Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 851/2012

Teisėja Nijolė Žimkienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2., 2.4.7.

2012 m. spalio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. (M. Š.) gynėjos advokatės V. N. ir nuteistojo Š. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-17 nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, taikant visišką sudėjimą, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d. (2011-04-08 veika) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams (1 vienam) mėnesiui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 2 d. (2011-05-20 veika) laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., taikant dalinį sudėjimą, bausmės subendrintos ir Š. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. A., V. B., V. M., R. K., M. K., M. S., tačiau jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. Š. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. A. 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje prie VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios Šiltnamių g. 29, Vilniuje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, A. A. susitikus ir iš kito asmens už 4000 Lt nuperkant, įgijo didelį kiekį 54,228 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią iki 2011 m. balandžio 8 d. kartu laikė, kol apie 16.00 val. namo, esančio Architektų g. 113, Vilniuje, rūsyje nurodytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 5000 litų pardavė V. M..

Be to, Š. Š. nuteistas už tai, kad jis kartu su A. A. 2011 m. gegužės 18 d., apie 12.00 val. prie VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios, Šiltnamių g. 29, Vilniuje, neteisėtai, turėdami tikslą parduoti, A. A. susitikus ir iš kito asmens už 4000 Lt nuperkant, įgijo didelį kiekį 45,291 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią iki 2011 m. gegužės 20 d. kartu laikė bute, esančiame Fabijoniškių g. 3-55, Vilniuje, kol apie 02.05 val. prie namo, esančio Fabijoniškių g. 3, Vilniuje, automobilyje (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) nurodytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 5000 litų pardavė V. M..

Š. Š. ir M. Š. nuteisti už tai, kad Š. Š. 2011 m. gegužės 3 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė 0,597 g narkotinės medžiagos – heroino, prie akmens, esančio netoli namo adresu Architektų g. 50, Vilniuje, apie 23.00 val. ją už 600 Lt pardavė M. Š.. M. Š. šiomis aplinkybėmis, turėdamas tikslą parduoti, platinti, pirkdamas už 600 Lt iš Š. Š. neteisėtai įgijo 0,597 g narkotinės medžiagos- heroino, ją iki 2011 m. gegužės 4 d. laikė bute, esančiame Šiltnamių g. 38 – 69, Vilniuje, kol dalį narkotinės medžiagos – heroino 0,039 g apie 16.10 val. degalinės „Statoil“ teritorijoje, esančioje Geležinio Vilko g. 2a, Vilniuje, už 80 litų pardavė M. K., o likusią dalį 0,558 g, narkotinės medžiagos – heroino tos pačios dienos 18.45 val. bute atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, Š. Š. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. gegužės 20 d. nedidelį kiekį 1,05 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių neteisėtai laikė su savimi iki 02.20 val., kol prie namo, esančio Ukmergės g. 16, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 03.15 val. jo asmens kratos metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Taip pat jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2011 m. gegužės 20 d. bute, esančiame Fabijoniškių g. 3-55, Vilniuje, neteisėtai laikė 0,038 g narkotinės medžiagos – heroino, kol 04.30 val. kratos metu bute policijos pareigūnai rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino.

Be to, Š. Š. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 20 d., neturėdamas leidimo, bute, esančiame Fabijoniškių g. 3-55, Vilniuje, laikė .380 kalibro revolverį ME 38 Compact – G Nr. 0137410, į kurio būgnelį buvo įstatyti keturi .380 kalibro revolverių šoviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis, bei vienas savadarbis šovinys iš pramoninės gamybos 9 kalibro garsinio šovinio ir 8,5 mm skersmens guminės kulkos, kurio išaunamojo sviedinio kinetinė energija viršija D kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5J), 6 mm kalibro 314 modelio dujinį revolverį UMAREX Nr. 227611, į kurio būgnelį buvo įstatyti du 6 mm kalibro Floberto dujiniai šoviniai, kol 04.30 val. kratos metu minėtame bute policijos pareigūnai juos rado ir paėmė.

Prašo atsižvelgti į tai, jog M. Š. išlaiko mažametę dukrą, yra įsipareigojęs mokėti jai alimentus. Paskyrus ginamajam bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, būtų pažeisti vaiko interesai.

Apeliantės teigimu, anksčiau paskirta kardomoji priemonė - suėmimas padarė M. Š. teigiamą poveikį, todėl bausmės tikslai būtų pasiekti, paskyrus jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Anot apelianto, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė dėl jo veikos BK 24 str. prasme. Teigia, kad, renkant duomenis pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, kuris buvo taikytas A. A., buvo nustatyta, jog nusikalstamų veikų iniciatorius ir organizatorius buvo A. A., tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Be to, su juo darant antrą nusikalstamą veiką, šio nusikaltimo padarymui įtaką turėjo ir teisėsaugos pareigūnų veiksmai.

