- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- 2YT-19340-989/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14073-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Ona Žurauskienė, Vilniaus teritorinė ligonių kasa
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl notarės Onos Žurauskienės neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suinteresuoti asmenys – notarė Ona Žurauskienė, Vilniaus teritorinė ligonių kasa.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. S-44 ir įpareigoti Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę Oną Žurauskienę atlikti notarinį veiksmą – įforminti vekselio protestą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. per eNotaras sistemą notarei buvo pateiktas prašymas Nr. U-7/2023 įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį. Notarė atsisakė atlikti šį veiksmą, nurodydama, kad pareiškėjo pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 3S-8732 nelaikytinas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymu apmokėti įsakomąjį vekselį. Pareiškėjas pažymėjo, kad vien faktas, jog mokėtoja Vilniaus teritorinės ligonių kasa laiku nesumokėjo įsakomojo vekselio laiku, laikytinas, kad mokėtoja atsisakė apmokėti vekselį ir papildomi įrodymai, dokumentai yra nereikalingi.
3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad notarė pakartotinai prašė pateikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą apmokėti įsakomąjį vekselį, ir apie tai, kad dokumentas dėl atsisakymo apmokėti vekselį yra nereikalingas, jei mokėtoja laiku nesumokėjo įsakomojo vekselio, notarė buvo informuota ir susirašinėjimo elektroniniu paštu metu. Taip pat notarė neatkreipė dėmesio į tai, kad įsakomasis vekselis išrašytas su žodžiais „ne įsakymu“ ir, jog vekselis yra „neakceptuotinas“.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad notarė vertindama prašymą dėl įsakomojo vekselio protesto pagrįstumo ir atitikimo įstatymams, taip pat vertina ir teisės aktus, susijusius su paslaugomis, kurios buvo suteiktos. Be to, notarė nagrinėjo ne privalomus įsakomojo vekselio rekvizitus, o kitus įrašus, kurie neturi jokios įtakos vekselio galiojimui ir vekselio protesto akto atlikimui.
5. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 (toliau - Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės), 7 punktu, notaras atsisako įforminti vekselio protestą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) nustatyta tvarka, jeigu vekselis išrašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ), vekselį pateikęs asmuo nėra teisėtas jo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo, yra pasibaigęs laikas pateikti prašymą įforminti vekselio protestą. Pareiškėjas pažymėjo, kad notarei pateiktas vekselis išrašytas laikantis ĮPVĮ, taip pat vekselį pateikęs asmuo yra teisėtas jo turėtojas, laikas pateikti prašymą įforminti vekselio protestą nebuvo pasibaigęs. Vadovaujantis Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėmis, pagrindo atsisakyti įforminti vekselio protestą nebuvo (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė ligonių kasa teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
7. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 3S-8732 nepagrįstai vertino kaip atsisakymą apmokėti jo pateiktą įsakomąjį vekselį ir pateikė notarei Onai Žurauskienei prašymą įforminti vekselio protestą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad notarė Ona Žurauskienė, išsamiai įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, pagrįstai atsisakė atlikti jo prašomą notarinį veiksmą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 3S-8732 pagal savo turinį negali būti prilyginamas atsisakymui apmokėti pareiškėjo pateiktą įsakomąjį vekselį, juo labiau kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, nors ir nurodyta kaip mokėtoja pagal įsakomąjį vekselį, niekada nėra jo akceptavusi ar kokia nors kita forma išreiškusi sutikimo apmokėti pareiškėjo nurodomą pinigų sumą.
8. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad vertinant įsakomojo vekselio turinį matyti, kad mokėtoju pareiškėjas yra nurodęs Vilniaus teritorinę ligonių kasą, nors pagal kompetenciją Vilniaus teritorinės ligonių kasos nesaisto jokie finansiniai įsipareigojimai fiziniams asmenims. Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra valstybinė institucija su aiškiai apibrėžtomis viešojo administravimo funkcijomis. Vilniaus teritorinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų apmoka gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartį su ligonių kasa, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams. Pacientai dėl pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo, taip pat dėl mokėjimo už gydymo paslaugas visų pirma turi kreiptis į asmens sveikatos paslaugą suteikusią gydymo įstaigą, o jei gydymo įstaigos sprendimas netenkina – į ligonių kasą arba teismą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad pacientas nepagrįstai mokėjo už gydymo paslaugą, būtent gydymo įstaiga, o ne ligonių kasa turėtų grąžinti pacientui jo sumokėtas pinigines lėšas. Visais atvejais ligonių kasos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš PSDF biudžeto fondo lėšų moka gydymo įstaigoms, o ne pacientams, todėl notarė Ona Žurauskienė pagrįstai atsižvelgė į faktą, kad pareiškėjo išduotame įsakomajame vekselyje nėra Vilniaus teritorinės ligonių kasos įrašo apie akceptą.
9. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju įsakomasis vekselis savo turiniu yra neteisėtas, jame nurodyti reikalavimai valstybinei institucijai – Vilniaus teritorinei ligonių kasai – prieštarauja sveikatos sistemą reglamentuojantiems teisės aktams. Nors formaliai notaras netikrina vekselio pagrįstumo, visais atvejais sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notarė Ona Žurauskienė, būdama valstybės įgaliotas asmuo ir vykdydama jai Notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas, pagrįstai atsisakė įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį, kadangi suabejojo pareiškėjo išduoto įsakomojo vekselio turinio teisėtumu.
10. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad notarė Ona Žurauskienė, vadovaudamasi viešai skelbiama informacija, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikusi pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugą, dėl kurios ir buvo išrašytas įsakomasis vekselis, nėra sudariusi sutarčių su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, todėl minėtoje įstaigoje neteikiamos PSDF biudžeto lėšomis apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjo reikalavimai Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl privačioje gydymo įstaigoje gautų asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis yra nepagrįsti ir neturi jokio teisinio pagrindo, todėl notarė Ona Žurauskienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kurio atlikimas prieštarautų įstatyminių teisės normų reikalavimams.
11. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas vekselis iš esmės yra ydingas, nes vekselio turėtojas sutampa su vekselio davėju. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas, išduodamas vekselį, mokėtoju įrašė Vilniaus teritorinę ligonių kasą, pagal ĮPVĮ nuostatas, Vilniaus teritorinė ligonių kasai neakceptavus vekselio arba neatlikus mokėjimų pagal jį, jokių pareigų pagal vekselį neatsiranda. Kaip žinia, įsakomajame vekselyje nurodytas mokėtojas pagal vekselį jokių prievolių neturi. Jis gali suėjus terminui savanoriškai sumokėti vekselyje nurodytą sumą ar dalį sumos, taip pat gali savanoriškai įsipareigoti pagal vekselį kaip akceptantas, jei jis vekselį akceptuoja (ĮPVĮ 30 straipsnio 1 dalis). Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra sutikusi sumokėti vekselyje nurodytos sumos pareiškėjui. Todėl net jei pareiškėjas įformintų protestą, reikalavimus pagal vekselį jis, kaip vekselio turėtojas (kreditorius), galėtų pareikšti tik sau pačiam, t. y. vekselio davėjui (skolininkui) (ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa, darytina išvada, kad šiuo atveju reikalavimai pagal pareiškėjo išduotą įsakomąjį vekselį yra pasibaigę vekselio davėjui bei vekselio turėtojui sutampant. Todėl vekselio protesto dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį įforminimas net nesukeltų jokių teisinių padarinių, nes prievolė, kuri turėtų būti įgyvendinta, yra pasibaigusi (b. l. 43-44, 45-46).
12. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.
13. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jo išrašytas įsakomasis vekselis išrašytas su žodžiais „ne įsakymu“ ir kad vekselis yra „neakceptuotinas“, todėl notarė privalėjo tenkinti jo prašymą ir įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį, atmestini kaip prieštaraujantys teisės normoms, įtvirtintoms ĮPVĮ, Vekselių naudojimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 (toliau - Vekselių naudojimo taisyklės) bei Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėms. Kiekvienai vekselio rūšiai, remiantis minėtais teisės aktais, yra keliami skirtingi formos ir turinio reikalavimai, tuo tarpu pareiškėjas minėtuose teisės aktuose įtvirtintas įstatymo normas vertina atsietai, interpretuoja taip, kaip jam naudinga, suplakdamas viską į vieną. Pareiškėjas Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį nepateikė. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte Nr. 3S-8732 nurodoma, jog ši institucija nėra kompetetinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus. Nagrinėjamu atveju įsakomojo vekselio mokėtoja Vilniaus teritorinė ligonių kasa nelaikoma turinti įsipareigojimų M. B. pagal jo išrašytą 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakomąjį vekselį, kol Vilniaus teritorinė ligonių kasa jo neakceptavo (sutiko apmokėti). O M. B. įsakomajame vekselyje nurodymas, jog jo išrašytas vekselis yra „neakceptuotinas“, prieštarauja teisės normoms, numatytoms Vekselių naudojimo taisyklių 12 punktui.
14. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pats pareiškėjas savo skunde dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pabrėžė, jog įsakomasis vekselis išrašytas su žodžiu „ne įsakymu“. Todėl, vadovaujantis ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalimi, M. B. pateiktas dokumentas, kurį jis laiko įsakomuoju vekseliu, galimai nėra laikytinas įsakomuoju vekseliu. Remiantis Vekselių naudojimo taisyklėmis, taip pat kyla klausimas ir dėl vekselio formos. Šių taisyklių 6 punkte reglamentuojama, jog vekseliai išrašomi rašikliu, tušinuku, rašomąja mašinėle arba kitomis priemonėmis. Tuo tarpu M. B. savo išrašytą įsakomąjį vekselį pasirašė el. parašu. Vekselio pasirašymas el. parašu teisės aktuose nėra numatytas.
15. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas skundą motyvuoja tuo, jog notarė vertindama prašymą įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį nepagrįstai rėmėsi kitais teisės aktais, nesusijusiais su vekseliais, jų rengimu, formos ir turinio atitikimu įstatymo reikalavimams, naudojimo tvarka ir vykdomųjų įrašų atlikimu. Šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas, kadangi notarė vertindama pareiškėjo prašymą įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį nepažeidė nei įstatymo, nei teisės analogijos taisyklių, įtvirtintų CK 1.8 straipsnyje. Notarė rėmėsi bendraisiais teisės principais, įtvirtintais tiek teisės aktuose (CK, Notariato įstatyme), tiek teisės doktrinoje, kurie yra teisinės sistemos pagrindas. O tai reiškia, jog asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi laikytis įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Notariato įstatymo 2 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, yra įstatymiškai įpareigotas vertinti jam pateikiamų prašymų pagrįstumą ir teisėtumų visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų atžvilgiu, nepamiršdamas ir bendrųjų civilinės teisės principų.
16. Notarė taip pat atkreipė dėmesį, į tai, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį nėra M. B. pirmasis toks teikiamas prašymas notarams.
17. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 37-38, 39). Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
18. Byloje kilo ginčas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – įforminti 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakomojo vekselio protestą – teisėtumo.
19. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir notarės pateiktos medžiagos nustatyta, kad M. B. 2023 m. rugsėjo 5 d. išdavė įsakomąjį vekselį Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl 17 Eur sumos (b. l. 4, 52). Minėtas vekselis išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 19 d. sąskaitos faktūros Serija VICK Nr. 86330 ir jos apmokėjimą patvirtinančio kvito pagrindu (b. l. 25-26, 61-62).
20. 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškėjui M. B. pateikė raštą Nr. 3S-8732, kuriame nurodė, kad yra valstybės institucija, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas bei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokanti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra institucija, kompetentinga spręsti ar nagrinėti klausimus, susijusius su vertybinių popierių galiojimu, jų pagrįstumu ar pan. Įvertinusi pareiškėjo pateikto rašto turinio atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 4 punkto reikalavimams, informavo, kad pareiškėjo M. B. raštas nebus nagrinėjamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (b. l. 7-10, 57-59).
21. Pareiškėjas M. B. 2023 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarę Oną Žurauskienę su prašymu įforminti protestą dėl atsisakymo apmokėti 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakomąjį vekselį, patvirtinantį, kad minėtas vekselis nustatytu laiku neapmokėtas (b. l. 11, 51).
22. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Žurauskienė 2023 m. rugsėjo 15 d. priėmė nutarimą Nr. S-44, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą (b. l. 31-36, 66-68).
23. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).
24. Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
25. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl notarės Onos Žurauskienės veiksmų teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas notarei įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notarė, nedisponuojanti teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jai pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo nesutikimą su Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. S-44, kuriuo buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, grindžia tuo, kad vien faktas, jog mokėtoja Vilniaus teritorinės ligonių kasa laiku nesumokėjo įsakomojo vekselio laiku, laikytinas, kad mokėtoja atsisakė apmokėti vekselį ir papildomi įrodymai, dokumentai yra nereikalingi.
27. Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.
28. Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Vekselių ir čekių protestavimo taisyklės. Šių taisyklių 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas prašymą įforminti vekselio ar čekio protestą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku; vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 13 punkte numatyta, kad prašymas įforminti protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį priimamas, jeigu mokėtojas neakceptuoja jam pateikto įsakomojo vekselio ir vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti įsakomąjį vekselį akceptuoti. Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad notaras atsisako įforminti vekselio ar čekio protestą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka, jeigu: vekselis ar čekis išrašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ar Lietuvos Respublikos čekių įstatymo reikalavimų, vekselį ar čekį pateikęs asmuo nėra teisėtas jo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo, yra pasibaigęs laikas pateikti prašymą įforminti vekselio ar čekio protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio ar čekio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį ar čekį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, arba čekis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų) (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos aprašo 8 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, 2023 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškėjui M. B. pateikė raštą Nr. 3S-8732, kuriame nurodė, kad yra valstybės institucija, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas bei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokanti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa nėra institucija, kompetentinga spręsti ar nagrinėti klausimus, susijusius su vertybinių popierių galiojimu, jų pagrįstumu ar pan. Įvertinusi pareiškėjo pateikto rašto turinio atitiktį VAĮ 11 straipsnio 4 punkto reikalavimams, informavo, kad pareiškėjo M. B. raštas nebus nagrinėjamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (b. l. 7-10, 57-59).
30. VAĮ straipsnio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punkte numatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją.
31. Pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-141 patvirtintų Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatų 11 punktą Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos tikslas – garantuoti, disponuojant Valstybinės ligonių kasos jai perduota Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų dalimi, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų, galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo išlaidų bei protezavimo išlaidų kompensavimą, suteiktų paslaugų išlaidų ir išduotų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimą, taip pat medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimą.
32. Vilniaus teritorinė ligonių kasa yra valstybės institucija, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas bei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokanti privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Tačiau Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1K-141 patvirtintuose Vilniaus teritorinės ligonių kasos nuostatuose Vilniaus teritorinei ligonių kasai nėra suteikta kompetencija spręsti ar nagrinėti klausimus, susijusius su vertybinių popierių galiojimų, jų pagrįstumu. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškėją 2023 m. rugsėjo 6 d. raštu, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 4 dalimi, informavo, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (nes ji neturi tokios kompetencijos). Pažymėtina ir tai, kad minėtas raštas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi galėjo būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos (ši teisė pareiškėjui buvo nurodyta ir rašte). Tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, taip patvirtindamas, jog sutinka su rašte išdėstyta Vilniaus teritorinės ligonių kasos pozicija.
33. Taigi pareiškėjas notarei pateikė prašymą įforminti vekselio protestą, tačiau nepateikė duomenų apie Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą apmokėti įsakomąjį vekselį (pagal ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalį vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti)). Bylos medžiaga patvirtina, kad notarė, priėmusi pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą (b. l. 11, 51), pareikalavo iš pareiškėjo pateikti duomenis, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė apmokėti įsakomąjį vekselį (b. l. 24). Tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų pateikęs notarei Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą apmokėti įsakomąjį vekselį, nėra (CPK 178 straipsnis).
34. Nors pareiškėjas nurodė, kad vien faktas, jog mokėtoja Vilniaus teritorinės ligonių kasa laiku nesumokėjo įsakomojo vekselio laiku, laikytinas, kad mokėtoja atsisakė apmokėti vekselį ir papildomi įrodymai, dokumentai yra nereikalingi. Tačiau Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 13 punkte yra imperatyviai reglamentuota, kad įforminti protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį priimamas, jeigu mokėtojas neakceptuoja jam pateikto įsakomojo vekselio ir vekselio turėtojas kreipiasi su prašymu įforminti protestą per terminą, nustatytą pateikti įsakomąjį vekselį akceptuoti. Kaip jau buvo nustatyta, duomenų, jog Vilniaus teritorinė ligonių kasa neakceptavo jai pateikto vekselio, byloje nėra.
35. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog notarė Ona Žurauskienė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – įforminti vekselio protestą, nes pareiškėjas nepateikė Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo akceptuoti 2023 m. rugsėjo 5 d. vekselį (kaip jau buvo nustatyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 3S-8732 negali būti laikytinas atsisakymu, nes minėta institucija net neturi kompetencijos spręsti klausimų, susijusių su vertybinių popierių galiojimu, jų pagrįstumu). Taigi šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
36. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. S-44, kuriuo buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, grindžia ir tuo, kad įsakomasis vekselis išrašytas su žodžiais „ne įsakymu“ ir, jog vekselis yra „neakceptuotinas“.
37. Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 3 dalį įsakomasis vekselis yra vekselis, kuriuo davėjas įsako kitam asmeniui, kad šis vekselyje įrašytą sumą sumokėtų jame nurodytam asmeniui.
