Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-139-593/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-29Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-31Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1-139-593/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51078-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė (pirm.), Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nukentėjusysis
A. M.
Kaltinamasis
L. Ž.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-139-593/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51078-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui,nukentėjusiajam A. M.,kaltinamajai L. Ž.,kaltinamosios gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž.

2016-10-28, laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 19.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventiniu A. M. metu, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, ranka pastūmė A. M. į krūtinės sritį, dėl to šis aukštielninkas griuvo ant lovos ir galva atsitrenkė į radiatorių, tuo padarė A. M. sužalojimus, sukėlusius jam sunkų sveikatos sutrikdymą – kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžį, kraujavimą virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

Be to, L. Ž. laikotarpiu nuo 2018-05-16 iki 2018-05-22, tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su savo tėvu A. A. Ž. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius A. A. Ž. į galvą, veidą ir kitas kūno vietas bei padarė jam kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, pilvo kairėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kairės pusės III-VIII šonkaulių lūžius, kraujosruvą bei nubrozdinimą kairėje blauzdoje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairės akies vokuose, kairėje ausyje, apatinėje lūpoje, žaizdą pasmakrėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio, viršugalvio, pakaušio srityje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžius, kraujosruvą virš kieto galvos smegenų dangalo dešinėje (kaukolės lūžio vietoje), kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje, kraujosruvas dešinės smilkininės bei kaktinių skilčių pamatinės dalies žievėje, kraujo išsiliejimą galvos smegenų skilveliuose, dėl patirtų galvos sužalojimų A. A. Ž. 2018-05-26, apie 22 val. įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė savo šeimos narį – tėvą A. A. Ž..

A. M. kūno sužalojimas

Kaltinamoji L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. 2016 m. spalio 28 d. vartojo su A. M. alkoholinius gėrimus, susipyko ir pastūmė jį ranka link prie palangės stovėjusios išskleistos sofos-lovos, A. M. pradėjo dejuoti, rėkti, vėliau apsiramino. Abu nuėjo iki naktinio baro, nusipirko alaus, dar abu išgėrė ir nuėjo miegoti. A. M. skundėsi, kad jam skauda galvą – pakaušį. Nematė, kaip ir kur A. M. atsitrenkė po jos pastūmimo, mano, kad galėjo atsitrenkti į palangę arba radiatorių, galva jam praskelta nebuvo, sužalimo nematė, jo elgesys ir kalba nepasikeitė – jis visada buvo lėtas. Tą naktį miegant A. M. iškrito iš lovos. Pablogėjo jam rytojaus dieną, greitąją iškvietė dar kitos dienos rytą. Kiek įvykio dieną buvo išgėrusi – nepamena, dažniausiai gerdavo 7,5 laipsnių stiprumo alų, po 7 – 8 litrinius plastikinius butelius. Ir tą dieną gėrė – iš pradžių trise (gėrė kartu ir tėvas A. A. Ž.) paskui dviese su A. M.. A. M. buvo jos sugyventinis 7 metus, turi bendrą vaiką. Po sužalojimo lankė jį ligoninėje, jam grįžus namo – prižiūrėjo, slaugė jį 3-4 mėnesius, kol jis galėjo pats savimi pasirūpinti. Su nukentėjusiuoju susitaikė. Kai stūmė A. M., kitame kambaryje buvo jos tėvas, bet jis miegojo, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto nematė. A. M. pastūmė dėl to, kad jis išgėrė paskutinį alų. Greitąją pagalbą kvietė tuomet, kai pamatė, kad A. M. iš burnos pradėjo bėgti putos – iš karto nekvietė, nes manė, kad jis apsvaigęs, kad patyrė galvos traumą – nesuprato. Prisimena, jog buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, ten tiksliai nurodė visas aplinkybes.

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu su kaltinamąja jokių santykių nepalaiko, tačiau prieš kelis metus kartu gyveno. Iš pradžių abu gyveno kaime, paskui persikraustė į Kauną, į (duomenys neskelbtini). Dabar visko neatsimena, kadangi po traumos ir operacijos pablogėjo atmintis. Atsimena, kad susiginčijo su L. Ž., kuri jį pastūmė ir A. M. griuvo bei trenkėsi galva į radiatorių, kas buvo toliau – neprisimena. Prisimena, jog buvo apklausinėjamas ir teisingai nurodė visas aplinkybes, nes tuomet prisiminė geriau. Tvirtina, jog su kaltinamąja susitaikė ir jokių pretenzijų jai nereiškia, atleido. Kai po sužalojimo pasveiko, dar kurį laiką gyveno kartu su L. Ž., vėliau ji susirado kitą. Nukentėjusysis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, patikslino, jog L. Ž. kai būdavo išgėrusi, galėdavo sumušti. Ji fiziškai už jį (A. M.) stipresnė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-76, 56-57 b. l.).

Jis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kartu su L. gėrė ir susipyko, ji pastūmė, A. M. griuvo ant sofos ir atsitrenkė galva į radiatorių. Po to abu ėjo pirkti alaus, gėrė ir nuėjo miegoti. Kas atsitiko suprato tik ligoninėje. Alkoholį tada vartojo nuo ryto visą dieną – gėrė stiprų alų. L. Ž. girta būna agresyvi. Konfliktuoti pradėjo vakare, apie 5-6 val. A. Ž. (L. Ž. tėvas) tuo metu miegojo girtas savo lovoje, konflikto nematė. Konfliktavo dėl alkoholio. Kai susitrenkė, jis atsisėdo ir susiėmė už galvos. Po pusvalandžio ar valandos skausmas praėjo, L. jo atsiprašė ir abu ėjo pirkti alaus, grįžę išgėrė ir nuėjo miegoti. Ryte L. Ž. vėl gėrė, A. M. negėrė, nes jam pasidarė bloga, buvo ištikęs epilepsijos priepuolis (nors anksčiau taip nebūdavo). Naktį vėl ištiko priepuolis, jis iškrito iš lovos ir susitrenkė dešinę galvos pusę. Apklausiamas lapkričio mėnesį viską prisiminė geriau. Patvirtino, jog krisdamas iš lovos susimušė ne tą pačią vietą, kurią susitrenkė į radiatorių – į radiatorių susitrenkė pakaušį. Dėl šio įvykio su L. Ž. susitaikė.

Liudytojas R. V. nurodė, jog A. M. yra jo žmonos brolis. Gavęs skambutį iš policijos, kartu su A. M. tėvu važiavo į Kauno klinikas aplankyti A.. Kiek suprato, tai jis iškrito iš lovos ir susižalojo. Su L. Ž. apie įvykį iš vis nieko nekalbėjo. Pats A. apie sužalojimo nieko neatsakydavo, tylėdavo. A. po ligoninės grįžo gyventi pas L.. Apie A. ir L. tarpusavio santykius žino tik tiek, kad kol gyveno kaime, abu gėrė ir mušėsi – kuris kurį mušė – nežino. Nežino ir nėra matęs, kad L. muštų A., jis ja niekada nesiskundė.

Liudytoja I. A. nurodė, jog dirbo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Greitosios kvietimo priežasties neprisimena, atvykusi matė, jog ant grindų prie lovos gulėjo vyras. Bute buvusi moteris nurodė, kad prieš kelias dienas jis buvo gėręs alkoholio ir nukrito. Įvertinę tai, kad vyro būklė pakankamai sunki (lygtai jam buvo paralyžiuotos kairiosios galūnės), įtarus insultą, jis buvo nugabentas į klinikas. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet viską prisiminė geriau, be to, apklausiama, naudojosi greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitytas I. A. liudytojo apklausos protokolas (1 t., 81-82 b. l.). Liudytoja nurodė, kad GMP pasitikusi moteris pasakė, kad pacientas iškrito iš lovos. Nustačius, kad asmuo nevaldo kairiųjų galūnių buvo įtartas smegenų infarktas, niekas nieko apie sumušimą nesakė. Jeigu būtų žinota, kad nukentėjusysis turėjo traumą, iš karto būtų įtarta hemoragiją, kurios simptomai panašūs į insulto.

Remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu perskaityti A. A. Ž. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į jo butą Kaune, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kaimo atvyko jo dukra L. Ž. kartu su savo sugyventiniu A. M., kurie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 5-6 metus. Jie tarpusavyje nelabai gerai sutarė, kuomet būdavo išgėrę alkoholio, tarp jų vyko nuolatiniai konfliktai – yra matęs jų tarpusavio susistumdymus. Dažniausiai konfliktus pradėdavo L., nes kai išgeria jai viskas netinka. charakteris yra sunkesnis, ji greitai užsidega, yra ūmaus būdo. Arūnas labai ramus žmogus, pirmas konfliktų nepradeda. Kai 2016-10-27 pavakare, L. Ž. su A. M. atvyko pas jį, abu buvo blaivūs, sutarė gerai, nesipyko, nei vienas nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Truputį pabuvę namuose išėjo pas kažkokius pažįstamus, sugrįžo tą pačią dieną išgėrę, parsinešė dar alkoholio. Jis pats tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Tą patį vakarą girdėjo, kad L. Ž. su A. M. konfliktavo, girdėjo daugiausiai L. Ž. rėkimą. Kitą dieną apie pietus A. M. vis dar gulėjo lovoje, skundėsi, kad blogai jaučiasi, negali atsikelti. Jokių sužalojimų nematė. Dukra sakė, kad pabudusi naktį rado A. M. gulintį ant žemės prie lovos, iš burnos ėjo putos. A. M. visą spalio 28 dieną pragulėjo lovoje. Naktį iš spalio 28 d. į spalio 29 d., apie 2.00 val. atvyko medikai ir A. M. išsivežė į ligoninę (1 t., 78-79 b. l.).

