Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-781-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
e2S-781-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36751-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
UAB ,,Ekobazė“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-781-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36751-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1., 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB ,,Ekobazė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė prašo teismo priteisti iš skolininkės 152,46 Eur skolos, 8,42 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminio mokesčio bei 181,50 Eur už advokato teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB ,,Ekobazė“ pareiškimo skolininkei UAB ,,Feralita“ dėl skolos priteisimo teismo įsakymo išdavimo tvarka.Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo įsakymo instituto specifiką (teismo įsakymą teismas priima nevertindamas jo pagrįstumo (CPK 437 straipsnio 1 dalies 4 punktas), aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal vystomą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismui yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo priteisti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato R. Š. teisines paslaugas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, prašomos priteisti skolos dydį (152,46 Eur), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kurios viršija skolos sumą, už advokato teisines paslaugas laikytinos aiškiai per didelėmis (CK 1.5 straipsnis). CPK XXIII skyriuje nenumatyta galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Be to, teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Dėl to, vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, pareiškimą atsisakytina priimti. Kreditorei išaiškinta, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė UAB ,,Ekobazė“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą arba panaikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu „Dėl civilinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“ Nr. 362 buvo patvirtina pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma. Jau esant patvirtintai formai Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 buvo patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.2015 m. kovo 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kurio 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). To paties įsakymo 8.6 punkte nustatyta, kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą taikomas 0,25 dydžio koeficientas. Atsižvelgiant į LR Statistikos departamento nurodytą II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, kurį sudaro 822,80 Eur, bei Rekomendacijų taikytiną koeficientą už pareiškimą išduoti teismo įsakymą, rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis sudaro 205,70 Eur. Pažymėtina, kad teismas negalėjo objektyviai įvertinti kokios laiko sąnaudos buvo panaudotos rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi rengiant pareiškimą nėra pildoma tik Forma. Prieš teikiant pareiškimą yra susipažįstama su kliento pateiktais dokumentais, įvertinama skolininko finansinė padėtis ir galimybė išsiieškoti skolą, kontaktavimas su klientu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatai siekdami ginčą išspręsti nesikreipiant į teismą kreipėsi telefonu į skolininką, nustatydami protingą terminą skolos sumokėjimui. Praėjus nustatytam terminui pareiškėja, išbandžiusi visus galimus ginčo sprendimo būdus ikiteismine tvarka, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos mokėjimo nurodymu Nr. 37448, išlaidų dydis neviršija ir nesiekia 2015-03-19 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtinto maksimalaus dydžio. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nesilaiko vieningos teismų praktikos panašiose bylose, t. y.: 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-4691-860/2017 priėmė teismo įsakymą ir nutarė išieškoti iš skolininko 190,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 181,50 Eur sudarė teisinės pagalbos išlaidas; 2017 m. rugsėjo 18 d. Zarasų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-943-731/2017 priėmė teismo įsakymą ir nutarė išieškoti iš skolininko 190,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 181,50 Eur sudarė teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad teismas nukrypo nuo vieningos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.CPK 435 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Teismo pareiga – patikrinti, įgyvendino ar ne kreditorius procesines kreipimosi į teismą sąlygas (laikėsi teismingumo taisyklių, sumokėjo žyminį mokestį ir kita). Nustačius, jog yra įgyvendintos šios sąlygos, turi būti išduotas teismo įsakymas. Kitais atvejais, kai, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, nustatoma, jog kreditorius nesilaikė procesinių pareiškimo pateikimo taisyklių, turi būti nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti arba apskritai atsisakyta priimti pareiškimą (CPK 435 str. 2 ir 4 d.). Nors teismo vaidmuo apsiriboja procesinių taisyklių laikymosi patikrinimu, nereiškia, jog kreditorius gali reikšti bet kokį materialinį reikalavimą ir teismas bet kokio materialinio reikalavimo pagrindu išduos teismo įsakymą. CPK 435 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės reikalavimą dėl atstovavimo išlaidų, kurios viršija skolos sumą, atlyginimo priteisimo kvalifikavo aiškiai nepagrįstu reikalavimu. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015), konstatuotina, jog toks reikalavimas negali būti patenkintas, nepriklausomai nuo to, pagal kokias procesines taisykles yra reiškiamas toks reikalavimas, ir nuo bylos baigties. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Bujokaitė