Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu su kaltinamąja jokių santykių nepalaiko, tačiau prieš kelis metus kartu gyveno. Iš pradžių abu gyveno kaime, paskui persikraustė į Kauną, į (duomenys neskelbtini). Dabar visko neatsimena, kadangi po traumos ir operacijos pablogėjo atmintis. Atsimena, kad susiginčijo su L. Ž., kuri jį pastūmė ir A. M. griuvo bei trenkėsi galva į radiatorių, kas buvo toliau – neprisimena. Prisimena, jog buvo apklausinėjamas ir teisingai nurodė visas aplinkybes, nes tuomet prisiminė geriau. Tvirtina, jog su kaltinamąja susitaikė ir jokių pretenzijų jai nereiškia, atleido. Kai po sužalojimo pasveiko, dar kurį laiką gyveno kartu su L. Ž., vėliau ji susirado kitą. Nukentėjusysis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, patikslino, jog L. Ž. kai būdavo išgėrusi, galėdavo sumušti. Ji fiziškai už jį (A. M.) stipresnė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 74-76, 56-57 b. l.).

Jis apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad kartu su L. gėrė ir susipyko, ji pastūmė, A. M. griuvo ant sofos ir atsitrenkė galva į radiatorių. Po to abu ėjo pirkti alaus, gėrė ir nuėjo miegoti. Kas atsitiko suprato tik ligoninėje. Alkoholį tada vartojo nuo ryto visą dieną – gėrė stiprų alų. L. Ž. girta būna agresyvi. Konfliktuoti pradėjo vakare, apie 5-6 val. A. Ž. (L. Ž. tėvas) tuo metu miegojo girtas savo lovoje, konflikto nematė. Konfliktavo dėl alkoholio. Kai susitrenkė, jis atsisėdo ir susiėmė už galvos. Po pusvalandžio ar valandos skausmas praėjo, L. jo atsiprašė ir abu ėjo pirkti alaus, grįžę išgėrė ir nuėjo miegoti. Ryte L. Ž. vėl gėrė, A. M. negėrė, nes jam pasidarė bloga, buvo ištikęs epilepsijos priepuolis (nors anksčiau taip nebūdavo). Naktį vėl ištiko priepuolis, jis iškrito iš lovos ir susitrenkė dešinę galvos pusę. Apklausiamas lapkričio mėnesį viską prisiminė geriau. Patvirtino, jog krisdamas iš lovos susimušė ne tą pačią vietą, kurią susitrenkė į radiatorių – į radiatorių susitrenkė pakaušį. Dėl šio įvykio su L. Ž. susitaikė.

Liudytojas R. V. nurodė, jog A. M. yra jo žmonos brolis. Gavęs skambutį iš policijos, kartu su A. M. tėvu važiavo į Kauno klinikas aplankyti A.. Kiek suprato, tai jis iškrito iš lovos ir susižalojo. Su L. Ž. apie įvykį iš vis nieko nekalbėjo. Pats A. apie sužalojimo nieko neatsakydavo, tylėdavo. A. po ligoninės grįžo gyventi pas L.. Apie A. ir L. tarpusavio santykius žino tik tiek, kad kol gyveno kaime, abu gėrė ir mušėsi – kuris kurį mušė – nežino. Nežino ir nėra matęs, kad L. muštų A., jis ja niekada nesiskundė.

Liudytoja I. A. nurodė, jog dirbo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Greitosios kvietimo priežasties neprisimena, atvykusi matė, jog ant grindų prie lovos gulėjo vyras. Bute buvusi moteris nurodė, kad prieš kelias dienas jis buvo gėręs alkoholio ir nukrito. Įvertinę tai, kad vyro būklė pakankamai sunki (lygtai jam buvo paralyžiuotos kairiosios galūnės), įtarus insultą, jis buvo nugabentas į klinikas. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet viską prisiminė geriau, be to, apklausiama, naudojosi greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitytas I. A. liudytojo apklausos protokolas (1 t., 81-82 b. l.). Liudytoja nurodė, kad GMP pasitikusi moteris pasakė, kad pacientas iškrito iš lovos. Nustačius, kad asmuo nevaldo kairiųjų galūnių buvo įtartas smegenų infarktas, niekas nieko apie sumušimą nesakė. Jeigu būtų žinota, kad nukentėjusysis turėjo traumą, iš karto būtų įtarta hemoragiją, kurios simptomai panašūs į insulto.

Remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisiamojo posėdžio metu perskaityti A. A. Ž. parodymai. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į jo butą Kaune, (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kaimo atvyko jo dukra L. Ž. kartu su savo sugyventiniu A. M., kurie kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 5-6 metus. Jie tarpusavyje nelabai gerai sutarė, kuomet būdavo išgėrę alkoholio, tarp jų vyko nuolatiniai konfliktai – yra matęs jų tarpusavio susistumdymus. Dažniausiai konfliktus pradėdavo L., nes kai išgeria jai viskas netinka. charakteris yra sunkesnis, ji greitai užsidega, yra ūmaus būdo. Arūnas labai ramus žmogus, pirmas konfliktų nepradeda. Kai 2016-10-27 pavakare, L. Ž. su A. M. atvyko pas jį, abu buvo blaivūs, sutarė gerai, nesipyko, nei vienas nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais. Truputį pabuvę namuose išėjo pas kažkokius pažįstamus, sugrįžo tą pačią dieną išgėrę, parsinešė dar alkoholio. Jis pats tą dieną nebuvo vartojęs alkoholio. Tą patį vakarą girdėjo, kad L. Ž. su A. M. konfliktavo, girdėjo daugiausiai L. Ž. rėkimą. Kitą dieną apie pietus A. M. vis dar gulėjo lovoje, skundėsi, kad blogai jaučiasi, negali atsikelti. Jokių sužalojimų nematė. Dukra sakė, kad pabudusi naktį rado A. M. gulintį ant žemės prie lovos, iš burnos ėjo putos. A. M. visą spalio 28 dieną pragulėjo lovoje. Naktį iš spalio 28 d. į spalio 29 d., apie 2.00 val. atvyko medikai ir A. M. išsivežė į ligoninę (1 t., 78-79 b. l.).

Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji nurodė, kad 2016 m. spalio gale, apie 20-21 val. kaimynė L. paprašė duoti telefonu paskambinti į greitąją pagalbą. Ji namuose buvo su drauge S. G.. L. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, susijaudinusi, sakė, kad jos vyrui blogai. Girdėjo L. pokalbį su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais – sakė, kad jos vyrui blogai, kad greičiau atvažiuotų. Bekalbėdama telefonu nuėjo į savo kambarį, P. K. po 5-7 minučių nuėjo pasiimti telefono ir matė kambaryje ant grindų gulintį vyrą, L. pasakė, kad jam buvo priepuolis, iš burnos ėjo putos ir jį guldė ant šono. Vyras nekalbėjo, jam iš burnos ėjo putos. Kai L. gyveno su savo vyru, kurį matė tada, ji negirdėjo jokių konfliktų (1 t., 85-86 b. l.).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2864/2016(02) nurodyta, kad A. M. nustatyta: kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžis; kraujavimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje; kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; nubrozdinimai nugaroje, žaste, alkūnėje, šlaunyje; kraujosruva šlaunyje. Galvos sužalojimai – kaukolės skliauto dešinės pusės kaulų lūžio, kraujavimo virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje, kraujavimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais – galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nubrozdinimai padaryti kelių savaičių laikotarpiu iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktu, tokie galvos sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai ir kraujosruvos Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 139-140 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), jame esančių baldų išsidėstymas, konstatuojant, jog kambario gale yra plastikinis langas, po juo lova, užtiesta uždangalu (1 t., 50-54 b. l.).

Rašte Nr. MK-225 (6.9) nurodyta, kad 2016-10-29 19.26 val. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientui A. M.. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta kvietimo priežastys: (gargaliuoja) 33 m. Kvėpavimo problemos, sutrikusios sąmonės; Nėra visiškai sąmoningas (į klausimus neatsako prasmingai); Sunku kalbėti tarp įkvėpimų; Odos spalva nesikeičia; Nėra išpiltas prakaito; Neserga astma. Kita: 10.28 iškrito iš lovos. Nevaldo k. galūnių. Prieš tai gėrė alkoholį (1 t., 103-105 b. l.).

2016-11-04 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, rodydama į sofą lovą, stovinčią prie lango, kur, jos manymu, atsitrenkė A. M., kai ji pastūmė jį abiem rankoms, kai šis bandė stotis nuo sofos, po ko jis kažkur atsitrenkė ir susiėmė už galvos bei dejavo (1 t., 187-195 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. M. nurodė analogiškas aplinkybes, jos atitinka tiek jo, tiek L. Ž. parodymams (1 t., 66-68 b. l.).

