Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. M. atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. 2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate (toliau ir – Institucija) buvo gautas M. M. pareiškimas dėl to, kad S. V. laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. savavaldžiavo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).: savavališkai išpjovė obelis, krūmus, užrakino patalpų duris. Prie pareiškimo pridėtuose rašytiniuose parodymuose M. M. nurodė, kad jo mirusi mama, buvusi S. V. sugyventinė, testamentu paliko S. V. teisę gyventi ir naudotis namu iki gyvos galvos - testamentinė išskirtinė (legatas). Balandžio 25 d. nuvykęs pas notarą atsiimti paveldėjimo dokumentų, užsuko pažiūrėti savo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kieme rado nupjautas dvi obelis ir nukirstus du krūmus. Paskambinus S. V. šis atsakė, kad nupjovė jas iki balandžio 6 d., t. y. M. M. dar nesant namo savininku. M. M. jam atsakė, kad yra savininkas nuo mamos mirties ir S. V. neturėjo jokios teisės pjauti obelų ir kirsti krūmų jo neatsiklausęs. Tai yra jo turto naikinimas.

2. Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį. M. M. 2024 m. sausio 8 d. tyrėjo nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

3. Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 28-ANR-N-19-2024 administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, konstatavus, civilinį turto bendrasavininkių ginčo dėl naudojimosi turtu pobūdį bei nesant pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad S. V. veiksmai buvo savavališki ir padarė žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, tenkinus M. M. skundą, Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 28-ANR-N-19-2024 buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai papildomam tyrimui atlikti. Teismas konstatavo, kad testamentinė išskirtinė nesuteikia nuosavybės teisės į jokius daiktus, todėl Institucijos 2024 m. vasario 6 d. nutarimo išvada, jog ginčas tarp S. V. ir M. M. yra bendrasavininkų ginčas dėl turto, nepagrįstas. S. V. po V. M. mirties neturėjo teisės pjauti medžių be M. M. leidimo, tai turto sunaikinimas, kvalifikuotinas pagal ANK arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normas priklausomai nuo vertės. Svarbu nustatyti, kada medžiai nupjauti – iki ar po palikėjos mirties, nes tik tai, kas liko po palikėjos mirties galėjo tapti M. M. nuosavybe, o šios nuosavybės sunaikinimas – sukelti jam žalą. Taigi, būtina nustatyti, kada buvo iškirsti medžiai ir krūmai, kiek ir kokių jų buvo iškirsta ir kokią jų vertė. Teismas konstatavo, kad reikalingas didelės apimties tyrimas, kuris neteisingai šalių santykius kvalifikavus kaip bendrasavininkų ginčą, nebuvo atliktas.

5. Atlikus papildomą tyrimą, Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 28-ANR-N-176-2024 administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 565¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, konstatavus, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Pažymėta, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad S. V. nupjovė augalus. Tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad S. V. augalus nupjovė neturėdamas tyčios juos sunaikinti ar sugadinti. Be to, tyrimo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti kada buvo nupjauta obelis ir krūmai. Kyla neapibrėžtumas dėl galimų senaties terminų taikymo bei sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi M. M. skundas atmestas, 2024 m. lapkričio 12 d. Institucijos nutarimas Nr. 28-ANR-N-176-2024 paliktas nepakeistas. Nutartyje aptarus tyrimo surinktus duomenis pažymėta, kad nėra pagrindo teigti, kad visi M. M. nurodyti augalai buvo V. M. palikimas ir, kad jų nupjovimo metu M. M. buvo jų savininkas. Nežiūrint to, S. V. pripažino, kad augalus nupjovė jis, V. M. prašymu jai gyvai esant, ir tik vieną obelį nupjovė jau po jos mirties vykdydamas jos valią. Tačiau ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo supranta, kad jo veiksmai yra neteisėti, kad dėl jo veiksmų gali būti sunaikintas svetimas turtas ir siekti tokių pasekmių arba nors ir nesiekti, bet sąmoningai leisti joms kilti. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių S. V. paaiškinimus apie tai, kad jis nesuprato, jog jo veiksmai gali būti neteisėti, kad jais gali būti padaryta žala V. M. turto paveldėtojui. Nenustačius būtinojo ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties elemento – tyčios - institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu M. M. atstovė advokatė L. Balčiūnė prašo: panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį Nr. eII-17-424/2025; priimti naują nutarimą – skirti S. V. administracinę nuobaudą už vienos obels sunaikinimą pagal ANK 115 straipsnį. Įpareigoti Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK deramai įvertinti seniūnijos traktorininko G. K. ir trečiojo asmens V. B. savavališką obels kaladžių paėmimą iš svetimo kiemo.

