. Kambarių pertvara yra išlikusi, nors koklinė siena ir krosnis jau panaikinti. Skunde iškeliama nauja aplinkybė, neįrodoma jokiais įrodymais, kad pertvaros tarp kambarių 1-2 ir l-3 neliks ar neliko. Skundas paremtas spėjimais.Nepagrįsta skundo dalis ir dėl tariamų kaštų, kad ieškovų pasiūlymas yra brangiai kainuojantis. Ieškovai pažymi, kad jie yra įvertinę visas svarbias aplinkybes atidalinimui ir pasirinko išeitį, kad patys daugiau investuos į atidalinimą, o atsakovams paliko tik vienų durų verandoje įrengimo klausimą, nes tam būtina projektinė dokumentacija. Ieškovai neturi niekam jokių pretenzijų dėl savo išleidžiamų pinigų atidalinimui, todėl šie skundo argumentai nepagrįsti.Nepagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl negalimumo įrengti duris verandoje. Praeityje verandoje buvo įrengtos durys ir šiuo metu jos bus užmūrytos. Kitų durų įrengimas galimas, jeigu bus daroma pagal statybinius techninius reikalavimus. UAB „Įraža“ ekspertas J. R. išvadoje Nr. 16-06/08-1 nurodė, kad įrengti durų angą galima, tačiau virš jos turi būti įrengta sąrama. Taip pat nurodyta, kad tikslinga tarp langų ir įrengiamą durų angą aprėminti plieniniais kampuočiais. Apeliantai šį oficialų rašytinį įrodymą ignoruoja, nors tai oficialus rašytinis įrodymas asmens, turinčio specialių žinių.Skundžiamo sprendimo motyvai dėl ūkinio pastato padalinimo, įvertinus labai konfliktiškus šalių santykius, teisingi ir teisėti. Iš tikrųjų namų valdoje nėra įrengto pagal statybinius techninius reikalavimus tualeto ir tokios patalpos nėra kadastrinių duomenų byloje. Pietinėje ūkinio priestato dalyje tėra tik iškasta duobė ir to nepaneigia nei skundas, nei byloje esantys įrodymai. Teismo sprendimu atsakovams paskiriama ūkinio pastato dalis, kuri gali būti naudojama pagal jų norą, pageidavimą, pasirinkimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokios faktinės būtinybės ir teisinio pagrindo pripažinti dalį ūkinio pastato su iškasta duobe bendro naudojimo patalpa, kas suponuotų nenormalių santykių tąsą, nes būtų ginčai dėl naudojimo, tvarkymo, priežiūros, įrengimo ir kt. Teismo sprendimas neatėmė galimybės atsakovams ūkinio pastato dalį naudoti tualeto paskirčiai, o ieškovai nepageidauja naudotis iškasta duobe su pastatytu puodu, nes pro valdą pravestas miesto vandentiekis ir kanalizacija.Logiška, kad paskyrus gyvenamo namo šiaurinę pusę, atsakovams paskirta ir šiaurinė ūkinio pastato dalis, prie kurios jie galėtų patogiai patekti pro šiaurinę jiems paskirtą žemės sklypo dalį. Apeliaciniame skunde nepagrįstai motyvuojama dar esančiu šuns voljeru, kuris senai nugriautas kaip niekam nereikalingas. Tai buvo laikinas statinys, kuris pašalintas, sutvarkyta sklypo dalis. Šiaurinė sklypo dalis buvo siūloma ir dėl to, kad atsakovas norėjo turėti įvažiavimą, ten laikyti automobilį. Taigi, paskyrus atsakovui šiaurinę namų valdos dalį, bus išvengta ir nesutarimų dėl privažiavimo prie ginčo namų valdos ir nebus pagrindo papildomai per visą kiemą įstrižai formuoti bendro naudojimo tako. Ieškovai šiuo metu atskiro įvažiavimo nepageidauja formuoti savo reikmėms, nes namas stovi prie pat gatvės. Atsakovai be pagrindo skunde iškelia tariamo servituto problemą, nes patys ieškovai nepageidauja naudotis įvažiavimu. Priešgaisriniu požiūriu įvažiavimas yra, ir atsakovai, reikalui esant, privalėtų užtikrinti gaisrinės automobilio patekimą prie ūkinio pastato.Apeliacinio skundo argumentai dėl kanalizacijos šulinio taip pat neduoda pagrindo pripažinti teismo sprendimą nepagrįstu. Byloje nustatyta, kad dar esant gyvam šalių tėvui buvo įrengtas kanalizacijos šulinys, tačiau jau daug metų neatlieka savo funkcijos ir yra nenaudojamas.Atsakovai siekia, kad padalinus namų valdą, jų naudojimuisi būtų paskirta pietinė namų valdos dalis. Teismui nusprendus atsakovams priteisti šiaurinėje namo dalyje esantį kambarį, logiška ir dėsninga, kad yra priteista naudotis prie jo esanti žemės sklypo dalis ir šiaurinė ūkinio priestato dalis. Taip pat atsižvelgta į aplinkybę, kad ūkinis pastatas stovi namų valdos šiaurinėje dalyje, todėl ir priėjimas prie jo atsakovams būtų žymiai paprastesnis iš šiaurinės namų valdos pusės. Nustačius tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, atsakovas, siekdamas patekti į jam priklausančią ūkinio priestato dalį, nesinaudos ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, taip bus išvengta galimų konfliktų. Teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai dėl sklypo ribojimosi su vandens telkiniu, draustinio zona, sklypo padalinimu, nes ginčo žemės sklypas nesiriboja su jokiu vandens telkiniu ir byloje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl sklypo padalinimo, o dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teisėjų kolegija pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei L. P. priklauso 4/5 dalys, o atsakovui R. C. 1/5 dalis gyvenamojo namo, pastato – ūkinio pastato ir kitų statinių (2 vienetai aikštelių, tvora, kanalizacijos šulinys), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 7, 8). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei L. P. su sutuoktiniu A. P. priklauso 367/459 dalys 0,0918 ha ploto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu R. C. ir jo sutuoktine L. C., kuriems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 92/459 dalys šio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 37, 38, 78 – 82). Nagrinėjamoje byloje šalys siekė atsidalinti turimą nekilnojamąjį turtą CK 4.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, ieškovai byloje reiškė ieškinį (3 t. b. l. 33-35), atsakovai priešieškinį (1 t. b. l. 90-99), suformuluotiems reikalavimams pagrįsti ieškovai pateikė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato atsidalijimo projektą pagal UAB „Statprojektas“ parengtą planą (3 t. b. l. 33-41) ir žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą (1 t. b. l. 115). Atsakovai siūlė atidalinti gyvenamąjį namą, ūkio pastatą pagal UAB „Lazdijų projektas“ parengtą planą (1 t. b. l. 59), o žemės sklypą – pagal K. K. IĮ „Geoplius“ parengtą planą (1 t. b. l. 59). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, teismo sprendimo motyvuose nurodęs, jog bendrą šalių turtą galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, sprendė, kad ieškovės pateiktas turto atidalijimo projektas atitinka šalių turimas turto idealias dalis, yra racionalesnis, jame nėra numatyta bendrojo naudojimosi žemės plotų ir bendro naudojimo gyvenamojo namo ir ūkio pastato patalpų, teismas vertino, kad atidalijus turtą ieškovės siūlomu būdu, maksimaliai sumažinama galimybė kilti konfliktams tarp šalių.Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovai, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys apeliantų teiginius, jog teismas netinkamai atidalino šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantį gyvenamąjį namą, ūkio pastatą ir žemės sklypą, neatidalino kiemo statinių, dalį turto priteisė asmenims, kurie neturi nuosavybės teisių į statinius, neišsprendė įvažiavimo į atidalintą sklypą klausimo, atsakovui atėmė galimybę ateityje statyti priestatą prie gyvenamojo namo, atsakovui nepaskyrė tualeto patalpos ūkiniame pastate, ieškovei paskyrė naudotis geresne žemės sklypo dalimi ir kt. Apeliantai mano, kad jų pateiktas turto atidalijimo projektas ir siūloma atidalijimo tvarka yra tinkamesnė. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Tarp konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto idealinę dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Įvertinusi DK 4.80 straipsnio nuostatas, nutarties 17 pastraipoje nurodomus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų suformuluoto alternatyvaus reikalavimo priteisti ieškovei L. P. 1/5 dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie registruoti R. C. vardu, 1/5 dalį 0,0918 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. C. ir L. C. jungtinės nuosavybės teise, o iš ieškovės L. P. priteisti atsakovams R. C. ir L. C. 4 278,99 Eur piniginę kompensaciją už priteistą ieškovei turtą natūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių pateikti turto atidalijimo planai patvirtina, kad bendrą šalių turtą galima atidalinti CK 4.80 straipsnyje numatyta tvarka natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto atidalijimo, yra svarbu išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nenukrypti nuo turimų turto idealiųjų dalių, užtikrinti šalių lygiateisiškumą, bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri maksimaliai atskirtų turto dalis, taip sumažinant šalių konfliktus dėl naudojimosi turtu ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs nuostatą, jog jei byloje pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).Kaip jau minėta šios nutarties 14 ir 15 pastraipose, Lazdijų rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu nekilnojamąjį turtą atidalino pagal ieškovų parengtą atidalinimo projektą (1 t. b. l. 115, 3 t. b. l. 33-35), nurodęs, kad ieškovų siūlomas atidalinimo būdas