A.A. Ž. nužudymas

kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jos tėvą A. Ž. sumušė M. Ž.. 2018 m. gegužės 16-17 dienomis abu buvo parsinešę alaus ir namuose gėrė. Tėvas taip pat buvo išgėręs. Dėl girtumo visi susiginčijo. Ji su M. Ž. sėdėjo ant sofos, tėvas sėdėjo prieš juos prie stalo ant fotelio. M. Ž. sudavė ant fotelio sėdėjusiam A. A. Ž. ir pastarasis pradėjo bėgti į kitą kambarį. L. Ž. nesikišo, tik girdėjo, kad tėvas sakė ,,nemušk“. Nežino, ar jis norėjo bėgti pas kaimynus, ar kur kitur, bet bėgo link durų. Po to M. Ž. spyrė dešine koja į kairę galvos pusę ir tėvas nukrito. Kartu su M. Ž. jį parnešė į tą pačią sofą-lovą, kur prieš tai sėdėjo, paguldė ir toliau gėrė alų kitame kambaryje. Ji, tuo pat metu, kai M. Ž. mušė tėvą, taip pat pastarajam sudavė pora kartų. Ji ir M. Ž. tėvą mušė dėl to, kad jis norėjo M. Ž. pasodinti į kalėjimą. Tėvas jau anksčiau buvo liepęs L. Ž. kuo nors apkaltinti M., tačiau ji nesutiko, pasakė, kad neturi kuo jį apkaltinti. Kai apie jos ir tėvo pokalbį ji prasitarė M. Ž., kilo konfliktas. Po sumušimo, tėvas dar kurį laiką buvo gyvas. Rado jį negyvą gegužės 26 dieną, kai kartu su M. Ž. grįžo namo. Nors po tėvo sumušimo matė, kad jam blogai, greitosios nekvietė. Kviesti greitosios neleido M. Ž., kuris yra agresyvus – buvo nuteistas už L. Ž. pastovų daužymą. Tėvu po sumušimo rūpinosi abu, sužalojimai matėsi, niekas niekuo jų netepė, maskuoti nebandė. Su kartu M. Ž. gyveno 1 metus 3 mėnesius. Kai kartą L. Ž. pasakė, kad jis išsineštų daiktus, nes norėjo skirtis, tai M. Ž. pagrasino L. Ž. suspardyti. Šių aplinkybių iš karto nenurodė norėdama apginti M. Ž., kadangi jį mylėjo. Nors jį ir mylėjo, tačiau norėjo išvaryti dėl to, kad visi šaipėsi iš jos, kad su juo gyvena. Po grasinimo išvaryti M. Ž., jie susitaikė ir gyveno toliau, viskas buvo normaliai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji apklausta įtariamąja iš karto po įvykio nurodė, jog tarp jos ir tėvo kildavo nesutarimai dėl alkoholio, būdavo kartais, kad tokie konfliktai išaugdavo į smurtą – ji dažniausiai plaštakomis suduodavo savo tėvui per veidą, kuprą, galvą, nes supykdavo, jeigu tėvas grįždavo išgėręs alkoholio ir ateidavo pas ją dar gerti. Sugyventinis M. Ž. jos tėvo nemušdavo, jis geriau su tėvu sugyveno nei ji. Būdavo, kad M. matydavo kaip ji mušdavo savo tėvą, bet nesikišdavo, tėvo ginti nestodavo. Tarp M. ir jos tėvo konfliktų nebūdavo. Paskutinį kartą ji savo tėvą mušė maždaug prieš 2 savaites, taip pat dėl alkoholio. Mušė plaštakomis per galvą ir pečius, kur sudavė nepastebėjo, tuo metu taip pat buvo apgirtusi nuo alaus. Kiek tiksliai kartų tėvui tuomet sudavė, pasakyti negali, bet tikrai ne vieną ir ne du kartus, o daugiau. Po sumušimo tėvas tą dieną į lovą neatsigulė, dar ir gėrė ir valgė. Po kelių dienų tėvas atsigulė į lovą, sakė kad jam silpna. Kai tėvą sumušė, jis apsikraujavo. Tada tėvas pats nusirengė, ji jo drabužius paliko namie ant fotelio, buvo kraujo tik ant marškinėlių, ant kelnių nebuvo. Pati tėvo drabužių neišmetė, jie turėtų būti namuose. Be jos ir tėvo, paskutiniu metu bute gyveno M. Ž.. Ką girta šnekėjo neatsimena, kad užmuš tėvą gal kada ir rėkdavo. Tėvas lovoje pragulėjo apie 5 dienas. Tėvas nedaug, bet valgydavo, kai jį lovoje pasodindavo M., vaistų jokių nedavė, tepalu jokiu netepė, apie tai, kad jam negera, tėvas nesakydavo, jam medicininės pagalbos nesuteikė. 2018-05-26 dienos metu dar su tėvu kalbėjo, po to su M. buvo išėjusi, o grįžus į namus apie 22 val., M. nuėjo pas tėvą į kambarį paimti žiebtuvėlį ir rado tėvą jau nebekvėpuojantį. Tuomet abu pėsčiomis ėjo iki "IKI" parduotuvės, ten sutiko pažįstamą vyriškį, pravarde "R.", kuris davė telefoną, juo paskambino greitajai. Savo telefono neturėjo, o tėvas savo telefoną visuomet laiko po pagalve. Atvykusiems medikams ir policijos pareigūnui pat pasakė, kad tėvą rado negyvą, kad jis galėjo būti sužalotas brome ties "IKI" parduotuve. Nurodė, jog mėlynės ant jos rankos ir šono yra nuo sugyventinio M., bet dėl to jie nesusipykę, su juo sutaria gerai (2 t., 198-200 b. l.).

Parodymų patikinimo vietoje metu L. Ž. nuvedė į tiesiai prieš įėjimą esantį kambarį ir paaiškino, kad 2018 m. gegužės 21 d. šiame kambaryje, kuris buvo jos ir sugyventinio, ji sumušė tėvą. Mušė kambaryje ir tarpduryje. Paėmusi manekeną, L. Ž. parodė, kur sudavė smūgius ranka (per galvą ir per nugarą), kai tėvas stovėjo prie palangės (kur anksčiau buvo sofa-lova). Prie tėvo ji prikibo dėl to, jog jis norėjo M. Ž. pasodinti į kalėjimą. L. Ž. paaiškino, kad kaire ranka jam sudavė per galvą daugiau nei vieną kartą, tačiau kiek kartų pasakyti negali, taip pat trenkė į ranka į nugarą, įspyrė į kojas. Iš viso sudavė ne mažiau kaip 6 kartus. Nuo smūgių, suduotų prie palangės, A. A. Ž. nenukrito, jis pradėjo eiti link koridoriaus. Priėjusi prie kambario durų, L. Ž. parodė, kad šioje vietoje ji spyrė – pakėlė dešinę koją ir ja smūgiavo į manekeno galvą. Paaiškino, kad nuo smūgio tėvas nukrito ant grindų, nukritęs jis ilgai pagulėjo, po to nuo grindų pats atsikėlė. M. Ž. juos sutaikė ir visi vėl gėrė, po to tėvas taip ir pasiliko lovoje. Po jos suduotų smūgių tėvas lovoje gulėjo apie savaitę, jis dar ir gėrė, ir valgė. Medikų ar kitokios pagalbos ji nekvietė. M. Ž. kažkokiu tepalu jos tėvui tepė akis, ausis, nes buvo mėlynės. Po smūgių sudavimo tėvas kraujavo, rūbus pats nusirengė, kambarį tvarkė M. Ž.. Nurodė, kad ir anksčiau buvo mušusi tėvą, tačiau tai buvo seniai, ji neprisimena, o prieš kelias dienas iki jo sumušimo tėvas buvo nukritęs nuo laiptų dėl ko buvo ligoninėje (2 t., 84-86 b. l.).