7.1. Skunde cituojami 2024 m. sausio 26 d. institucijoje duoti S. V. paaiškinimai ir daroma išvada, kad 2022 m. pavasarį pakalbėjęs su V., tuo metu nupjovė krūmus ir vieną obelį, t.y. 2022 m. pavasarį pakalbėjęs, 2022 m. pavasarį ir nupjovė. Gi M. M. į bylą pateiktos „Google maps“ nuotraukos konstatuoja faktą, kad 2022 m. birželį dar žaliuoja ir abi obelys, ir abi tujos. Dar daugiau, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad virš (duomenys neskelbtini) skraidęs dronas užfiksavo, kad abu krūmai ir abi obelys žaliuoja ir 2022 m. rugpjūtį. Šie įrodymai patvirtina faktą, kad S. V. policijos apklausoje 2024 m. sausio 26 d. akivaizdžiai melavo.

7.2. Sunku įrodyti, kada nupjauta viena obelis ir abi tujos, bet akivaizdu, kad nupjovęs mažiausiai vieną obelį po testatorės V. M. mirties S. V. sunaikino svetimą, t.y. M. M. turtą. V. M. tuo metu jau buvo mirusi, o M. M. jau buvo priėmęs palikimą, todėl medžius S. V. galėjo nupjauti tik su M. M. leidimu, o ne, kaip teigia „vykdydamas mirusiosios V. M. valią“ (tokios valios testamente ji nebuvo išreiškusi). Tai, kad vienas obels medis buvo nupjautas jau po V. M. mirties, S. V. pripažino tiek policijos apklausoje, tiek teismo posėdyje 2025 m. vasario 13 d. Dar daugiau, teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartyje visiškai nesivadovavo nei M. M., nei jo dėdės V. G. parodymais. M. M. 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje paliudijo, kad vienos nupjautos obels pjuvenų krūvelę ir šviežiai sumestų obels kaladžių krūvą rado 2023 m. balandžio 6 d. Vėjas dar nebuvo išnešiojęs pjuvenų, akivaizdžiai matėsi, kad tai šviežiai nupjautos obels kaladės. Už 100 m gyvenanti M. M. pusseserė D. J., jos vyras A. J. ir dėdė V. G. matė, kad S. V. vieną obelį nupjovė prieš 2023 m. Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9 d. Pats S. V. telefonu M. M. teigė, kad vieną obelį nupjovė iki 2023 m. balandžio 6 d. notarinio paveldėjimo priėmimo. V. G. 2024 m. rugpjūčio 8 d. paliudijo, kad tai buvo 2023 m. pavasarį.

7.3. Antrą kartą nagrinėdamas tą pačią bylą tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismas tas pačias faktines aplinkybes (tai, kad S. V. aiškiai prisipažino, kad vieną obelį nupjovė jau po V. M. mirties) vertino kardinaliai kitaip, pažeisdamas teisinio tikrumo principo reikalavimus. Skunde cituojami Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. ir 2025 m. kovo 4 d. nutarčių motyvai ir nurodoma, kad tos pačios sudėties teismas pirmą kartą pasisako, kad S. V. neturėjo teisės po V. M. mirties pjauti medžių, S. V. tiek policijoje, tiek teismo posėdyje prisipažįsta, kad vieną obelį nupjovė po V. M. mirties, bet antroje nutartyje teismas nesivadovauja šia faktine bylos aplinkybe. Teismo teiginys, kad „nesant jokių įrodymų apie šio medžio nupjovimo laiką“ yra visiškai neteisingas, nes S. V. prisipažino, kad vieną medį nupjovė po testatorės mirties, neturėdamas tam teisės, nes medis jau buvo M. M. nuosavybė.

