- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-393-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33201-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. N.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės,
nuteistajam V. N. (V. N.) (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą)
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės (toliau ir – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Taikant BK 64¹ straipsnį V. N. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei skirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant, ir V. N. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamąjį įsakymą.
Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Taikant BK 73 straipsnio 2 dalį, nuspręsta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones vykdyti atskirai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d. apie 20.00 val. ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė rankoje laikomu mediniu kotu nukentėjusiajam V. L. į viršugalvį ir vieną kartą į kairę šlaunį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. L. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje – nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus prokurorė Iveta Galkevičienė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-442-604/2023. Panaikinti V. N. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nesprendęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. N. bausmę, jam taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą motyvavo tuo, kad V. N. padarė tyčinę ir smurtinę nusikalstamą veiką.
2.3. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skiria tik asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. nėra nuteistojo šeimos narys ar artimas giminaitis – nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo pas V. N., kuris vykdo individualią žemės ūkio veiklą, ir buvo apgyvendintas V. N. namų ūkio patalpose. Todėl nuteistajam BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė negalėjo būti paskirta.
2.4. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. N. laisvės apribojimo bausmę, galėjo jį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, tačiau ne vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę, o vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu. Visgi, prokurorės vertinimu, tokio įpareigojimo paskyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų tikslingas.
2.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. N. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo savo sutuoktinei. Šią nusikalstamą veiką jis padarė 2022 m. rugpjūčio 21 d., t. y, penkios dienos iki nusikalstamos veikos padarymo, už kurią yra nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. 2022 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. N. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jam taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios. Įtariamųjų, kabinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, V. N. 2022 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pradėjo vykdyti (t. y. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą) 2023 m. sausio 11 d. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 gegužės 5 d. nuosprendžio priėmimo metu V. N. vykdė (ir šiuo metu vykdo) 2022 m. lapkričio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kurios vykdymo terminas nėra pasibaigęs. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų (taip pat ir dėl galimų smurtinių nusikalstamų veikų) V. N. atžvilgiu nėra pradėta. Tad manytina, kad V. N. nauju nuosprendžiu skirti tą patį įpareigojimą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kai padarytas nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas, skyrė vos penkios dienos, neturint duomenų apie naujas smurtines nusikalstamas veikas ir nuteistajam dar nepabaigus vykdyti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos analogiško turinio baudžiamojo poveikio priemonės, nėra tikslinga.
2.6. Šioje baudžiamojoje byloje prokurorė baigiamojoje kalboje kartu su bausme teismo prašė, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 71 straipsnio 1 dalimi, V. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakė, nurodydamas tik tai, kad teigiamai paveikti V. N. pakaks vienos baudžiamojo poveikio priemonės.
2.7. Remiantis teismų praktika, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022). Prokurorė nurodo, kad V. N. buvo skirta viena švelniausių – laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti galimi draudimai ir įpareigojimai skiriami individualiai. Būtent šie draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės apribojimo bausmę, paskyrė tik vieną įpareigojimą. Todėl toks laisvės apribojimo bausmės nuteistajam paskyrimas, jam sukels menkai pajaučiamus suvaržymus.
2.8. Prokurorės vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į V. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, kad nuteistasis padarė tyčinę, smurtinę nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir jam sukeltas fizinis skausmas, taip pat įvertinus tai, kad nuteistasis vykdo žemės ūkio veiklą, išgali samdytis darbuotojus, nėra pagrindo spręsti, jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, skiriant ją kartu su bausme, būtų aiškiai neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kad ši priemonė suvaržytų nuteistąjį labiau nei būtina. Priešingai – ji padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, pasiekti didžiausią poveikį nuteistajam bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, jeigu teismas svarstytų skirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, siūlė skirti minimalų dydį, nustatant ilgesnį įmokos sumokėjimo terminą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, papildomai nurodė, kad po apeliacinio skundo padavimo paaiškėjo naujos aplinkybės – ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, todėl bausmių bendrinti galimybės nėra. Todėl prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu atliktą bausmių bendrinimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju prokurorė nesutinka su nuteistajam E. N. skirta baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis) ir prašo skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas ir patikrinusi skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).
8. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamas dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tačiau šią nuostatą detalizuoja BK 72² straipsnis, kuriame nustatyta, kad teismas įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose skiria tik asmenims, kurie nusikalstamas veikas padarė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-387/2022).
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį sprendimą motyvavo veikos tyčiniu smurtiniu pobūdžiu. Remiantis V. N. ikiteisminio tyrimo 2022 m. spalio 12 d. apklausos metu duotais parodymais, V. L. yra jo darbuotojas, kuris įvykio metu gyveno nuteistojo ūkiniame pastate (1t. b. l. 157-160). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 30 d. apklaustas V. L. nurodė, kad dirba ir gyvena pas ūkininką V. N. ūkio patalpose (1 t. b. l. 33-36). Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. L. nėra nuteistojo šeimos narys ar artimas giminaitis. Todėl prokurorė pagrįstai nurodo, kad V. N. BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė negalėjo būti paskirta.
10. Nagrinėjamu atveju V. N. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant vieną įpareigojimą – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvi priežiūra nebuvo paskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis minėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikintina, asmens nubaudimo tikslams pasiekti ir teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti būtina V. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę.
11. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. fizinio smurto panaudojimą, V. N. skirtina prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri yra proporcinga ir adekvati padarytam nusikaltimui. Remiantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.
12. Kaip teisingai nurodo prokurorė, nuteistasis vykdo žemės ūkio veiklą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis dirbo pas V. N., kuris taip pat suteikė ir apgyvendinimą ūkyje. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo turtinė padėtis būtų sunki. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, prokurorės prašomas baudžiamojo poveikio priemonės dydis 30 MGL (1500 Eur), įvertinus jį minėtų aplinkybių visumoje yra proporcingas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį ir paskirtos įmokos dydį, nustatomas 3 mėnesių terminas įmokos sumokėjimui.
Dėl subendrintos bausmės
13. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. skirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 18 d. V. N. buvo sulaikytas ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. atvyko į Pravieniškių 2 -ąjį kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant, ir V. N. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, naikintina.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
14. 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 16 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2023-14754 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 123,33 Eur už V. N. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.
15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme.
16. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti būtina atsižvelgti į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (pvz. kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Remiantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas. Atsižvelgdamas į tai, kad V. N. neturėjo gynėjo, Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. N. parinko gynėją L. Ulbienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi ir buvo paskirta jo gynėja advokate. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, iš V. N. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti V. N. (V. N.) skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant, ir V. N. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į paskirtą bausmę įskaityta atlikta bausmė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamąjį įsakymą.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria taikant BK 73 straipsnio 2 dalį, nuspręsta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones vykdyti atskirai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 1 dalimi, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 123,33 Eur, iš nuteistojo V. N. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.