Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-261-819/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11828-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.4; 2.5.5; 3.1.7.1.5; 3.1.7.8; 3.2.8.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)

2022 m. sausio 25 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K.-V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“, V. J., E. B., R. B., M. B., R. B. ir E. K., taip pat savivaldybės institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, mirusiosios įstatyminė įpėdinė, priėmė palikimą, atsiradusį po prosenelės M. E. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėja paaiškino, kad jos prosenelė M. E., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. E. mirė būdama našle, jos vaikai: suinteresuotas asmuo V. J. ir V. Ž. (pareiškėjos senelė), kuri mirė (duomenys neskelbtini). V. J. vaikų neturi. V. Ž. turėjo vieną dukterį, pareiškėjos motiną S. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po M. E. mirties palikimo niekas nepriėmė. M. E. paliko testamentą, kuriuo jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis sūnui V. J. ir dukrai V. Ž. Šis butas yra vienintelis palikėjos turėtas nekilnojamasis turtas. Testamentiniai įpėdiniai palikimo nepriėmė. Palikėjos mirties metu abu testamentiniai įpėdiniai buvo labai prastos sveikatos, jais rūpinosi pareiškėja, padedama savo tėvo I. K. Kad būtų lengviau rūpintis savo močiute ir jos broliu, pareiškėja priėmė juos gyventi pas save. Po M. E. mirties likusiu butu pradėjo rūpintis pareiškėja, velionės proanūkė. Ji butą prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius, be to, padengė velionės laidojimo išlaidas. Testamentiniai įpėdiniai nebuvo suinteresuoti priimti palikimo. Jai nusprendus kreiptis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, abu testamentiniai įpėdiniai raštu patvirtino, jog į motinos palikimą nepretenduoja, kad po jos mirties likusiu butu rūpinasi būtent pareiškėja. Sekančią dieną po šio patvirtinimo pasirašymo, pareiškėjos močiutė V. Ž. mirė. Tuo metu pareiškėjos motina S. K. gulėjo ligoninėje, sunkioje būklėje po operacijos, dėl to jokio paaiškinimo parašyti negalėjo. Jos būklė taip ir nepagerėjo, (duomenys neskelbtini) S. K. mirė. Rašytinį paaiškinimą dėl to, jog pareiškėja po prosenelės mirties rūpinosi jai priklausiusiu butu, surašė pareiškėjos tėvas I. K. Pareiškėjos įsitikinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ji priėmė po M. E. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį turtą, t. y. prižiūrėdama, mokėdama mokesčius, rūpindamasi juo kaip savo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl pareiškėjos prosenelei priklausiusio turto.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ „Turto bankas“) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. E. palikimo perėjimą valstybei. Todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuoti asmenys V. J., E. B., R. B., M. B., R. B. ir E. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 21 d., metu pareiškėja papildomai paaiškino, kad V. J. yra ligoninėje, jis geriantis žmogus, galima pasakyti neįgalus, negali išreikšti savo minčių, blogai vaikšto, blogai kalba, nes buvo paralyžiuotas pusiau, neįgalumo atsisakė, pasirinko pensiją, jis viską supranta, tiesiog žmonės jo nesupranta, negali normaliai kalbėti; po M. E. mirties, prieš kreipdamasi į teismą, pasiėmė V. J. iš VšĮ Vilkpėdės ligoninės, nes jis ten gulėjo, jam buvo persileidimas smegenų, jis daug geriantis žmogus, jo mama taip pat gulėjo toje pačioje ligoninėje, o V. gyveno pas ją antrame aukšte, jo mama mirė kelios dienos iki jo pasiėmimo, dėl to sprendė, kur jį vežti, į (duomenys neskelbtini) nevežė, vežė pas močiutę į (duomenys neskelbtini), pirmomis dienomis buvo viskas gerai, V. negėrė, pareiškėja jį su mama