7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino subjektyvų kaltės ir tyčios aspektą, teigdamas, kad „byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių S. V. paaiškinimus apie tai, kad jis nesuprato, jog jo veiksmai gali būti neteisėti, kad jais gali būti padaryta žala V. M. turto paveldėtojui. Skunde pažymima, kad S. V. neabejotinai žinojo, kad M. M. yra V. M. turto paveldėtojas, taip pat nėra jokių priežasčių teigti, kad S. V. nesuprato, kad nupjauta obelis yra turtas. Skunde nurodoma, kad S. V. M. M. paveldėtuose namuose gyvena testamentinės išskirtinės pagrindu, kuri numatyta 2019 m. gruodžio 3 d. sudarytame V. M. testamente. Šis testamento turinys S. V. buvo žinomas nuo jo surašymo dienos, nes testatorė atskleidė testamento turinį savo sugyventiniui S. V.. M. M. prašymu, po testatorės V. M. mirties, pats S. V. į Vilnių M. M. atvežė testamentą. M. M. 2023 m. sausio 17 d. tik išėjęs iš Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro, kur pridavė dokumentus paveldėjimo bylai užvesti, telefonu informavo S. V., kad pastarasis taip pat turi pateikti dokumentus Elektrėnų notarui paveldėjimo bylai užvesti. Taigi S. V. žinojo, kad savininku po V. M. mirties tampa M. M., tai jis žinojo nuo testamento sudarymo dienos, pats S. V. neilgai trukus po testatorės mirties pridavė dokumentus notarui paveldėjimo bylai užvesti. S. V. tuo pačiu metu, kai nupjovė obelį, išmetė virtuvės kampą, pakeitė dušo kabiną, nukabino krištolinį sietyną, kieme iškasęs duobę vykdė taršą, užrakino visus pastatus, pakeitė namo lauko durų spyną ir neperdavė savininkui raktų. Tuo pat metu, kai M. M. rado nupjautą obelį, S. V. prisipažino, kad ruošėsi lupti vieno kambario grindis ir dėti apšiltinimą. Akivaizdu, kad S. V. obelį nupjovė tyčia, suvokdamas, kad jo veiksmai yra neteisėti ir jis negali disponuoti turtu.

7.5. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad tarp M. M. ir S. V. kilęs konfliktas dėl turto naudojimo yra civilinis ginčas, kuris išspręstas civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-26 sprendimu Nr. e2-10228-845/2024. Taigi, institucija pagrįstai nutraukė administracinę teiseną, nesant savavaldžiavimo įvykio ir sudėties. Skunde pažymima, kad M. M. 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje nurodė, kad civilinės bylos sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra apeliacinėje instancijoje, rašant šį skundą teismo posėdžio data nėra paskirta. Vilniaus miesto apylinkės teismas S. V. ieškinį dėl prievolės vykdymo atmetė, o M. M. priešieškinį dėl pažeistos nuosavybės teisės gynimo tenkino 80 proc. Vienas iš tenkintų priešieškinio reikalavimų yra toks, kad S. V. privalo perduoti raktus nuo užrakintų tvartų ir nuo pakeistos namo lauko durų spynos M. M.. Akivaizdu, kad S. V., pakeitęs durų spyną, užrakinęs tvartus ir neperdavęs raktų turto savininkui M. M., vertinant ANK teisės normų apibrėžimu savavaldžiavo M. M. nuosavybėje. Be to, ginčas civilinėje byloje Nr. e2-10228-845/2024 nebuvo susijęs su šioje byloje keliamu klausimu dėl turto sunaikinimo, todėl ginčo civilinėje byloje Nr. e2-10228-845/2024 nagrinėjimas nėra pagrindas nespręsti dėl S. V. atsakomybės šioje byloje.