38. Vekselių naudojimo taisyklių 12 punkte numatyta, kad įsakomasis vekselis ĮPVĮ nustatytu laiku gali būti pateiktas mokėtojui akceptuoti, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai pateikimas akceptuoti yra privalomas. Įsakomajame vekselyje įrašomas žodis „akceptuotas“ arba kitas atitinkamas žodis, mokėtojas (akceptantas) vekselį pasirašo. Vien mokėtojo parašas (parašai) pirmojoje įsakomojo vekselio pusėje laikomas akceptu. Mokėtojas, akceptuodamas įsakomąjį vekselį, gali įrašyti vekselio sumos dalį, kurią jis sutinka sumokėti. Jeigu akcepto suma nenurodyta, laikoma, kad akceptuota visa įsakomojo vekselio suma. Įsakomajame vekselyje nurodytas mokėtojas nelaikomas įsipareigojusiu pagal vekselį, kol mokėtojas vekselio neakceptuoja. Įsakomasis vekselis gali būti pateiktas akceptuoti ir akceptuotas netgi praėjus mokėjimo terminui. Tuomet mokėtojas atsako pagal vekselį lygiai taip, kaip ir priėmęs vekselį akceptuoti prieš terminą. Paprastasis vekselis vizuojamas įrašius žodį „vizuota“ arba kitą atitinkamą žodį, nurodoma vizos data, vekselio davėjas pasirašo. Dalinio sumos vizavimo įrašas negalioja.
39. Iš byloje pateikto 2023 m. rugsėjo 5 d. vekselio nustatyta, kad pareiškėjas išdavė įsakomąjį vekselį (nurodoma pavadinime), tačiau tiek pačiame vekselyje (2 pastraipoje), tiek savo skunde dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą nurodė, jog įsakomasis vekselis išrašytas su žodžiu „ne įsakymu“. Todėl, vadovaujantis ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo pateiktas dokumentas, kurį jis nurodė esąs įsakomuoju vekseliu, nėra laikytinas įsakomuoju vekseliu ir nesukuria jokių teisių ir pareigų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
40. Kaip jau buvo nurodyta, pagal ĮPVĮ 46 straipsnio 1 dalį vekselio neakceptavimas arba neapmokėjimas turi būti patvirtintas oficialiu aktu (protestas dėl atsisakymo akceptuoti arba apmokėti).
41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakomajame vekselyje nurodė, kad jis yra „neakceptuojamas“. Tačiau teismas jau nustatė, kad pareiškėjas nei prie minėto vekselio, nei prie prašymo, skirto notarei, nepateikė Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį. Tokių duomenų nepateikė ir teismui (argumentus, susijusius su Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo apmokėti įsakomąjį vekselį nebuvimu, žiūrėti šios nutarties 26-35 punktuose). Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
42. Galiausiai pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės Onos Žurauskienės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. S-44, kuriuo buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nurodė, kad notarė vertindama prašymą dėl įsakomojo vekselio protesto pagrįstumo ir atitikimo įstatymams, taip pat vertino ir teisės aktus, susijusios su paslaugomis, kurios buvo suteiktos. Be to, notarė nagrinėjo ne privalomus įsakomojo vekselio rekvizitus, o kitus įrašus, kurie neturį jokios įtakos vekselio galiojimui ir vekselio protesto akto atlikimui.
43. Notariato įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Taigi notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, yra įstatymiškai įpareigotas vertinti jam pateikiamų prašymų pagrįstumą ir teisėtumų visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų atžvilgiu, nepamiršdamas ir bendrųjų civilinės teisės principų.
44. Teismas sprendžia, kad notarė rėmėsi bendraisiais teisės principais, įtvirtintais tiek teisės aktuose (CK, Notariato įstatyme), tiek teisės doktrinoje. O tai reiškia, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo subjektines teises, turėjo laikytis įstatymų, bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės principų bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be to, Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas prašymą įforminti vekselio ar čekio protestą, patikrina, ar: vekselį ar čekį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; vekselis ar čekis pateikiamas protestui įforminti nustatytu laiku; vekselis ar čekis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Taigi notarė turėjo patikrinti ne tik tai, ar pareiškėjas buvo teisėtas vekselio turėtojas, ar vekselis pateiktas protestui įforminti nustatytu laiku, bet ir tai, ar vekselis išrašytas pagal įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
45. Vadovaujantis CPK 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismui konstatavus, kad notarė Ona Žurauskienė pagrįstai atsisakė įforminti 2023 m. rugsėjo 5 d. vekselio protestą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti notarės 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. S-44 dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).
46. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo M. B. skundą dėl notarės Onos Žurauskienės neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.