Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui M. M.

suinteresuotam asmeniui S. V.

teismo posėdyje išnagrinėjo M. M. skundą dėl 2024-11-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimo Nr. 28-ANR-N-176-2024, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta pagal 2023-12-22 M. M. pareiškimą dėl to, kad S. V. laikotarpyje nuo 2023-04-06 iki 2023-04-25 savavaldžiavo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini): savavališkai išpjovė obelis, krūmus, užrakino patalpų duris. Teisena buvo pradėta pagal administracinių nusižengimų kodekso 518 str. M. M. 2024-01-08 tyrėjo nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

M. M. nurodė, kad 2023-04-25 užsukęs į sodybą kieme rado nupjautas dvi obelis ir nukirstus du krūmus (tujas) S. V. jam paaiškino, kad augalus nupjovė iki 2023-04-06, kai M. M. dar nebuvo savininkas. Taip pat S. V. išardė šiltnamį ir užrakino tvartus. Atvykęs apžiūrėti namų 2023-11-19, rado užrakintą vieną kambarį. S. V. yra tolimųjų reisų vairuotojas ir jo dažnai nebūna namie, todėl į namus ateina dvi svetimos moterys pašerti kačių ir šunų. Jos turi raktus nuo namų, tačiau į jo reikalavimus palikti raktus nuo patalpų S. V. nereaguoja, taip ribodamas jo teisę patekti į savo nuosavybę.

Bylos tyrimo metu apklaustas S. V. nurodė, kad jis 12 metų gyveno su V. M. nesusituokę. Kartu vedė bendrą ūkį, gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tvarkė namus, į kuriuos investavo daug pinigų. Prieš mirtį V. M. surašė testamentinę išskirtinę suteikiančią jam teisę iki gyvos galvos naudotis žemės sklypu, visais pastatais ir namų apyvokos daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini). 2022 m. pavasarį V. M. buvo išreiškusi norą, kad būtų nupjauti krūmai augę kieme, nes jie užstojo vaizdą. Taip pat kalbėjo, kad reikia nupjauti senas obelis, kad šios neužgriūtų ant namo. Tuomet jis nupjovė krūmus ir vieną obelį, o po V. M. mirties jis nupjovė ir kitą obelį, kuri buvo supuvusi.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2024-02-06 nutarimu Nr. 28-ANR-N-19-2024 administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta konstatavus turto bendrasavininkių ginčo dėl naudojimosi turtu civilinį pobūdį ir nesant pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad S. V. veiksmai buvo savavališki ir padarė žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

2024-08-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi buvo patenkintas M. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2024-02-06 nutarimo Nr. 28-ANR-N-19-2024, nutarimas buvo panaikintas teismui nustačius, kad nebuvo išaiškintos esminės aplinkybės, reikalingos teisingam sprendimui priimti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atliko papildomą tyrimą ir priėmė šioje byloje skundžiamą nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus, apklausus liudytojus nebuvo nustatyta, kada buvo nupjauti medžiai ir krūmai. S. V. pripažino, kad vieną obelį nupjovė po V. M. mirties, tačiau neturėjo tyčios sunaikinti turtą. Leidimą nupjauti medžius ir krūmus jis buvo gavęs iš V. M. ir negalvojo, kad daro kažką neteisėtą. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių S. V. tyčią turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra ir būtinojo subjektyviojo turto sunaikinimo požymio – tyčios -, todėl atsakomybė pagal ANK 115 str. negalima.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu M. M. skunde nurodė, kad paveldimo turto savininku jis tapo po savo motinos V. M. mirties. Prasidėjus paveldėjimo procesui, S. V. neturėjo teisės nupjauti medžio be jo leidimo. Nors pats S. V. pripažino, kad vieną medį nupjovė jau po V. M. mirties, tai patvirtino traktorių, kuriuo buvo išvežtos nupjautos obels malkos, vairavęs G. K.. Tą patį paliudijo ir V. G.. Akivaizdu, kad vieną obelį S. V. nupjovė po V. M. mirties, tačiau įvykį tyrusi pareigūnė į tai neatsižvelgė priimdama nutarimą. Nupjaudamas medį S. V. elgėsi neteisėtai ir padarė žalos jo turtui, todėl turėjo būti patrauktas atsakomybėn. Nupjovus obelį jam buvo padaryta 219 Eur žala. Nupjautos obels kalades G. K. išvežė seniūnijos darbo grafike neapskaitomu traktoriumi, V. B. iš svetimo kiemo paėmė obels kalades, kai nieko nebuvo namuose, t. y. savavaldžiavo jo namuose. Prašo patraukti S. V. atsakomybėn už turto sunaikinimą, o G. K., V. B. ir J. M. ((duomenys neskelbtini) seniūnė) - už savavaldžiavimą. Nors V. V. nurodė, kad 2022 m. pavasarį pasitaręs su V. M. nupjovė krūmus ir vieną obelį, tačiau „Google maps“ nuotraukose fiksuota, kad abu krūmai ir abi obelys 2022 m. birželio mėnesį dar yra.