M. Ž., apklaustas teisiamojo posėdžiu metu, nurodė, jog matė, kaip L. Ž. spardė A. A. Ž.. Nuo jo sumušimo iki mirties praėjo apie savaitė. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad M. Ž. A. A. Ž. padavė cigaretę, o L. Ž. supyko ir pradėjo tėvą mušti. Pirmi smūgiai buvo į šonus. A. A. Ž. tuo metu stovėjo prieškambaryje. Po šių smūgių sekė smūgiai į galvą, nuo ko tėvas parkrito ir L. Ž. pradėjo jį spardyti gulintį. Smūgius į galvą ji sudavė kumščiu, kuria tiksliai ranka ir į kurią veido vietą – neatsimena, bet visą laiką mušė viena ranka. A. A. Ž. iš galvos bėgo kraujas, nes ji buvo praskelta. Kiek prisimena, L. Ž. sudavė nukentėjusiajam į šonus apie 6-7 smūgius, į veidą 4-5 smūgius. Kai spardė, buvo apsiavusi ,,kedais“. Girdėjo, kaip A. A. Ž. sakė, kad jis L. vis viena pasodins. Po to, kai Ž. jie paguldė į lovą, smūgių jam nebuvo suduota. Abu su L. viską sutvarkė – išmetė drabužius, nuvalė kraują. Tvarkyti padėjo, nes L. Ž. grasino, kad jei jis nepadės – pasodins. Nors M. Ž. siūlė L. kviesti greitąją, bet buvo prigėrusi alaus, sakė, kad jokios greitosios nekvies. Negyvą A. A. Ž. rado M. Ž., praėjus apie savaitei po sumušimo. Kol jis buvo gyvas, pagalbos prašė, bet L. Ž. neleido kviesti greitosios, o jis nekvietė, nes durys buvo užrakintos, be to L. jį gąsdino savo draugais (savaitę iki posėdžio, jos draugai supjaustė jam pirštą). Teigia, jog visą laiką M. Ž. buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs, veikiančio telefono jie neturėjo, kai A. A. Ž. mirė, greitajai skambino iš draugo telefono, kurį sutiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Atvykusiems pareigūnams L. pasakė, kad žmogus sumuštas prie (duomenys neskelbtini). Dabar neatsimena tikslios A. A. Ž. sumušimo datos. Kartu su L. Ž. jos tėvo bute pradėjo gyventi nuo 2016 m. birželio 29 d. Jo santykiai su A. A. Ž. buvo labai geri, ne kartą sakė i, kad ji nemuštų tėvo. Neprisimena, ar iki tėvo mirties L. buvo kieno nors sumušta, pats jos nemušė, apie jos sužalojimus nežino. A. A. Ž. niekada negrasino, kad M. Ž. ,,pasodins“, su juo gerai sutardavo. Žinojo, kad anksčiau A. A. Ž. buvo susižalojęs, bet, kaip jis susižalojo – nežino. Po A. A. Ž. mirties, su A. nešnekėjo, apie jo sužalojimo ir, kad L. Ž. užmušė tėvą – nesakė. A. A. Ž. po sužalojimų vaistų niekas nedavė, tik, L. liepiamas, tepė mėlynes po akimis kažkokiu panašiu į gydomąjį kremu. Tepė, kad nesimatytų mėlynių, nes L. atsivesdavo į namus draugų. Nuo sužalojimo iki mirties, A. A. Ž. nebuvo išlipęs iš lovos, nes negalėjo to padaryti, pašaliniai asmenys jo nesikeliančio iš lovos nematė. Prieš policijos atvykimą su L. nesitarė ir nederino, ką sakys policijai. A. Z. yra buvęs A. A. Ž. bute. Jis matydavo nesutarimus kylančius tarp L. Ž. ir jos tėvo, matė, kaip pastarąjį L. Ž. mušdavo. Teisme A. Z. apie tai, kad M. Ž. ir A. A. Ž. santykiai yra priešiški – sakė netiesą. Mano, kad jis pyksta dėl tarp jo ir A. Z. kilusių muštynių dėl to, kad M. Ž. pavogė iš A. Z. alų. M. Ž. nurodė, jog daug kartų matė, kaip L. smurtaudavo prieš savo tėvą. Be alkoholio poveikio, kitokių priežasčių, kurios lemtų L. ir A. A. Ž. nesutarimus, nebuvo. M. Ž. konstatuotus sužalojimus jis pasidarė pats – iš meilės L. Ž. pjaustėsi rankas. A. Z. niekada sužalojęs nebuvo ir neketino jo žaloti, peiliu jam negrasino. G. J. žino, ji buvo kelis kartus atėjusi, nakvojo, su ja jokių santykių nebuvo. G. vieną kartą matė kaip A. A. Ž. buvo mušamas. Agresija L. kildavo, kai ji būdavo išgėrusi, blaivi ji būdavo normali. Yra buvę, kai A. A. Ž. negrįždavo nakvoti, L. jį primušdavo ir išvydavo – tada jis nakvodavo pas E.. Pats jis su A. A. Ž., kai nebūdavo L., bendraudavo normaliai – duodavo jam kokį daiktą parduoti, nuo ko šiam likdavo šiek tiek pinigų. L. Ž. su jokia gitara nemušė, plaukų jai nerovė. Nei jis, nei L. Ž. jokia sporto šaka neužsiiminėja, kovinių menų įgūdžių neturi. Netiesa, kad jis išgėręs neprognozuojamas. Žino buvusį L. sugyventinį E., L. Ž. juo grasino. Buvęs namuose mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl iš jo greitosios nekvietė. Dabar neatsimena tikslios A. A. Ž. sumušimo datos.

