- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-2014-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24810-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“
- Atsakovas
- J. L., V. T., R. T., E. T., J. J., A. G., E. K., L. G., K. G., A. L., V. M., J. A. K., B. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ ieškinį atsakovams J. L., V. T., R. T., E. T., J. J., A. G., E. K., L. G., K. G., A. L., V. M., J. A. K., L. G., B. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Autosabina“ 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame CK 4.80 straipsnio tvarka suformulavo reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turimą su kitais bendrasavininkiais žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Miesto planas“ parengtą atidalijimo projektą (1 t. b. l. 40). Bylą nagrinėjant iš esmės Kauno apylinkės teisme, ieškovė UAB „Autosabina“ 2017 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame CK 4.80 straipsnio tvarka suformulavo pakeistą reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turimą su kitais bendrasavininkiais žemės sklypo dalį, esantį (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Miesto planas“ parengtą atidalijimo projektą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nustatė ieškovei dešimties dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, teismas nutartyje įpareigojo sumokėti ieškovę papildomai žyminio mokesčio dalį už pareikštą reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nurodė, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, nes prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal neidentifikuotą planą, kuriame netinkamai įvardijo dalintino sklypo ribas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Autosabina“ 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė Kauno apylinkės teisme patikslintą ieškinį, kuriame CK 4.75 straipsnio pagrindu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Miesto planas“ parengtą planą (3 t. b. l. 135-139).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi ieškovės UAB „Autosabina“ patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė jai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų tinkamai nepašalino, tai yra netinkamai įvardijo dalintino sklypo ribas, įvardindama plotus raidėmis, o ne žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, taip pat pateikė netinkamą žemės sklypo schemą.
6. Teismas pažymėjo, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).
7. Teismo vertinimu, ieškovei nenurodžius konkrečių žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje sistemoje, nebus galima nustatyti kiekvienam bendraturčiui priskirtinos teritorijos ribos, plotų. Be to, ieškovės pateiktas planas neatitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, reikalingus žemės santykiams tvarkyti: sklypui ar jo daliai identifikuoti, žemės sklypo naudojimosi tvarkai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir k.t., nors ieškovė privalo pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, iš kurio aiškiai būtų matyti, ar jis parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, kaip ir kokiu pagrindu kiekvienai šaliai apskaičiuotos tenkančios dalys, atitinkamai ieškovė privalo pateikti įrodymus, kad prašomų atidalyti žemės sklypų ir nustatyti naudotis žemės sklypo ribos, nurodytos planuose, schemose, atitinka VĮ Registrų centras įregistruotas ribas.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjama civilinė byla vyksta jau daugiau nei du metus. Įvertinęs ieškovės veiksmus, teismas pripažino, kad ieškovė nėra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, jos veiksmai neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų – ji 4 kartus tikslino ieškinį (2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugsėjo 3 d.), byla buvo du kartus sustabdyta (2017 m. kovo 22 d. ir 2018 m. kovo 20 d. iki paaiškės atsakovų teisių perėmėjai), ieškovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą ieškinį pateikė jau pakeitusi ieškinio dalyką, be to, du kartus buvo pratęsinėjamas laikas ieškinio trūkumams ištaisyti (2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. rugpjūčio 20 d.).
9. Ieškovei teismo nustatytu terminu tinkamai nepašalinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodytų trūkumų, teismas sprendė, jog penktą kartą terminas trūkumams šalinti nebenustatomas, dėl ko ieškovės patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Autosabina“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo nurodytos bylos užsitęsimo priežastys nepagrįstai buvo vertinamos kaip ieškovės nesuinteresuotumas greitu bylos išnagrinėjimu. Byloje yra penkiolika atsakovų, kurių skaičius ir sudėtis per teismo minimą dviejų metų laikotarpį nuolat kito. Kai kuriais atvejais tai įvyko dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, arba dėl savininkų mirties, kitais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba nuosavybės teises į turėtą žemę atkūrė jau mirusiems asmenims, todėl bylos nagrinėjimas buvo stabdomas, iki kol išaiškės mirusių savininkų turto ir teisių perėmėjai. Visais šiais atvejais reikėjo išsiaiškinti ne tik naujų savininkų vardus ir pavardes, gimimo datas, bet ir adresus, kurių nenurodo paveldėjimo bylą vedantys notarai ir VĮ Registro centro išrašai, tačiau tie duomenys būtini užtikrinant procesinių dokumentų įteikimą atsakovams. Todėl faktiškai ieškinio tikslinimas paaiškėjus naujiems bendraturčiams, užtrukdavo daug ilgesnį laiką, nei trijų mėnesių terminas, kurį numato įstatymas, palikimo priėmimui.
