Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. Ž., atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovei M. S., trečiajam asmeniui R. Ž.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl įpareigojimo pakeisti mokesčių už paslaugas skaičiavimo tvarką ir permokos grąžinimo; tretieji asmenys: T. J.-Ž., S. B. (S. B.), R. B., I. S., O. B., V. Š., P. Š., L. V. Ž., E. V. (E. V.), J. V., A. V. (A. V.), I. T., K. M., R. Ž., V. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas ir rūsys yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai. Visame namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte yra namo gyventojų rūsiai. Tik ieškovo rūsys turi unikalų numerį. Kiti rūsiai neturi tokio numerio. Atsakovė netaiko proporcingumo principo, nesivadovauja kasacinio teismo praktika aiškinant CK 4.82 straipsnio 5 dalį, nes mokesčius namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų gyventojams skaičiuoja ne proporcingai visoms rūsio patalpoms, bet proporcingai tik vienai rūsio patalpai – nuosavybės teise priklausančiai ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovui nuosavybės teise priklausantis rūsys vienintelis turi unikalų numerį, visi kiti rūsiai neturi tokio numerio, bet Nekilnojamojo turto registre prie kiekvieno buto, esančio name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įrašytas įrašas „butas (...) su rūsiu“. Kai kurie, bet ne visi namo gyventojai pateikė atsakovei duomenų, kokius konkrečius rūsius jie naudoja. Rūsiai be unikalių numerių teisiškai neįregistruoti, bet tai nėra pagrindas atsisakyti skaičiuoti mokesčius proporcingai jų plotui. Ieškovas mano, kad atsakovė mokesčius turėtų skaičiuoti proporcingai tik butų plotui arba butų ir gyventojų naudojamų rūsių plotui – visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovas sumokėjo atsakovei jo butui ir rūsiui paskaičiuotų mokesčių skolą – 127,42 Eur, bet su ja nesutinka ir prašo nurodytą sumą priteisti iš atsakovės.

Nustatydama ieškovui priklausantį naudingąjį plotą, atsakovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso ieškovui ir T. J. – Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas su rūsiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą su rūsiu ieškovas įgijo 2005 m. lapkričio 4 d., o sandėlį – 2012 m. spalio 24 d. Atsakovė teigia, kad sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)nėra ieškovo buto priklausinys, ji nepriskirta konkrečiam butui, todėl atsakovė pagrįstai už ją skaičiuoja mokesčius.Atsakovė pabrėžė, kad neskaičiuoja mokesčių už ieškovo buto rūsį. Atsakovė neturi pareigos priskirti rūsį vienam ar kitam butui (ar kitai patalpai).Ieškovas, siekdamas, kad mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą būtų skaičiuojami visoms rūsio patalpos, turėtų ieškinį pareikšti namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, bet ne namo administratoriui.Apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2012 m. lapkričio mėn., į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus daugiau negu 3 metams, todėl praleido ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo R. Ž. prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad visi namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų savininkai turi rūsius. Buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gyventoja savo rūsį pavertė komercine patalpa. Nurodyta patalpa suteikia vieną balsą namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Kiti name esantys rūsiai neturi unikalių numerių.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl mokesčių už daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą skaičiavimo tvarkos, t. y. ar mokesčiai turi būti skaičiuojami į ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir patalpų plotą įtraukiant taip pat sandėlį (rūsį), turintį atskirą unikalų numerį, kai visi kiti namo rūsiai tokio numerio neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas ieškinyje be kita ko ginčija taip pat ir mokesčių daugiabučiam namui išlaikyti paskaičiavimo tvarką, kurią atsakovė taikė anksčiau ir taiko šiuo metu. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje pateikta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto apibrėžtis. Nurodyti objektai detalizuoti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Pagal nurodytą teisės normą daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė be kita ko yra taip pat ir bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį, namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad daugiabučiame name Vilniuje. (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte yra namo gyventojų rūsiai. Nurodyti rūsiai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, išskyrus ieškovui nuosavybės teise priklausantį sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys, 4.82 straipsnio 1 dalis; DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis). Aptariamas ieškovo sandėlis yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, suformuotas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkams atidalijus šią rūsio patalpą iš visų cokoliniame aukšte esančių rūsių, kaip bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai daugiabučiame name yra ne tik butai ir butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, bet taip pat ir atskira patalpa (ne bendrosios, bet asmeninės nuosavybės teisės objektas), šiuo metu priklausanti ieškovui (sandėlis (unikalus Nr. 1094-9000-8016:0013). Taigi šiuo metu buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas neturi bendrosios dalinės nuosavybės teise rūsio patalpų, o ieškovas – buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkas turi bendrosios dalinės nuosavybės teise rūsio patalpų dalį (neatidalytą) ir taip pat atidalytą rūsio dalį – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė paaiškino, kad mokesčius namui išlaikyti ir prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkams skaičiuoja proporcingai butų naudingojo ploto ir namo naudingojo ploto santykiui. Mokesčius ieškovui atsakovė skaičiuoja proporcingai ieškovo buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)naudingojo ploto bei gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė mokesčius ir rinkliavas daugiabučiam namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išlaikyti skaičiuoja vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio nuostatomis. Nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, nenustatyta tvarkos, pagal kurią naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo cokoliniame aukšte esančiomis rūsių patalpomis (CK 4.81 straipsnis). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai atsisako mokesčius namui išlaikyti skaičiuoti pagal ieškovo pasiūlytą metodiką, nes tai iš esmės reikštų naudojimosi daugiabučio namo bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatytą vieno butų ir kitų patalpų savininko sprendimu. Tai neatitiktų CK 4.81 straipsnyje nustatytos naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos.

Ieškovas remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas taip pat ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos teisiškai neįregistruotos ir neįteisintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nesivadovauja nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, nes jis priimtas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ieškinys buvo pareikštas daugiabučio namo savininkų bendrijai, ginčyti bendrijos susirinkimo nutarimai, kuriais nuspręsta dėl mokesčių paskaičiavimo ir iš esmės naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos.

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiai nepasisako.

Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl ieškinys atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl įpareigojimo pakeisti mokesčių už paslaugas skaičiavimo tvarką ir permokos grąžinimo.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.