Teisiamojo posėdžio, perskaičius G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. nurodė, kad 2018 m., laikotarpiu nuo sausio iki kovo pabaigos kelis kartus yra permiegojusi pas L. Ž. namuose. Po to ji buvo nuteista ir gavo 60 parų arešto, todėl buvo išvežta į Panevėžio pataisos namus, į laisvę išėjo 2018-05-14. Kelis kartus nakvojo pas L. namuose, žinojo, kad ši gyveno su vyriškiu pravarde "M." – M. Ž.. Kartu bute gyveno ir L. tėvas, kuris ateidavo prie jų, pasisveikindavo ir kartais kartu išgerdavo. Kiek jai teko bendrauti su L. ir pas ją miegoti, vieną dieną ši buvo normali, t. y. pati pasikvietė tėvą išgerti ir jam davė pavalgyti, tuomet L. dar nebuvo girta, o kai nakvojo kitą dieną, L. ant savo tėvo rėkė, vadino jį nepagarbiais žodžiais, priekaištaudama, kad jam gaila cigaretės. Bandė L. drausminti, bet nelabai pavyko. Matė, kaip L., atsistojusi prieš tėvą, ranką suspaudusi į kumštį, norėjo trenkti jam į veidą, sakydama "nori <...>, aš tau (necenzūrinis žodis) į galvą", bet G. J. pagrasino iškviesti pareigūnus ir L. apsiramino, o tėvas išėjo į savo kambarį. M. tylėjo. Jis nieko nesakydavo, nes, kaip suprato, bijojo, kad jo ,,neišspirtų“ iš buto, nes neturėjo kur gyventi. Kad M. būtų bandęs mušti L. tėvą – nematė. 2018 m., iki kovo mėn. pradžios buvo užbėgusi pas L., tuomet L. namuose nebuvo, bet rado tėvą ir M.. Matė pas L. tėvą mėlynę buvo po akimi, kitą mėlynę ant kito antakio, praskeltą lūpą ir kraujo prie kažkurios ausies. Paklausus, kas nutiko, šis atsakė, kad jį sumušė L., o M. patvirtino, kad pats visa tai matė. Nuo to laiko ji daugiau pas L. į namus nėjo ir nuo to laiko jos daugiau nebematė. 2018 m. birželio mėn. susitiko M. ir G. Z., tuomet M. pasakė, kad L. nužudė savo tėvą. L. išgėrusi būdavo labai arši, plūsdavosi ir mušdavosi. G. J. irgi žodžiais užgauliodavo, sakydavo, kad ją užmuš, bet ji nekreipdavo dėmesio (2 t., 65-66 b. l.).

G. Z. patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (2 t. 62-63 b. l.), kur jis nurodė, kad L. tėvo sumušto ar sužalotu veidu jam matyti neteko, yra girdėjęs iš L. tokius pasakymus kaip pvz.: "(keiksmažois), tėvas už(necenzūrinis žodis), paėmė cigaretę" ir pan., o kad prie jo būtų L. ar M. smurtavę prieš L. tėvą – nematė. Nematė, kad M. būtų agresyvus. Jo brolis A. Z. kartą sakė, jog L. šiam buvo minėjusi, kad jis "gaus į galvą" dėl to, kad neva susiginčijo dėl konteinerio. Žino, kad L., būdama girta, pradėdavo rėkti balsu, kad jai parūkyti nepaliko arba išgerti per mažai ir pan. Jam pačiam su L. sukonfliktuoti neteko <....>. Pas juos ateidavo moteris vardu G., kuri neturėdavo kur gyventi. Kad dar kažkas eitų gerti pas L. ir M. – nežino. Kad L. tėvas nužudytas, sužinojo iš M., atsitiktinai susitikęs po to, kai šis buvo paleistas po sulaikymo. Su pačia L. apie tai nekalbėjo, jos nematė. M. sakė, kad šį išleido, o L. uždarė dėl to, kad ji nužudė, suspardė savo tėvą. M. jam minėjo, kad viskas įvyko namuose. Plačiau aplinkybių nepasakojo (2 t. 62-63 b. l.). G. Z. papildė, kad su M. apie A. A. Ž. mušimą kalbėjo, bet tiksliai neatsimena kada. G. J. nepasakojo, kad būtų mačiusi L. Ž. tėvą sumuštą (jis ją labai seniai matė). Pats M. apie Ž. atsiliepdavo normaliai.

Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog L. Ž. gerai nepažįsta, kelis kartus buvo susitikę, kelis kartus matęs ir L. tėvą. Su L. susipažino per M. Ž., maždaug 2018 metais. Jų namuose buvo kelis kartus – jis, M. Ž., L. ir G.. Visi gerdavo alkoholį. Kartu būdavo ir G. Z., L. tėvas kartu gėrė gal vieną kartą. Kokie buvo L. ir jos tėvo santykiai – nežino. Vieną kartą matė tėvą su dviem mėlynėmis po akimis, paklausus, jis nieko nesakė, kiti taip pat nieko nepaaiškino, bet liudytojas suprato, kad jis buvo sumuštas, nes nukristi taip, kad ant abiejų akių atsirastų mėlynės – neįmanoma. Po to, kai sužinojo apie L. tėvo mirtį, su M. Ž. nesimatė, nekalbėjo. G. J. iš viso kažkur buvo dingusi. Nurodė, kad jo manymu M. Ž. su L. tėvu nelabai sutarė, jis prieš L. tėvą buvo nusiteikęs priešiškai, kodėl – paaiškinti negali. Žino, kad kai M. Ž. išgeria, jis neprognozuojamas – sykį pjaustėsi sau rankas, puolė A. Z. peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nenurodė, nes nežinojo, apie ką pasakoti. L. išgėrusi patriukšmaudavo, bardavosi su M. Ž., labai rėkdavo. Lygtai vieną kartą L. sukonfliktavo ir su A. Z., dėl ko neprisimena. Nematė, kad L. muštų M. Ž. ar, kad jis – L.. Apie L. tėvo mirtį sužinojo iš kalbų rajone, visi šnekėjo, kad jį nužudė , bet jis pradžioje nepatikėjo. Paskui Kauno kalėjime sutiko M. Ž., kuris pasakė, kad yra vedamas pas tyrėją. Nelabai tiki, kad tėvą užmušė , mano, kad daugiau prie to prisidėjęs gali būti M. Ž.. Taip sako todėl, kad žino M. Ž. charakterį.