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji nurodė, kad 2016 m. spalio gale, apie 20-21 val. kaimynė L. paprašė duoti telefonu paskambinti į greitąją pagalbą. Ji namuose buvo su drauge S. G.. L. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, susijaudinusi, sakė, kad jos vyrui blogai. Girdėjo L. pokalbį su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais – sakė, kad jos vyrui blogai, kad greičiau atvažiuotų. Bekalbėdama telefonu nuėjo į savo kambarį, P. K. po 5-7 minučių nuėjo pasiimti telefono ir matė kambaryje ant grindų gulintį vyrą, L. pasakė, kad jam buvo priepuolis, iš burnos ėjo putos ir jį guldė ant šono. Vyras nekalbėjo, jam iš burnos ėjo putos. Kai L. gyveno su savo vyru, kurį matė tada, ji negirdėjo jokių konfliktų (1 t., 85-86 b. l.).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2864/2016(02) nurodyta, kad A. M. nustatyta: kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžis; kraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje; kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; nubrozdinimai nugaroje, žaste, alkūnėje, šlaunyje; kraujosruva šlaunyje. Galvos sužalojimai – kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžio, kraujavimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kraujavimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais – galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nubrozdinimai padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, tokie galvos sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai ir kraujosruvos Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 139-140 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), jame esančių baldų išsidėstymas, konstatuojant, jog kambario gale yra plastikinis langas, po juo lova, užtiesta uždangalu (1 t., 50-54 b. l.).

Rašte Nr. MK-225 (6.9) nurodyta, kad 2016-10-29 19.26 val. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. M.. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastys: (gargaliuoja) 33 m. Kvėpavimo problemos, sutrikusios sąmonės; Nėra visiškai sąmoningas (į klausimus neatsako prasmingai); Sunku kalbėti tarp įkvėpimų; Odos spalva nesikeičia; Nėra išpiltas prakaito; Neserga astma. Kita: 10.28 iškrito iš lovos. Nevaldo k. galūnių. Prieš tai gėrė alkoholį (1 t., 103-105 b. l.).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašo apžiūros protokole konstatuota, jog girdima kaip moteris (L. Ž.) kviečia greitąją pagalbą, nurodo, kad „vakar nukrito epilepsija du kartus ir nevalgo iki šiandien nieko ir traukosi“, „jisai naktį biškį gėrė, biškį pavalgė, o dabar šiandien iš viso į nieką nereaguoja tiktai traukosi ir vapa kažkokias nesąmones“, „vakar jį epilepsija trenkė du kartus, o šiandien va va taip gargaliuoja nieko nesako nesiorientuoja toksai žmogus nesikelia, net neatsisėda“ (1 t., 108-112 b. l.).

L. Ž.

2016-11-04 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, rodydama į sofą lovą, stovinčią prie lango, kur, jos manymu, atsitrenkė A. M., kai ji pastūmė jį abiem rankoms, kai šis bandė stotis nuo sofos, po ko jis kažkur atsitrenkė ir susiėmė už galvos bei dejavo (1 t., 187-195 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. nurodė analogiškas aplinkybes, jos atitinka tiek jo, tiek L. Ž. parodymams (1 t., 66-68 b. l.).

A.A. Ž. nužudymas

L. Ž.

kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos tėvą A. Ž. sumušė M. Ž.. 2018 m. gegužės 16-17 dienomis abu buvo parsinešę alaus ir namuose gėrė. Tėvas taip pat buvo išgėręs. Dėl girtumo visi susiginčijo. Ji su M. Ž. sėdėjo ant sofos, tėvas sėdėjo prieš juos prie stalo ant fotelio. M. Ž. sudavė ant fotelio sėdėjusiam A. A. Ž. ir pastarasis pradėjo bėgti į kitą kambarį. L. Ž. nesikišo, tik girdėjo, kad tėvas sakė ,,nemušk“. Nežino, ar jis norėjo bėgti pas kaimynus, ar kur kitur, bet bėgo link durų. Po to M. Ž. spyrė dešine koja į kairę galvos pusę ir tėvas nukrito. Kartu su M. Ž. jį parnešė į tą pačią sofą-lovą, kur prieš tai sėdėjo, paguldė ir toliau gėrė alų kitame kambaryje. Ji, tuo pat metu, kai M. Ž. mušė tėvą, taip pat pastarajam sudavė pora kartų. Ji ir M. Ž. tėvą mušė dėl to, kad jis norėjo M. Ž. pasodinti į kalėjimą. Tėvas jau anksčiau buvo liepęs L. Ž. kuo nors apkaltinti M., tačiau ji nesutiko, pasakė, kad neturi kuo jį apkaltinti. Kai apie jos ir tėvo pokalbį ji prasitarė M. Ž., kilo konfliktas. Po sumušimo, tėvas dar kurį laiką buvo gyvas. Rado jį negyvą gegužės 26 dieną, kai kartu su M. Ž. grįžo namo. Nors po tėvo sumušimo matė, kad jam blogai, greitosios nekvietė. Kviesti greitosios neleido M. Ž., kuris yra agresyvus – buvo nuteistas už L. Ž. pastovų daužymą. Tėvu po sumušimo rūpinosi abu, sužalojimai matėsi, niekas niekuo jų netepė, maskuoti nebandė. Su kartu M. Ž. gyveno 1 metus 3 mėnesius. Kai kartą L. Ž. pasakė, kad jis išsineštų daiktus, nes norėjo skirtis, tai M. Ž. pagrasino L. Ž. suspardyti. Šių aplinkybių iš karto nenurodė norėdama apginti M. Ž., kadangi jį mylėjo. Nors jį ir mylėjo, tačiau norėjo išvaryti dėl to, kad visi šaipėsi iš jos, kad su juo gyvena. Po grasinimo išvaryti M. Ž., jie susitaikė ir gyveno toliau, viskas buvo normaliai.

Šalies argumentai

L. Ž. nurodė, jog anksčiau kaltę buvo pripažinusi dėl to, kad M. Ž. labai mylėjo, tačiau dabar suprato, ką reiškia ,,sėdėti“, kas yra ,,valdiška duona“, be to išsiblaivė, nes prieš tai 2 metus ištisai gėrė. Be to, ji pamatė, kad M. Ž. ja naudojosi – nei karto neaplankė kalėjime, nedavė nei kiek pinigų, todėl nusprendė pasakyti tiesą, t. y., kad ne ji, o M. Ž. sumušė A. A. Ž.. Policijai ir greitajai apie tai, kad tėvą neva užpuolė ir sumušė kiti asmenys jai liepė sakyti M. Ž.. Jis irgi sakė policijai tą patį. G. J. buvo M. Ž. meilužė, todėl ir nurodė, kad tėvas jai buvo sakęs, kad jį sumušė L. Ž., o su broliais Z. M. Ž. kartu geria, be to abu buvo M. Ž. sumušti, todėl prieš M. Ž. neliudija. Nurodė, jog G. J. buvo labai girta, kai atėjo į jų namus po tėvo sumušimo. Ne L. Ž. M. Ž., o M. Ž. ją pastoviai mušdavo, gal dėl to tėvas ir bandė M. Ž. atsikratyti iškraustant jį iš buto, nors tėvo ir M. Ž. santykiai buvo geri. Kai L. Ž. pirmą kartą davė parodymus dėl tėvo nužudymo, nebuvo su M. Ž. susisiekusi, jis nekonsultavo, ką sakyti. Kai išnešė tėvo lavoną, pradėjus tvarkytis namus, M. Ž. sofą-lovą bei tėvo drabužius išnešė ir išmetė, nes jie buvo apšlapinti. Save charakterizuoja kaip labai rėkiančią, greitai užsiplieskiančią asmenybę, kartais būna agresyvi, dažniausiai agresyvi būna tarp žmonių su kuriais bendrauja artimoje aplinkoje, tarp draugų. Šiaip girtumas neįtakoja agresyvumo – ir blaivi ji tokia. Kaimynai dažnai galėjo girdėti kaip ji rėkia. A. A. Ž. kraujosruvas M. tepdavo tokiu rudu kremu. Specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus L. Ž. padarė M. Ž. – kraujosruva dešiniojo peties priekinėje dalyje padaryta moline taupykle. Nežino ir neprisimena, ar ant kelio buvusį apibrozdinimą pasidarė pati ar M. Ž.. Buvusiu sugyventiniu E. M. Ž. negrasino. „Nokia“ telefonas buvo A. Ž., jis veikiantis, M. visur jį nešiojosi. Jis tuo telefonu net melagingai buvo iškvietęs gaisrinę.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji apklausta įtariamąja iš karto po įvykio nurodė, jog tarp jos ir tėvo kildavo nesutarimai dėl alkoholio, būdavo kartais, kad tokie konfliktai išaugdavo į smurtą – ji dažniausiai plaštakomis suduodavo savo tėvui per veidą, kuprą, galvą, nes supykdavo, jeigu tėvas grįždavo išgėręs alkoholio ir ateidavo pas ją dar gerti. Sugyventinis M. Ž. jos tėvo nemušdavo, jis geriau su tėvu sugyveno nei ji. Būdavo, kad M. matydavo kaip ji mušdavo savo tėvą, bet nesikišdavo, tėvo ginti nestodavo. Tarp M. ir jos tėvo konfliktų nebūdavo. Paskutinį kartą ji savo tėvą mušė maždaug prieš 2 savaites, taip pat dėl alkoholio. Mušė plaštakomis per galvą ir pečius, kur sudavė nepastebėjo, tuo metu taip pat buvo apgirtusi nuo alaus. Kiek tiksliai kartų tėvui tuomet sudavė, pasakyti negali, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. Po sumušimo tėvas tą dieną į lovą neatsigulė, dar ir gėrė ir valgė. Po kelių dienų tėvas atsigulė į lovą, sakė kad jam silpna. Kai tėvą sumušė, jis apsikraujavo. Tada tėvas pats nusirengė, ji jo drabužius paliko namie ant fotelio, buvo kraujo tik ant marškinėlių, ant kelnių nebuvo. Pati tėvo drabužių neišmetė, jie turėtų būti namuose. Be jos ir tėvo, paskutiniu metu bute gyveno M. Ž.. Ką girta šnekėjo neatsimena, kad užmuš tėvą gal kada ir rėkdavo. Tėvas lovoje pragulėjo apie 5 dienas. Tėvas nedaug, bet valgydavo, kai jį lovoje pasodindavo M., vaistų jokių nedavė, tepalu jokiu netepė, apie tai, kad jam negera, tėvas nesakydavo, jam medicininės pagalbos nesuteikė. 2018-05-26 dienos metu dar su tėvu kalbėjo, po to su M. buvo išėjusi, o grįžus į namus apie 22 val., M. nuėjo pas tėvą į kambarį paimti žiebtuvėlį ir rado tėvą jau nebekvėpuojantį. Tuomet abu pėsčiomis ėjo iki "IKI" parduotuvės, ten sutiko pažįstamą vyriškį, pravarde "R.", kuris davė telefoną, juo paskambino greitajai. Savo telefono neturėjo, o tėvas savo telefoną visuomet laiko po pagalve. Atvykusiems medikams ir policijos pareigūnui pat pasakė, kad tėvą rado negyvą, kad jis galėjo būti sužalotas brome ties "IKI" parduotuve. Nurodė, jog mėlynės ant jos rankos ir šono yra nuo sugyventinio M., bet dėl to jie nesusipykę, su juo sutaria gerai (2 t., 198-200 b. l.).