prižiūrėjo, mama buvo geros sveikatos, bet močiutė be saiko gėrė, po to ir V. J. kartu su ja užgėrė; su močiute visai nebuvo galima susišnekėti – ryte būdavo blaiva, dieną jau būdavo girta; už butą pradėjo su tėčiu mokėti, kad skolų nebūtų, sužinojo, kad pas V. yra skola, dėl ko pasiskambino antstoliams, paprašė, kad iš pensijos paliktų pinigų; kvietė notarą, kad atvyktų, bet notarai paaiškino, kad baigėsi laikas palikimui priimti; močiutė ir V. jai (pareiškėjai) sakė daryk su butu ką nori; močiutė buvo sąmoninga, nors ir gėrė; V. sutiko, bet jį reikia prižiūrėti; namuose gali pradėti spjaudytis, jį nuolat prižiūrėjo prosenelė V.; ji (pareiškėja) su mama buvo nutarusios padaryti banke limitą, kad močiutė nepragertų pinigų; su daktarais bendravo, kad V. vėl geria, kad nenumirtų, paguldyti į ligoninę negalėjo, nes prasidėjo karantinas; prašė močiutės negerti, norėjo jai kviesti daktarus, kad įvertintų jos būklę, tačiau močiutė prašė nekviesti, pažadėjo pirmadienį nueiti pas daktarą, tačiau kitą dieną atėjo tėtis ir pranešė, kad močiutė atrodo miršta, ji (pareiškėja) atėjusi į butą pamatė, kad ji guli ant grindų, o V. geria, močiutė tik tris kartus mirktelėjo ir įkrito į komą, iškvietė greitąją, vėliau mirė; po jos mirties jos draugas iš buto buvo išvarytas, V. nustojo gerti, nes jam niekas alkoholio nenešiojo; V. labai šokinėjo pulsas, todėl šiuo metu jis jau keturis mėnesius ligoninėje, pareiškėja jį lanko su tėčiu, jis sunkiai vaikšto, bet viską supranta, ji (pareiškėja) jį supranta, tačiau daktarai, tėtis jo (V.) nesupranta; apie teismus jam pranešta, daktarai jo išleisti iš ligoninės dėl karantino nenori; dėl buto jis jai (pareiškėjai) sako daryk kaip nori, nes kol kas jis gyvens jos močiutės name antrame aukšte (duomenys neskelbtini); po 2-3 mėn. vėl bandys jį į ligoninę vežti, nes jį reikia pastoviai prižiūrėti, nes, pavyzdžiui, prie 30 laipsnių karščio jis įjungia dujas, sako, kad jam šalta; po prosenelės mirties (duomenys neskelbtini) bute niekas negyveno, namai buvo tušti, važiavo į butą tik paimti V. drabužių, skaitliukus nurašyti, šiame bute ir dabar niekas negyvena; mokesčius už butą moka, jai (pareiškėjai) padeda tėtis; ji (pareiškėja) dirba, tėtis gauna invalidumą, ji dar tvarko V. pensiją, turi jo pasą, jis tą daryti leidžia, kartu su tėčiu kažką perka jam, kažką pasiima butui, V. nuperka maisto, pampersų, nuveža į ligoninę; V. Ž. (duomenys neskelbtini) bute prieš palikėjos mirtį tikrai buvo, ar buvo po nežino, ji turėjo nuo buto raktus; V. už butą nemokėjo, dar iki mirties mokesčius mokėjo ji (pareiškėja) iš močiutės banko kortelės; už butą po palikėjos mirties buvo mokėta iš mamos ir tėčio lėšų; ji (pareiškėja) dirba nuo 2014-2015 m., turi vaiką 1 metų ir keturių mėnesių; V. ją (pareiškėją) atpažįsta, viską supranta, kiti jo kalbos nesupranta, daktarė dėl jo kalbos klausė, ar jis nėra girtas; psichinių ligų nenustatyta, bet jis gali sėdėti ir, pavyzdžiui, spjaudytis, elgiasi kaip vaikas, nors viską supranta; nuo gėrimo jam yra epilepsija; tokia jo sveikatos būklė jau buvo prieš mirštant jo motinai, visą laiką buvo geriantis, buvo labai prisigėręs ir nukritęs ant galvos, dėl ko išsiliejo kraujas, galvojo, kad mirs, bet nemirė, sveiko, o po to jį paralyžiavo; psichiatras žiūrėjo, bet viską gėrimui nurašo; V. pastoviai lošė, reiškia jis adekvatus; pasirašydamas 2020 m. kovo 20 d. paaiškinimus juos suprato, jam buvo paaiškinta ir lietuviškai, ir rusiškai, viską suprato, ir dabar klausia kaip teismai; močiutė taip pat viską suprato, tiesiog jiems buvo neįdomu; dėl V. neveiksnumo svarstė su tėčiu, ligoninė pasakė tuo neužsiima, dėl rūpybos, globos V. vienodai, jis mano, kad greitai mirs; V. močiutę mušė, dėl buto jis viską gerai suprato, davus jam šį butą jis jį praloštų; močiutę V. mušė pastoviai, ką jam reikia, jis viską suprasdavo.