labiau atskiria nekilnojamąjį turtą, nepalieka asmenims bendro naudojimo turto vienetų, yra racionalesnis, labiau atitinkantis abiejų šalių interesus, suteikiantis šalims galimybę geriau atidalintu turtu naudotis, jį valdyti ir disponuoti esant reikalui. Teisėjų kolegija su tokiomis teismo sprendimo išvadomis iš esmės sutinka žemiau nurodomais motyvais. Sprendžiant dėl teismo sprendimo dalies pagrįstumo, kuria yra atidalintas gyvenamasis namas, yra nustatyta, jog namas yra vieno aukšto su mansarda, yra priestatas ir veranda su dviem savarankiškais įėjimais į gyvenamąjį namą; pirmajame aukšte yra virtuvė (I-2) (8,56 kv. m), du kambariai (I-3 (13,08 kv. m); I-5 (27,97 kv. m); kambarys I-5, kuris atsirado sujungus patalpas I-4 ir I-5, įrengus dalinę pertvarą (t. 1, b. l. 10-24, 3 t. b. l. 36). Esantys du savarankiški įėjimai į namą, gyvenamojo namo patalpų išdėstymas, kambarių ir pagalbinių patalpų plotai leidžia šalims priteisti atskiras gyvenamojo patalpas tokiu būdu, kad nuosavybės teise atitenkančios patalpos visiškai atitiktų bendrasavininkių turimas idealines nekilnojamojo turto dalis. Pirmosios instancijos teismui atidalinus gyvenamąjį namą pagal ieškovės siūlomą UAB ,,Staprojektas“ parengtą atidalijimo projektą (3 tomas b. l. 36 – 41) atsakovui pripažinta nuosavybės teisė jo pateiktame UAB „Lazdijų projektas“ parengtame projekte įvardinta pageidaujama gauti patalpa 1 (veranda 4,90 m²) ir ieškovės siūloma atsakovui priteisti patalpa 2 (gyvenamas kambarys 13,08 m²). Viso atsakovui atitenka 17,98 gyvenamojo namo ploto. Atsižvelgiant į tai, jog visas gyvenamasis namas yra 86,95 kv. m. ploto, atsakovui tenka 1/5 dalis gyvenamojo namo, kad atitinka jo turimą idealinę namo dalį. Teisėjų kolegija sutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog atsakovo pageidavimu priteisus jam dalį gyvenamojo kambario I-5, įrengiant pertvarą šiame kambaryje, būtų pažeistas namo konstrukcijos vientisumas, skurta situacija, kai ieškovei likusioje kambario dalyje atitektų arkinė pertvara perskirianti ieškovei tenkančio kambario dalį. Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis (1 t. b. l. 12), UAB Įraža“ eksperto išvada Nr. 16-06/08-01 (2 t. b. l. 88 – 94), yra įrodyta, kad atsakovo siūlomai pertvarai kambaryje I-5 įrengti reikalinga įkasti ir įrengti namo viduje pamatą, ant jo pastatyti laikančią sieną. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog yra techninė galimybė atsakovui minimaliomis sąnaudomis įrengti įėjimą iš jam tenkančios verandos (patalpa 1, 4,90 m²) į jam tenkantį gyvenamąjį kambarį (patalpa 2, gyvenamas kambarys 13,08 m²). Iš UAB „Statprojektas“ parengto plano (3 t. b. l. 37, 41), UAB Įraža“ eksperto išvados Nr. 16-06/08-01 (2 t. b. l. 88 – 94) matyti, kad toks įrengimas techniškai galimas, įrengiamas minimaliomis sąnaudomis ir be jokios žalos namo laikančiosioms konstrukcijoms. Teisėjų kolegija šias motyvais atmeta apeliantų teiginius, jog jų pasiūlytas gyvenamojo namo patalpų atidalinimas yra racionalesnis, tobulesnis, lengviau įgyvendinamas. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantai neįrodė teiginių, jog patvirtinus ieškovės siūlomą gyvenamojo namo atidalinimo būdą, atidalijimo projekto įgyvendinimas yra 2,24 karto brangesnis nei pagal atsakovo R. C. pateiktą atidalijimo projektą. Savo teiginiams pagrįsti apeliantai pateikė byloje dvi lokalines sąmatas (3 t. b. l. 54 – 57). Teisėjų kolegija, įvertinusi sąmatose nurodomus darbus ir jų kainas, vertina, kad darbų apimtis ir jų vertė nepagrįsti realiais skaičiavimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovui pagal teismo patvirtintą atidalinimo projektą tenka vienintelė pareiga įrengti įėjimą į jam atitenkantį 13,08 kv. m ploto kambarį, kurių vertė pagal atsakovo pateiktą atidalinimo projektą ir parengtą sąmatą yra 777,53 Eur (3 t. b. l. 54, sąmatos pozicijos 1 – 8). O ieškovė teismo sprendimu įpareigojama per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio sienas pagal UAB „Statprojektas“ parengtą gyvenamojo namo padalinimo projektą; užmūryti gyvenamajame name dvi durų angas tarp kambarių 4 ir 2, 3 ir 2, bei duris tarp kambario 4 ir patalpos 1; panaikinti koklinę sienos dalį tarp gyvenamojo namo patalpų UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 ir 2. Šie darbai pagal ieškovės parengtą UAB „Statprojektas atidalinimo projektą ir atsakovo pateiktą sąmatą (3 t. b. l. 55, 56) kainuotų 1604,04 Eur (3 t. b. l. 55, 56, sąmatos pozicijos 2, 3, 7, 8, 9, 10, 11, 12 – 16). Atidalinus gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą pagal ieškovės siūlomą tvarką, jai tenka pagrindinė finansinė našta ir pareiga tinkamai atlikti patalpų atskyrimo ir jų izoliavimo darbus, o atsakovas neturi pareigos įrengti pamatą, kad pastatyti laikančiąją sieną kambaryje I – 5. Byloje nustatyta, kad ieškovė sutinka savo lėšomis ir sąnaudomis atlikti gyvenamųjų patalpų atskyrimo ir izoliavimo darbus. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų teiginius, kad nėra galimybės išardyti koklinės sienutės, esančios tarp ieškovei priklausančios patalpos 3 (kuri atitenka ieškovei) ir patalpos 2 (kuri atitenka atsakovui). Iš byloje surinktų įrodymų visumos – šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, UAB „Statprojektas“ parengtos namo atidalijimo schemos (3 t. b. l. 37 – 41), Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos (1 t. b. l. 27) teisėjų kolegija nustatė, jog gyvenamasis namas yra šildomas vietinio centrinio šildymo būdu. Teisėjų kolegija nustatė, jog krosnis namo šildymui nenaudojama. O jos sudėtinė dalis – koklinė sienutė skiria ieškovei ir atsakovui atitenkančias patalpas, yra ieškovei atitenkančiame kambaryje 3 (plotas 8,56 kv. m (3 t. b. l. 36). Ieškovė sutinka panaikinti koklinę sienutę, kad tinkamai atskirti ieškovei ir atsakovui atitenkančias patalpas gyvenamajame name, todėl priešingai nei teigia apeliantas, teismo sprendimas šioje dalyje galimas įvykdyti.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas sprendimu ieškovei priteisė geresnę gyvenamojo namo dalį – patalpas, esančias pietinėje namo dalyje, o atsakovui – tik nešildomą verandą ir prie pat gavės esantį kambarį, kuris yra į šiaurinę pusę. Byloje nustatyta ta aplinkybė, jog ieškovei atitenkantis kambarys I–5 ir atsakovui priteistas kambarys, pažymėtas skaičiumi 2 (13,08 kv. m), yra vienodai nutolę nuo apeliantų įvardijamos gatvės. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad atsakovo argumentas turėti kambarį pietinėje namo dalyje, vertinant jį su ieškovės interesu turėti racionaliai naudojamą, dirbtinai neperskirtą, erdvų kambarį, pažymėtą indeksu I-5, nulemia pagrįstą teismo sprendimą atsakovui paskirti naudotis kambariu, pažymėtu skaičiumi 2, kuris yra 13.08 kv. m ploto, o ieškovei kambarį I – 5. Atmetamas apeliantų teiginys, kad gyvenamasis namas turėtų būti atidalintas pagal atsakovo siūlomą būdą, vadovaujantis tomis aplinkybėmis, kad ieškovė jau daug metų šiame gyvenamajame name negyvena, jog ji turi nuosavą butą Garliavoje, jau labai ilgą laiką (apie 10 metų) yra išvykusi į užsienį ((duomenys neskelbtini)), kur nuolat gyvena ir dirba. Apklaustos 2017 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio metu (3 t. b. l. 86-88) liudytojos M. M., V. G. patvirtino, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nei ieškovė, nei atsakovas negyvena. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog asmuo turi teisę atsidalinti su kitu bendrasavininkiu turimą nekilnojamąjį turtą pagal turimą turto idealinę dalį, šio asmens turimas kitas nekilnojamasis turtas ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta neįtakoja bendro turto atidalijimo tvarkos ir būdo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų teiginius, jog skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu iš atsakovų yra faktiškai atimta galimybė padidinti savo gyvenamąjį plotą pastatant namo priestatą. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie yra parengę projektą gyvenamojo namo priestatui ar jo rekonstrukcijai padidinant namo plotą ir pirmosios instancijos teismo nustatyta gyvenamojo namo atidalijimo tvarka atima atsakovui galimybę įgyvendinti parengtus statybos projektus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovų parengtame UAB ,,Lazdijų projektas“ ūkinio pastato atidalijimo projekte numatyta 1,66 kv. m ploto bendro naudojimo tualeto patalpa, įrengus naują sieną ir naujas duris, ieškovei atitenka du sandėliai (pažymėti plane skaičiais 3 ir 3), atsakovui siūloma priteisti sandėlio patalpą, pažymėtą skaičiumi 2, kurio plotas 6,83 kv. m.