Parodymų patikinimo vietoje metu L. Ž. nuvedė į tiesiai prieš įėjimą esantį kambarį ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 21 d. šiame kambaryje, kuris buvo jos ir sugyventinio, ji sumušė tėvą. Mušė kambaryje ir tarpduryje. Paėmusi manekeną, L. Ž. parodė, kur sudavė smūgius ranka (per galvą ir per nugarą), kai tėvas stovėjo prie palangės (kur anksčiau buvo sofa-lova). Prie tėvo ji prikibo dėl to, jog jis norėjo M. Ž. pasodinti į kalėjimą. L. Ž. paaiškino, kad kaire ranka jam sudavė per galvą daugiau nei vieną kartą, tačiau kiek kartų pasakyti negali, taip pat trenkė į ranka į nugarą, įspyrė į kojas. Iš viso sudavė ne mažiau kaip 6 kartus. Nuo smūgių, suduotų prie palangės, A. A. Ž. nenukrito, jis pradėjo eiti link koridoriaus. Priėjusi prie kambario durų, L. Ž. parodė, kad šioje vietoje ji spyrė – pakėlė dešinę koją ir ja smūgiavo į manekeno galvą. Paaiškino, kad nuo smūgio tėvas nukrito ant grindų, nukritęs jis ilgai pagulėjo, po to nuo grindų pats atsikėlė. M. Ž. juos sutaikė ir visi vėl gėrė, po to tėvas taip ir pasiliko lovoje. Po jos suduotų smūgių tėvas lovoje gulėjo apie savaitę, jis dar ir gėrė, ir valgė. Medikų ar kitokios pagalbos ji nekvietė. M. Ž. kažkokiu tepalu jos tėvui tepė akis, ausis, nes buvo mėlynės. Po smūgių sudavimo tėvas kraujavo, rūbus pats nusirengė, kambarį tvarkė M. Ž.. Nurodė, kad ir anksčiau buvo mušusi tėvą, tačiau tai buvo seniai, ji neprisimena, o prieš kelias dienas iki jo sumušimo tėvas buvo nukritęs nuo laiptų dėl ko buvo ligoninėje (2 t., 84-86 b. l.).

M. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžiu metu, nurodė, jog matė, kaip L. Ž. spardė A. A. Ž.. Nuo jo sumušimo iki mirties praėjo apie savaitė. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad M. Ž. A. A. Ž. padavė cigaretę, o L. Ž. supyko ir pradėjo tėvą mušti. Pirmi smūgiai buvo į šonus. A. A. Ž. tuo metu stovėjo prieškambaryje. Po šių smūgių sekė smūgiai į galvą, nuo ko tėvas parkrito ir L. Ž. pradėjo jį spardyti gulintį. Smūgius į galvą ji sudavė kumščiu, kuria tiksliai ranka ir į kurią veido vietą – neatsimena, bet visą laiką mušė viena ranka. A. A. Ž. iš galvos bėgo kraujas, nes ji buvo praskelta. Kiek prisimena, L. Ž. sudavė nukentėjusiajam į šonus apie 6-7 smūgius, į veidą 4-5 smūgius. Kai spardė, buvo apsiavusi ,,kedais“. Girdėjo, kaip A. A. Ž. sakė, kad jis L. vis viena pasodins. Po to, kai Ž. jie paguldė į lovą, smūgių jam nebuvo suduota. Abu su L. viską sutvarkė – išmetė drabužius, nuvalė kraują. Tvarkyti padėjo, nes L. Ž. grasino, kad jei jis nepadės – pasodins. Nors M. Ž. siūlė L. kviesti greitąją, bet buvo prigėrusi alaus, sakė, kad jokios greitosios nekvies. Negyvą A. A. Ž. rado M. Ž., praėjus apie savaitei po sumušimo. Kol jis buvo gyvas, pagalbos prašė, bet L. Ž. neleido kviesti greitosios, o jis nekvietė, nes durys buvo užrakintos, be to L. jį gąsdino savo draugais (savaitę iki posėdžio, jos draugai supjaustė jam pirštą). Teigia, jog visą laiką M. Ž. buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs, veikiančio telefono jie neturėjo, kai A. A. Ž. mirė, greitajai skambino iš draugo telefono, kurį sutiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Atvykusiems pareigūnams L. pasakė, kad žmogus sumuštas prie (duomenys neskelbtini). Dabar neatsimena tikslios A. A. Ž. sumušimo datos. Kartu su L. Ž. jos tėvo bute pradėjo gyventi nuo 2016 m. birželio 29 d. Jo santykiai su A. A. Ž. buvo labai geri, ne kartą sakė i, kad ji nemuštų tėvo. Neprisimena, ar iki tėvo mirties L. buvo kieno nors sumušta, pats jos nemušė, apie jos sužalojimus nežino. A. A. Ž. niekada negrasino, kad M. Ž. ,,pasodins“, su juo gerai sutardavo. Žinojo, kad anksčiau A. A. Ž. buvo susižalojęs, bet, kaip jis susižalojo – nežino. Po A. A. Ž. mirties, su A. nešnekėjo, apie jo sužalojimo ir, kad L. Ž. užmušė tėvą – nesakė. A. A. Ž. po sužalojimų vaistų niekas nedavė, tik, L. liepiamas, tepė mėlynes po akimis kažkokiu panašiu į gydomąjį kremu. Tepė, kad nesimatytų mėlynių, nes L. atsivesdavo į namus draugų. Nuo sužalojimo iki mirties, A. A. Ž. nebuvo išlipęs iš lovos, nes negalėjo to padaryti, pašaliniai asmenys jo nesikeliančio iš lovos nematė. Prieš policijos atvykimą su L. nesitarė ir nederino, ką sakys policijai. A. Z. yra buvęs A. A. Ž. bute. Jis matydavo nesutarimus kylančius tarp L. Ž. ir jos tėvo, matė, kaip pastarąjį L. Ž. mušdavo. Teisme A. Z. apie tai, kad M. Ž. ir A. A. Ž. santykiai yra priešiški – sakė netiesą. Mano, kad jis pyksta dėl tarp jo ir A. Z. kilusių muštynių dėl to, kad M. Ž. pavogė iš A. Z. alų. M. Ž. nurodė, jog daug kartų matė, kaip L. smurtaudavo prieš savo tėvą. Be alkoholio poveikio, kitokių priežasčių, kurios lemtų L. ir A. A. Ž. nesutarimus, nebuvo. M. Ž. konstatuotus sužalojimus jis pasidarė pats – iš meilės L. Ž. pjaustėsi rankas. A. Z. niekada sužalojęs nebuvo ir neketino jo žaloti, peiliu jam negrasino. G. J. žino, ji buvo kelis kartus atėjusi, nakvojo, su ja jokių santykių nebuvo. G. vieną kartą matė kaip A. A. Ž. buvo mušamas. Agresija L. kildavo, kai ji būdavo išgėrusi, blaivi ji būdavo normali. Yra buvę, kai A. A. Ž. negrįždavo nakvoti, L. jį primušdavo ir išvydavo – tada jis nakvodavo pas E.. Pats jis su A. A. Ž., kai nebūdavo L., bendraudavo normaliai – duodavo jam kokį daiktą parduoti, nuo ko šiam likdavo šiek tiek pinigų. L. Ž. su jokia gitara nemušė, plaukų jai nerovė. Nei jis, nei L. Ž. jokia sporto šaka neužsiiminėja, kovinių menų įgūdžių neturi. Netiesa, kad jis išgėręs neprognozuojamas. Žino buvusį L. sugyventinį E., L. Ž. juo grasino. Buvęs namuose mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl iš jo greitosios nekvietė. Dabar neatsimena tikslios A. A. Ž. sumušimo datos.

Šalies argumentai

G. J. nurodė, jog pažinojo L. Ž. tėvą, pažįstą L. Ž. ir M. Ž.. Kartą buvo jų namuose kai L. Ž. nebuvo – buvo tik sugyventinis ir tėvas. Tėvas buvo sumuštas, paklausus, kas jį sumušė, jis po kiek laiko pasakė, kad sumušė dukra už tai, kad nedavė cigaretės, tuos jo žodžius patvirtino ir M. Ž.. Kai pas juos buvo dar prieš šį įvykį, L. Ž. taip pat puolė tėvą – jie trise, t. y. G. J., M. Ž. ir L. Ž. kambaryje gėrė, tėvas atėjo paprašyti cigaretės, L. pasakė, kad neduos. Po to tėvas dar kartą atėjo, ji supyko, tada jį nuvedė į kambarį ir pradėjo mušti. Matė, kaip ji sudavė į veidą porą smūgių. Išgirdusi jo šūksnius G. J. kartu su M. nuėjo į kambarį ir atitraukė L. nuo tėvo. Kad L. Ž. tėvas negyvas sužinojo birželio mėnesį, apie tai pasakė G. Z., kuris nurodė, kad jam M. Ž. sakė, kad tėvą užmušė L.. Nemano, kad A. A. Ž. galėjo mušti M. Ž., nes to niekada nematė. M. ir A. A. Ž. santykiai buvo geri. Jų bute lankydavosi ir G. Z. bei jo brolis. L. Ž. būdama blaivi geras žmogus, bet kai išgeria ji labai griežta – ir G. J. vos netrenkė, tik dėl to, kad su jos sugyventiniu gėrė vienoje kompanijoje. Kitų jos konfliktų su kuo nors nėra mačiusi. Dabar neatsimena, kada ji Ž. klausinėjo apie sumušimą, gali būti, kad tai buvo prieš jai atliekant bausmę, t .y. 2018 m. kovo mėnesį (kalėjime buvo nuo kovo 60 parų).