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 21 d., metu suinteresuotas asmuo R. B. papildomai paaiškino, kad dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja; bendravo ganėtinai mažai su močiute V., su prosenele neturėjo jokių kontaktų, su V. nebendravo, (duomenys neskelbtini) bute lankėsi kartą prieš prosenelės mirtį, daugiau nesilankė; kas tvarkė butą po prosenelės mirties žino tik tiek, kiek pasakojo K. (pareiškėja), jos pasakojimais pasitiki; su V. yra bendravęs prieš tėvų skyrybas, tėvų skyrybos buvo prieš 15 metų; po skyrybų bendravimas sumažėjo, su V., prosenele nebendravo; buvo ligoninėje aplankyti prieš mirtį prosenelę, V. taip pat matė, jis (V.) buvo kitoje ligoninės palatoje, bendravimas su juo buvo tiesmukiškas, mažas, nes jį suprasti buvo sunku, todėl vystyti pokalbį buvo beprasmiška; į palikimą nepretenduoja.

Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 21 d., metu suinteresuotas asmuo E. K. paaiškino, kad dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja; po mirties padėjo sesei (pareiškėjai) sutvarkyti butą, ji (pareiškėja) prižiūrėjo V., nes kai jį paleido iš ligoninės jis (V.) nesiorientavo kur randasi, jo negalima suprasti; jis (V.) visą laiką buvo prižiūrimas, jis pats nieko negali pasidaryti, jis kaip mažas vaikas.

2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą, tačiau išsamiai ištyrus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu teismui kilo abejonių dėl suinteresuoto asmens V. J. gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, dėl ko teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą patikrinti aplinkybes dėl V. J. veiksnumo ir civilinę bylą sustabdė iki bus pašalintos abejonės dėl V. J. gebėjimo būti savarankišku civilinio proceso dalyviu.

2021 m. kovo 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūra, vykdydama aukščiau nurodytą įpareigojimą, informavo teismą, kad pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl V. J. pripažinimo neveiksniu/ ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo (turto administratoriaus) paskyrimo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šio pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-11357-534/2021. Teismas, tikrindamas, ar bylos sustabdymo pagrindas nėra išnykęs, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-11357-534/2021 priėmė 2021 m. liepos 21 d. sprendimą, kuriuo pripažino V. J. neveiksniu tam tikrose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse (turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros ir gydymo, šeimos santykių, asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), darbo teisinių santykių, politinių teisių įgyvendinimas), ribotai veiksniu tam tikrose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse (turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių) bei nustatė V. J. globą ir globėja bei turto administratore paskyrė K. K.-V. Šis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. spalio 13 d. Kartu šia nutartimi, įvertinęs galimą interesų konfliktą tarp suinteresuoto asmens V. J., kuris paveldėjimo teisių srityje minėtu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, ir K. K.-V., kuri yra ne tik pareiškėja šioje byloje, bet ir suinteresuoto asmens V. J. globėja, teismas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai pranešė apie tai, kad neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam suinteresuotam asmeniui V. J. šioje byloje būtinas advokatas.