(1 t. b. l. 59). Šios teisėjų kolegijos nutarties 18 pastraipoje yra pažymėta, kad sprendžiant dėl bendrąja daline nuosavybe turimo turto atidalijimo būdo, svarbu yra užtikrinti šalių lygiateisiškumą, bei nustatyti tokią naudojimosi bendrosios nuosavybės objektais tvarką, kuri maksimaliai atskirtų tenkančio turto dalis, taip sumažinant šalių konfliktus dėl naudojimosi turtu ateityje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų pateikto UAB ,,Lazdijų projektas“ ūkinio pastato atidalijimo projekto, nurodė, jog šalys nuo 1983 m. tarpusavyje nuolat konfliktuoja, todėl atsakovo siūloma ūkio pastato atidalijimo tvarka neatitinka šalių interesų gynimo bei derinimo principo, nes tampa tolesnio šalių ginčų ir konfliktų objektu šalims toliau bendrai naudojantis lauko tualetu, suponuoja būtinybę paskirti bendram šalių naudojimui žemės sklypo dalį, kad patekti į bendro naudojimo ūkio pastato patalpą. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų pateiktas UAB ,,Žemetra“ ir UAB „Statprojektas“ projektas yra racionalesnis ir ūkinis pastatas atidalintinas pagal jį, priteisiant atsakovui ūkinio pastato patalpą, UAB „Statprojektas“ plane pažymėtą skaičiumi 1. Taip pat teismas teisingai vertino, kad pietinėje ūkinio pastato dalyje nėra jokios galimos bendro naudojimo patalpos – tualeto, kurio egzistavimą sureikšmina atsakovas, jam skirtina ūkinio pastato dalis, prie kurios jis galėtų patogiai patekti pro šiaurinę žemės sklypo dalį ir kurioje turėtų įsirengti pagal statybinius techninius reikalavimus tualeto patalpą. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pro namų valdą gatvėje eina miesto vandentiekio ir kanalizacijos atšaka, prie kurios ketina prisijungti ieškovė ir įsirengti tinkamą vonios ir tualeto patalpą. Tokią pačią galimybę teisėjų kolegijos vertinimu, turi ir atsakovas.Nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ūkio pastato atidalinimo tvarka pažeidžia jų turtines teises ir yra neracionali. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimu ieškovė yra įpareigojama įrengti pertvaras ūkio pastate, kad atskirti jai ir atsakovui tenkančias šio turto dalis. Su tokiu įpareigojimu ieškovė sutinka. Plačiau nepasisakoma dėl apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad netoli ūkio pastato yra ieškovų statinys - šunų voljeras su atitinkama įranga, o teismo sprendimas atidalinti ūkio pastatą pagal ieškovės siūlymą, neteisingas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiemo įrenginys – šunų voljeras (duomenys neskelbtini) esančioje namų valdoje nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Sprendžiant dėl teismo sprendimo dalies pagrįstumo, kuria spręsta dėl šalių turimo 0,0918 kv. m ploto žemės sklypo, teisėjų kolegija nustatė, jog žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje. Remiantis LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalimi, valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis - mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus įstatyme numatytus atvejus ir atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Atidalijimo natūra sąlygos – daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Pagal šio straipsnio 1 dalį daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Pagal CK 4.6 straipsnio 2 dalį nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kurių nedalumas nustatytas įstatymų (pavyzdžiui, pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį – privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų; pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 10 dalį – valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundo pastabomis, kad šalių turimas žemės sklypas negali būti atidalintas priteisiant sklypo dalis savininkams, dėl šios nutarties 28 pastraipoje nurodomo įstatyminio reglamentavimo, nes sklypas yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis šioje ginčo dalyje patikslintina, nurodant, kad šalims nustatoma naudojimosi žemės sklypu tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Nustatyta, kad ieškovai siūlė turimą žemės sklypą paskirti naudotis pagal UAB „Žemetra“ parengtą planą (3 t. b. l. 115), o atsakovai pateikė K. K. IĮ „Geoplius“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą (1 t. b. l. 59). Vertinant šalių pateiktus žemės sklypo naudojimo projektus, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovų pateiktame projekte numatytas 86 kv. m ploto bendro naudojimosi takas, kuris suprojektuotas ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje, numatytas tam, kad C. turėtų galimybę patekti į ūkio pastatą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustačius žemės sklypo naudojimo tvarką pagal K. K. IĮ „Geoplius“ parengtą planą, atsakovai neprašė nustatyti kelio servituto šiuo taku naudotis. Be to, šis takas padalina ieškovams tenkančią žemės sklypą į du atskirus sklypus nuo gatvės iki pat ūkinio pastato, kas vertinama ieškovų teisių suvaržymu