10.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010 nurodytais išaiškinimais, nes tarp minėtos bylos ir šios nagrinėjamos bylos yra esminiai skirtumai, dėl kurių negali būti taikomi tie patys reikalavimai: civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010 buvo tik vienas atsakovas, su kuriuo ieškovai derino naudojimosi žeme tvarką, todėl neabejotina, jog buvo galimybė parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą taip, kad būtų nurodyti tiek ieškovui, tiek atsakovei skiriamų naudotis žemės sklypų ribų posūkio taškai, riboženkliai bei koordinatės valstybinėje sistemoje. Nagrinėjamoje byloje atsakovų yra penkiolika. Ieškovė, siekdama išspręsti naudojimosi tvarką gera valia, bendravo su didesne dalimi bendraturčių - pastarieji iš esmės nesutinka su ieškovės prašoma priskirti jai naudotis žemės sklypo dalimi, o tokiu atveju atsakovams priskirtinų naudotis žemės sklypų ribų nurodymas neduotų visiškai jokio postūmio byloje. Atvirkščiai - ieškovės prašymas nustatyti visų bendraturčių naudojimosi tvarką būtų atmestas dėl kitų bendraatsakovų teisių ir interesų galimo pažeidimo. Pareiškus reikalavimą dėl ieškovei priskirtinos naudotis žemės sklypo dalies, teismas turėtų vertinti tik ieškovės prašymo pagrįstumą, pateiktus to reikalavimo įrodymus. Šiuo atveju visiems atsakovams priklauso skirtingų dydžių sklypai, todėl teismo reikalavimas žemės sklypo plane nurodyti tiek ieškovei, tiek atsakovams priskirtinų naudotis žemės sklypų ribų posūkių taškus ir riboženklius, iš esmės yra reikalavimas prašyti teismą kiekvienam atsakovui priskirti naudotis konkrečiai apibrėžtą žemės sklypo dalį, kas iš esmės viršytų ieškovės kompetenciją. Ieškovei nėra žinomi penkiolikos atsakovų reikalavimai, poreikiai, norai bei vizijos dėl naudojimosi žeme, o būtent jie lemia konkrečios vietos pasirinkimą. Šiuo atveju ieškovės pateiktas ieškinio reikalavimas nesuvaržo atsakovų teisių teikti į bylą konkrečius pageidavimus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kartu pateikiant ir naudojimosi žemės sklypu planus. Tikėtina, jog nurodytomis teisėmis atsakovai pasinaudotų, jeigu teismas nagrinėtų ginčą iš esmės - tik tokiu būdu būtų galima išsiaiškinti šalių poreikius ir išspręsti ginčą.
10.3. Nacionalinė žemės tarnyba, viename žemės sklype atkūrusi nuosavybės teises dideliam kiekiui asmenų, tik paaštrino žemės bendraturčių situaciją ir suvaržė jų galimybes faktiškai naudotis turimu turtu ir jį valdyti. Ieškovės pasirinkta galimybė reikšti ieškinį su prašymu jai nustatyti naudojimosi žeme tvarką yra vienintelė galimybė išgryninti situaciją, išsiaiškinti šalių interesus ir nesutarimo priežastis. Tačiau teismas, vadovaudamasis formaliais pagrindais, nepagrįstai šios teisės šalims nesuteikė, suteikdamas prielaidas šalių konfliktinei situacijai skatinti. Ieškovė į bylą pateikė naudojimosi tvarka planą, kuriame ieškovės prašoma nustatyti jai naudotis žemės sklypo dalis atitinka jos turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, todėl teismas nutartyje nepagristai konstatavo, jog pateiktame plane ieškovei skirta didesnė turto dalis ir ieškovai privalo nurodyti faktines aplinkybės, kuo grindžia jiems tenkančia didesne žemės sklypo dalimi.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai K. G. ir L. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė nėra suinteresuota greitu bylos išnagrinėjimu, jos veiksmai neatitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų. Dėl ieškovės veiksmų atsakovai priversti šioje byloje dalyvauti jau dvejus, negali įgyvendinti ir savo materialinių teisinių (atsidalinti jiems priklausančią dalį). Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tikslu pradėjo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovei buvo išduotos sąlygos atitinkamo projekto rengimui, tačiau iki šiol projekto neparengė, o vietoj atsidalinimo nusprendė pakeisti ieškinio dalyką.