Teisiamojo posėdžio, perskaičius G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, kad 2018 m., laikotarpiu nuo sausio iki kovo pabaigos kelis kartus yra permiegojusi pas L. Ž. namuose. Po to ji buvo nuteista ir gavo 60 parų arešto, todėl buvo išvežta į Panevėžio pataisos namus, į laisvę išėjo 2018-05-14. Kelis kartus nakvojo pas L. namuose, žinojo, kad ši gyveno su vyriškiu pravarde "M." – M. Ž.. Kartu bute gyveno ir L. tėvas, kuris ateidavo prie jų, pasisveikindavo ir kartais kartu išgerdavo. Kiek jai teko bendrauti su L. ir pas ją miegoti, vieną dieną ši buvo normali, t. y. pati pasikvietė tėvą išgerti ir jam davė pavalgyti, tuomet L. dar nebuvo girta, o kai nakvojo kitą dieną, L. ant savo tėvo rėkė, vadino jį nepagarbiais žodžiais, priekaištaudama, kad jam gaila cigaretės. Bandė L. drausminti, bet nelabai pavyko. Matė, kaip L., atsistojusi prieš tėvą, ranką suspaudusi į kumštį, norėjo trenkti jam į veidą, sakydama "nori <...>, aš tau (necenzūrinis žodis) į galvą", bet G. J. pagrasino iškviesti pareigūnus ir L. apsiramino, o tėvas išėjo į savo kambarį. M. tylėjo. Jis nieko nesakydavo, nes, kaip suprato, bijojo, kad jo ,,neišspirtų“ iš buto, nes neturėjo kur gyventi. Kad M. būtų bandęs mušti L. tėvą – nematė. 2018 m., iki kovo mėn. pradžios buvo užbėgusi pas L., tuomet L. namuose nebuvo, bet rado tėvą ir M.. Matė pas L. tėvą mėlynę buvo po akimi, kitą mėlynę ant kito antakio, praskeltą lūpą ir kraujo prie kažkurios ausies. Paklausus, kas nutiko, šis atsakė, kad jį sumušė L., o M. patvirtino, kad pats visa tai matė. Nuo to laiko ji daugiau pas L. į namus nėjo ir nuo to laiko jos daugiau nebematė. 2018 m. birželio mėn. susitiko M. ir G. Z., tuomet M. pasakė, kad L. nužudė savo tėvą. L. išgėrusi būdavo labai arši, plūsdavosi ir mušdavosi. G. J. irgi žodžiais užgauliodavo, sakydavo, kad ją užmuš, bet ji nekreipdavo dėmesio (2 t., 65-66 b. l.).

Šalies argumentai

G. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamąją L. Ž. pažįsta, su ja susipažino per M. Ž.. L. Ž. tėvą matęs kokius du kartus, kelis kartus yra buvęs pas juos svečiuose. Apie A. A. Ž. mirtį sužinojo iš M., jis pasakė, kad jis mirė, nes sumušė L.. Kokiomis aplinkybėmis, kada mušė – M. nepasakojo. Tuos kartus, kai buvo L. Ž. ir M. Ž. bute – gėrė. Tėvas kartu negerdavo. Žino, kad L. su tėvu apsipykdavo, apsižodžiuodavo. Neteko matyti A. A. Ž. sužaloto ar sužeisto. Ž. pykdavo ant tėvo, sakydavo, kad jis daiktus neša parduoti, tačiau, kad dėl to L. būtų jam grasinusi – negirdėjo. L. pykdavo ir ant M. Ž., o M. Ž. – ant jos. Dėl L. M. po išgertuvių iš sielvarto pjaustydavosi rankas, kad jie tarpusavyje muštųsi – nematė ir negirdėjo. M. Ž. pasakojo, kad buvo sulaikytas dėl Ž. mirties. Nepamena apklausos ikiteisminio tyrimo metu, bet ką žinojo tą ir sakė.

G. Z. patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (2 t. 62-63 b. l.), kur jis nurodė, kad L. tėvo sumušto ar sužalotu veidu jam matyti neteko, yra girdėjęs iš L. tokius pasakymus kaip pvz.: "(keiksmažois), tėvas už(necenzūrinis žodis), paėmė cigaretę" ir pan., o kad prie jo būtų L. ar M. smurtavę prieš L. tėvą – nematė. Nematė, kad M. būtų agresyvus. Jo brolis A. Z. kartą sakė, jog L. šiam buvo minėjusi, kad jis "gaus į galvą" dėl to, kad neva susiginčijo dėl konteinerio. Žino, kad L., būdama girta, pradėdavo rėkti balsu, kad jai parūkyti nepaliko arba išgerti per mažai ir pan. Jam pačiam su L. sukonfliktuoti neteko <....>. Pas juos ateidavo moteris vardu G., kuri neturėdavo kur gyventi. Kad dar kažkas eitų gerti pas L. ir M. – nežino. Kad L. tėvas nužudytas, sužinojo iš M., atsitiktinai susitikęs po to, kai šis buvo paleistas po sulaikymo. Su pačia L. apie tai nekalbėjo, jos nematė. M. sakė, kad šį išleido, o L. uždarė dėl to, kad ji nužudė, suspardė savo tėvą. M. jam minėjo, kad viskas įvyko namuose. Plačiau aplinkybių nepasakojo (2 t. 62-63 b. l.). G. Z. papildė, kad su M. apie A. A. Ž. mušimą kalbėjo, bet tiksliai neatsimena kada. G. J. nepasakojo, kad būtų mačiusi L. Ž. tėvą sumuštą (jis ją labai seniai matė). Pats M. apie Ž. atsiliepdavo normaliai.

Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog L. Ž. gerai nepažįsta, kelis kartus buvo susitikę, kelis kartus matęs ir L. tėvą. Su L. susipažino per M. Ž., maždaug 2018 metais. Jų namuose buvo kelis kartus – jis, M. Ž., L. ir G.. Visi gerdavo alkoholį. Kartu būdavo ir G. Z., L. tėvas kartu gėrė gal vieną kartą. Kokie buvo L. ir jos tėvo santykiai – nežino. Vieną kartą matė tėvą su dviem mėlynėmis po akimis, paklausus, jis nieko nesakė, kiti taip pat nieko nepaaiškino, bet liudytojas suprato, kad jis buvo sumuštas, nes nukristi taip, kad ant abiejų akių atsirastų mėlynės – neįmanoma. Po to, kai sužinojo apie L. tėvo mirtį, su M. Ž. nesimatė, nekalbėjo. G. J. iš viso kažkur buvo dingusi. Nurodė, kad jo manymu M. Ž. su L. tėvu nelabai sutarė, jis prieš L. tėvą buvo nusiteikęs priešiškai, kodėl – paaiškinti negali. Žino, kad kai M. Ž. išgeria, jis neprognozuojamas – sykį pjaustėsi sau rankas, puolė A. Z. peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nenurodė, nes nežinojo, apie ką pasakoti. L. išgėrusi patriukšmaudavo, bardavosi su M. Ž., labai rėkdavo. Lygtai vieną kartą L. sukonfliktavo ir su A. Z., dėl ko neprisimena. Nematė, kad L. muštų M. Ž. ar, kad jis – L.. Apie L. tėvo mirtį sužinojo iš kalbų rajone, visi šnekėjo, kad jį nužudė , bet jis pradžioje nepatikėjo. Paskui Kauno kalėjime sutiko M. Ž., kuris pasakė, kad yra vedamas pas tyrėją. Nelabai tiki, kad tėvą užmušė , mano, kad daugiau prie to prisidėjęs gali būti M. Ž.. Taip sako todėl, kad žino M. Ž. charakterį.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo ikiteisminio tyrimo parodymus, kur A. Z. nurodė, kad nėra matęs, kad M. Ž. girtas pultų muštis, tačiau kartą jie abu konfliktavo, A. Z. sudavė M. Ž. ir šis pabėgo (2 t., 56-60 b. l.), liudytojas paaiškino, kad apie tai, kad minimą konfliktą pradėjo M. Ž., o ne jis – buvo pamiršęs, todėl nenurodė, kad M. Ž. jį puolė peiliu. Atsimena, kad buvo kažkoks įvykis su ir benamiu. Jo manymu, išgėrusi truputį agresyvi.

Liudytoja P. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamoji jos tolima giminaitė. Su L. Ž. bendraudavo retai, dažniausiai susitikdavo prie parduotuvės, kur prekiaudavo jos tėvas. Susitikinėti pradėjo kuomet apsigyveno Kaune, tėvo bute. Būdama išgėrusi ji būdavo grubi, aršoko būdo. Kitu atveju, nieko blogo apie ją negali pasakyti. Nematė, kad ji ką nors muštų, gerdavo dažnai. Pas L. Ž. gyveno jos draugas vardu M. Ž.. Kaip jis bendraudavo su A. A. Ž. – nežino, santykiai tarp ir atrodė puikūs. Taip pat iš šalies atrodė, kad viskas gerai tarp M. Ž. ir tėvo. A. Ž. buvo ramaus būdo. Kalėdas ir Naujuosius Metus jis sutiko liudytojos namuose, kažkodėl nenorėdavo eiti namo, prašėsi leisti per šventes pabūti, dėl ko – nepasisakė. Klausė, gal kažkas negerai su vaikais, bet jis atsakydavo, kad viskas gerai. Apie A. A. Ž. mirtį sužinojo 2018 m. gegužės mėnesį, kai su savo draugu atėjo prie (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad tėtis vakar mirė. Kaip tai atsitiko – jie nesakė. Daugiau kaip savaitė iki mirties matė A. prie (duomenys neskelbtini), po to – jo nebūdavo. Nelabai tiki, kad galėjo jį sumušti, nors ji ir grubiai bendraudavo. Ž. sužalotą matė gal du sykius – jis paaiškino, kad pats krito, kai buvo išgėręs. A. Ž. rajone jokių priešų neturėjo, nebūdavo jokių incidentų, jis buvo ramus, nematė, kad su kuo nors pyktųsi. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 53-54 b. l.), kur išsakė savo nuomonę, jog „<...> pagal bendravimą su tėvu, kabinėjimąsi prie tėvo žodžiais, įžūlų elgesį, manau, kad galėjo prisidėti prie savo tėvo mirties. <...>“, liudytoja patikslino, kad tokią išvadą ji padarė įvertinusi elgesį su tėvu.