Teisiamojo posėdžio metu perskaičius jo ikiteisminio tyrimo parodymus, kur A. Z. nurodė, kad nėra matęs, kad M. Ž. girtas pultų muštis, tačiau kartą jie abu konfliktavo, A. Z. sudavė M. Ž. ir šis pabėgo (2 t., 56-60 b. l.), liudytojas paaiškino, kad apie tai, kad minimą konfliktą pradėjo M. Ž., o ne jis – buvo pamiršęs, todėl nenurodė, kad M. Ž. jį puolė peiliu. Atsimena, kad buvo kažkoks įvykis su ir benamiu. Jo manymu, išgėrusi truputį agresyvi.

Liudytoja P. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamoji jos tolima giminaitė. Su L. Ž. bendraudavo retai, dažniausiai susitikdavo prie parduotuvės, kur prekiaudavo jos tėvas. Susitikinėti pradėjo kuomet apsigyveno Kaune, tėvo bute. Būdama išgėrusi ji būdavo grubi, aršoko būdo. Kitu atveju, nieko blogo apie ją negali pasakyti. Nematė, kad ji ką nors muštų, gerdavo dažnai. Pas L. Ž. gyveno jos draugas vardu M. Ž.. Kaip jis bendraudavo su A. A. Ž. – nežino, santykiai tarp ir atrodė puikūs. Taip pat iš šalies atrodė, kad viskas gerai tarp M. Ž. ir tėvo. A. Ž. buvo ramaus būdo. Kalėdas ir Naujuosius Metus jis sutiko liudytojos namuose, kažkodėl nenorėdavo eiti namo, prašėsi leisti per šventes pabūti, dėl ko – nepasisakė. Klausė, gal kažkas negerai su vaikais, bet jis atsakydavo, kad viskas gerai. Apie A. A. Ž. mirtį sužinojo 2018 m. gegužės mėnesį, kai su savo draugu atėjo prie (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad tėtis vakar mirė. Kaip tai atsitiko – jie nesakė. Daugiau kaip savaitė iki mirties matė A. prie (duomenys neskelbtini), po to – jo nebūdavo. Nelabai tiki, kad galėjo jį sumušti, nors ji ir grubiai bendraudavo. Ž. sužalotą matė gal du sykius – jis paaiškino, kad pats krito, kai buvo išgėręs. A. Ž. rajone jokių priešų neturėjo, nebūdavo jokių incidentų, jis buvo ramus, nematė, kad su kuo nors pyktųsi. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., 53-54 b. l.), kur išsakė savo nuomonę, jog „<...> pagal bendravimą su tėvu, kabinėjimąsi prie tėvo žodžiais, įžūlų elgesį, manau, kad galėjo prisidėti prie savo tėvo mirties. <...>“, liudytoja patikslino, kad tokią išvadą ji padarė įvertinusi elgesį su tėvu.

Liudytoja A. M. nurodė, jog L. Ž. pažįsta apie 3 metus, jos tėtį pažinojo apie 5-6 metus. A. M. ir A. Ž. kartu prekiaudavo prie „IKI (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės – jis padėdavo jai panešti krepšius, išvesdavo į lauką šuniuką. Kartais ji padėdavo A. Ž. su L. Ž. – duodavo pinigų ar maisto. Paskutiniu metu Ž. bute gyveno M. Ž., kas vykdavo bute – nežino, nei karto ten nebuvo. A. Ž. ateidavo su mėlyne po akimi, sakydavo, kad niekias jo nedaužo, kad pargriūna pats. Po tokių jo pasakymų ji gėdindavo A. Ž., kad nusileidžia ir leidžiasi, kad dukra jį daužytų. Jis atsakydavo, kad tai ne dukra, tačiau nulenkdavo galvą, todėl ji įsitikinusi, kad tai būdavo darbas. , kai išgerdavo, būdavo agresyvi. Būdavo, kad prekybos vietoje ji su tėvu pykdavosi dėl maisto. A. Ž. su paskutiniu sugyventiniu – M. Ž. – sutarė neblogai. M. Ž. jį užjausdavo, vadindavo ,,tėvuku“, o kas tarp jų būdavo namuose – nežino. Pats A. A. Ž. nesiskundė jokiais M. Ž. veiksmais, nieko nesakydavo. A. Ž. prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iki mirties nematė apie savaitę, atsakydavo, kad jis girtas. sakė, kad tėvas mirė dėl širdies problemų, tačiau ja netikėjo, o po kažkiek laiko paklausė M. Ž. paklausė, kodėl jis negynė tėvo, kai jį mušė, tai M. Ž. atsakė, kad buvo girtas. Neprisimena, ar pasikvietė į šalį M. Ž. pasikalbėti, bet apie tai, kad A. Ž. sumušė jai pasakė M. Ž., nurodydamas, kad tėvą spardė, o jis negynė, nes buvo girtas. Tuo metu buvo paėjusi kelis žingsnius į šalį, kalbėjosi su kitais. Nežino, ar smurtaudavo prieš . apibūdinti negali, nes su juo tik sveikindavosi. ir M. buvo meilūs – tarp jų buvo didelė meilė – eidavo susikibę, bučiuodavosi, konfliktų tarp jų nematė. Buvo atvejis, kai A. Ž. pas ją atėjo smarkiai išgėręs, todėl jo į butą neįsileido. Pro durų akutę pamatė, kad jis stovi svyruodamas, po to paskambino kaimynė ir pasakė, kad A. nukritęs laiptinėje ir kad jį išvežė greitoji. Po ligoninės jis vėl buvo pasirodęs prie ,,(duomenys neskelbtini)“, bet neprekiavo. Jis pasakė, kad išmetė jo prekes. su tėvu bardavosi dėl maisto – ji ateidavo į prekyvietę ir atimdavo Ž. krepšį su maistu. Priešų rajone jis neturėjo, paskolų irgi neturėjo. Nebuvo žmonių, kurie būtų atėję aiškintis. Kartais maisto A. atnešdavo M. Ž. ir liepdavo pavalgyti. Jeigu pamatydavo, kad jis turi maisto – paimdavo. Su mėlynėmis po akimis A. A. Ž. būdavo dažnai.

