Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-1705-470/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-25
Bylos Nr.: e2-1705-470/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00219-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Ieškovas: G. M.
Atsakovas: VĮ „Turto bankas“

Kategorijos

2.5.2Įpėdiniai
2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą

Civilinė byla Nr. e2YT-1705-470/2024Proceso Nr. 2-13-3-00219-2024-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2. (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja S. J.,sekretoriaujant R. N.,dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovei advokatei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas G. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti bei pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją – grąžinti ieškovui G. M. nekilnojamąjį turtą. Juridinio fakto nustatymas ieškovui, kaip įstatyminiam I. R. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį ieškovui valdyti, naudotis, disponuoti.

Ieškovas ieškinyje, dublike nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra J. R. ir I. R. anūkas. J. R. ir I. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). J. R. mirė (duomenys neskelbtini). J. R. ir I. R. priklausė nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė I. R., būdama berašte, (duomenys neskelbtini) išdavė įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) savo dukrai A. M., vesti paveldėjimo bylą, už ją pasirašyti, atlikti visus veiksmus, susijusius su išduotu pavedimu ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 1 notarų biuro notarė B. Z. išdavė I. R. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paveldėtas J. R. turtas: 1) visas indėlis su priskaitomais procentais ir kompensacijomis, esantis Taupomojo banko Alytaus skyriaus (duomenys neskelbtini) filiale Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) visa piniginė kompensacija priskaičiuota pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 1 notarų biuro notarė B. Z. išdavė I. R. dar vieną paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paveldėtas J. R. turtas: visas gyvenamas namas su rūsiu, priestatu, pažymėtas ženklu 1A1/m, kurio naudingas plotas 70,85 kv. m., ūkio pastatai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties, (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad I. R. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo užregistruotos Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

I. R. mirė (duomenys neskelbtini). I. R. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo neįgaliai dukrai A. R.. Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad A. R. jai testamentu palikto palikimo nepriėmė. Dėl I. R. palikto palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai – J. R. ir I. R. vaikai, A. R. seserys. A. R. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto – statinių ir žemės sklypų (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininke iki (duomenys neskelbtini) buvo registruota I. R..

(duomenys neskelbtini) buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir viso I. R. priklausiusio turto – statinių ir žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo Lietuvos Respublika. Apie tai, kad I. R. priklausęs turtas atiteko Lietuvos Respublikai, G. M. sužinojo 2024-01-13, kai nuvykęs į sodybą atlikti tvarkymosi darbų pamatė ant namo lango priklijuotą skelbimą. Skelbime buvo nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ šį turtą parduoda. G. M. nedelsiant susisiekė su VĮ „Turto bankas“, jam buvo paaiškinta, kad reikia kreiptis į teismą. Šiuo atveju pirmos eilės įpėdinė A. R., kuriai I. R. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), jai testamentu palikto palikimo nepriėmė. Kiti pirmos eilės įpėdiniai dėl I. R. palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė. G. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. po I. R. mirties priėmė visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotiną, turtą, asmeninius daiktus, dokumentus, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti ir juo rūpintis. Po I. R. mirties, ieškovo paveldėtame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiką gyveno I. R. neįgali dukra, ieškovo teta, A. R., kuri dėl savo sveikatos būklės turtu rūpintis nepajėgė. A. R. nuo vaikystės turėjo negalią, buvo nedarbinga, pati savimi rūpintis nepajėgė, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, kurią teikė ieškovas G. M.. Po kurio laiko, dar labiau pablogėjus sveikatos būklei, A. R. apsigyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose, kur jai buvo teikiamos socialinės globos (priežiūros ir slaugos) paslaugos. Visas po I. R. mirties likęs turtas, iki pat šiol yra ieškovo dispozicijoje. Ieškovas jį toliau prižiūri, tvarko bei juo rūpinasi. Visu paliktu turtu ieškovas iki pat šiol rūpinasi ir prižiūri jį kaip savo nuosavą – naudojasi visais name likusiais buities reikmenimis ir kitais daiktais, rūpinasi namo ir ūkinių pastatų, žemės sklypo priežiūra ir tvarkymu. Visą palikėjos turtą ieškovas naudoja savo nuožiūra, kaip šio turto savininkas. Visa tai ieškovas daro viešai ir atvirai. Neturėdamas pakankamai žinių, po močiutės I. R. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) ieškovas nesikreipė ir nežinojo, kad tai turi padaryti per konkretų laiką, tačiau palikimą po savo močiutės I. R. mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Ieškovas faktiškai turėjo ir tebeturi savo žinioje savo močiutei priklausiusį turtą, kaip valdė, taip ir toliau valdo visą po jos mirties likusį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad būdamos gyvos ieškovo močiutė I. R. ir ieškovo teta A. R. ne vieną kartą viešai yra išsakiusios, kad I. R. turto savininku buvo ir visada bus I. R. anūkas G. M., todėl jam niekada ir nekilo jokių abejonių, kad būtent jis paveldėjo močiutės turtą.

Ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjos I. R. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, I. R. priklausęs turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise, todėl turėtų būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais turto patikėjimo teisės perduotos VĮ „Turto bankas“. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nekilnojamas turtas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į valstybės valdymą perėjo neteisėtai, todėl taikytina restituciją ieškovui grąžinant ginčo turtą.

Šalies argumentai

Ieškovo G. M. atstovė advokatė E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad G. M. yra J. R. ir I. R. anūkas. I. R. mirė (duomenys neskelbtini). I. R. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo neįgaliai dukrai A. R., tačiau A. R. jai testamentu palikto palikimo nepriėmė. Dėl I. R. palikto palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai – J. R. ir I. R. vaikai, A. R. seserys. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). A. R. vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto – statinių ir žemės sklypų (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) – savininke iki (duomenys neskelbtini) buvo registruota I. R.. (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir viso I. R. priklausiusio turto – statinių ir žemės sklypo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo Lietuvos Respublika. Apie tai, kad I. R. priklausęs turtas atiteko Lietuvos Respublikai, G. M. sužinojo 2024-01-13, kai nuvykęs į sodybą atlikti tvarkymosi darbų pamatė ant namo lango priklijuotą skelbimą. Skelbime buvo nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ šį turtą parduoda. Šiuo atveju pirmos eilės įpėdinė A. R., kuriai I. R. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), jai testamentu palikto palikimo nepriėmė. Kiti pirmos eilės įpėdiniai dėl I. R. palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos į palikimo atsiradimo vietos notarą taip pat nesikreipė. Ieškovas G. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. po I. R. mirties priėmė visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotiną, turtą, asmeninius daiktus, dokumentus, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti ir juo rūpintis. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovas paveldėjimo teisės niekada neatsisakė. Ieškovas yra būtent tas įpėdinis, kuris faktiniu valdymu išreiškė savo teisę į velionės močiutės I. R. palikimą ir būsimas įpėdinis po palikėjos mirties teisėtai valdė atsiradusį palikimą. Po palikėjos mirties būtent ieškovas, o ne atsakovas – VĮ „Turto bankas“, buvo teisėtas paveldimo turto valdytojas ir teisėtas atsiradusio palikimo įpėdinis. Atsakovas VĮ „Turto bankas“, norėdamas paimti ginčo daiktą, faktiškai valdomą kito asmens, neįrodė pastarojo faktinio valdymo neteisėtumo. Tą jis galėjo padaryti tik teisminės gynybos priemonėmis, bet ne savavališkai užvaldydamas nekilnojamąjį turtą. Todėl ieškovo valdymo faktas turi būti ginamas. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti I. R. palikimą faktiškai pradėjęs valdyti ir naudoti visą po savo močiutės I. R. mirties likusį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą ir elgtis kaip teisėtas viso turto savininkas juo rūpindamasis. Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais turto patikėjimo teisės perduotos VĮ „Turto bankas“, turi būti pripažinti negaliojančiais. Nekilnojamas turtas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į valstybės valdymą perėjo neteisėtai, todėl taikytina restitucija ieškovui grąžinant ginčo turtą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Šiuo atveju sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Jeigu įpėdinis neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Iš ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad po palikėjos I. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), ieškovas palikimą priėmė per nustatytą 3 mėnesių terminą faktiniu valdymu ir į jį įgyvendino savo teises kaip savininkas. Ieškovas po palikėjos mirties negyveno paveldimame nekilnojamojo turto objekte, nemokėjo mokesčių. Be to, ieškovas, prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikėjos palikimo priėmimo faktiniu valdymu, taip pat konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjos mirties per nustatytą terminą dėl atsiradusio palikimo ir išsamiai nepaaiškina dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimą visa apimtimi daugiau kaip 18 metų, jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas tinkamai neišreiškė savo ketinimo paveldėti palikėjos palikimą per nustatytą terminą ir savo paveldėjimo teisės į jį visapusiškai nerealizavo. VĮ „Turto bankas“ tik gavęs informaciją dėl mirusiosios nepaveldėto palikimo, pradėjo palikėjos palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą palikėjos palikimo priėmimą faktų nebuvo, todėl VĮ „Turto bankas“ privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl I. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu, nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad ieškovas buvo priėmęs palikėjos palikimą, todėl yra akivaizdu, jog paveldėtojams per nustatytą terminą nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarą ir šio turto tinkami nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiosios turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Taigi (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas VĮ „Turto bankas“, kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, buvo išduotas teisėtai. VĮ „Turto bankas“ neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Buvo gauta informacija apie per įstatyme nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios palikimą, todėl valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti institucija tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas. Šiuo atveju terminas, ginčyti minėtą palikimo perėjimo valstybės liudijimą, yra pasibaigęs, kadangi dėl palikėjos palikimo paveldėjimo ieškovas privalėjo apsispręsti jau 2005-05-17 ir turėjo būti atidus ir rūpestingas, paveldėtojo teises ir pareigas įgyvendinti visa apimtimi, nes tai yra teisiniai veiksmai, kurie sukelia teisines pasekmes visiems įpėdiniams. Taigi terminas, ginčyti minėtą palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pasibaigęs, kadangi apie palikėjos nekilnojamojo turto objekto paveldėjimą ieškovui buvo žinoma pakankamai senai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 str. 1, 2 d., 5.11-5.14 str.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Iš byloje esančių duomenų, ieškovo ir jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas G. M. yra J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) anūkas. J. R. ir I. R. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). J. R. mirė (duomenys neskelbtini). J. R. ir I. R. priklausė nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po J. R. mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė I. R. paveldėjo mirusio sutuoktinio turtą. Po J. R. mirties, (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad I. R. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo užregistruotos Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

I. R. mirė (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) surašė testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko savo neįgaliai dukrai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašo matyti, kad A. R. jai testamentu palikto palikimo nepriėmė. Dėl I. R. palikto palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai – J. R. ir I. R. vaikai, A. R. seserys. Ieškovas G. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, t. y. po I. R. mirties priėmė visą nekilnojamąjį, kilnojamąjį, viešajame registre neregistruotiną, turtą, asmeninius daiktus, dokumentus, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti ir juo rūpintis. Po I. R. mirties gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiką gyveno I. R. neįgali dukra, ieškovo teta, A. R., kuri dėl savo sveikatos būklės turtu rūpintis nepajėgė. A. R. nuo vaikystės turėjo negalią, buvo nedarbinga, pati savimi rūpintis nepajėgė, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, kurią teikė ieškovas G. M.. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). A. R. vaikų neturėjo. Visas po I. R. mirties likęs turtas, iki pat šiol yra ieškovo dispozicijoje. Ieškovas jį prižiūrėjo, tvarkė bei juo rūpinosi – nuolat jame lankėsi, jį tvarkė ir prižiūrėjo, rūpinosi į palikimo sudėtį patenkančio turto išsaugojimu ir išlaikymu. Visu paliktu turtu ieškovas iki pat šiol rūpinasi ir prižiūri jį kaip savo nuosavą – naudojasi visais name likusiais buities daiktais, rūpinasi namo ir ūkinių pastatų, žemės sklypo priežiūra ir tvarkymu. Visą palikėjos turtą ieškovas naudoja savo nuožiūra, kaip šio turto savininkas. Ieškovas priėmė palikimą po savo močiutės mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Įstatymas nustato įpėdinių pagal įstatymą eiles. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 1 d., 2 d.). Ieškovas yra antros eilės įpėdinis.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina du palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais, t. y. asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais. Teismų praktikoje laikoma, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.

Ieškovo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog G. M. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po močiutės I. R. mirties likusį turtą, t. y. naudojimasis turtu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad G. M. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad G. M. po močiutės mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas G. M. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu

Palikimo perėjimas valstybei yra specifinis paveldėjimo teisės institutas, nes palikimas pereina specialiam subjektui – viešajam juridiniam asmeniui (valstybei). Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nagrinėjamu atveju ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjos I. R. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.), todėl I. R. priklausęs turtas negalėjo pereiti valstybei paveldėjimo teise CK 5.62 str. 1 d. nurodytu pagrindu, nes jau iki tol buvo valdomas ieškovo.

Atsakovo VĮ Turto banko pateiktas prašymas notarui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, kaip vienašalis sandoris (CK 1.63 str. 1., 2 d.), laikytinas prieštaraujančiu imperatyviai CK 5.62 str. 1 d. nuostatai, todėl laikytinas negaliojančiu ab initio CK 1.80 str. 1 d. numatytu pagrindu. Atitinkamai negaliojančiu laikytinas ir šio vienašalio sandorio pagrindu atsakovui Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas Perdavimo – priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais turto patikėjimo teisės perduotos atsakovui VĮ „Turto bankas“ (CK 5.2 str. 3 d., 5.8 str., 5.62 str. 1 d.).

Teisės aktai nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie tai, kad I. R. priklausęs turtas atiteko Lietuvos Respublikai, G. M. sužinojo 2024-01-13, kai nuvykęs į sodybą atlikti tvarkymosi darbų pamatė ant namo lango priklijuotą skelbimą. Skelbime buvo nurodyta, kad VĮ „Turto bankas“ šį turtą parduoda. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2024-01-29, nepraleidus teisės aktuose nustatyto 1 metų termino.

Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nekilnojamas turtas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į valstybės valdymą perėjo neteisėtai, todėl taikytina restituciją ieškovui grąžinant ginčo turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo G. M. ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po močiutės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas G. M. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į močiutės I. R. palikimą.

Pripažinti negaliojančiais ab initio (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – grąžinti ieškovui G. M. nekilnojamąjį turtą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini): pastatą – gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja S. J.