Liudytoja A. M. nurodė, jog L. Ž. pažįsta apie 3 metus, jos tėtį pažinojo apie 5-6 metus. A. M. ir A. Ž. kartu prekiaudavo prie „IKI (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės – jis padėdavo jai panešti krepšius, išvesdavo į lauką šuniuką. Kartais ji padėdavo A. Ž. su L. Ž. – duodavo pinigų ar maisto. Paskutiniu metu Ž. bute gyveno M. Ž., kas vykdavo bute – nežino, nei karto ten nebuvo. A. Ž. ateidavo su mėlyne po akimi, sakydavo, kad niekias jo nedaužo, kad pargriūna pats. Po tokių jo pasakymų ji gėdindavo A. Ž., kad nusileidžia ir leidžiasi, kad dukra jį daužytų. Jis atsakydavo, kad tai ne dukra, tačiau nulenkdavo galvą, todėl ji įsitikinusi, kad tai būdavo darbas. , kai išgerdavo, būdavo agresyvi. Būdavo, kad prekybos vietoje ji su tėvu pykdavosi dėl maisto. A. Ž. su paskutiniu sugyventiniu – M. Ž. – sutarė neblogai. M. Ž. jį užjausdavo, vadindavo ,,tėvuku“, o kas tarp jų būdavo namuose – nežino. Pats A. A. Ž. nesiskundė jokiais M. Ž. veiksmais, nieko nesakydavo. A. Ž. prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iki mirties nematė apie savaitę, atsakydavo, kad jis girtas. sakė, kad tėvas mirė dėl širdies problemų, tačiau ja netikėjo, o po kažkiek laiko paklausė M. Ž. paklausė, kodėl jis negynė tėvo, kai jį mušė, tai M. Ž. atsakė, kad buvo girtas. Neprisimena, ar pasikvietė į šalį M. Ž. pasikalbėti, bet apie tai, kad A. Ž. sumušė jai pasakė M. Ž., nurodydamas, kad tėvą spardė, o jis negynė, nes buvo girtas. Tuo metu buvo paėjusi kelis žingsnius į šalį, kalbėjosi su kitais. Nežino, ar smurtaudavo prieš . apibūdinti negali, nes su juo tik sveikindavosi. ir M. buvo meilūs – tarp jų buvo didelė meilė – eidavo susikibę, bučiuodavosi, konfliktų tarp jų nematė. Buvo atvejis, kai A. Ž. pas ją atėjo smarkiai išgėręs, todėl jo į butą neįsileido. Pro durų akutę pamatė, kad jis stovi svyruodamas, po to paskambino kaimynė ir pasakė, kad A. nukritęs laiptinėje ir kad jį išvežė greitoji. Po ligoninės jis vėl buvo pasirodęs prie ,,(duomenys neskelbtini)“, bet neprekiavo. Jis pasakė, kad išmetė jo prekes. su tėvu bardavosi dėl maisto – ji ateidavo į prekyvietę ir atimdavo Ž. krepšį su maistu. Priešų rajone jis neturėjo, paskolų irgi neturėjo. Nebuvo žmonių, kurie būtų atėję aiškintis. Kartais maisto A. atnešdavo M. Ž. ir liepdavo pavalgyti. Jeigu pamatydavo, kad jis turi maisto – paimdavo. Su mėlynėmis po akimis A. A. Ž. būdavo dažnai.

Liudytoja J. P. nurodė, jog L. Ž. ir jos tėvą pažįsta iš matymo, gyveno kaimynystėje. Jie visi degradavę, visiški girtuokliai, eidavo pas juos kompanijos, kas vyko bute nežino, ten nėra buvusi. Būdavo, kad tėvas šaukdavo po langais, kad jį įleistų, matė, kaip tėvą mušė gatvėje – abiem rankomis mušė per veidą, o tėvas jai atgal nesudavė. Matė kaip jis laiptinėje griuvo ir aukštielninkas ir visaip kitaip, kartais prie durų gulėdavo, voliodavosi ,,apsidaręs“, muštynių nematė. Kartu gyveno ir draugas, jis nebuvo agresyvus, buvo ramus vaikinukas. Jis su visą laiką vaikščiojo susikibę už rankyčių, kad konfliktuotų – nematė. Vieną kartą buvo iškviesta gaisrinė, o su ja buvo greitoji – atseit neįsileidžia to vaikino į namus ir gali būti ją ištikusi epilepsija, bet pasirodo, kad išgėrusi miegojo. Kokie buvo sugyventinio ir tėvo santykiai – nežino.

Liudytojas A. L. nurodė, kad L. Ž. ir A. A. Ž. buvo kaimynai – butai vienas šalia kito penktame aukšte. Kai numirė A. Ž. mama ir atsikraustė jis, vėliau atėjo gyventi ir dukra. Kol A. A. Ž. gyveno vienas, pas jį ateidavo vietiniai jo draugai, išgėrinėdavo. Atsikrausčius dukrai, ji tų draugų neįleisdavo, vedžiodavosi savus. Iš pradžių gyveno kažkoks L. Ž. draugas, vėliau atsirado kitas. Nuo pirmojo sugyventinio mušimo reikėdavo A. ginti, nuo antrojo – ginti nereikėjo, nematė, kad būtų mušęs. su A. sutarė prastai. Ne kartą patarinėjo A. imtis priemonių, kad jo bute nevaikščiotų pašaliniai, bet tuo viskas ir pasibaigdavo, jis į policiją nesikreipdavo, nes, mano, kad bijojo. Kas dėjosi bute paskutiniu metu nežino – tiesiog būdavo dideli triukšmai. Konkrečių žodžių, kas, kam, ką sakydavo negirdėdavo – girdėdavo triukšmą, girdėjo kai vadino jį visokiais keiksmažodžiais. Kad muštų tėvą – nematė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 45-47 b. l.), kur A. L. nurodė, kad „<...> esu matęs, kai stumdydavo A..<...>“, liudytojas šiuos parodymus patvirtino, patikslindamas, jog stumdymą koridoriuje matė, tačiau mušimo – ne. A. nesakydavo, kas jį muša ar skriaudžia, iš vis nutylėdavo. Tuose namuose vadas buvo .

Liudytoja L. D. nurodė, jog kaltinamąją pažįsta, nes ji ir A. Ž. gyveno penktame aukšte, bute, esančiame virš jos buto. Jų gyvenimo būdas buvo asocialus. Jie priminė degradavusius žmones. Kol nebuvo A. dukros, nevykdavo muštynių ir barnių, jai atsikrausčius pastoviai girdėdavo triukšmą, A. buvo vejamas iš namų, miegodavo laiptinėje ir apsišlapinęs, ir girtas, butas buvo paverstas landyne. Kartu gyveno draugas, to draugo balso nesigirdėdavo, tik girdėdavosi, kad pastoviai rėkauja, šūkauja kaltinamoji. Girdėdavo tėvo žodžius „užmuši, užmuši, baik“. ant tėvo rėkdavo ir plūsdavo jį pastoviai. Konkrečių žodžių negali pasakyti, bet tai buvo necenzūriniai žodžiai. Jis iš lauko šaukdavo, kad jį įsileistų į namus. Stipriai sumušto niekada nematė, bet matė, kad eidavo šlubuodamas, dejuodamas, tačiau neaišku dėl ko. Apie A. mirtį sužinojo iš laiptinės gyventojų, kurie sakė, jog jį užmušė. Žiūrint nuo to momento, kai sužinojo apie mirtį atgal, tai vykdavo kai kas, ko anksčiau nebūdavo – buvo labai stiprūs smūgiai ir paskutiniu metu tokie kaip į radiatorių būtų suduota galva ar kita kūno vieta – ranka, ar panašiai. Šiaip A. buvo ramaus būdo žmogus, su juo būdavo galima susitarti, pasikalbėti, o dukra buvo agresyvi. sugyventinį apibūdintų kaip sužaloto intelekto asmenybę, degradavusį. Jis eidavo ten, kur gaudavo išgerti ir pernakvoti. Jis buvo ramus ir prisitaikęs. Nežino, ar jis mušdavo A., bet kiek girdėjo, tai mušdavo ir savo sugyventinį, o kad jis muštų – negirdėjo.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t., 39-40 b. l.), kur liudytoja nurodė, kad girdėjo rėkiančią ant savo tėvo "užmušiu", bei buvo girdėti jos tėvo balsas "baik mušt, tikrai užmuši", iš ko suprato, mušdavo A., liudytoja nurodė, jog tvirtina šiuos parodymus, nes tikrai būdavo, kad tėvas šaukdavo: „užmuši“, „baik, tikrai užmuši!“, bet pakui susitaikę kartu eidavo, sėdėdavo prie (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad žodžius „baik, užmuši“, girdėjo ne prieš A. Ž. mirtį, o anksčiau. Kaimynai raštiškai kreipėsi į policiją, nes ta šeima buvo sukėlusi gaisrą, bet ar buvo imtasi kokių nors priemonių – nežino.

2018-05-26 – 2018-05-27 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimo duris, lovoje prie palangės rastas miręs A. A. Ž., konstatuota, jog mirties priežastis neaiški, jai nustatyti tikslinga atlikti teismo medicininius tyrimus (2 t., 11-16 b. l.).

2018-06-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimo duris (šiame kambaryje buvo rastas A. A. Ž. kūnas), uždarius kambario duris, iš vidinės pusės ant durų matomas nedidelis rausvos spalvos taškas (dėmė), kurios nuoplova paimta. Gretimame kambaryje, virš paklotos sofos-lovos, ant sienos matyti rusvos spalvos dėmė, kurios nuoplova paimta (2 t., 18-34 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu M. Ž. parodė vietą kambario, esančio tiesiai prieš įėjimą, tarpduryje, kur A. A. Ž. buvo spardomas ir jam suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas – L. Ž. už tai, kad A. A. Ž. nuo stalo pasiėmė cigaretę, išeinantį iš kambario užsipuolė, sudavė septynis smūgius jam į galvą, A. A. Ž. nukritus ant grindų, spyrė jam į šoną. Po to M. Ž. A. A. Ž. pakėlė nuo grindų ir, nutempęs už pažastų, paguldė ant lovos. Čia jis gulėjo iki mirties. Prieš tai, kitame kambaryje nukentėjusįjį L. Ž. mušė dar gegužės 16-17 dienomis, tame kambaryje, ant sienos yra likę kraujo dėmė (užfiksuota vaizdo įraše). M. Ž. nurodė, jog A. A. Ž. sėdinčiam ant neištiestos sofos L. Ž. spyrė į nosį du kartus (mušė dėl to, kad tėvas girtas, be to sakydavo, kad ,,padės jį į vietą“, nes norėjo butą pasiimti sau). M. Ž. grasino E., jeigu M. Ž. kam nors praneš (2 t., 81-82 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu L. Ž. nurodė, jog kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimą (kuriame tuo metu gyveno ji ir M. Ž.), tėvui būnant ant sofos, stovėjusios prie palangės – pradėjo jį mušti dėl to, kad tėvas norėjo ,,pasodinti“ Ž.. Sudavė jam rankomis į galvą, nugarą, rankas ir kitur, tačiau tiksliai neprisimena, nes buvo labai girta. Tėvas pradėjo eiti link durų, jam būnant tarpduryje įspyrė vieną kartą jam į galvą ir tėvas nugriuvo. Į kojas taip pat spyrė. Tėvas, kurį laiką pagulėjęs, atsikėlė pats. M. Ž. tuo metu sėdėjo kambaryje, buvo girtas. Tėvui atsikėlus, jis iš pradžių dar kažką ,,burbuliavo“, paskui M. Ž. kažkaip juos sutaikė ir vėl toliau trise gėrė. Tėvas taip ir liko tame kambaryje, toje lovoje iki mirties. Mirė maždaug po savaitės, greitosios nekvietė, jis nedejavo, niekuo nesiskundė, M. Ž. kažkokiu tepalu tepė jam akis, ausis. Drabužius tėvas nusirengė pats, kambarį tvarkė M. Ž. ir kur padėjo tuos daiktus nežino (2 t., 84-85 b. l.).

