- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2-675-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00251-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė (pirm.)
- Atsakovas
- EDENAS CUST LT
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo EDENAS CUST LT, uždarosios akcinės bendrovės nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo EDENAS CUST LT, uždarosios akcinės bendrovės nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, EDENAS CUST LT, uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą teismui, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei EDENAS CUST LT, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovės pareiškimą tenkino, iškėlė EDENAS CUST LT, UAB bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė Vaidą Verenių (toliau – nemokumo administratorius) ir nutartimi įpareigojo nemokumo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus per 3 darbo dienas nuo terminų, numatytų JANĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnyje, per kuriuos turi būti atliktas įpareigojimas, pabaigos.
Šalies argumentai
3. Nemokumo administratorius Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria nemokumo administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, nurodytus JANĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir JANĮ 33 straipsnyje. Paaiškino, kad minėtuose straipsniuose nurodytus veiksmus atlieka teismas, o JANĮ nenumato galimybės šiais funkcijas deleguoti nemokumo administratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nemokumo administratoriaus atskirąjį skundą atsisakė priimti.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
6. Teismas pažymėjo, kad JANĮ 27 ir 33 straipsniuose įtvirtinti atitinkami veiksmai, kuriuos atlikti turi teismas ir nemokumo administratorius iškėlus juridiniam asmeniui nemokumo bylą. Tokie veiksmai, reglamentuoti specialaus įstatymo, atliekami nepriklausomai nuo to, ar nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo įrašytas veiksmų atlikimas. Tuo atveju, jeigu veiksmų atlikimas įrašytas, tai atlieka informatyvaus pobūdžio funkciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skundžiama nutarties dalis neužkerta kelio civilinės bylos nagrinėjimui, todėl negali būti laikoma apeliacijos objektu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Nemokumo administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria nemokumo administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, nurodytus JANĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir JANĮ 33 straipsnio 1 dalyje, šio prašymo pirmosios instancijos teismui netenkinus – perduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo buvo aiškiai nurodyta, kad tik dalis dėl nemokumo administratoriaus skyrimo yra neskundžiama, o visa kita nutarties dalis gali būti skundžiama, pateikiant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
8.2. JANĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus teismas atlieka naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika. Nemokumo administratoriai neturi prieigos prie valstybės informacinių sistemų sąveikos, kuri priskirta teismams, ir negali atlikti dalies veiksmų, numatytų JANĮ 33 straipsnio 1 dalyje.
8.3. JANĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus turi atlikti išimtinai teismas. Įstatymas nenumato galimybės teismui minėtų veiksmų atlikimą pavesti administratoriui. Tokia galimybė buvo nustatyta seniau galiojusiame Įmonių bankroto įstatyme, tačiau JANĮ tokios galimybės neliko.
8.4. Nurodymas atlikti minėtus veiksmus negali būti vertinamas kaip atliekantis informatyvaus pobūdžio funkciją, kadangi JANĮ administratoriui tokių funkcijų atlikti nenumato bei teismas, nurodydamas atlikti veiksmus, papildomai įpareigojo administratorių per 3 dienas nuo veiksmų atlikimo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl bylos esmės
3. CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius pateikė atskirąjį skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria EDENAS CUST LT, UAB iškelta bankroto byla, o paskirtas nemokumo administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, numatytus JANĮ 27 straipsnio 2 dalyje ir JANĮ 33 straipsnyje, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti teismui įrodymus apie nurodytų veiksmų atlikimą.
5. JANĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos jos kopiją išsiunčia: 1) juridiniam asmeniui; 2) paskirtam nemokumo administratoriui; 3) kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo; 4) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše. JANĮ 27 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia: 1) Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 2) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto; 3) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo; 4) Turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos; 5) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti juridinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai ar areštuotas juridinio asmens turtas; 6) Garantinio fondo administratoriui. JANĮ 27 straipsnio 3 dalis nustato, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia: 1) kreditoriams (įskaitant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio kreditorius); 2) asmenims, kuriems juridinis asmuo yra užtikrinęs savo ar trečiųjų asmenų prievolių tinkamą vykdymą laidavimu, garantija ar kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis; 3) asmenims, kurie yra suteikę garantiją ar kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones už juridinį asmenį; 4) visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems juridinio asmens turtą; 5) valstybės institucijoms ar įstaigoms, įpareigotoms surinkti mokesčius; 6) kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms, su kuriomis juridinis asmuo yra sudaręs sutartis; 7) juridinio asmens dalyviams; 8) Lietuvos bankui, jeigu nemokumo byla iškelta Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nurodytam prižiūrimam finansų rinkos dalyviui, Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytiems subjektams ar juridiniam asmeniui, kuris yra Lietuvos banko pagal Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše; 9) paskolą administruojančiai institucijai, jeigu nemokumo byla iškelta juridiniam asmeniui, kuris yra valstybės perskolinamos paskolos arba valstybės garantuojamos paskolos gavėjas.
6. JANĮ 33 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismas, naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika, teikia priežiūros institucijai priimtas nutartis ir sprendimus, taip pat įsiteisėjusias nutartis ir sprendimus, kartu nurodydamas šią informaciją: 1) teismo pavadinimą; 2) civilinės bylos numerį; 3) teismo nutarties arba sprendimo kategoriją; 4) sprendimo ar nutarties priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo datą; 5) sprendimo ar nutarties statusą (neįsiteisėjęs ar įsiteisėjęs). JANĮ 33 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo administratorius priežiūros institucijai teikia šią informaciją: 1) JANĮ32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, jeigu bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka; 2) JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose nurodytą informaciją (ši informacija pradedama teikti tik po pirmojo kreditorių susirinkimo); 3) kitą priežiūros institucijos nustatytą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją.
7. Taigi minėtuose straipsniuose nustatyta bankroto procesu suinteresuotų asmenų, valstybės bei priežiūros institucijų informavimo apie juridiniam asmeniui iškeltą nemokumo bylą ir jos eigą tvarka. Pažymėtina, kad JANĮ nustato informavimo pareigą tiek teismui, tiek nemokumo administratoriui, išskiriant subjektus, kuriuos informuoja teismas, taip pat subjektus, kuriuos informuoja nemokumo administratorius, ir nenumato galimybės šią informavimo tvarką pakeisti teismo nutartimi.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio pobūdžio įpareigojimų nurodymas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo rezoliucinėje dalyje yra informatyvaus pobūdžio, kadangi minėtas pareigas tiek teismui, tiek nemokumo administratoriui nustato įstatymas ir jos turi būti atliekamos nepriklausomai nuo to, ar yra įvardintos nutarties rezoliucinėje dalyje, atsižvelgiant į JANĮ reguliavimą. Jei teismas įpareigoja nemokumo administratorių atlikti JANĮ teismui nustatytą pareigą, t. y. klaidingai nurodo straipsnį ar jo dalį pagal kurį nemokumo administratorius privalo atlikti informavimo pareigą, toks teismo nutarties trūkumas taisytinas kaip rašymo apsirinkimas (CPK 276 straipsnis).
9. Pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nenumato galimybės skųsti tokią teismo nutartį, kuria teismas nurodo atlikti procesinius informavimo veiksmus imperatyviai nustatytus įstatyme. Be kita ko, informavimo pareigos įvardijimas nutarties iškelti bankroto bylą rezoliucinėje dalyje referuojant į JANĮ reguliavimą, niekaip neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, priešingai – šių pareigų įvykdymas yra būtinas sklandžiai bankroto proceso eigai.
10. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kvalifikavo ginčo faktines aplinkybes dėl atskirojo skundo priimtinumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.