Liudytoja J. P. nurodė, jog L. Ž. ir jos tėvą pažįsta iš matymo, gyveno kaimynystėje. Jie visi degradavę, visiški girtuokliai, eidavo pas juos kompanijos, kas vyko bute nežino, ten nėra buvusi. Būdavo, kad tėvas šaukdavo po langais, kad jį įleistų, matė, kaip tėvą mušė gatvėje – abiem rankomis mušė per veidą, o tėvas jai atgal nesudavė. Matė kaip jis laiptinėje griuvo ir aukštielninkas ir visaip kitaip, kartais prie durų gulėdavo, voliodavosi ,,apsidaręs“, muštynių nematė. Kartu gyveno ir draugas, jis nebuvo agresyvus, buvo ramus vaikinukas. Jis su visą laiką vaikščiojo susikibę už rankyčių, kad konfliktuotų – nematė. Vieną kartą buvo iškviesta gaisrinė, o su ja buvo greitoji – atseit neįsileidžia to vaikino į namus ir gali būti ją ištikusi epilepsija, bet pasirodo, kad išgėrusi miegojo. Kokie buvo sugyventinio ir tėvo santykiai – nežino.

Liudytojas A. L. nurodė, kad L. Ž. ir A. A. Ž. buvo kaimynai – butai vienas šalia kito penktame aukšte. Kai numirė A. Ž. mama ir atsikraustė jis, vėliau atėjo gyventi ir dukra. Kol A. A. Ž. gyveno vienas, pas jį ateidavo vietiniai jo draugai, išgėrinėdavo. Atsikrausčius dukrai, ji tų draugų neįleisdavo, vedžiodavosi savus. Iš pradžių gyveno kažkoks L. Ž. draugas, vėliau atsirado kitas. Nuo pirmojo sugyventinio mušimo reikėdavo A. ginti, nuo antrojo – ginti nereikėjo, nematė, kad būtų mušęs. su A. sutarė prastai. Ne kartą patarinėjo A. imtis priemonių, kad jo bute nevaikščiotų pašaliniai, bet tuo viskas ir pasibaigdavo, jis į policiją nesikreipdavo, nes, mano, kad bijojo. Kas dėjosi bute paskutiniu metu nežino – tiesiog būdavo dideli triukšmai. Konkrečių žodžių, kas, kam, ką sakydavo negirdėdavo – girdėdavo triukšmą, girdėjo kai vadino jį visokiais keiksmažodžiais. Kad muštų tėvą – nematė.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 45-47 b. l.), kur A. L. nurodė, kad „<...> esu matęs, kai stumdydavo A..<...>“, liudytojas šiuos parodymus patvirtino, patikslindamas, jog stumdymą koridoriuje matė, tačiau mušimo – ne. A. nesakydavo, kas jį muša ar skriaudžia, iš vis nutylėdavo. Tuose namuose vadas buvo .

Liudytoja L. D. nurodė, jog kaltinamąją pažįsta, nes ji ir A. Ž. gyveno penktame aukšte, bute, esančiame virš jos buto. Jų gyvenimo būdas buvo asocialus. Jie priminė degradavusius žmones. Kol nebuvo A. dukros, nevykdavo muštynių ir barnių, jai atsikrausčius pastoviai girdėdavo triukšmą, A. buvo vejamas iš namų, miegodavo laiptinėje ir apsišlapinęs, ir girtas, butas buvo paverstas landyne. Kartu gyveno draugas, to draugo balso nesigirdėdavo, tik girdėdavosi, kad pastoviai rėkauja, šūkauja kaltinamoji. Girdėdavo tėvo žodžius „užmuši, užmuši, baik“. ant tėvo rėkdavo ir plūsdavo jį pastoviai. Konkrečių žodžių negali pasakyti, bet tai buvo necenzūriniai žodžiai. Jis iš lauko šaukdavo, kad jį įsileistų į namus. Stipriai sumušto niekada nematė, bet matė, kad eidavo šlubuodamas, dejuodamas, tačiau neaišku dėl ko. Apie A. mirtį sužinojo iš laiptinės gyventojų, kurie sakė, jog jį užmušė. Žiūrint nuo to momento, kai sužinojo apie mirtį atgal, tai vykdavo kai kas, ko anksčiau nebūdavo – buvo labai stiprūs smūgiai ir paskutiniu metu tokie kaip į radiatorių būtų suduota galva ar kita kūno vieta – ranka, ar panašiai. Šiaip A. buvo ramaus būdo žmogus, su juo būdavo galima susitarti, pasikalbėti, o dukra buvo agresyvi. sugyventinį apibūdintų kaip sužaloto intelekto asmenybę, degradavusį. Jis eidavo ten, kur gaudavo išgerti ir pernakvoti. Jis buvo ramus ir prisitaikęs. Nežino, ar jis mušdavo A., bet kiek girdėjo, tai mušdavo ir savo sugyventinį, o kad jis muštų – negirdėjo.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 2 t., 39-40 b. l.), kur liudytoja nurodė, kad girdėjo rėkiančią ant savo tėvo "užmušiu", bei buvo girdėti jos tėvo balsas "baik mušt, tikrai užmuši", iš ko suprato, mušdavo A., liudytoja nurodė, jog tvirtina šiuos parodymus, nes tikrai būdavo, kad tėvas šaukdavo: „užmuši“, „baik, tikrai užmuši!“, bet pakui susitaikę kartu eidavo, sėdėdavo prie (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad žodžius „baik, užmuši“, girdėjo ne prieš A. Ž. mirtį, o anksčiau. Kaimynai raštiškai kreipėsi į policiją, nes ta šeima buvo sukėlusi gaisrą, bet ar buvo imtasi kokių nors priemonių – nežino.