S. V. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad M. M. tyčia jam kenkia skųsdamas įvairioms instancijoms, kiršina prieš jį kaimynus. Nurodė, kad V. M., būdama gyva, norėjo nupjauti tujas, kurios jai užstojo vaizdą į parduotuvę. Taip pat sakė, kad reikia nupjauti senas obelis, kad neužgriūtų ant stogo. Tujas ir vieną obelį jis nupjovė V. M. esant gyvai, o vieną obelį nupjovė jau po jos mirties vykdydamas jos valią. Ta obelis buvo nupjauta iki 2023 m. balandžio mėnesio, kai M. M. dar nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nemanė, kad daro kažką blogo, nes nupjauti medį buvo V. M. valia, o M. M. dar nebuvo turto savininkas.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas surinkta medžiaga, tinkamai motyvuotas, priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Tyrimo metu nustatyta, kad sodybą (žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkio statiniais), esančią (duomenys neskelbtini), M. M. paveldėjo pagal V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą. Jo nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistruotos 2023-04-07 Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2023-04-06 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas su testamentine išskirtine, nustatyta V. M. testamente, suteikiančia S. V. teisę iki gyvos galvos gyventi ir naudotis žemės sklypu ir visais statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Tarp V. M. turto paveldėtojo M. M. ir testamentinės išskirtinės turėtojo S. V. kyla konfliktas dėl turto - sodybos, esančios esančią (duomenys neskelbtini)- naudojimo.

Sprendžiant dėl M. M. reiškiamo kaltinimo S. V. dėl savavaldžiavimo, pažymėtina, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio nusižengimo objektas yra teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą atsiranda tada, kai asmuo savo subjektinę teisę, įgyvendina sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus ir pasirinkdamas tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka ne tik teisės aktų reikalavimų, bet i geros moralės, bei bendro gyvenimo taisyklių. ANK 518 str. yra blanketinė norma, todėl būtina nustatyti, kokiais teisės aktais nustatytą teisės įgyvendinimo tvarką asmuo pažeidė ir nurodyti, kokiais veiksmais buvo pažeisti teisės normoje nustatyti reikalavimai, t.y. turi būti nustatyta ANK 518 str. numatyto nusižengimo objektyvioji pusė. Tarp M. M. ir S. V. kilęs konfliktas dėl turto naudojimo yra civilinis ginčas. Šis ginčas išspręstas civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-26 sprendimu Nr. e2-10228-845/24. Taigi, institucija pagrįstai nutraukė administracinę teiseną, nesant savavaldžiavimo įvykio ir sudėties.

M. M., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, kelia klausimą dėl S. V. atsakomybės už augalų sunaikinimą. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tam, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už šio administracinio nusižengimo padarymą turi būti nustatyta, kad turtas priklauso nukentėjusiajam, kad turtas sunaikintas ar sugadintas, kad jį sunaikino ar sugadino kaltininkas, kad tai jis padarė tyčia.

M. M., priėmęs V. M. palikimą, tapo paveldimo turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjos mirties (CK 5.3 str. 1 d.). Paveldimas yra turtas, turtinės teisės ir pareigos, kuriuos palikėjas turėjo mirties momentu. Kiek medžių ir krūmų sodyboje buvo V. M. mirties dieną, byloje duomenų nėra. Iš M. M. pateiktų sodybos fotonuotraukų matyti, kad vaizdai, kuriuose užfiksuoti augantys augalai daryti 2022 birželio mėnesį, t. y. V. M. dar esant gyvai. Sodybos vaizdas be medžių ir krūmų užfiksuotas 2023 m. gegužės mėnesį, t.y. praėjus daugiau negu 4 mėnesiams po V. M. mirties. Pats M. M. nurodė, kad augalų pasigedo 2023 m. balandžio pabaigoje, kai atvykęs į sodybą pastebėjo, kad jie nupjauti. Duomenų, kad M. M. nurodyti augalai būtų buvę po V. M. mirties, duomenų nėra. Apklausti asmenys V. B., G. K., (duomenys neskelbtini) seniūnė J. M. dėl praėjusio ilgo laiko, negalėjo nurodyti, kada buvo vežamos nupjautų medžių malkos iš sodybos, kurioje gyvena S. V.. G. K. nurodė, kad malkas vežė neužilgo po V. M. mirties, kad jos buvo ne šviežiai nupjautos. Tokie paaiškinimai nepatvirtina, kad medžiai buvo nupjauti po V. M. mirties. Taigi nėra pagrindo teigti, kad visi M. M. nurodyti augalai buvo V. M. palikimas ir, kad jų nupjovimo metu M. M. buvo jų savininkas. Nežiūrint to, S. V. pripažino, kad augalus nupjovė jis V. M. prašymu jai gyvai esant, ir tik vieną obelį nupjovė jau po jos mirties vykdydamas jos valią. Esant S. V. pripažinimui, kad vieną obelį nupjovė jau po V. M. mirties, ir nesant jokių kitų įrodymų apie šio medžio nupjovimo laiką, teismas neturi pagrindo netikėti S. V. sąžiningumu.

ANK 115 str. numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo supranta, kad jo veiksmai yra neteisėti, kad dėl jo veiksmų gali būti sunaikintas svetimas turtas ir siekti tokių pasekmių arba nors ir nesiekti, bet sąmoningai leisti joms kilti. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių S. V. paaiškinimus apie tai, kad jis nesuprato, jog jo veiksmai gali būti neteisėti, kad jais gali būti padaryta žala V. M. turto paveldėtojui.

Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių pagrindu. Kaltinimas asmeniui negali būti grindžiamas spėjimais, prielaidomis ar įvykių interpretacijomis, o visos abejonės aiškinamos kaltininko naudai.

Nenustačius būtinojo ANK 115 str. numatyto nusižengimo sudėties elemento – tyčios - institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Teismas nesprendžia dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybės (išskyrus įstatymo numatytus atvejus), todėl pareiškėjo prašymas patraukti S. V. ir kitus nurodytus asmenis administracinėn atsakomybėn nenagrinėjamas, kaip išeinantis už teismo kompetencijos ribų.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. M. skundą atmesti, 2024-11-12 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato nutarimą Nr. 28-ANR-N-176-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.