Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei J. M. (buvusi S) dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo pateikti reikalavimai pagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 285 str. 2 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas UAB „4finance“, valdantis sistemą www.smscredit.lt, ir atsakovė 2011-08-10 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė 217,22 Eur kreditą 20 dienų terminui su 249,91 % dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2011-08-30, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų.

Atsakovė pažeidė sutarčių vykdymo principus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, todėl ieškovo reikalavimas dėl 217,22 Eur negrąžinto kredito priteisimo pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.59, 6.63, 6.245, 6.256 str.).

Remiantis sutarties 7.1. punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei palūkanas, kurių už laikotarpį nuo 2011-08-31 iki 2012-04-23 suma sudaro 222,84 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad apskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma iš esmės atitinka minimalius ieškovės nuostolius, patirtos dėl negalėjimo iš naujo paskolinti atsakovo negrąžinto kredito ir palūkanų sumos. Ši suma kompensuoja tuos praradimus, kuriuos ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti, šalys nebuvo sutarusios šį terminą pratęsti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų. Tačiau atsakovė prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Remiantis sutarties 7.1 punktu ieškovė paskaičiavo atsakovei 249,91 procentų metinę palūkanų normą, skaičiuotiną ne tik nuo paskolos sumos bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų. Bendra palūkanų suma sudaro 222,84 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką – ieškovė teikia greitąsias vartojimo paskolas –teismas pažymi, kad ieškovė daugiau nei tris su puse metų nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 249,91 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Ieškovės prašomos priteisti 249,91 proc. (222,84 Eur) palūkanos viršija negrąžinto kredito 217,22 Eur sumą. Be to, byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovė, paskolinusi atsakovui 217,22 Eur sumą, ir neatgavusi šios sumos patyrė būtent tokio dydžio (222,84 Eur) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl, siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir yra mažintinos (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad nagrinėjamu atveju, būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindama galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos (217,22 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (222,84 Eur), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į jau minėtą ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis yra mažintinas iki 1/3, t. y. iki 148,56 Eur (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo), laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-1037-653/2013, Panevėžio apygardos teismo 2013-11-14 nutartis, civilinė byla Nr. 2S-865-544/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2015-07-30, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo ieškovei, nuo priteistos sumos 365,78 Eur, priteistinos 5 procentų metinės palūkanos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 15 Eur žyminis mokestis.

Kadangi pašto išlaidas sudaro tik 0,52 Eur, jos nepriteistinos iš atsakovės (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. M. (buvusi S), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „4finance“, į. k. 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaunas, į. k. 301881644, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, naudai – 217,22 Eur (du šimtus septyniolika eurų 22 ct) negrąžintos paskolos, 148,56 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 56 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 365,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Likusią dalį ieškinio dėl reikalautų sutartinių palūkanų priteisimo atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.