2018-05-26 – 2018-05-27 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimo duris, lovoje prie palangės rastas miręs A. A. Ž., konstatuota, jog mirties priežastis neaiški, jai nustatyti tikslinga atlikti teismo medicininius tyrimus (2 t., 11-16 b. l.).

2018-06-13 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimo duris (šiame kambaryje buvo rastas A. A. Ž. kūnas), uždarius kambario duris, iš vidinės pusės ant durų matomas nedidelis rausvos spalvos taškas (dėmė), kurios nuoplova paimta. Gretimame kambaryje, virš paklotos sofos-lovos, ant sienos matyti rusvos spalvos dėmė, kurios nuoplova paimta (2 t., 18-34 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu M. Ž. parodė vietą kambario, esančio tiesiai prieš įėjimą, tarpduryje, kur A. A. Ž. buvo spardomas ir jam suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas – L. Ž. už tai, kad A. A. Ž. nuo stalo pasiėmė cigaretę, išeinantį iš kambario užsipuolė, sudavė septynis smūgius jam į galvą, A. A. Ž. nukritus ant grindų, spyrė jam į šoną. Po to M. Ž. A. A. Ž. pakėlė nuo grindų ir, nutempęs už pažastų, paguldė ant lovos. Čia jis gulėjo iki mirties. Prieš tai, kitame kambaryje nukentėjusįjį L. Ž. mušė dar gegužės 16-17 dienomis, tame kambaryje, ant sienos yra likę kraujo dėmė (užfiksuota vaizdo įraše). M. Ž. nurodė, jog A. A. Ž. sėdinčiam ant neištiestos sofos L. Ž. spyrė į nosį du kartus (mušė dėl to, kad tėvas girtas, be to sakydavo, kad ,,padės jį į vietą“, nes norėjo butą pasiimti sau). M. Ž. grasino E., jeigu M. Ž. kam nors praneš (2 t., 81-82 b. l.).

Parodymų patikrinimo metu L. Ž. nurodė, jog kambaryje, esančiame tiesiai prieš įėjimą (kuriame tuo metu gyveno ji ir M. Ž.), tėvui būnant ant sofos, stovėjusios prie palangės – pradėjo jį mušti dėl to, kad tėvas norėjo ,,pasodinti“ Ž.. Sudavė jam rankomis į galvą, nugarą, rankas ir kitur, tačiau tiksliai neprisimena, nes buvo labai girta. Tėvas pradėjo eiti link durų, jam būnant tarpduryje įspyrė vieną kartą jam į galvą ir tėvas nugriuvo. Į kojas taip pat spyrė. Tėvas, kurį laiką pagulėjęs, atsikėlė pats. M. Ž. tuo metu sėdėjo kambaryje, buvo girtas. Tėvui atsikėlus, jis iš pradžių dar kažką ,,burbuliavo“, paskui M. Ž. kažkaip juos sutaikė ir vėl toliau trise gėrė. Tėvas taip ir liko tame kambaryje, toje lovoje iki mirties. Mirė maždaug po savaitės, greitosios nekvietė, jis nedejavo, niekuo nesiskundė, M. Ž. kažkokiu tepalu tepė jam akis, ausis. Drabužius tėvas nusirengė pats, kambarį tvarkė M. Ž. ir kur padėjo tuos daiktus nežino (2 t., 84-85 b. l.).

2018-09-20 akistatos tarp įtariamųjų M. Ž. ir L. Ž. metu kiekvienas liko prie savo parodymų, M. Ž. nurodė, kad A. A. Ž. sumušė L. Ž., o L. Ž. nurodė, kad A. A. Ž. sumušė M. Ž.. (2 t., 89-93 b. l.).

Iš GMP kortelės matyti, jog 2018 m. gegužės 26 d. 22 val. 30 min. GMP pranešta, jog asmuo sumuštas prie (duomenys neskelbtini) prie kioskų, prie bromų, dukra paaiškino, kad rado negyvą, sustingusį, gyvas matytas apie 7 val. Prieš savaitę buvo sumuštas (2 t., 99-100 b. l.).

Apžiūros protokole nurodyta, jog perklausius diske užfiksuotą pokalbį, surašyta pokalbio stenograma. Nustatyta, jog L. Ž. nurodo, kad miręs jos tėvas, žmogus jau atšalęs, į klausimą ar yra smurto žymių nurodo, kad buvo sumuštas prieš savaitę, bet jautėsi gerai ir dar porą dienų alaus padarydavo ir valgydavo viską normaliai, greitosios nekvietė, nes jis neleido (2 t., 102-103 b. l.).

Medicinos dokumentų išraše matyti, jog į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas 2018-05-12 atvyko pacientas A. A. Ž.. Nurodė, jog kirto nuo laiptų. Anamnezės surinkimas apsunkintas, pacientas nebendradarbiauja, jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas. Pasak paciento: nieko nežino, alkoholio vartojimą neigia, nieko neskauda. Prieš tai sako, jog skaudėjo krūtinės ląstą, kairėje. Atlikus apžiūrą ir kompiuterinę tomografiją, konstatuota žaizda dešinėje pakaušio srityje, dešinėje VI-IX šonkaulių nugarinių galų seni lūžiai, kairėje IV, V, VII-IX šonkaulių nugarinių galų seni lūžiai, aiškių šviežių lūžių, laisvo skysčio, oro abipus pleuros ertmėse nematyti. Iš išrašo matyti, kad nosikaulių potrauminės deformacijos panašesnės į senas. Kaukolės skliauto ir apimtuose bazės kauluose lūžių nematyti. Tirtas girtumas: 2,37 promilės (2 t., 108-110 b. l.).