2018-09-20 akistatos tarp įtariamųjų M. Ž. ir L. Ž. metu kiekvienas liko prie savo parodymų, M. Ž. nurodė, kad A. A. Ž. sumušė L. Ž., o L. Ž. nurodė, kad A. A. Ž. sumušė M. Ž.. (2 t., 89-93 b. l.).

Iš GMP kortelės matyti, jog 2018 m. gegužės 26 d. 22 val. 30 min. GMP pranešta, jog asmuo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) prie kioskų, prie bromų, dukra paaiškino, kad rado negyvą, sustingusį, gyvas matytas apie 7 val. Prieš savaitę buvo sumuštas (2 t., 99-100 b. l.).

Apžiūros protokole nurodyta, jog perklausius diske užfiksuotą pokalbį, surašyta pokalbio stenograma. Nustatyta, jog L. Ž. nurodo, kad miręs jos tėvas, žmogus jau atšalęs, į klausimą ar yra smurto žymių nurodo, kad buvo sumuštas prieš savaitę, bet jautėsi gerai ir dar porą dienų alaus padarydavo ir valgydavo viską normaliai, greitosios nekvietė, nes jis neleido (2 t., 102-103 b. l.).

Medicinos dokumentų išraše matyti, jog į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas 2018-05-12 atvyko pacientas A. A. Ž.. Nurodė, jog kirto nuo laiptų. Anamnezės surinkimas apsunkintas, pacientas nebendradarbiauja, jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas. Pasak paciento: nieko nežino, alkoholio vartojimą neigia, nieko neskauda. Prieš tai sako, jog skaudėjo krūtinės ląstą, kairėje. Atlikus apžiūrą ir kompiuterinę tomografiją, konstatuota žaizda dešinėje pakaušio srityje, dešinėje VI-IX šonkaulių nugarinių galų seni lūžiai, kairėje IV, V, VII-IX šonkaulių nugarinių galų seni lūžiai, aiškių šviežių lūžių, laisvo skysčio, oro abipus pleuros ertmėse nematyti. Iš išrašo matyti, kad nosikaulių potrauminės deformacijos panašesnės į senas. Kaukolės skliauto ir apimtuose bazės kauluose lūžių nematyti. Tirtas girtumas: 2,37 promilės (2 t., 108-110 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. ?495/2018(02) nurodyta, kad A. A. Ž. mirties priežastis – galvos trauma: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairėje ausyje, kraujosruva apatinėje lūpoje, žaizda pasmakrėje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio, viršugalvio, pakaušio srityje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžiai, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje (kaukolės lūžio vietoje), skystas kraujas bei kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje, kraujosruvos dešinės smilkininės bei kaktinių skilčių pamatinės dalies žievėje, kraujas galvos smegenų skilveliuose. A. A. Ž. mirė dėl patirtų galvos sužalojimų šešių valandų laikotarpyje iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai ir kitose (ne tik galvoje) kūno vietose, o būtent: kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, pilvo kairėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kairės pusės III-VIII šonkaulių lūžiai, kraujosruva bei nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nubrozdinimai dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kurie padaryti nuo daugiau kaip dvi paros iki kelių savaičių iki mirties laikotarpiu.

Įrodymų dėl A. A. Ž. nužudymo vertinimas

Aptartais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog 2018 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini), lovoje rastas A. A. Ž. kūnas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti daugybiniai sužalojimai, nurodant, jog mirtis įvyko dėl galvos traumos. Galvoje konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairėje ausyje, kraujosruva apatinėje lūpoje, žaizda pasmakrėje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose dešinio smilkinio, viršugalvio, pakaušio srityje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžiai, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje (kaukolės lūžio vietoje), skystas kraujas bei kraujosruva po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairėje, kraujosruvos dešinės smilkininės bei kaktinių skilčių pamatinės dalies žievėje, kraujas galvos smegenų skilveliuose. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galvoje padaryti ne vėliau kaip trys paros iki mirties.

Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, jog sužalojimus, nuo kurių ištiko mirtis, A. A. Ž. patyrė ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 22 d. Tai, jog A. A. Ž. L. Ž. mušė galimai 2018 m. gegužės 22 d. nurodė M. Ž., sužalojimų padarymo laiko nepaneigė ir L. Ž. (nurodė, jog mušė gegužės 21 d.), teigdama, jog tėvas po sumušimo iki mirties lovoje pragulėjo apie savaitę. Be to, bylos duomenimis (M. Ž., G. J. parodymais) nustatyta, kad nukentėjusįjį L. Ž. mušė ir anksčiau – pagal G. J. 2018 m. kovo mėnesį, pagal M. Ž. – gegužės viduryje, kas paneigia L. Ž. parodymus, jog ji tėvą buvo mušusi seniai ir jau net neprisimenanti kada tai buvo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. A. Ž. 2018 m. gegužės 12-13 d. naktį buvo pristatytas į Kauno klinikas (dėl A. M. laiptinėje patirto sužalojimo). Apžiūros metu jam buvo konstatuota žaizda dešinėje pakaušio srityje, seni šonkaulių lūžiai, nurodant, jog šviežių lūžių, laisvo skysčio, oro abipus pleuros ertmėse nematyti. Taip pat jam buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija ir konstatuota, jog kaukolės skliauto ir apimtuose bazės kauluose lūžių nematyti (2 t., 109-110 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvadoje, be kitų sužalojimų nukentėjusiojo kūne (kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, krūtinėje, pilvo kairėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, kraujosruva bei nubrozdinimas kairėje blauzdoje, nubrozdinimai dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje), konstatuoti ir kairės pusės III-VIII šonkaulių lūžiai. Išvadoje nurodyta, jog minėti sužalojimai padaryti daugiau kaip dviejų parų – kelių savaičių laikotarpiu iki mirties.

Įvertinus šiuos duomenis kolegija sprendžia, jog sužalojimai galvoje – tame tarpe ir kaukolės skliauto kaulų lūžiai, kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje (kaukolės lūžio vietoje) bei šonkaulių lūžiai neabejotinai padaryti jau po to, kai naktį iš 2018 m. gegužės 12 d. į 13 dieną, A. A. Ž. buvo apžiūrimas Kauno klinikų medikų.

Nors L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog savo tėvui maždaug savaitę prieš jo mirtį sudavė ne daugiau kaip du smūgius (tuo metu, kai jis buvo mušamas M. Ž.), tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, o būtent, jog tėvą mušė tik ji, M. Ž. prieš tėvą smurto nevartojo. Tokias pat aplinkybes viso proceso metu nurodė ir M. Ž.. Apklaustas teisme jis patvirtino, kad A. A. Ž. sumušė , suduodama jam į galvą ranka (neprisimena kuria, bet mušė tik viena ranka) bei spirdama. Teigė, jog L. Ž. prieškambaryje sudavė į šonus, po to mušė į galvą, o kai A. A. Ž. nugriuvo – pradėjo jį spardyti. Į šonus jam buvo suduoti 6-7 smūgiai, į veidą 4-5 smūgiai. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. Ž. patikslino, jog L. Ž., parkritusiam ant grindų nukentėjusiajam spyrė į šoną. Be to, nurodė, jog L. Ž. tėvą mušė ir anksčiau, galimai gegužės 16 ar 17 d., kitame kambaryje, kur ant sienos yra likusi kraujo dėmė. Nuėjus į M. Ž. nurodytą kambarį, vaizdo įraše užfiksuota dėmė ant sienos, M. Ž. nurodė, jog čia, A. A. Ž. sėdinčiam ant sofos L. Ž. du kartus spyrė į nosį (2 t., 81-82 b. l.).

Iš esmės analogiškai A. A. Ž. sužalojimo mechanizmą ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi ir L. Ž.. Tuomet ji teigė, kad tėvą mušdavo ir anksčiau, M. Ž. jo niekada nemušdavo, tik jai smurtaujant nesikišdavo ir tėvo negindavo. Teigė, jog paskutinį kartą mušė plaštakomis per galvą ir pečius, smūgių sudavimo vietų ir skaičiaus neprisimena, nes buvo girta. Parodymų patikrinimo vietoje metu ji nurodė, jog iš pradžių sudavė tėvui būnant prie palangės, o pradėjus jam eiti iš kambario – tarpduryje: kaire ranka per galvą, ranka į nugarą, spyrė į kojas bei smūgiavo dešine koja į galvą, nuo šio smūgio tėvas nukrito ant grindų, nukritęs ilgai gulėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Nors L. Ž. parodymai įtariamojo apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje nėra visiškai identiški, tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju, kaltinamoji nurodė, jog savo tėvą mušė ji, o ne M. Ž..