naudojantis turimu žemės sklypu. Nustačius naudojimo žemės sklypu tvarka pagal atsakovų siūlomą projektą, bendrojo naudojimo taku atsakovai naudosis P. žemės sklypo dalimi be jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovų siūloma naudojimo sklypu tvarka apriboja galimybę ieškovams racionaliai naudotis tenkančiu sklypu ir dėl to atsakovų siūlomas projektas negali būti pripažintas tinkamu, užtikrinančiu šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas žemės sklypą paskirti naudotis pagal ieškovų parengtą siūlymą racionalesnis, esant šalių santykiams konfliktiškiems, sklype nustatant aiškias naudojimosi žeme dalis, nenustatant bendrojo naudojimosi plotų, labiau atitinka protingumo principams, užtikrina šalių interesų apsaugą, taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas.Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams paskyrė naudotis geriausia ir vertingiausia žemės sklypo dalimi, o atsakovams ta dalimi, kurioje yra įvažiavimas į namų valdą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė neišreiškė pageidavimo gauti naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra įvažiavimas į kiemą, nes ji automobilį stato prie gatvės. Be to, apeliantai nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad patvirtinti teiginius apie geresnę ar vertingesnę žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantams paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, kurios viena dalis yra pietrytinėje sklypo pusėje (nuo gatvės), o kita dalis šiaurės vakarinėje žemės sklypo pusėje (1 t. b. l. 11). Ši aplinkybė paneigia apeliantų teiginius, kad jiems paskirtas žemės sklypas yra šiaurinėje sklypo dalyje. Nors apeliantai nurodo, jog teismas neišsprendė ieškovų įvažiavimo į žemės sklypą klausimo, tačiau dėl šios aplinkybės pastarieji teismo sprendimo neskundė, ieškovai turi galimybę įsirengti įvažiavimą į jiems tenkančią žemės sklypo dalį iš gatvės pusės (1 t. b. l. 11, 3 t. b. l. 115). Apeliaciniame skunde taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog dalį ginčo gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų statinių pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė A. P. ir L. C., nors pastarieji neturi nuosavybės teisių į šį turtą. Teisėjų kolegija sutinka su šia apeliantų pastaba, kadangi nustatė, jog A. P. ir L. C. neturi nuosavybės teisės į minėtą turtą. Todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, iš jos pašalinama formuluotė priteisti gyvenamojo namo ir ūkio pastato dalis A. P. ir L. C.. Teisėjų kolegija nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu priteisė ieškovams L. P. ir A. P. 4/5 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovams R. C. ir L. C. 1/5 dalį kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios nutarties 14 pastraipoje yra minėta, kad L. P. ir R. C. turi nuosavybės teisę į kitus statinius, todėl papildomai teismo sprendimu jų priteisti asmenims nereikia. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies yra pašalinama formuluotė dėl aukščiau minėto turto priteisimo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė kiemo įrenginių atidalinimo klausimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruota L. P. (4/5 dalys) ir R. C. (1/5 dalis) nuosavybės teisė į kiemo statinius (1 t.7, 8). Kiemo statinius sudaro 2 vnt. aikštelės, kanalizacijos šulinys, tvora. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad 2 vnt. aikštelių (kiti statiniai) patenka į ieškovei tenkančią žemės sklypo dalį, todėl priteistini jai, o kanalizacijos šulinys – į atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį, todėl priteistini jam. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neįrašė, kad 2 vnt. aikštelių priteisia L. P., o atsakovui R. C. priteisia kanalizacijos šulinį. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ištaiso nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumą, papildydama Lazdijų rajono apylinkės teism 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Kadangi šalys nepateikė projekto, pagal kurį turėtų būti atidalintas kiemo įrenginys – tvora, ji paliktina šalių bendra daline nuosavybe. Nustatyta, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 200 Eur išlaidų. Atsakovų apeliacinį skundą atmestus, ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo 5,31 Eur išlaidų procesiniams dokumentams įteikti. Atsakovų apeliacinį skundą atmestus, ieškovės turėtos išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį, ją išdėstant taip :

