Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovams E. P. ir R. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai teismui pateikė prašymą paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, siekdami tiesiogiai teismo posėdžio metu išdėstyti savo nesutikimo argumentus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Pažymėtina, kad apeliantai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dalyvavo teismo posėdyje, tad turėjo galimybę duoti paaiškinimus teisme. Savo prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nenurodė naujų aplinkybių ar argumentų, dėl kurių nebūtų galėję pasisakyti pirmosios instancijos teisme.

Dėl naujų įrodymų ir civilinės bylos sustabdymo

Apeliantai teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki galutinio institucijų sprendimų priėmimo pagal 2018 m. balandžio 2 d. prašymą. Paaiškino, kad siekdami pagrįsti argumentus dėl padarytos techninės klaidos atliekant matavimus, pateikė paklausimus institucijoms. Galutiniai atsakymai dar nėra gauti. Prie bylos prašė pridėti naujus įrodymus, t. y. prašymą institucijoms ir vienos iš jų atsakymą.Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadinasi, privalu pagrįsti arba objektyvų, t. y. nuo to asmens valios nepriklausantį, negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba įrodymo pateikimą ir teismo atsisakymą laiku teikiamą įrodymą pridėti prie bylos medžiagos, arba tokią vėliau kilusią būtinybę jį pateikti, kuri pateisina pavėluotai atliekamo procesinio veiksmo atlikimą. Atsakovai prašė pridėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. balandžio d. raštą Nr. (16.2)2D-5311 „Dėl tvoros (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r.“, kuriame kalbama apie neteisėtai pastatytą tvorą. Teisėjų kolegijos nuomone, neteisėtai pastatytos tvoros klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsisakytina jį priimti. Taip pat atsisakytina priimti paklausimus institucijoms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie duomenys nepagrindžia apeliacinio skundo argumentų ir atsakovai juos galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai gavo jiems nepalankų teismo sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsisakytina priimti atsakovų pateiktus naujus įrodymus ir jie nevertintini.Atsakovai pateikė prašymą stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus gauti atsakymai iš institucijų. Teisėjų kolegija netenkina šio prašymo. Paaiškina, kad atsakovų nurodytas civilinės bylos sustabdymo argumentas nepriskirtinas prie privalomų bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis) ir nesudaro prielaidų stabdyti civilinės bylos CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovas su E. P. ir V. P. sudarė 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES10023, kurios pagrindu ieškovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo 4334/5779 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/4 dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen. Klaipėdos r. Atsakovui E. P. nuosavybės teise priklauso 1445/5779 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausė 1/4 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-13029528 pagrindu, adresu (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r.Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., nustatant, kad pagal R. P. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-166-(14.12.124), D. Ž. asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas Nr. 1 (2096 kv. m ploto), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bei žemės sklypas Nr. 3 (2238 kv. m ploto), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., o atsakovams E. P. ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas Nr. 2 (1445 kv. m ploto), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo ieškinį tenkino nurodydamas, jog ieškovo pateiktas suderintas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka proporcingumo ir teisingumo bei visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti atsakovų teises bei interesus pažeistais. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kanalo pakrantės apsaugos juosta, priešingai, nei nurodoma Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, yra ne 10 metrų, o 12,5 metro. Taip pat ieškovo D. Ž. pastatyta tvora patenka į kanalo pakrantės apsaugos juostos zoną, apriboja atsakovams galimybę patekti prie kanalo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nėra pagrindo su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutikti ir jį naikinti atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su bendraturčiais, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į konkrečią nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011; kt.).Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą E. P. su siūlymu sudaryti pas notarą sutartį ir atidalyti žemės sklypą, statinius pagal T. B. projektavimo IĮ parengtą projektą, jam išmokant 5 958,50 Eur kompensaciją, taip pat prašė jo duoti sutikimą dėl naujo servituto. Šalys 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė mainų sutartį Nr. K1ES-11323, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovams bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn 3/4 dalis pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., mainais į atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalį kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Sutarties priedas – žemės sklypo padalijimo planas. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas (ūkinis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES10023 ir 2015 m. gruodžio 31 d. mainų sutarties Nr. K1ES-11323 bei žemės sklypo 4334/5779 dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1ES10023 pagrindu; atsakovams priklauso nuosavybės teise 3/4 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 31 d. mainų sutarties Nr. K1ES-11323 pagrindu.Pažymėtina, kad mainų sutartimi Nr. K1ES-11323 šalys susitarė dėl turto atidalijimo, jog statiniai nebepriklausytų bendraturčiams ir tai sudarytų sąlygas sklypą padalyti. Sutarties sąlygų atsakovai neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad bendraturčiai susitaria jiems priklausantį žemės sklypą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirus turtinius vienetus pagal šioje sutartyje nustatytą naudojimosi tvarką. Prie sutarties kaip 1 priedas buvo pridėtas žemės sklypo padalijimo planas, pasirašytas visų sklypo bendraturčių. Atsakovai šių aplinkybių neginčija (CPK 12, 178 straipsniai).Kad šalys vykdė mainų sutartimi Nr. K1ES-11323 prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina duomenys apie vykusias atidalijimo procedūras. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. AV-2607 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ suteikti numeriai (duomenys neskelbtini) 87, 87A, 87B, (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. AV-28 „Dėl numerių suteikimo (duomenys neskelbtini)“ suteikti numeriai (duomenys neskelbtini) 87, 87A, Priekulės sen., Klaipėdos r. Sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 5515/0005. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 12SK-464-(14.12.110) pertvarkytas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į tris sklypus, kurių projektiniai Nr. 1–3, ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „Inžinerija LT“ matininko V. Č. 2017 m. sausio 4 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 5515/0005. Teismui pateiktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Priekulės sen., Klaipėdos r., formavimo ir pertvarkymo projekto sudėties sąvadas. Atsakovai priimtų institucijų sprendimų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, dėl to nepagrįstai atmetė jų argumentus dėl kanalo pakrantės apsaugos juostos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Atsakovai savo argumentą, kad kanalo pakrantės apsaugos juostos plotis yra didesnis, negu teigiama žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte, įrodinėjo UAB „A ir S projektai“ inžinieriaus projektuotojo A. S. aiškinamuoju raštu. Pirmosios instancijos teismas šio dokumento nelaikė įrodymu motyvuodamas tuo, jog jį surašęs asmuo neturi reikiamo išsilavinimo tokiam dokumentui surašyti ir jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas, turintis specialiųjų žinių. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais teismo argumentais. Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikant corparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.). Šiuo atveju apeliantai teismui nepateikė duomenų ir su apeliaciniu skundu, kad A. S. yra specialistas, turintis reikiamą išsilavinimą tokiam dokumentui surašyti (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertinusi šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių nuostatų taikymo taisyklių ir pagrįstai šiuo dokumentu kaip įrodymu nesivadovavo. Prie žemės sklypų formavimo projekto sprendinių pridėta Susisiekimo schema, parengta kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu, schematiškai pavaizduota ir apskaičiuota paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juosta, braižė schemą T. B. ir N. Z., Teritorijų planavimo vadovas atestuotas R. P. patvirtino parašu. Byloje pateiktas architekto kvalifikacijos atestatas Nr. ATP 329. R. P. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte aiškiai nurodyta, jog kanalo apsaugos juosta (prilyginama apsaugos zonai) yra 10 m pločio. Be to, T. B. projektavimo IĮ ruošto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo) projekto aiškinamajame rašte pastabose nurodyta, kad „planuojamo žemės sklypo registro pažymoje yra nustatytas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų (XXIX skyrius) specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Vadovaujantis Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių III skyriaus 10 punktu, greta planuojamo sklypo esančio kanalo apsaugos zonos plotis prilyginamas apsaugos juostos pločiui. Vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta nustatoma vadovaujantis Paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių II skyriumi, įvertinus pjūvyje A-A (žr. brėžinį „Situacijos schema. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos“) pavaizduoto kanalo pakrantės Šlaito nuolydžio kampą, kuris yra 7 t. y. tarp 5 ir 10, apsaugos juostų plotis nustatomas - 10 m, atstumas nuo kanalo iki planuojamo sklypo artimiausio kampo yra 12,7 m, kanalo apsaugos juosta (prilyginama apsaugos zonai) į planuojamą sklypą nepatenka. Įvertinus pjūvyje B-B (žr. brėžinį „Situacijos schema. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos“) pavaizduoto kanalo pakrantės šlaito nuolydžio kampą, kuris yra 2 t. y. tarp 0 ir 5, apsaugos juostų plotis nustatomas - 5 m, atstumas nuo kanalo iki planuojamo sklypo artimiausio kampo yra 79,25 m, kanalo apsaugos juosta (prilyginama apsaugos zonai) į planuojamą sklypą nepatenka“. Atsakovai patys pasirašė ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir jo neginčijo administracine tvarka. Apeliantai kitais duomenimis nepagrindė pateiktų paaiškinimų bei minimos kanalo pakrantės apsaugos juostos skaičiavimo (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, kaip ir pirmosios instancijos teismas pažymėjo, atsakovai neįrodė, kad atidalytas žemės sklypas negalės būti jų naudojamas pagal paskirtį ir jie patirs nepatogumų naudodamiesi jiems atitenkančiu sklypu (CPK 178 straipsnis). Tad darytina išvada, kad apeliantai neįrodė, kad pakrantės apsaugos juostos plotis yra didesnis, negu teigiama žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5515/005:169, formavimo ir pertvarkymo projekte, ir tai pažeidžia jų kaip bendraturčių teises.Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas pastatė tvorą draudžiamoje zonoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą yra saistomos pareikštų ieškovo reikalavimų (CPK 135 straipsnis). Šiuo atveju ieškovas prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turimą žemės sklypą. Klausimas dėl galbūt neteisėtos tvoros pastatymo nebuvo spręstas, atsakovai priešieškiniu tokių reikalavimų nereiškė (CPK 12, 178, 143 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aplinkybių dėl tvoros pastatymo draudžiamoje zonoje nenustatinėjo ir nenagrinėjo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantų argumentai, kuriais jie grindė savo nesutikimą dėl žemės sklypo atidalijimo, paneigti kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog patys atsakovai nesiėmė iniciatyvos ir neteikė savo atidalijimo projekto. Ieškovo pateikto atidalijimo būdo neginčijo (CPK 12, 178 straipsniai). Tai iš esmės patvirtina, jog ieškovo pateiktas atidalijimo projektas juos tenkina. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovo pateiktą atidalijimo variantą kiekvienam iš bendraturčių tenka po atskirą, taisyklingos konfigūracijos, suformuotą žemės sklypą, kurio dalys atitinka bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis. Ieškovo sklypo sąskaita buvo nustatytas neatlygintinis servitutas. Ieškovas ir atsakovas patvirtino, kad po atidalijimo prie savo nuosavybės gali privažiuoti (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovai nepateikė jokių duomenų, jog jiems siūlomo atidalyti žemės sklypo vertė yra mažesnė palyginti su ieškovui atitenkančio žemės sklypo verte. Tad vertinant ieškovo plano pagrįstumą, darytina išvada, jog ieškovo pateiktas suderintas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus patvirtintas žemės sklypo padalijimo projektas atitinka proporcingumo ir teisingumo bei visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo laikyti atsakovų teises bei interesus pažeistais.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai vienas iš bendraturčių nesutinka, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Ieškovas teismui pateikė duomenis, jog jo turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 400,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgusi į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovui (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantų prašymų dėl naujų įrodymų pridėjimo ir civilinės bylos sustabdymo netenkinti.

atsakovų E. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

Priteisti D. Ž. iš E. P. ir R. P. po 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.