7.6. Institucijoje atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad obels kaladės iš M. M. kiemo išvežtos darbo valandomis neapskaitomu (duomenys neskelbtini) seniūnijos traktoriumi. Tai atliko seniūnijos darbuotojas G. K. ir trečiasis asmuo V. B.. (duomenys neskelbtini) seniūnė J. M. nežinojo, kur važinėja darbo valandomis neapskaitomas seniūnijos traktorius, leidimo paimti obels kalades iš svetimo kiemo nebuvo davusi, apie savavališką traktorininko poelgį sužinojo vėliau. Dar daugiau, seniūnė J. M. policijai patvirtino faktą, kad obels kalades išvežė seniūnijos darbuotojas D. K., bet pareigūnė G. S. sugebėjo nustatyti, kad tai padarė kitas seniūnijos darbuotojas - G. K.. Obels kaladės iš M. M. kiemo išvežtos namuose net nesant S. V.. V. B. policijai paaiškino, kad obels kaladės jam atvežtos prieš tris metus, kuomet traktorininkas teigia, kad pats V. B. jo paprašė išvežti obels kalades, kad tai padaryta po V. M. mirties, t.y. ne prieš tris metus. Šis akivaizdus liudytojų melas taip ir liko neįvertintas Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarime.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucijos atstovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Institucijos nuomone, Vilniaus regiono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. eII-17-424/2025, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

M. M. atstovės advokatės L.Balčiūnės apeliacinis skundas netenkinamas

9. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju M. M. nesutinka su Institucijos sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną S. V. atžvilgiu.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra teisingas, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

Dėl ANK 518 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo

11. Skundžiamos nutarties išvada, jog Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant savavaldžiavimo įvykio ir sudėties, teisinga. Tarp M. M. ir S. V. kilęs konfliktas dėl turto naudojimo yra civilinis ginčas, kuris buvo (yra) sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. e2-10228-845/24 S. V. ieškinys buvo atmestas, M. M. priešieškinis tenkintas iš dalies. Skunde pagrįstai nurodoma, kad šis civilinėje byloje priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduoti apeliaciniai skundai ir byla nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Tačiau tai patvirtina, kad tarp S. V. ir M. M. kilęs ginčas dėl naudojimosi namu tebesprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Dėl ANK 115 straipsnio

12. Nagrinėjamu atveju iš surinktų duomenų matyti, kad neįmanoma nustatyti kada tiksliai buvo nupjautos viena obelis ir abi tujos, tačiau skunde akcentuojama, kad nupjovęs mažiausiai vieną obelį po testatorės V. M. mirties S. V. sunaikino svetimą, t.y. M. M. turtą ir tą padarė neabejotinai veikdamas tyčia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį klausimas negali būti sprendžiamas, nes šiuo metu yra suėjęs ANK 39 straipsnyje įtvirtintas terminas per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda.

13. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

14. Pareiškime M. M. nurodo, kad įvykio data 2023 m. balandžio 6 d. – 2023 m. balandžio 25 d. Iš prie pareiškimo pridėtų jo rašytinių parodymų matyti, kad užsukęs į namą 2023 m. balandžio 25 d. pamatė, kad augalai nupjauti.

15. Remiantis 2024 m. rugpjūčio 7 d. apylinkės teismo posėdžio garso įrašu, šiame posėdyje M. M. parodė, kad 2023 m. balandžio 6 d. susitikę su V. V. pas notarą, priėmė palikimą, S. V. išvažiavo į reisą, o jis nuvykęs į kaimą, pamatė, kad obelys ir krūmai išpjauti. Paskambinus telefonu, S. V. nurodė kad išpjovė augalus laikotarpiu nuo V. M. mirties tuo metu, kai M. M. nebuvo savininkas. Taip pat M. M. paaiškino, kad balandžio 26 d. atvykęs į kaimą, užsuko į dėdės namus esančius už 100 metrų nuo jo paveldėto turto ir paklausė kada tuos medžius nupjovė, dėdė, jo dukra ir dėdės žentas patvirtino matę, kad obelis pjovė prieš porą savaičių, apie Velykas.