Teigia, jog jam paskirta tokio dydžio bausmė sukels sunkius ekonominius – socialinius padarinius, yra neadekvati jo padarytiems nusikaltimams, todėl ji švelnintina.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė– skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. gynėjos advokatės V. N. ir nuteistojo Š. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Š. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo antraeilį vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. numatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-235/2001).

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 3 d. nusikalstamos veikos bendrininkais - vykdytojais laiko nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Nusikalstamą veiką padarius keliems asmenims kartu, kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Įstatymas nereikalauja, kad, nusikalstamą veiką darant keliems asmenims kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojais gali būti ir pasiskirsčius vaidmenimis, tik dalį veiksmų atlikę asmenys, jeigu jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-502/2009).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Š. Š., tikslu įgyti didelį kiekį psichotropinių medžiagų, prisidėjo prie jų pirkimo, duodamas dalį pinigų, psichotropinės medžiagos priklausė bendrai A. A. ir Š. Š., psichotropinę medžiagą pirko, kad ją parduotų žmogui iš Visagino - V. M.; nors apeliantas tiesiogiai narkotinių medžiagų pardavimo nematė, tačiau tuo metu buvo kartu su A. A., po to kartu su juo realizavo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, tokiais veiksmais platino didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Šios aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad Š. Š. su A. A. veikė bendrininkų grupėje. Taip pat baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Š. Š. įgijo narkotines medžiagas, jas laikė, turėdamas tikslą parduoti, pardavė M. Š., o taip pat laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti, taip pat neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Lietuvos Respublikos BK 58 str. 1 d. numatyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. Š. ir Š. Š., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, pavojingumo laipsnį, pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimų padarymo stadiją, nuteistųjų asmenybes neigiamai apibūdinančius duomenis.

Nors apeliantai skunduose nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai jų atžvilgiu netaikė BK 54 str. 3 d. nuostatų, šis skundų argumentas nepagrįstas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-123/2008).

M. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Jis anksčiau teistas už baudžiamąjį nusižengimą, teistumo neturi (t.5 b.l. 146, t.8 b.l. 24-25), baustas administracinėmis nuobaudomis (t.5 b.l. 144-145), nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje ( t. 5 b. l. 29), neįrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (t.5 b.l. 151), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.5 b.l. 152). Skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs, bei į sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą.

Be to, pirmos instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę, atsižvelgė ir į jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis - kad jis darbdavių bei Vilniaus „Akiračio“ suaugusiųjų vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas teigiamai (t.8 b.l.85, t. 9 b.l. 83-84).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei tikslą išlaikyti M. Š. socialinius ryšius, pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimo minimalų dydį bei paskirtąją bausmę LR BK 64 str.1, 2d. pagrindu visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-31 nuosprendžiu.

Skirdamas Š. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog 3 jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, 1 veika - prie apysunkių nusikaltimų, 1 veika prie nesunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog jis pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Š. Š. neteistas (t.6 b.l. 151, t.8 b.l. 33-34), baustas administracinėmis nuobaudomis, duomenų apie galiojančias nuobaudas nėra (t.6 b.l. 143-148), neįrašytas į Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitą ( t.6 b.l. 160), Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra registruotas (t.6 b.l. 158), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t.6 b.l. 153).

Be to, teismas, skirdamas Š. Š. bausmę, atsižvelgė ir į Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro administracijos duotą charakteristiką, jog jis, nors su klasės draugais, mokytojais mandagus, elgiasi kultūringai, tačiau 2010/2011 m. pamokas lankė blogai, silpnos valios, lengvai pasiduoda kitų žmonių įtakai (t.8 b.l. 79).

Taip pat, vertindamas nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Š. Š. veikos susijusios ne tik su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais ir šias aplinkybes teismas įvertino didinančiomis kaltinamojo pavojingumą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, Š. Š. pagrįstai paskyrė mažesnį, nei sankcijoje numatytos bausmės - laisvės atėmimo vidurkis, bausmės dydį bei paskirtąją bausmę LR BK 63 str.1, 4d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino tarpusavyje.

Apeliaciniuose skunduose motyvuojama taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas iš esmės remiantis tuo, jog nuteistieji pilnai prisipažino, padarę nusikalstamas veikas bei gailisi nusikaltę, tačiau vien šios aplinkybės, įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad M. Š. paskirta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bausmė, o Š. Š. paskirtos bausmės, artimos LR BK 260 str. 1 d., 2 d., 259 str. 1 d., 253 str. 1d. sankcijose numatytų bausmių minimumui, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. ir Š. Š. bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistųjų bausmių rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų trukmę.

Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Š. Š. ir nuteistojo M. Š. gynėjos advokatės V. N. apeliacinius skundus atmesti.