Suinteresuoto asmens V. J. atstovas advokatas pateikė byloje atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai liudija, kad palikėja M. E. paliko testamentą, kuriuo jai priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) paliko lygiomis dalimis savo sūnui suinteresuotam asmeniui V. J. ir dukrai V. Ž. V. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu buvo pripažintas neveiksniu, be kita ko, paveldėjimo teisinių santykių srityje, dėl ko jis ir nepriėmė M. E. palikimo. Minėtu teismo sprendimu V. J. globėja yra paskirta pareiškėja, kuri, suinteresuoto asmens atstovo teigimu, atstovaudama jos globotinio interesus turėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui, atsiradusiam po M. E. mirties, priimti globotinio vardu, tačiau ji to nėra padariusi. Todėl byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėja tinkamai atlieka savo kaip globėjos pareigas, nes neveiksnaus asmens vardu neinicijuoja M. E. palikimo priėmimo V. J. vardu, o siekia jį priimti savo vardu. Šią poziciją V. J. atstovas patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 13 d., metu V. J. paaiškino, kad gyvena pas pareiškėją; prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini), butas priklausė mamai, po mamos mirties butas niekieno; jis į visą butą nepretenduoja, sutinka, kad būtų pareiškėjai; nurodo, kad supranta, kas yra nuosavybė, paveldėjimas; 2020 m. kovo 10 d. pareiškime neatsimena, ar yra jo parašas.

Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. spalio 13 d., metu pareiškėja K. K.-V. papildomai nurodė tinkamai vykdanti V. J. globėjos pareigas, juo besirūpinanti; ji pageidauja teikti pareiškimą savarankiškai; nesutinka su jo atstovo teiginiais, kad V. J. buvo ir anksčiau guldytas į ligoninę dėl psichikos sutrikimų, jis buvo guldytas dėl gėrimo (alkoholio vartojimo); ji apsiėmė V. J. globą, nes ji nori jam padėti, nori jį prižiūrėti visą laiką, jis ir dabar gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja jį galėtų prižiūrėti; V. J., pareiškėjai jį prižiūrint, nevartoja alkoholio, jis nebuvo paguldytas dėl to į ligoninę, pačios pareiškėjos charakteristika neleidžia abejoti jos gebėjimais ir noru prižiūrėti V. J.; iš pradžių pareiškėja pažymėjo neketinanti kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo globotinio vardu, vėliau nurodė šį klausimą galimai netinkamai suprantanti dėl teisinių žinių stokos, jį svarstysianti.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad byloje spręstinas klausimas dėl palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu, tačiau šiuo metu nesvarstytinas klausimas dėl netinkamų globėjos pareigų vykdymo, nes duomenų, kad globėja netinkamai vykdytų pareigas, byloje nėra, ji nuoširdžiai atlieka savo pareigas, jai tiesiog trūksta teisinių žinių.

2021 m. spalio 20 d. nutartimi teismas pasiūlė pareiškėjai pateikti teismui leistinus įrodymus (teismo leidimą), patvirtinančius jos pareiškime nurodomą aplinkybę, kad jos globotinis V. J. atsisako priimti M. E. palikimą, kas nepažeidžia jo interesų. 2021 m. gruodžio 27 d. pareiškėja pateikė į bylą 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-35646-600/2021, kuria teismas atnaujino pareiškėjui V. J. praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjos M. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido jo globėjai K. K.-V. neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto V. J. vardu priimti palikimą, atsiradusį po M. E. mirties.

Byla nutraukiama.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Tokio prašomo nustatyti fakto juridinę reikšmę pareiškėja sieja su tuo, kad ji yra M. E. trečios eilės įstatyminė įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti jos palikimą, nes kiti įpėdiniai M. E. palikimo po jos mirties nepriėmė.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos nurodomą aplinkybę, kad pareiškėja yra M. E. trečios eilės įstatyminė įpėdinė – provaikaitė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. E. mirties momentu (duomenys neskelbtini) buvo našlė, buvo užauginusi du vaikus suinteresuotą asmenį V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. J. vaikų neturi, tačiau vaikus turėjo V. Ž. – suinteresuotą asmenį E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo E. B. turi tris vaikus: suinteresuotas asmenis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), o S. K. – du vaikus: suinteresuotą asmenį E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėją K. K.-V., gim. (duomenys neskelbtini).

