- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- e2-1217-1000/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00995-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarkaišnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. S. suinteresuotiems V. P., V. R., O. O. juridinę reikšmę turinčio fakto – giminystės ryšio – nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjaprašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama M. R. ir jos teta V. V. buvo seserys. Šį faktą būtina nustatyti, kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, o pastarojoje byloje trūksta dokumentų, įrodančių pareiškėjos mamos ir tetos giminystę.Pareiškėja nurodo, jog jos mama M. R. ir jos teta V. V. buvo seserys, kadangi Gyventojų registro tarnybos išduotose pažymose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jų tėvai buvo K. P. ir V. P., tačiau pažymose skiriasi jų gimimo datos. Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad K. P. gimė (duomenys neskelbtini)., V. P. gimė (duomenys neskelbtini), o jų dukra V. V. gimė (duomenys neskelbtini)Tad išeina, kai gimė V. V., jos tėvui buvo 91 m., o motinai – 98 m. Akivaizdu, kad datos nurodytos neteisingai. Faktą, kad M. R. ir V. V. buvo seserys, įrodo dokumentai, pateikti nuosavybės teisių atkūrimui, tarp kurių yra V. V. prašymas,kuriame ji mini savo seserį M. R.. Pagal šiuos dokumentus M. R. ir V. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
Suinteresuoti V. P., V. R. ir O. O. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, savo pozicijos dėl pareiškimo neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama M. R. ir jos teta V. V. buvo seserys. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – (duomenys neskelbtini) str.). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendinssavo teises palikimo priėmimo procese(CPK 444 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 str. 1 d.). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 str. 2 d.).
Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.
Iš gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja D. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos motinai M. R. tuo metu buvo 40 metų. Gyventojų registro tarnybos (duomenys neskelbtini)pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad M. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), turėjo vaikus: V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)V. R. (gim. (duomenys neskelbtini).), O. O. (gim. (duomenys neskelbtini)ir pareiškėją D. S. (gim. (duomenys neskelbtini).). Pažymoje taip pat nurodyta, kad M. R. tėvas buvo K. P. (gim. 1885 m.) ir motina V. P. (gim. 1888 m.). Iš Gyventojų registro tarnybos (duomenys neskelbtini)pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. V. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); jos tėvas buvo K. P. (gim. 1824 m.), motina – V. P. (gim. 1812 m.). Įvertinus šios pažymos duomenis matyti, jog tuo metu, kai gimė V. V., jos tėvui buvo 91 metai, o motinai – 98 metai. Darytina išvada, jog šioje pažymoje klaidingai nurodyti K. P. ir V. P. gimimo metai. Aplinkybę, kad V. V. ir M. R. buvo seserys neakivaizdžiai patvirtina V. V. prašymas Biržų apskrities įstaigai, kuriuo ji prašo padalyti turtą tarp jos ir sesers M. R. jų tėvo K. P. mirties, kuris (t. y. turtas) buvo priteistas Pasvalio apylinkės teismo sprendimu. Be to, Pasvalio apylinkės teismo 1938 m. išduotas Vykdomasis raštas taip pat patvirtina M. P. buvus V. P. seserimi. Iš Panevėžio apskrities (duomenys neskelbtini)sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad M. R. atkurtos nuosavybės teisės į K. P. iki nacionalizacijos valdytą 2,91 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkiais V. V., D. S..
Visuma šių aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, kad M. R. ir V. V. galėjo būti seserys, nes jų mergautinės pavardės yra vienodos, tarp jų yra tik nepilnų trejų metų amžiaus skirtumas, duomenys apie jų tėvų vardus ir pavardes rašytiniuose dokumentuose sutampa.
Teismų praktikoje įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi prieštaravimai ir abejonės būtų pašalinti, bet esminiai prieštaravimai turi būti pašalinti ar įtikinamai paaiškinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant įrodymus pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai labiau leidžia daryti išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).
Iš teismo nustatytų aplinkybių, be to, bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, patikimai paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad prieš tai minėti įrodymai patvirtina faktines bylos aplinkybes, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintį faktas, kadpareiškėjos D. S. mama M. R.,gim. (duomenys neskelbtini), ir V. V.,gim. (duomenys neskelbtini), buvo seserys.Šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai pretenduojant mirusiosios V. V. palikimui priimti.
Iš pareiškėjosnepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
VadovaudamasisLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais teismas
n usprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo seserys. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja D. S. galėtų įrodyti savo giminystės ryšį su V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į kurios palikimą ji pretenduoja.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Pasvalio rajono apylinkės teisme.