Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam A. P. (A. P.) (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. (toliau – A. P.) Klaipėdos apygardos teismo 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrina su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

4. 2022 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5. Teikime nurodoma, kad nuteistajam atvykus į Pravieniškių pataisos namus-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių jis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. A. P. bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija jis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Diskriminacinių nuostatų įrodymų apklausos metu nėra nustatyta, taip pat nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Per bausmės atlikimo laiką A. P. 10 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė nuobauda paskirta 2013 m. gegužės 13 d. Už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei gerą darbą VĮ „M. a.“ nuteistasis skatintas 18 kartų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Vertinimo metu A. P. savo vaidmens neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Dabartinis pažeidimas būdingo nusikaltimų modelio dalis (nusikaltimai turtinėms teisėms). Nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime įgijo pagrindinį išsilavinimą. Vėliau įgijo ir dailidės specialybę bei elektrinių krautuvų eksploatavimo kvalifikaciją. Nuo 2020 m. sausio 6 d. dirba VĮ „M. a.“ darbininku. Nuteistasis turi aukštą motyvaciją darbui, darbovietėje apie jį atsiliepiama teigiamai. Šiuo metu pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Laisvėje gyvendavo iš oficialių pajamų, tačiau finansiškai priklausė nuo savo artimųjų (tėvų). A. P. teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kadangi gaunamų pajamų nepakakdavo. Nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį. Jo teigimu, civilinį ieškinį jau padengė, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra gauta. Asmens byloje yra Lietuvos antstolių rūmų pažyma, kurioje nurodoma, kad antstolių žinioje nėra informacijos apie vykdomąsias bylas dėl išieškojimo. Teikime taip pat nurodoma, kad pagal „OASys“ metodiką nuteistajam 2022 m. gegužės 2 d. nustatyta vidutinė rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. A. P. pasikartojančio smurtinio elgesio rizika – žema (7 balai). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Institucijos teikimas netenkinamas.

8. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus švelnesnę bausmę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įpareigoja teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenei dar kartą nebus padaryta žala dėl jo neteisėto elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pakankamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų pasekmių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, reikšminga aplinkybė yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ši rizika nustatoma remiantis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2022 m. gegužės 2 d. atlikto vertinimo metu A. P. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir 2020 m. spalio 26 d. Vien tik rizikos dydis nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų teismui spręsti, jog bausmės tikslai konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolimesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

11. Nuteistojo A. P. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: per plano vykdymo laikotarpį vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Laisvu nuo darbo metu A. P. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko įvairius kursus, viktorinas, koncertus, dalyvavo „Vilties bėgimo“ maratone, baigė Meno terapijos užsiėmimų ciklą, Spalvų terapijos užsiėmimų ciklą, Socialinių įgūdžių lavinimo programą. Nuo 2020 m. sausio 6 d. įdarbintas VĮ „M. a.“ darbininku. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 19 kartų (teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad po teikimo pateikimo teismui 2022 m. birželio 1 d. nuteistasis buvo paskatintas 19 kartą). 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų 5 kartus jam buvo skirtos nuobaudos. Nors šiuo metu A. P. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo bei atskleidžia jo atsainų požiūrį į nustatytas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021).

12. Būtina įvertinti ir tai, kad nuteistajam nustatoma eilė kriminogeninių veiksnių (tiek statinių, tiek dinaminių). Kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai išskiriami – ankstesni smurtiniai veiksmai; pirmas smurto atvejis jauname amžiuje; problemos vaikystėje. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – tinkamų problemų sprendimų įgūdžių stoka; intymių santykių nestabilumas; su darbu susijusios problemos. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali kisti, mažinant jam šiuo metu nustatomus dinaminius veiksnius, dėl ko svarbu įvertinti A. P. motyvaciją dalyvauti nuteistųjų elgesį keičiančiose programose.

13. Tiek bylos medžiagoje, tiek Institucijos teikime nurodoma, kad A. P. nuostatos į darbą yra teigiamos – atvykęs į pataisos įstaigą išreiškė norą dirbti. VĮ „M. m.“ buvo įdarbintas 2020 m. sausio 6 d. Iki įkalinimo darbinės patirties nuteistasis neturėjo, kadangi nusikalstamą veiką įvykdė būdamas jauno amžiaus – 18 metų. Pataisos namuose jis buvo įdarbintas tik 2020 metais. Įvertinus šias aplinkybes, galima spręsti, kad nuteistojo turima darbinė patirtis neleidžia daryti išvados, jog A. P. jau suvokia kokių gebėjimų ir įgūdžių reikia norint kokybiškai atlikti konkretų darbą. Kaip jau aptarta anksčiau, dalis A. P. įvykdytų nusikaltimų yra finansinio pobūdžio. Kaip nurodė pats nuteistasis, gaunamų pajamų pragyvenimui jam neužtekdavo, dėl ko jis ir vykdė nusikaltimus, todėl, teismo vertinimu, ateityje galintys iškilti sunkumai dėl darbinės patirties stokos ar mažo darbo užmokesčio, gali asmenį pastūmėti pragyvenimui pinigų gauti ne tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo A. P. elgesyje – teigiamas požiūris į darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, vis dėlto neleidžia jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pakankamai ilgą laiko tarpą nuteistasis nesugebėjo nepriekaištingai laikytis įkalinimo įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, darė pažeidimus. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pataisos namuose buvo vertinama 2019 m., 2020 m. ir 2022 m., tačiau visų vertinimų metu jam buvo nustatyta vidutinė rizika, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant minėtą riziką nėra akivaizdi. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog galimybė pasinaudoti šia teise būtų suteikta tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar gali būti sumažinta, taip pat tiems, kurie vis dar nėra įdėję pakankamai pastangų savo kaltei išpirkti ar pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles.

15. Remiantis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimą dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. P. (A. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.