Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims: V. B., J. B. ,A. B., J. M. ir B. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto -palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą nustatymo , suinteresuoti asmenys- Lietuvos Respublika atstovaujama VĮ „Turto bankas“, V. B., J. B. ,A. B., J. M. ir B. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jų motina M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, ji ir kiti vaikai pasirūpinę jos laidotuvėmis, sutvarkę formalumus, tačiau nežinodami įstatymų reikalavimų, nesikreipę į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Pagal turimus duomenis, po motinos M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mir (duomenys neskelbtini), mirties liko šis jai priklausęs turtas:

7/20 dalys gyvenamojo namo, unik Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 123,18 kv. m, . pažymėto plane 1A1/m, esančio (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo dalį M. B. įgijo asmeninėn nuosavybėn 1992-04-28 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu . 2.kitas asmeninis turtas: baldai, namų apyvokos reikmenys, žemės ūkio rakandai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai.

M. B. turtą siekianti paveldėti ji, jos duktė pareiškėja R. Ž., įstatymo pagrindu ( LR CK 5.11str.1d1p. )

Paaiškina, kad jau apie 7 metus ji- R. Ž. gyvena motinai M. B. priklausančioje namo dalyje, es. (duomenys neskelbtini). Ji kaip ir jos broliai V. B., P. B., gyveno kartu su motina, jai priklausaniame būste, naudojosi jos gyvenamosiosmis ir kitomis patalpomis, ir ten likę gyventi ir po motinos mirties . Namo dalį ,kurioje gyvenę- tvarkė , prižiūrėjo pagal galimybes. Po motinos M. B. mirties ji mokėjo ir iki šios dienos moka visus sodybos dalies išlaikymo mokesčius. 2018 m. mirus motinai M. B. į notarų biurą dėl nežinojimo nesikreipusi , tačiau iš esmės motinos sodybos dalį (palikimą) priėmusi faktiniais savo veiksamais. Ne tik mokėjusi mokesčius, šienavusi namų valdą, rūpinusis namu ar atlikdavusi kitus ūkio darbus, bet ir toliau naudojusis kaip savo - motinai priklausiusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis ir kitais jos asmeniniais daiktais. Visą turtą valdžiusi kaip savo. Žinojusi, kad turtas (motinos namo dalis ) priklausė jai nuosavybės teise, tačiau dėl teisinės jos registrcijos neturėjusi jokių duomenų. Tik šiuo metu kreipusis į seniūnijos darbuotojus sužinojusi , kad motinos vardu yra registruotas šis jai priklausęs turtas, tačiau turto paveldėjimo klausimai yra iki šiol neišspręsti. Paaiškėjo ,kad notarės L. Muzikevičiūtės notarų biure yra gautas VĮ Turto bankas pareiškimas, kuriuo ši institucija prašo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2018-01-29 mirus M. B.. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2020 m.ji kreipusis su prašymu į notarų biurą, prašydama neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo valstybei, nurodydama, kad kreipsis į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Dėl palikimo priėmimo klausimų išsprendimo šiuo pareiškimu kreipiasi į teismą. 2021-10-28 gautas Varėnos r. 1-ojo notarų biuro raštas Nr. S-66 patvirtina, kad po M. B. mirties tik dukra B. B. , gim. (duomenys neskelbtini), atsisakė palikimo mirus motinai M. B., kiti vaikai dėl turto paveldėjimo nesikreipė. Tačiau dėl turto perėjimo valstybei yra gautas suinteresuoto asmens- VĮ Turto bankas pareiškimas dėl turto perėjimo valstybei. Iš minimo matyti, kad ji po motinos M. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipusi.

Ji po motinos M. B. mirties galinti paveldėti jos turtą kaip pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1d. 1 p.) Tačiau mirus motinai kol kas negalinti įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo M. B. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminas kreiptis į notaro biurą su prašymu priimti palikimą yra pasibaigęs (LR CK 5.50 str. 3 d.), todėl ir kreipusis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Kaip nurodyta po motinos mirties jai priklausiusį turtą, gyvenamojo namo dalį , baldus, namų apyvokos reikmenis, kt. turtą iškart pradėjusi valdyti kaip savo. Minėta ,kad nurodytoje namo dalyje ji nuolat gyvenanti, mokanti už turto išlaikymą būtinus mokesčius, prižiūrinti ir tvarkanti gyvenamąjį namą. Pilnai naudojasi ir valdo paliktą turtą .

LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad: Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus.

Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, mano, kad ji- R. Ž. ,kaip ir V. B., P. B.( miręs) po savo motinos M. B. , mir. (duomenys neskelbtini), likusį palikimą priėmę, nes iškart pradėję jį valdyti, naudotis juo. Jie- palikėjos vaikai, praleidę terminą kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, ir iki šiol negalėję pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Kadangi yra praleidę įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ,R. Ž. kreipiasi į teismą, kaip palikėjos įpėdinė pagal įstatymą, pradėjusi M. B. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties. Suinteresuoti asmenys: V. B., J. B., A. B., J. M., B. B. nepretenduoja į likusį turtą.

Jos aktyvūs veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad ji yra priėmusi savo motinos M. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Šį faktą jai reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant nuosavybės teises į palikėjos M. B. turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes (CPK 442 – 447 str.).

Teismo posėdyje pareiškėja ir pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas laikoma, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėja nurodo, kad M. B. palikimą ji priėmusi iš karto po jo mirties paimdama visus jo daiktus ir pradėdama valdyti visą jo turtą. Ji moka visus su gyvenamojo namo dalies išlaikymu susijusius mokesčius, ją remontuoja ir prižiūri.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Pateiktu 2018-01-29 medicininiu liudijimu patvirtinama, kad pareiškėjos motina M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Iš pateiktų gimimo ir santuokos liudijimų matyti, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys- V. B., J. B. ,A. B., J. M. ir B. B. yra mirusios M. B. vaikai.

Pateikta inventorizacinės bylos kopija bei buto privatizavimo sutartimi patvirtinama, kad M. B. vardu buvo inventorizuota bei 1992-05-07 teisiškai įregistruota gyvenamojo namo dalis(butas), esanti (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų(elektros abonento knygelės ir Perlo terminalo kvitų)matosi, kad nuo 2018 m vasario 10 d. iki 2021 m rugsėjo 11 d. buvo nuolat mokamas mokestis už sunaudotą elektros energiją (duomenys neskelbtini).

Iš 2021-10-28 Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro pranešimo matyti, kad 2020 m buvo gautas VĮ Turto bankas pareiškimas dėl mirusios M. B. palikimo paveldėjimo, bei 2018-04-10 buvo gautas mirusiosios dukros B. B. atsisakymas paveldėti mirusios motinos M. B. palikimą.

LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51 str. 1 d. nuostatomis, laikoma, kad palikimas priimamas, kai įpėdinis faktiškai pradeda valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Pareiškėja po motinos M. B. mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog ji po motinos mirties priėmė jos palikimą. Todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus(CPK 445 str.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo.Todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 str.2d.ir 5.51 str. numatyta tvarka ir kad palikimas buvo priimtas per 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties. Todėl civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjos pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis) ir jo pagrindu įgyvendinti nuosavybės teises.Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, kadangi pareiškėja galės kreipsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50,5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. Ž. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.