16. 2025 m. vasario 13 d. apylinkės teismo posėdyje M. M. paaiškino, kad 2023 m. balandžio 6 d. po palikimo priėmimo, nuvažiavęs prie namo pamatė, kad išpjautos obelys. Pjuvenų krūvelė ir tos malkos sukrautos. Tada S. V. neskambino, jam (M. M.) paskambino iš darbo ir jis išvažiavo darbo reikalais. Po to nuvykęs po balandžio 25 d. atsiimti dokumentų, nuvyko prie namo, pamatė, kad virtuvės kampas pakeistas ir kt. tada paskambino S. V. ir paklausė kodėl medžiai nupjauti, šis atsakė, kad nupjovė kol M. M. nebuvo savininkas. Tuomet užsuko pas dėdę, šis, dėdės dukra ir žentas parodė, kad tai įvyko prieš Velykas. M. M. teigimu, pagal dėdės žento duomenis, išeina, kad nupjovė balandžio 1-2 dienomis, nes M. M. balandžio 6 d. jau rado nupjautas.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. M. 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdyje paliudijo, kad vienos nupjautos obels pjuvenų krūvelę ir šviežiai sumestų obels kaladžių krūvą rado 2023 m. balandžio 6 d. Už 100 m gyvenanti M. M. pusseserė D. J., jos vyras A. J. ir dėdė V. G. matė, kad S. V. vieną obelį nupjovė prieš 2023 m. Velykas, kurios tais metais buvo švenčiamos balandžio 9 d. Pats S. V. telefonu M. M. teigė, kad vieną obelį nupjovė iki 2023 m. balandžio 6 d. notarinio paveldėjimo priėmimo.

18. Aukščiau minėtų duomenų visuma neleidžia nustatyti tikslios obels (kurią pats S. V. pripažino nupjovęs po V. M. mirties) nupjovimo datos, tačiau iš paties apelianto parodymų visumos matyti, jog vieną obelį S. V. po V. M. mirties nupjovė 2023 m. balandžio pradžioje ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 6 d. Taigi, senaties terminas administracinei nuobaudai paskirti suėjo 2025 m. balandžio pradžioje.

19. ANK nenumato galimybės pratęsti 39 straipsnyje numatyto termino. Įstatymų leidėjo imperatyviai nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Teismų praktikoje konstatuota, jog tuo atveju, jei ANK 39 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Taigi, dėl 2023 m. balandžio mėnesį S. V. nupjautos obels, net ir nustačius visus ANK 115 straipsnio sudėties būtinuosius požymius, administracinė nuobauda negali būti paskirta. Atitinkamai, nėra pagrindo vertinti kitų su S. V. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį susijusių apeliacinio skundo argumentų, todėl jie nenagrinėjami.

20. Remiantis tuo, kad Institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 28-ANR-N-176-2024 ir skundžiamos nutarties priėmimo metu terminai administracinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigę, tačiau administracinio nusižengimo teisena nutraukta kitu pagrindu - nenustačius administracinio nusižengimo numatyto ANK 115 straipsnyje sudėties visų būtinųjų požymių, skundžiama nutartis ir institucijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 28-ANR-N-176-2024 paliktini galioti.

21. Pasisakydamas dėl skundo prašymo įpareigoti Instituciją įvertinti G. K. ir V. B. veiksmus dėl savavališko obels kaladžių paėmimo iš svetimo kiemo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą apeliacinės instancijos teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tai yra, ar pagrįstai buvo netenkintas M. M. skundas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo S. V. atžvilgiu. Todėl prašymas įpareigoti instituciją spręsti trečiųjų asmenų atsakomybės klausimą, nenagrinėjamas ir dėl su tuo susijusių argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas.

22. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o M. M. atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. kovo 4 d. nutartį nepakeistą ir M. M. atstovės advokatės Linos Balčiūnės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.