11.2. Teismas, gavęs patikslintą ieškovės ieškinį, nustatė ieškinio trūkumus, kurių ieškovė nepašalino, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, paliko patikslintą ieškinį nenagrinėtą.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės V. M. ir J. A. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovė nesiekė ikiteismine tvarka valdyti bendro žemės sklypo, bendru šalių sutarimu kaip tai reglamentuoja LR CK 4.80 straipsnio 1-2 dalys. Pateikdama ieškinį, ji nepagrįstai apkrauna teismą, neįrodo, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra kilęs ginčas ieškinio reikalavimo apimtyje. Todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovė neišnaudojo ikiteisminio žemės sklypo atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo tvarkos.
12.2. Teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu. Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurią ieškovė prašo teismo patvirtinti pagal pateiktą schemą (planą), yra ydinga, nes nėra išspręstas klausimas dėl visų bendraturčių bendrai valdomos dalies, nėra nustatyta jokia proporcinga naudmenų, tenkančių kiekvienam iš sklypo bendraturčių, dalis, nėra sukurta jokia racionali žemėnauda. Siekiant atidalinti žemės sklypą pagal ieškovės nustatytą naudojimosi tvarką, daugelis iš bendraturčių neturės galimybės jiems tenkančios sklypo dalies valdyti racionaliai pagal įregistruotą paskirtį ir būdą, dėl ko žymiai apsunkinamas tokios dalies pardavimas, valdymas, sumažinama sklypo dalių, priskirtų atsakovams, vertė.
13. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Todėl teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto atskirojo skundo argumentus.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą, dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010; kt.).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirminiais ieškiniais siekė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės turimą su kitais bendrasavininkiais žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės užsakymu parengtą UAB „Miesto planas“ projektą. Vėlesniame patikslintame ieškinyje, ieškovė CK 4.75 straipsnio pagrindu jau siekė nustatyti naudojimosi žemės sklypu su kitais bendraturčiais tvarką pagal ieškovės užsakymu parengtą žemės sklypo naudojimo projektą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nustatė bylos nagrinėjimo ribas, pasiūlė ieškovei, teismo manymu netinkamai parengtą žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektą, patikslinti, nurodant būtinus papildomus duomenis (Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad žemės sklypo bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo būdo ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad žemės sklypo bendrasavininkiai, gindami savo teisę tinkami naudotis turima nuosavybe, privalo pateikti teismui tinkamai parengtus įrodymus (planus, projektus, schemas), kad įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius naudojimo (atidalijimo) būdus.
19. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje asmeniui pareiškus reikalavimą nesant tai pagrindžiančių reikiamų įrodymų (tinkamai paruošto žemės sklypu naudojimo (atidalijimo) plano (projekto)), ši aplinkybė nėra faktinis ir teisinis pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį šioje byloje teismas priėmė nagrinėti beveik prieš du metus, kad bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą buvo suteikta galimybė tikslinti pareikštus reikalavimus, išaiškinta teisė pateikti tinkamus įrodymus, šioje byloje pagal paaiškėjusių aplinkybių turinį turi būti sprendžiama dėl ieškinio (ne) pagrįstumo CPK 178 straipsnio ir CK 4.75 straipsnio prasme. Teismo sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, neatitinka įstatymo leidėjo įtvirtintų principų operatyviai ginti asmenų, kurių teisės ar įstatymo saugomi interesai yra galimai pažeisti ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijų (CPK 7 straipsnis). Šių motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas ieškovės UAB „Autosabina“ patikslintą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu, ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas nepaskirsto šalių turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išsprendęs bylą iš esmės galutiniu procesiniu sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, jog yra sumokėjusi 75 Eur žyminio sumą (3 t. b. l. 156). Mokėjimo paskirtis nenurodyta. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodoma, kad ieškovė įpareigojama sumokėti 44 Eur trūkstamo žyminio mokesčio dalį už ieškinį. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.