Tačiau pažymėtina, kad vien šios aplinkybės nepakanka spręsti, jog prašomas nustatyti faktas pareiškėjai turi juridinę reikšmę. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį trečios eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Nagrinėjamu atveju M. E. mirties momentu buvo gyvi tiek įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai – vaikai V. J. ir V. Ž., tiek įstatyminiai antros eilės įpėdiniai – E. B. ir S. K. Nors byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš jų priėmė M. E. palikimą per 3 mėnesius nuo jos mirties momento (duomenys neskelbtini), tai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi jai juridinę reikšmę. Byloje nėra duomenų, kad V. Ž. ar S. K. negalėjo ar nespėjo priimti M. E. palikimo per 3 mėnesių terminą nuo (duomenys neskelbtini) dėl jų pačių mirties – tiek V. Ž., tiek S. K. mirė po M. E., be to, suėjus trims mėnesiams po M. E. mirties (CK 5.12 straipsnis, 5.58 straipsnis).

Kita vertus, byloje surinkti įrodymai liudija, kad suinteresuotas asmuo V. J. palikimo per 3 mėnesių terminą nuo (duomenys neskelbtini) nepriėmė dėl svarbios priežasties ir terminas priimti M. E. palikimą jam šiuo metu yra atnaujintas (CK 5.57 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad V. J. 2021 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11357-534/2021, pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, be kita ko, ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Dėl to 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-35646-600/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad pagal byloje surinktą medžiagą V. J. psichinės sveikatos būklė pablogėjo 2016-2017 metais, atnaujino pareiškėjui V. J. praleistą įstatymų nustatytą terminą po palikėjos M. E. mirties atsiradusiam palikimui priimti ir leido jo globėjai K. K.-V. neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto V. J. vardu priimti palikimą, atsiradusį po M. E. mirties. Testamentų registro duomenys liudija, kad V. J. M. E. palikimą priėmė 2022 m. sausio 5 d.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. J. yra ne tik įstatyminis, bet ir testamentinis M. E. įpėdinis. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 19 d. testamentu, sudarytu Vilniaus miesto 35-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), M. E. jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis V. J. ir V. Ž. Pagal CK 5.19 straipsnį kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybei, juridiniams asmenims. Pagal CK 5.22 straipsnį testatoriaus turto dalis, kurie lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenustatyta kitaip.

Taigi, įvertinus byloje nustatytą aplinkybę, jog M. E. palikimą šiuo metu yra priėmęs testamentinis ir pirmos eilės įstatyminis jos įpėdinis V. J., teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas, jog ji kaip trečios eilės įstatyminė įpėdinė priėmė M. E. palikimą, po M. E. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, neturės jai juridinės reikšmės, todėl byla nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinami, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Pareiškėja yra sumokėjusi 38 Eur žyminio mokesčio, todėl, remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjai jis grąžinamas. Valstybė šioje byloje yra patyrusi 71,54 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurių kilimas nagrinėjamu atveju sietinas ne su pareiškėjos nesąžiningu procesiniu elgesiu, o su naujomis, bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusiomis aplinkybėmis – M. E. įpėdinio suinteresuoto asmens V. J. neveiksnumu paveldėjimo teisinių santykių srityje, kas lėmė M. E. palikimo priėmimą jo vardu praėjus daugiau nei trims mėnesiams po M. E. mirties, teismui nutartimi atnaujinus terminą palikimui priimti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Todėl šios išlaidos iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 294-295 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

šią bylą pagal pareiškėjos K. K.-V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai K. K.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) žyminio mokesčio, jos sumokėto 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas ZI53168). Išaiškinti, kad žyminį mokestį, remdamasi šia teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.