„L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Ieškovams L. P. ir A. P. paskirti naudotis: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį UAB ,,Žemetra“ parengtame plane pažymėtą raide B ir D (734 kv. m).

Ieškovei L. P. priteisti:

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-6 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (7,18 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-1 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (4,51 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-2 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (8,56 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b patalpą 1-5 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 4 (27,92 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-7 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (12,24 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-8 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (4,31 kv. m),

gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 1A1b mansardos patalpą 1-9 UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (4,25 kv. m),

ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (1,66 kv. m),

ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (6,83 kv. m),

ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 3 (15,32 kv. m),

2 vnt. aikštelių (unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti ieškovę L. P. per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti ūkiniame pastate vienos plytos storio sienas pagal UAB „Statprojektas“ parengtą ūkinio pastato ir gyvenamojo namo atidalinimo projektą: užmūryti gyvenamajame name durų angas tarp kambarių 4 ir 2, 3 ir 2, bei duris tarp kambario 4 ir patalpos 1, panaikinti koklinę sienos dalį tarp gyvenamojo namo patalpų UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtų skaičiumi 3 ir 2.

Atsakovui R. C. a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. C. a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti naudotis: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, UAB ,,Žemetra“ plane pažymėtą raide A ir C (184 kv. m).

Atsakovui R. C. priteisti:

gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (4,90 kv. m),

gyvenamojo namo 1A1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 2 (13,08 kv. m),

ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 211p patalpą UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtą skaičiumi 1 (8 kv. m),

kanalizacijos šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti atsakovą R. C. per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti duris gyvenamajame name tarp patalpų UAB „Statprojektas“ parengtame projekte pažymėtų skaičiumi 1 ir 2.

Tvorą, juosiančią namų valdą, esančią esančių (duomenys neskelbtini), palikti bendram R. C. ir L. P. naudojimui.

Atsakovų R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. C. a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. C. a. k. (duomenys neskelbtini), 1391 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovams L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovų R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. C. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 10,10 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.)“.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. C. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 2,65 Eur turėtų išlaidų procesiniams dokumentams įteikti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisMindaugas ŠimonisArvydas Žibas