- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-1098-275/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44689-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“
- Trečiasis asmuo
- T. J.-Ž., S. B., R. B., I. S., O. B., V. Š., P. Š., L. V. Ž., E. V., J. V., A. V., I. T., K. M., R. Ž., V. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl įpareigojimo pakeisti mokesčių už paslaugas skaičiavimo tvarką ir permokos grąžinimo, tretieji asmenys – T. J.-Ž., S. B. (S. B.), R. B., I. S., O. B., V. Š., P. Š., L. V. Ž., E. V. (E. V.), J. V., A. V. (A. V.), I. T., K. M., R. Ž., V. V..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas I. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: įpareigoti atsakovą UAB „Naujamiesčio būstas“ nutraukti klaidingą sąskaitų siuntimą už 25,91 kv. m ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (pažymėtas indeksais R-1, R-10), esančias (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias ieškovui; įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 127,42 Eur permoką už neteisingai priskaičiuotus mokesčius už atsakovo suteiktas paslaugas ir kitas su bendro turto naudojimu susijusias išlaidas; įpareigoti atsakovą panaikinti skolą, paskaičiuotą tik vienai namo (duomenys neskelbtini), cokolinio aukšto patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už visą laikotarpį nuo tokių sąskaitų siuntimo pradžios iki teismo sprendimo priėmimo dienos; įpareigoti atsakovą skaičiuoti mokesčius už paslaugas ir kitas su bendro turto naudojimu susijusias išlaidas tokiu būdu: 1) tik pagal naudinguosius butų plotus, kol nėra duomenų apie tikslius namo cokoliniame aukšte esančius visų patalpų plotus; 2) pagal naudinguosius butų plotus ir visų kitų cokoliniame namo (duomenys neskelbtini), aukšte esančias patalpas, kai tokie tikslūs duomenys apie cokoliniame aukšte esančias visas patalpas bus surinkti.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Butas ir rūsys yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai. Visame namo (duomenys neskelbtini), cokoliniame aukšte yra namo gyventojų rūsiai. Tik ieškovo rūsys turi unikalų numerį. Kiti rūsiai neturi tokio numerio. Atsakovas netaiko proporcingumo principo, nesivadovauja kasacinio teismo praktika, aiškinant CK 4.82 straipsnio 5 dalį, nes mokesčius namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų gyventojams skaičiuoja ne proporcingai visoms rūsio patalpoms, bet proporcingai tik vienai rūsio patalpai – nuosavybės teise priklausančiai ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovui nuosavybės teise priklausantis rūsys vienintelis turi unikalų numerį, visi kiti rūsiai neturi tokio numerio, bet Nekilnojamojo turto registre prie kiekvieno buto, esančio name (duomenys neskelbtini), įrašytas įrašas „butas (...) su rūsiu“. Kai kurie namo gyventojai pateikė atsakovui duomenų, kokius konkrečius rūsius jie naudoja. Rūsiai be unikalių numerių teisiškai neįregistruoti, bet tai nėra pagrindas atsisakyti skaičiuoti mokesčius proporcingai jų plotui. Atsakovas mokesčius turėtų skaičiuoti proporcingai tik butų plotui arba butų ir gyventojų naudojamų rūsių plotui – visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovas sumokėjo atsakovui jo butui ir rūsiui paskaičiuotų mokesčių skolą – 127,42 Eur, bet su ja nesutinka ir prašo nurodytą sumą priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nustatydamas ieškovui priklausantį naudingąjį plotą, atsakovas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovui ir T. J. – Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Nurodytą butą su rūsiu ieškovas įgijo 2005 m. lapkričio 4 d., o sandėlį – 2012 m. spalio 24 d. Sandėlis nėra ieškovo buto priklausinys, jis nepriskirtas konkrečiam butui, todėl atsakovas pagrįstai už jį skaičiuoja mokesčius. Atsakovas neskaičiuoja mokesčių už ieškovo buto rūsį. Atsakovas neturi pareigos priskirti rūsį vienam ar kitam butui (ar kitai patalpai). Ieškovas, siekdamas, kad mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą būtų skaičiuojami visoms rūsio patalpos, turėtų ieškinį pareikšti namo bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiams, bet ne namo administratoriui. Apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2012 m. lapkričio mėn., į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio mėn., t. y. praėjus daugiau negu 3 metams, todėl praleido ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas – buto (duomenys neskelbtini), savininkas, turi bendrosios dalinės nuosavybės teise rūsio patalpų dalį (neatidalytą) ir taip pat atidalytą rūsio dalį – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokesčius ieškovui atsakovas skaičiuoja proporcingai ieškovo buto (duomenys neskelbtini), ir sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudingojo ploto bei gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas mokesčius ir rinkliavas daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), išlaikyti skaičiuoja, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio nuostatomis. Nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, nenustatyta tvarkos, pagal kurią naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo cokoliniame aukšte esančiomis rūsių patalpomis (CK 4.81 str.). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisako mokesčius namui išlaikyti skaičiuoti pagal ieškovo pasiūlytą metodiką, nes tai iš esmės reikštų naudojimosi daugiabučio namo bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatytą vieno butų ir kitų patalpų savininko sprendimu. Tai neatitiktų CK 4.81 straipsnyje nustatytos naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos. Teismas nesivadovavo ieškovo nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nes jis priimtas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas I. Ž. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvas, kuriuo sprendžiant ginčą atsisakyta vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktu išaiškinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šioje kasacinio teismo nutartyje pateikta bendro pobūdžio CK 4.82 str. 7 d. aiškinimo ir taikymo taisyklė, kuri yra savarankiška ir nepriklauso nuo kasacinio teismo vertintų faktinių bylos aplinkybių. Šioje nutartyje įtvirtintas teismo precedentas, kuris 2009-12-09 paskelbtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 32 „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga“ , kuriuo suformuluotas ir pateiktas bendro pobūdžio CK 4.82 str. 7 d. aiškinimo ir taikymo precedentas, jis yra privalomas visais atvejais, kai yra sprendžiamas CK 4.82 str. 7 d. turinio ir taikymo klausimas. Nepriklausomai nuo to, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra susitarę dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo tvarkos, atsakovas į naudingojo ploto skaičiavimą privalo įtraukti visų daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), rūsių ir kitų patalpų plotą, nes pagal aktualią ir privalomą kasacinio teismo praktiką, suformuluotą pirmiau minėtoje kasacinio teismo 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai legitimuoja neteisėtą atsakovo elgesį, kuriuo, nustatant mokesčius, atsisakoma vertinti kitų namo patalpų savininkų turimų rūsių plotai, taip pažeidžiant turtinius ieškovo interesus bei pabloginant ieškovo padėtį, lyginant su kitais žinomais namo rūsių savininkais. Nepriklausomai nuo to, kad tarp namo gyventojų nėra raštiško susitarimo dėl naudojimosi rūsiais tvarkos, tačiau egzistuoja bendras sutarimas ir nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, pagal kurią kiekvienas namo buto savininkas turi atskirą rūsį. Todėl esant faktiškai nustatytai naudojimosi rūsiais tvarkai bei esant žinomiems visi rūsių faktiniams savininkams, yra neteisinga ir neteisėta mokesčius skaičiuoti tik vienai patalpai (ieškovo rūsiui), apie kurią duomenys yra pilnesni.Priešingai, negu nurodoma sprendime, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti mokesčių apskaičiavimo metodiką nereiškia naudojimosi daugiabučio namo bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo vieno butų ir kitų patalpų savininko sprendimu, nes ieškovas prašo teismo priimti sprendimą išskirtinai tik dėl namo cokoliniame aukšte esančių patalpų (rūsių), kitos bendro naudojimo patalpos (koridoriai, laiptinė, palėpė ir t.t.) nėra ginčo objektas ir ieškovo reikalavimas bei jo pagrindu priimtas teismo sprendimas neturi apimti šių patalpų. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą skaičiuoti mokesčius pagal naudojimosi rūsiais faktą, nepriklausomai nuo rūsių teisinės registracijos, kaip tai išaiškinta aukščiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje. Ieškovas neprašo teismo nustatyti naudojimosi daugiabučio namo bendrąja daline nuosavybe tvarkos.Ieškovo rūsys, atsisakius vadovautis aktualia kasacinio teismo praktika dėl CK 4.82 str. 1, 3 ir 7 dalių aiškinimo, nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas naudingu plotu. Atsakovas, apskaičiuodamas mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą, nepagrįstai ir neteisėtai įtraukia ieškovo rūsio (kuris pagal galiojančių teisės aktų raidę nėra naudingas plotas) plotą ir dėl to reikalauja iš ieškovo didesnių mokėjimų.Skundžiamo sprendimo motyvais atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą, yra pažeidžiamas bendraturčių lygybės ir proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Byloje nustatyta, kad visi daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), gyventojai turi rūsius ir tik viena iš rūsio patalpų (ieškovo rūsys) turi kitokią įteisinimo formą, t. y. turi unikalų numerį, jos plotas (pažymėtina: bendras, o ne naudingas) aiškiai nurodomas Nekilnojamojo turto išraše; ieškovo rūsys iš esmės yra tokio paties tipo patalpa, kaip ir kitos (duomenys neskelbtini) namo cokoliniame namo aukšte esančios rūsio patalpos. Nepriklausomai nuo šių nustatytų aplinkybių, sprendimu pripažinta, kad atsakovo skaičiuojamas mokestis tik ieškovo rūsiui, yra pagrįstas. Tokiu būdu dėl formalaus ieškovo rūsio įregistravimo fakto, ieškovui tenka neproporcingai didelės, o kitų rūsių savininkams neproporcingai mažos išlaidos, susijusios su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nustatydamas ieškovui priklausantį naudingąjį plotą, atsakovas rėmėsi Nekilnojamojo turto registrų išrašuose nurodytais duomenimis, pagal kuriuos patalpa, kuriai atsakovas skaičiuoja mokesčius, nėra priskirta konkrečiam butui ir nėra ieškovo buto priklausinys, ieškovui priklausantis sandėlis yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kurį ieškovas įsigijo 2012 m. spalio 24 d., iki to laiko ieškovui name jau priklausė butas su priklausiniu rūsiu. Ieškovas apeliaciniame skunde kelis kartus nurodo, jog kiekvienas buto savininkas turi jam priklausantį rūsį, bet nenurodo, kad jis taip pat turi rūsį, kuris nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir nevertina šios aplinkybės aptariamo ginčo kontekste. Ieškovas nenurodo ir to fakto, jog jo rūsiui, kuris nėra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra skaičiuojami mokesčiai, neturint duomenų apie bendraturčių susitarimą dėl rūsių naudojimo. Namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo (susitarimo) dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, nenustatyta tvarkos, pagal kurią naudojamasi atskiromis izoliuotomis namo cokoliniame aukšte esančiomis rūsių patalpomis (CK 4.81 str.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuosavybės teise valdomos patalpos nėra priskiriamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. prasme, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo patalpų savininkams. Atsakovas pagrįstai kiekvieną mėnesį priskaičiuoja mokesčius nuo visų ieškovo nuosavybės teise valdomų patalpų ploto, nepriklausomai nuo to, kokia yra šių patalpų funkcinė paskirtis. Toks mokesčių skaičiavimas atitinka ir įstatyminį reglamentavimą CK (4.82 str. 7 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog į naudingąjį plotą turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009). Ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti mokesčių skaičiavimo tvarką pažeidžia CK IV knygos normas dėl bendraturčių teisės patiems nuspręsti mokesčių skaičiavimo tvarką ir rūsių atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovo atleidimas nuo pareigos proporcingai turimai daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo pažeistų kitų bendraturčių teisėtus interesus bei lygiateisiškumo principus bendraturčių daugeto atžvilgiu.
