Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas E. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusio asmens V. I. M. skundą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas E. M., nukentėjusiam asmeniui S. G. dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2010-08-16 nutarimu E. M. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-08-12 21.10 val. Kauno mieste, Draugystės g. 9A, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas kelyje, nedavė kelio ir susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 109 p. reikalavimus.

Asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, prašo skundą tenkinti. Paaiškino, kad prieš sukdamasis pažiūrėjo į veidrodėlį ir įsitikino, kad nėra kitų automobilių.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas, nukentėjęs asmuo S. G. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismą, iki teismo posėdžio pradžios negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytoms proceso šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo E. M. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) bauda už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 109 punkto reikalavimus, 2010 m. rugpjūčio 12 d., 21.10 val. Kauno m. sav., Draugystės g., vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas kelyje, nedavė kelio ir susidūrė su gretima eismo juosta tiesiai važiavusiu automobiliu.

KET 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

ATPK 127 str. 2 d. numato atsakomybę vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pareiškėjas neigia E. M. kaltę dėl pažeidimo padarymo, teigdamas, jog avarija kilo dėl kitos transporto priemonės vairuotojo S. G. veiksmų.

Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, kad 2010-08-12 21.10 val. Draugystės gatve važiavo VOLKSWAGEN PASSAT, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas E. M.. Ta pačia kryptimi jam iš paskos didesniu greičiu važiavo VOLKSWAGEN PASSAT, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas S. G.. E. M. vairuojamas automobilis suko į kairę pusę automobilio kairiojo šono galine dalimi susidurdamas su S. G. vairuojamo automobilio priekine dalimi. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju yra keliamos dvi įvykio versijos. E. M. tvirtina posūkį daręs iš antrosios eismo juostos, o autoavarija jo manymu kilo dėl to, kad S. G. viršijo leistiną važiavimo greitį. Tuo tarpu nukentėjęs asmuo S. G. posėdžio metu tvirtino, jog E. M. automobiliu važiavo Draugystės gatve pirma eismo juosta iš kurios staiga persirikiavo į antrą eismo juostą ir iškart bandė suktis. Teigė bandęs stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtimi laikytina objektyvių (objektas ir objektyvioji pusė) ir subjektyvių (subjektas ir subjektyvioji pusė) požymių visuma, lemianti atitinkamos veikos pripažinimą administraciniu teisės pažeidimu. Nesant bent vieno iš šių elementų, administracinė atsakomybė negalima.

Siekiant nustatyti, ar tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, būtina byloje esančių įrodymų analizė.

ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-08-10 ekspertizės akte Nr. 11-749(11) nurodoma, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad buvusioje kelio eismo situacijoje E. M., atlikdamas apsisukimo manevrą nepasitraukęs kuo arčiau menamos ašinės Draugystės g. linijos (neužėmęs kairės kraštinės važiavimo padėties), sudarė kliūtį link jo iš paskos ta pačia kryptimi artėjančiam automobiliui. Kartu pažymima, jog S. G. važiavo apie 60 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį, tokiu būdu prarasdamas techninę galimybę išvengti eismo įvykio laiku stabdydamas, ir šie jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Įvertinę bylos rašytinius įrodymus, ekspertai padarė išvadą, kad neturint galimybės nustatyti, kokiu tiksliai atstumu nuo Draugystės g. menamos ašinės linijos E. M. pradėjo apsisukimo manevrą, negalima spręsti kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei nukentėjusiojo parodymai taip pat prieštaringi, todėl negalima padaryti kategoriškos išvados dėl esminės sąlygos eismo įvykiui kilti.

E. M. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Minėtos teisės normos dispozicijoje numatytas asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y., kad tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu laikytina, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta nesurinkus objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teisminėje praktikoje visos abejonės ir nepašalinti prieštaravimai vertintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Todėl pareiškėjo skundas laikytinas pagrįstu ir administracinė byla nutrauktina, nenustačius E. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ( ATPK 250 str. 1 p., 297 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros tarnybos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, kuriuo E. M. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.