- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-261-4699-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00678-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu E. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 12 d. 21.10 val. Kauno mieste, Draugystės g. 9A, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas kelyje, nedavė kelio ir susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. E. M. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 109 punktų reikalavimus.
V. I. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą.
Skunde nurodė, jog E. M., vairavęs V. I. M. priklausančią transporto priemonę, administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jis automobiliu važiavo Draugystės gatve pirmąja eismo juosta, persirikiavo į antrą eismo juostą ir rodydamas kairį posūkį sukosi. Į jo automobilio galą trenkėsi S. G. vairuojamas automobilis, kuris, įvertinus automobilio stabdymo kelią, viršijo leistiną greitį. V.I. M. tvirtina, jog minėto vairuotojo veiksmai sąlygojo autoavarijos kilimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. nutarimu panaikino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, kuriuo E. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. 21.10 val. Draugystės gatve važiavo Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M.. Ta pačia kryptimi jam iš paskos didesniu greičiu važiavo Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. G.. E. M. vairuojamas automobilis suko į kairę pusę automobilio kairiojo šono galine dalimi susidurdamas su S. G. vairuojamo automobilio priekine dalimi. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės akte Nr. 11-749(11) nurodoma, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad buvusioje kelio eismo situacijoje E. M., atlikdamas apsisukimo manevrą nepasitraukęs kuo arčiau menamos ašinės Draugystės g. linijos (neužėmęs kairės kraštinės važiavimo padėties), sudarė kliūtį link jo iš paskos ta pačia kryptimi artėjančiam automobiliui. Kartu pažymima, jog S. G. važiavo apie 60 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį, tokiu būdu prarasdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio laiku stabdydamas, ir šie jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Įvertinę bylos rašytinius įrodymus, ekspertai padarė išvadą, kad neturint galimybės nustatyti, kokiu tiksliai atstumu nuo Draugystės g. menamos ašinės linijos E. M. pradėjo apsisukimo manevrą, negalima spręsti kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo parodymai taip pat prieštaringi, teismas padarė išvadą, kad negalima padaryti kategoriškos išvados dėl esminės sąlygos eismo įvykiui kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y., kad tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad administracinė nuobauda E. M. paskirta nesurinkus objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teisminėje praktikoje visos abejonės ir nepašalinti prieštaravimai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačius E. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 297 str. ).
III.
Apeliaciniu skundu V. I. M. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde V. I. M. nurodė, kad teismas neįvertino vairuotojo S. G. veiksmų eismo įvykio metu, nesutinka su teismo įrodymų vertinimu.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. rugpjūčio 13 d. protokolu E. M. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad jo veikoje nustatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimų požymiai, t. y. dėl to, kad jis 2010 m. rugpjūčio 12 d. 21.10 val. Kauno mieste, Draugystės g. 9A, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas kelyje, nedavė kelio ir susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės ir tokiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 109 punktų reikalavimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu E. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. I. M. iš esmės nesutinka su teismo įrodymų vertinimu ir siekia, kad administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio sukėlimo būtų patrauktas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nukentėjusiuoju pripažintas S. G..
ATPK 297 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas E. M. atžvilgiu ir apeliacinės instancijos teismas tikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą E. M. atžvilgiu pradėtą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kurio nors iš eismo įvykio dalyvio kaltę, t. y. kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykį, byloje nesutrinkta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad dėl to, jog E. M. nedavė kelio gretima eismo juosta tiesiai važiavusiai transporto priemonei, kilo eismo įvykis. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 10 d. ekspertizės aktas taip pat patvirtina, kad neturint galimybės nustatyti, kokiu tiksliai atstumu nuo Draugystės g. menamos ašinės linijos E. M. pradėjo apsisukimo manevrą, negalima spręsti kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Atsižvelgus į tai, kad byloje esančių įrodymų nepakanka E. M. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas – in dubio pro reo), bei tai, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, neįmanoma, todėl konstatuojama, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 13 d. pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo E. M. atžvilgiu nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.