Vertinant L. Ž. parodymus atkreiptinas dėmesys, jog L. Ž. kaltę pripažino nuo pat pirmosios įtariamojo apklausos, t. y. kitą dieną po jos sulaikymo 2018 m. gegužės 31 d. (nors skambindama greitajai med. pagalbai ir apklausiama liudytoja teigė, kad tėvas grįžo sumuštas nežinomų asmenų). Tolesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu L. Ž. parodymus pakeitė, teigdama, jog tėvą sumušė M. Ž. dėl to, kad ji pastarajam prasitarė, kad A. A. Ž. nori jį ,,pasodinti“. L. Ž. nurodė, jog ankstesniuose parodymuose kaltę prisiėmė dėl to, kad norėjo apginti M. Ž., nes labai mylėjo, bet, supratusi, ką reiškia būti kalėjime ir supratusi, kad M. Ž. ją išdavė – nelanko ir nesirūpina ja – nusprendė pasakyti teisybę. Kolegija sutinka, jog L. Ž. galėjo supykti, jog M. Ž. jos nelanko, neremia materialiai, todėl visiškai natūralu, jog nusprendė M. Ž. apkalbėti. Tai, jog L. Ž. M. Ž. apkalba, be paties M. Ž. parodymų patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Visų pirma, L. Ž. viso proceso metu teigė, jog M. Ž. niekada nesmurtavo prieš jos tėvą, jie sutarė gerai. Šiuos L. Ž. parodymus patvirtino liudytoja A. M., kuri nurodė, jog M. Ž. su A. A. Ž. sutardavo gerai, o iš A. A. Ž. nutylėjimo į jos teiginius, jog yra mušamas dukros, suprasdavo, kad jį nuolat muša L. Ž.. Pati liudytoja ne kartą mačiusi išgėrusią L. Ž. agresyvią, kai tėvo prekybos vietoje pykdavosi su juo dėl maisto. Tai, jog išgėrusi L. Ž. agresyvi nurodė ir P. G., kuri pagal bendravimą su tėvu – kabinėjimąsi prie jo, įžūlų elgesį – padarė išvadą, kad ji galėjo tėvą mirtinai sumušti. Pas Ž. kartais nakvodavusi G. J. taip pat teigė, jog matė L. Ž. agresyvų elgesį su tėvu, prieš jį vartotą smurtą ir nurodė, kad A. A. Ž. jai yra sakęs, kad buvo sumuštas . Aplinkybes, kad kaltinamoji smurtaudavo prieš savo tėvą nurodė ir kaimynai: A. L. teigė, jog atsikrausčius dukrai, bute būdavo triukšmaujama, o A. A. Ž. neklausė jo patarimo kreiptis į policiją, dėl to, jog, jo manymu, bijojo savo dukros; L. D. nurodė, jog ir iki nagrinėjamo įvykio girdėjo rėkiančią ant tėvo ir A. žodžius ,,baik, tikrai užmuši“. Visi šie liudytojai nurodė, jog M. Ž. buvo ramus, jo santykiai su A. A. Ž. buvo geri, A. L. teigė, jog nuo pirmojo L. Ž. sugyventinio tekdavo ginti A., o nuo M. Ž. ginti nereikėjo, niekada nematė, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį.

Nors A. Z. teisme nurodė, kad, jo manymu, prie A. A. Ž. mirties galėjo prisidėti ir M. Ž., kuris su tėvu nelabai sutarė ir buvo nusiteikęs priešiškai, tačiau kodėl padarė tokias išvadas – paaiškinti negalėjo, teigdamas, jog taip mano todėl, kad žino M. Ž. charakterį – buvo šokęs prieš A. Z. su peiliu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė, nors buvo klausiamas apie M. Ž. būdą, santykius su mirusiuoju ir teigė priešingai – nurodė, jog nėra matęs, kad M. Ž. girtas pultų muštis, o kai kartą jis su A. Z. sukonfliktavo ir A. Z. sudavė M. Ž. – šis pabėgo.

Aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kurias L. Ž. nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir paneigia teisme jos iškeltą versiją, jog M. Ž. buvo linkęs smurtauti ir smurtaudavo prieš jos tėvą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir teigdama, kad M. Ž. mušė A. A. Ž., L. Ž. nurodo, jog iš esmės jis su jos tėvu sutarė gerai.

Kaip jau buvo minėta, M. Ž. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog A. A. Ž. nuolat mušdavo L. Ž.. Apklausiamas įtariamuoju 2018-05-30, jis nurodė, kad tėvą mušė ne tik gegužės 22 d. bet ir 16 ar 17 dienomis tėvo kambaryje. Šiuos savo parodymus M. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jo nurodytame kambaryje ir nurodytoje vietoje buvo rasta į kraują panaši dėmė.

Atkreiptinas dėmesys, jog M. Ž. žinojo, kad kviesdama greitąją med. pagalbą ir atvykusiems policijos pareigūnams L. Ž. nurodė, jog A. A. Ž. buvo sumuštas netoli namų, kad jis pats apie tai papasakojo ir, kad tai ne pirmas kartas, kai tėvas girtas būna sumuštas arba pats parkrenta. Taigi M. Ž., jeigu jis būtų smurtavęs prieš A. A. Ž., žinodamas, jog L. Ž. davė tokius parodymus (ji buvo apklausiama namuose (duomenys neskelbtini), po jos apklausos nei vienas nebuvo sulaikytas), taip pat galėjo laikytis šios versijos, tačiau jis 2018 m. gegužės 30 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, jog tėvą mušė L. Ž.. Kitą dieną, t. y. 2018 m. gegužės 31 d. šiuos M. Ž. parodymus patvirtino ir L. Ž., kuri įtariamojo apklausos metu kaltę iš esmės pripažino, tik nurodė, jog sudavė mažiau smūgių nei buvo nurodęs M. Ž., tačiau patvirtino, jog M. Ž. tėvo niekuomet nemušė. Šios aplinkybės rodo, jog L. Ž. versija, jog kaltę prisiėmė, nes norėjo M. Ž. apginti, yra visiškai nepagrįsta, kadangi nei 2018 m. gegužės 31 d., nei vėliau (kuomet ji buvo apklausiama teisme skiriant kardomąją priemonę, bei kuomet buvo atliekamas L. Ž. parodymų patikrinimas vietoje) – M. Ž. niekas nekaltino, jo ginti nereikėjo, juolab, kad pirminiuose parodymuose L. Ž. nurodė, kad tėvas buvo sumuštas ne namuose nežinomų asmenų.

Vertinant tiek L. Ž., tiek M. Ž. parodymų turinį, matyti, kad abiejų nurodytos aplinkybės apie A. A. Ž. suduotų smūgių skaičių, jų sudavimo vietą skiriasi ne tik tarpusavyje, bet ir M. Ž., ir L. Ž. parodymai (L. Ž. nurodant savo veiksmus mušant A. A. Ž., tiek vėliau M. Ž. veiksmus) nėra visiškai vienodi. Tačiau akivaizdu, jog tokį gyvenimo būdą gyvenantiems asmenims (pastoviai vartoja alkoholį, nedirba, neturi kitų pareigų ar užsiėmimų) nurodyti tikslią įvykio datą nėra paprasta, kadangi visos dienos daugmaž vienodos, o esant nuolat apsvaigus nuo alkoholio, dažnai smurtaujant ir matant smurtą – tiksliai nurodyti vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai konkrečiomis dienomis ir kur tuo metu buvo tiek smurtautojas, tiek nukentėjusysis – taip pat yra pakankamai sudėtinga. Tačiau būtent M. Ž. pirmosios įtariamojo apklausos metu nurodė, kad A. A. Ž. į galvą buvo suduoti 6-7 smūgiai ir kojomis smūgiuojama į šonus, kas iš esmės atitinka specialisto išvadoje nustatytą sužalojimų lokalizaciją. Nors vėliau L. Ž. teigė, kad ne ji, o M. Ž. mušė tėvą, aiškiai įvardino kur ir kiek smūgių buvo suduota, tačiau nurodė, jog anksčiau M. Ž. tėvo niekada nemušė, o ji pati jį buvo mušusi gal prieš pusantrų metų. Tokie L. Ž. parodymai prieštarauja specialisto išvadoje konstatuotai aplinkybei, kad sužalojimai kitose A. A. Ž. kūno vietose (ne galvoje) yra įvairaus senumo, kai kurie padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki jo mirties, kas šiuo atveju atitinka M. Ž. parodymus, jog A. A. Ž. dukra mušė ne tik gegužės 22 d., bet ir 16 ar 17 dienomis.

Visiškai neįtikėtina L. Ž. versija, jog M. Ž. kaltę ji norėjo prisiimti dėl to, kad labai jį mylėjo, kai tuo pat metu tvirtino, kad M. Ž. ją nuolat mušdavo dėl ko norėjo išvaryti jį iš namų. Šias L. Ž. nurodytas aplinkybes paneigia byloje apklaustų liudytojų A. M. ir P. G. parodymai. Jos nurodė bendravę su A. A. Ž., kai L. Ž. jau gyveno su M. Ž., tačiau nei vienai iš jų A. A. Ž. niekada nieko blogo nepasakojo apie , neminėjo, kad pastarasis būtų mušęs jį ar jo dukrą. Tokių aplinkybių nenurodė nei G. J., nei broliai Z., nei Ž. kaimynai. Be to, nors L. Ž. teigė, kad tiesą nusprendė pasakyti dėl to, kad M. Ž. ją išdavė nelankydamas esant jai suėmime ir neduodamas pinigų, tačiau pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, jog dar iki L. Ž. parodymų patikrinimo vietoje, t. y. iki 2018-06-20, M. Ž. jau buvo davęs parodymus, jog tėvą mušė , ir L. Ž. apie tai nežinoti negalėjo. Be to, netgi kaltindama M. Ž., kaltinamoji pripažino, jog taip pat smurtavo prieš savo tėvą.

Nors M. Ž. tvirtina, kad drabužius išmetė L. Ž. nukentėjusiojo sumušimo dieną, tačiau šiais M. Ž. parodymais remtis pagrindo nėra, kadangi nustatyta, jog po tėvo sumušimo toliau buvo vartojamas alkoholis, todėl mažai tikėtina, kad būdama stipriai apsvaigusi, L. Ž. būtų ėjusi iš penkto aukšto išmesti drabužių, juolab, kad tėvas buvo gyvas, o kad jis mirs tiek tuo metu, tiek ir vėliau L. Ž. nesitikėjo. Be to, po to, kai iš buto buvo išvežtas mirusiojo kūnas, tiek L. Ž., tiek M. Ž. tvarkė namus, iš buto išnešdami ir išmesdami daiktus (tame tarpe ir sofą, kurioje mirė A. A. Ž.), todėl visiškai natūralu, kad tuo pat metu buvo išmesti ir nukentėjusiojo drabužiai.