Trečiųjų asmenų atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovui teigiant, kad atsakovas netaiko proporcingumo principo, nesivadovauja kasacinio teismo praktika, aiškinant CK 4.82 straipsnio 5 dalį, nes mokesčius namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų gyventojams skaičiuoja ne proporcingai visoms rūsio patalpoms, bet proporcingai tik vienai rūsio patalpai – nuosavybės teise priklausančiai ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), teismas padarė išvadą dėl šios teisminės praktikos taikymo byloje. Nurodė, kad teismas nesivadovauja šioje nutartyje esančiu išaiškinimu, nes jis priimtas civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Kasacinės instancijos teismo nutarties dalyje „ Dėl CK 4.82 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo“ nurodyta, kad, taikant šią teisės normą, gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat, ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį, nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad, nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Bylos nagrinėjimo metu galiojusios CK 4.82 straipsnio 5 dalies redakcijoje numatyta, kad „ Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.“. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą skaičiuoti gyventojams priklausančius mokesčius pagal gyventojų turimus ir naudojamus plotus, t.y., nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Ši išvada daroma remiantis suformuota kasacinio teismo aukščiau nurodytoje nutartyje CK 4.82 straipsnio 5 dalies taikymo praktika. Tačiau, byloje nesant ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą skaičiuoti mokesčius už paslaugas ir kitas su bendro turto naudojimu susijusias išlaidas tokiu būdu, kad į turimą gyventojų plotą būtų įskaičiuoti jų turimų rūsių plotai, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys netenkintinas. Vienas iš ieškovo reikalavimų - įpareigoti atsakovą skaičiuoti mokesčius pagal naudinguosius plotus ir cokoliniame namo aukšte esančias patalpas, kai tokie tikslūs duomenys bus surinkti, yra nekonkrečiu reikalavimu. Tokio sprendimo įvykdymas nėra galimas, ieškovui nereiškiant ieškinio įpareigoti atsakovą surinkti tokius duomenis, arba įpareigoti trečiuosius asmenis pateikti atsakovui duomenis apie turimų rūsių plotus, todėl ieškovo nekonkretus reikalavimas negali būti tenkinamas. Terminas „... kai tokie duomenys bus surinkti...“ yra neapibrėžtas, nereiškiant reikalavimo atsakovui surinkti duomenis apie gyventojų rūsių plotus, neišnagrinėjus reikalavimo tokiu pagrindu, nepadarius išvadų, ar atsakovo pareiga surinkti tokius duomenis, ar tretieji asmenys įpareigotini juos pateikti, daryti išvadą, kad atsakovas pažeidžia ieškovo teises, nėra pagrindo. Ieškovas nurodė, jog jis prašo įpareigoti atsakovą skaičiuoti mokesčius pagal naudojimosi rūsiais faktą, nepriklausomai nuo rūsių teisinės registracijos, kaip tai išaiškinta aukščiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje. Atsakovui nurodžius, kad jis neturi galimybės skaičiuoti mokesčių pagal gyventojų turimus rūsių plotus dėl to, kad neturi duomenų apie konkrečius rūsių savininkus ir tiems savininkams priklausančių rūsių plotus, darytina išvada, kad atsakovo taikomas skaičiavimo metodas, kai mokesčiai neskaičiuojami nuo turimų rūsių plotų, kadangi juos turi visi namo gyventojai, išskyrus vieną butą - (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą neturi rūsio, nepažeidžia butų savininkų, turinčių rūsius, teisių. Ieškovas be ginčo rūsio, turi dar vieną rūsį, už kurį mokesčiai neskaičiuojami kaip ir kitiems butų savininkams, turintiems rūsius, todėl toks mokesčių skaičiavimo metodas nepažeidžia ieškovo turtinių teisių. Butą su rūsiu ieškovas įsigijo 2005 m. lapkričio 4 d., o ginčo patalpą - 2012 m. spalio 24 d., todėl atsakovas, skaičiuodamas mokesčius nuo šios patalpos, kaip nuo antrosios rūsio patalpos, kurią turi name tik ieškovas, nepažeidžia bendraturčių lygybės ir proporcingumo, teisingumo, apskaičiuojant mokesčius, principų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.