Kolegijos nuomone, teigdamas, jog L. Ž. M. Ž. neišleido iš namų ir todėl jis negalėjo iškviesti greitosios, M. Ž. sako netiesą. Liudytojų parodymais ir byloje esančiomis fotonuotraukomis (2 t., 14 b. l.) nustatyta, kad buto durų spyna sugadinta ir nerakinama, o tiek M. Ž., tiek L. Ž. tuo laikotarpiu, kai jos tėvas jau nesikėlė, buvo matomi prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, t. y. jie iš namų išeidavo arba kartu, arba M. Ž. namuose likdavo vienas, todėl tokioje situacijoje iškviesti pagalbą buvo įmanoma, net ir neturint pakrauto mobiliojo ryšio telefono (bute atjungta elektra). Tačiau akivaizdu, kad M. Ž., matydamas, jog L. Ž. tėvas yra sunkiai sužalotas, net neketino imtis kokių nors veiksmų šiam padėti ir, supratęs, kad pasielgė netinkamai bei norėdamas pateisinti savo veiksmus, apklausų metu nurodė, jog L. Ž. jo neišleido ir jam grasino. Atkreipiamas dėmesys, jog M. Ž. atsakomybė pagal BK 238 straipsnį nekyla, kadangi M. Ž. laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu (BK 238 straipsnio 2 dalis).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad sužalojimus A. A. Ž. galvoje padarė L. Ž. tokiais veiksmais atimdama nukentėjusiajam gyvybę. Kaltinime nurodyta, jog sužalojimus savo tėvui L. Ž. padarė laikotarpiu nuo 2018-05-16 iki 2018-05-26, tačiau, įvertinus tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad po prieš nukentėjusįjį vartoto smurto 2018 m. gegužės 16 ar 17 dieną bei po 2018 m. gegužės 21 ar 22 d., A. A. Ž. žalojamas nebuvo, laikotarpis tikslintinas, nurodant jog sužalojimai padaryti 2015-05-16 – 2018-05-22 laikotarpiu.

Veikų kvalifikavimas

A. M.

kūno sužalojimas

Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, t. y. tiek L. Ž., tiek nukentėjusiojo A. M. parodymai, kurie neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai ir kitiems bylos duomenims, leidžia daryti išvadą, jog L. Ž. pastūmė A. M., kuris griuvo ant sofos-lovos ir galva trenkėsi į radiatorių. Taigi, vertinant L. Ž. veiksmus, sprendžiama, jog kaltinamoji, stumdama neblaivų A. M., turėjo ir galėjo numatyti, jog jis, krisdamas nors ir ant saugaus objekto – sofos-lovos, tačiau stovinčios prie palangės – gali galva trenktis į radiatorių, sieną ar palangę ir tokiu būdu sunkiai susižaloti. Taigi, kaltinamoji stumdama A. M. nors ir nenumatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, ji turėjo ir galėjo tai numatyti. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija spendžia jog L. Ž. veiksmai dėl neatsargumo padarius savo šeimos nariui sunkų sveikatos sutrikdymą teisingai kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

A. A. Ž. nužudymas

Nustatyta, jog L. Ž. sudavė daugybinius smūgius ne tik į nukentėjusiojo šonus ir kitas kūno vietas, bet ir į galvą. Galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog ne vieną kartą smūgiuodamas kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-281/2008, 2K-302/2010, 2K-22/2013 ir kt.). Nors byloje yra duomenų, kad L. Ž. ne kartą išsakė ketinimą užmušti nukentėjusįjį, tačiau vertinant jų gyvenimo būdą – tėvas jos buvo mušamas ne vieną kartą, ir tai, jog po tėvo mušimo kaltinamoji su juo susitaikydavo ir toliau vartodavo alkoholį, šiuos pykčio protrūkio metu pasakytus žodžius laikyti L. Ž. siekiu tėvą nužudyti – pagrindo nėra. Tačiau vertinant A. A. Ž. padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir tai, jog smūgiai buvo suduoti į gyvybei svarbią sritį – galvą, daroma išvada, jog L. Ž. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali padaryti mirtinus sužalojimus, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasi. Todėl sprendžiama, jog ji A. A. Ž. nužudė veikdama netiesioginės tyčios forma. Netiesioginę tyčios formą rodo ir tai, jog po nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, t. y. kai jis, negalėdamas atsikelti ir savimi pasirūpinti, gulėjo lovoje, daugiau prieš jį smurto L. Ž. nenaudojo, tačiau esant visiškam abejingumui dėl – nebuvo teikiama ir medicininė pagalba.

BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, kuriems esant, nužudymas pripažįstamas sunkesniu nusikaltimu. Kvalifikuojančiu nužudymą požymiu pripažįstama ir nukentėjusio artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šis požymis L. Ž. inkriminuotas pagrįstai, kadangi neginčijamai nustatyta, jog A. A. Ž. buvo kaltinamosios tėvas (ką patvirtina gyventojų registro išrašas, esantis prie bylos asmens duomenų tomo 7 lape), t. y. atitinka artimojo giminaičio bei šeimos nario sąvoką, apibrėžtą BK 248 straipsnyje.

Bausmės ir jų skyrimo motyvai

L. Ž. priklausomybės ligų įskaitoje įrašyta nuo 2003-11-19, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., 164 b. l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruota (2 t., 170 b. l.), VTPT išvadoje nurodyta, jog netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., 175 b. l.), už 9 pažeidimus bausta administracinėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda paskirta 2018-05-11 pagal ANK 484 str. 1 d. dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje. (1 t., 158-167 b. l., 2 t., 153-154 b. l.). Sodros duomenimis L. Ž. 2015 12-01 iki 2016-02-09 dirbo, laikotarpiais nuo 2005-03-01 iki 2010-02-20 ir nuo 2013-08-13 iki 2014-11-17 – buvo drausta asmenų auginančių vaiką iki trejų metų draudimu (2 t., 156 b. l.), šiuo metu nei vieno savo vaiko neaugina, kadangi jai apribotos motinystės teisės.

Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis.

Nusikaltimo, numatyto BK 137 straipsnio 1 dalyje padarymo metu L. Ž. buvo neteista, nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarė būdama 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 1 dalį jai ir nukentėjusiajam A. M. susitaikius. Abi veikas kaltinamoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o iš bylos duomenų, pačios kaltinamosios parodymų matyti, jog ji alkoholiu piktnaudžiavo abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu.

Aplinkybė, jog abi veikos padarytos L. Ž. būnant apsvaigus nuo alkoholio, laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, jog apsvaigimas turėjo įtaką veikų padarymui (pagal liudytojų parodymus, būtent apsvaigusi nuo alkoholio L. Ž. būdavo agresyvi).

Teismas konstatuoja, jog dėl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje L. Ž. atsakomybę lengvina tai, jog ji kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė (juo rūpinosi, prižiūrėjo), A. M. jai pretenzijų neturi. Dėl veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto ir laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus, jog šią veiką L. Ž. padarė būdama neteista, yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, tai, jog po sužalojimo nukentėjusysis A. M. praktiškai pasveiko, ryškių liekamųjų reiškinių neliko, L. Ž. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas nežymiai didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis.

Skiriant bausmę dėl A. A. Ž. nužudymo atsižvelgtina į tai, jog padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį numatyta nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos laisvės atėmimo bausmė. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajai paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmė – nėra. Veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas – sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės. Atsižvelgiama ir į visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių – nusikalto būdama neteista, tačiau padariusi neatsargų smurtinį nusikaltimą, iškilusius konfliktus linkusi spręsti smurtu (A. A. Ž., G. J., M. Ž., A. M. parodymai), nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – A. A. Ž. buvo mušamas supykus dėl visiškai mažareikšmės dingsties, mirtį sukėlę sužalojimai padaryti prieš nukentėjusįjį smurtaujant mažiausiai dviejų dienų laikotarpiu, suduodant daugybinius smūgius. Atsižvelgiama ir į tai, jog smurtiniai veiksmai L. Ž. šeimoje, bendravime su tėvu buvo toleruojami ir laikomi normaliu santykių aiškinimosi būdu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, L. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. Ž. paskyrus bausmę didesnę nei bausmės minimumas, tačiau nesiekiančią sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis (taikant bausmių apėmimą). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2019 m. balandžio 29 d.) vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Įvertinus L. Ž. paskirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, siekiant užtikrinti bausmės vykdymą, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti skirtina kardomoji priemonė suėmimas.

Dėl daiktinių įrodymų.

Teismui pateikti daiktai: kompaktinis diskelis prie įvykio vietos apžiūros protokolo (2 t., 18-22 b. l.), kompaktinis diskelis su nukentėjusiojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje įrašu (1 t., 66-68 b. l.); kompaktinis diskelis su telefoninio skambučio į BPC (dėl A. M.) garso įrašu (1 t., 108-112 b. l.); kompaktinis diskelis su L. Ž. parodymų patikrinimo vietoje įrašu (2 t., 84-86 b. l.); kompaktinis diskelis su M. Ž. parodymų patikrinimo vietoje įrašu (2 t., 81-82 b. l.); kompaktinis diskelis su telefoninio skambučio į BPC (dėl A. Ž.) garso įrašu (2 t., 102-103 b. l.) – paliktini prie bylos medžiagos ;

Vokas su rausvos spalvos dėmės nuoplova nuo kambario durų (2 t., 18-22 b. l.); vokas su rusvos spalvos dėmės nuoplova, nuo sienos kambaryje (2 t., 18-22 b. l.); Mygtukinis mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" su sim kortele (2, 147-150 b. l.) – pripažintini menkaverčiu turtu, todėl vadovaujantis BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kalta pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti:

Pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu subendrinti jas apimant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į L. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

6 kompaktinius diskelius (su įvykio vietos apžiūros įrašu, su A. M. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, su telefoninio skambučio į BPC (dėl A. M.) garso įrašu, su L. Ž. parodymų patikrinimo vietoje įrašu, su M. Ž. parodymų patikrinimo vietoje įrašu ir su telefoninio skambučio į BPC (dėl A. Ž.) garso įrašu – palikti prie bylos medžiagos;

Du vokus su dėmių nuo kambario durų ir nuo sienos nuoplovomis bei mygtukinį mobiliojo ryšio telefoną "Nokia" su sim kortele, pripažinus menkaverčiu – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė