- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-11
- Bylos Nr.
- 2-16-925/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00705-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- A. M. Z.
- Atsakovas
- J. A. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Laura Timinskaitė, Laimutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. Z. patikslintą ieškinį atsakovams J.A. B., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė A. M. Z. ir jos atstovė palaikė ir prašė teismo patenkinti patikslintą ieškinį (t. 2, b.l. 60-64) atsakovams Janinai A. B., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė teismo:
pripažinti B. B., mirusiam 2005-01-18, kurio teisių perėmėja pagal 2003-07-29 testamentą ir 2005-05-17 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą yra ieškovė A.M. Z., nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinį kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) .;panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos 2006-01-09 pažymą Nr. (1.8)-V3-13, kartu panaikinant ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinio kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovės J.A. B. vardu;pripažinti ieškovei teisę į žemės sklypą, esantį po gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniu kluonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini);panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003-12-19 sprendimą Nr. 9-16746 ir įsakymą Nr. 02-04-8289, kuriuo suteiktas ginčo žemės sklypas atsakovei J.A. B..priteisti iš atsakovės ieškovei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, jos tėvui B. B. iki jo mirties 2005-01-18 nuosavybės teise priklausė gyvenamieji namai ir kiti statiniai, kurie buvo statyti 1920 m. ir 1969 m., esantys (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Kauno apskrities archyvo 2010-01-20 pažyma Nr. (10.6)V10-209. Minėtoje pažymoje nurodyti 1969 metų statiniai buvo pastatyti gavus leidimą naujai statybai, parengus projektinę dokumentaciją ir įpareigojant nugriauti senąjį gyvenamąjį namą (1920 m. statybos), kuris faktiškai nebuvo nugriautas, bet jame leista laikinai apsigyventi atsakovei J.A. B., kuri buvo ištekėjusi už ieškovės brolio K. B., ir kartu su juo tame gyvenamajame name gyveno. 1998-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8541 ir įsakymu ieškovės tėvui B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,51 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į šį sklypą nepateko gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1920 m. statybos), ir jo priklausinys kluonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo statiniai), tik gyvenamasis namas (1969 m. statybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniais. Ieškovės teigimu, taip galėjo įvykti todėl, kad ginčo statinys (gyvenamasis namas), kuris pastačius naująjį gyvenamąjį namą turėjo būti nugriautas, nugriautas nebuvo, todėl nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl atsitiko taip, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą po ginčo statiniu B. B. nebuvo atkurtos. Mirus B. B. visą jo turtą pagal testamentą paveldėjo ieškovė, kuriai pradėjus tvarkyti visus su paveldėtu turtu susijusius dokumentus, paaiškėjo, kad jos tėvui priklausiusiu turtu, t.y. ginčo statiniais, neteisėtai naudojasi atsakovė, kuri be jokio teisinio pagrindo, tik pagal Žiežmarių seniūnijos 2006-01-09 išduotą pažymą savo vardu įregistravo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (1920 m. statybos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00083-10 Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje, apklausiama atsakovė J.A. B. parodė, kad ji visą laiką po to, kai ištekėjo už ieškovės brolio, gyveno iš B. B. perimtame gyvenamajame name ir įgijo šį namą žodinės sutarties pagrindu. Be to, atsakovė, siekdama atnaujinti terminą palikimui po savo tėvo J. B. mirties priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1188-359/2007 teigė, kad ji gyveno savo tėvo J. B. name, o ne B. B. name, nors apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai. Atsakovė J.A. B. vien tik žodinio sandorio pagrindu, nesant notarine tvarka patvirtinto sandorio, negalėjo įgyti nuosavybės teisių į ginčo statinius, taip pat ir įrašyti savo nuosavybės teisių namų ūkio knygose. Kadangi atsakovei J.A. B. niekada nebuvo perleistos nuosavybės teisės į ginčo statinius, Žiežmarių seniūnas neteisėtai į (duomenys neskelbtini) namų ūkio knygą Nr. 30, asmeninę sąskaitą Nr. 471, įrašė, jog ginčo statinys priklauso atsakovei J.A. B., ir tokiu būdu neteisėtai išdavė 2006-01-09 pažymą apie nekilnojamąjį turtą, kuri turi būti panaikinta. Be to, dar iki to, kai atsakovė minėtos pažymos pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo statinius, 2003-12-19 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-16746 ir įsakymu atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovei suteikiant lygiavertį 0,26 ha namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), remiantis tuo, kad šiame sklype stovi atsakovei priklausantys pastatai, kurie sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą dieną dar nebuvo įregistruoti atsakovės vardu. Tokiu būdu minėti Kauno apskrities viršininko sprendimas ir įsakymas priimti neturint tam teisinio pagrindo, nes į 0,26 ha namų valdos žemės sklypą nuosavybės teisės atsakovei galėjo būti atkurtos tik tuo atveju, jei sklype stovintys pastatai būtų priklausę atsakovei nuosavybės teise. Išdėstyto pagrindu ieškovė laiko, kad atsakovė neteisėtai naudojasi 0,26 ha namų valdos sklypu ir jame esančiais ginčo statiniais, nes šie statiniai nuosavybės teise priklauso ne atsakovei, o priklausė ieškovės tėvui, po kurio mirties šiuos statinius kartu su kitu turtu turėjo paveldėti ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovė J. A. B. ir jos atstovė prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 136-137), tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad 1970-09-05 susituokė su K. B. (ieškovės broliu, B. B. sūnumi) ir nuo to laiko pradėjo gyventi jos sutuoktinio K. B. tėvui B. B. priklausiusiame gyvenamajame name. Atsakovė taip pat paaiškino, kad savo tėvui J. B. priklausiusiame name niekada negyveno, tačiau kadangi šis namas yra mažiau nei 1 km atstumu nei ginčo namas, ji savo tėvą dažnai lankydavo, taip pat po tėvo mirties prižiūrėjo ten gyvenusią pamotę. B. B. turėjo du gyvenamuosius namus, stovėjusius netoli vienas nuo kito. B. B. gyveno naujame name, o ji su vyru – sename. B. B. su savo sūnumi K. B. nuėjęs į apylinkę seną namą ūkinėje knygoje perrašė K. B.. Kadangi ji buvo žemės ūkio specialistė, dirbo kolūkyje, pagal tuomet galiojusius įstatymus galėjo gauti iš kolūkio 2 ha žemės naudojimuisi šalia turimų pastatų, jei namų ūkio knygoje būtų įrašyta pastatų savininke, todėl 1980 m. jos sutuoktinis K. B. tuometinėje Kietaviškių apylinkės ūkinėje knygoje ją įrašė pastatų savininke. Atsakovės teigimu, ginčo statinius ji įgijo ir įregistravo teisėtai, taip pat teisėtai – apskrities viršininko sprendimu - suteiktas 0,26 ha žemės sklypas po turimais pastatais. Be to, ieškovė, teigdama, kad ginčo statiniai atsakovei priklauso neteisėtai, nenurodė jokio pagrindo, kuriuo remiantis šie pastatai turėtų būti pripažinti B. B. nuosavybe. Tuo metu galioję įstatymai neleido vienam asmeniui nuosavybės teise turėti kelių gyvenamųjų namų, todėl B. B. perrašė 1920 m. statybos gyvenamąjį namą savo sūnui K. B., kuris vėliau - 1980 m. šį namą perrašė savo sutuoktinei J.A. B.. Įrašai namų ūkio knygose sukelia teisines pasekmes. Nuosavybės teisės į ieškovės tėvui B. B. priklausiusį gyvenamąjį namą, 1969 m. statybos, taip pat įregistruotos pagal namų ūkio knygų įrašus ir seniūno išduotą pažymą. Jei ieškovė būtų turėjusi B. B. nuosavybės teises į ginčo statinius patvirtinančius dokumentus, ji būtų galėjusi tas nuosavybės teises ir įregistruoti paveldėdama jo turtą, tačiau tokių dokumentų nebuvo.
Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus (t. 1, b.l. 138-139) bei prašė ieškinio reikalavimą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad Žiežmarių seniūnas teisėtai išdavė ginčijamą pažymą, nes vadovavosi įrašais namų ūkio knygoje. Kietaviškių apylinkės seniūnijos Kudonių kaimo ūkinės knygos Žiežmarių apylinkės seniūnijai buvo perduotos 2002 m. sausio 9 d. aktu Nr. 1-24 „Dėl Liutonių kadastrinės vietovės ūkių ir kaimų“. Įrašas apie J. A. B. namų ūkį buvo padarytas iki šių namų ūkio knygų perdavimo Žiežmarių seniūnijai. Namų ūkio knygos įraše Nr. 471 nurodyta namų ūkio galva J. A. B., nariai: K. B., G. B., N. M., O. M., V. M.. Ieškovė neteisingai nurodo, kad šiuos įrašus namų ūkio knygoje padarė Žiežmarių seniūnas. Ginčijamą pažymą Nr. (1.8)-V3-13 Žiežmarių apylinkės seniūnas išdavė 2006-01-09 nurodydamas, kad remiasi įrašu Namų ūkio knygoje Nr. 30, asmeninės sąskaitos Nr. 471, pagal kurį J.A. B. vardu užregistruota: gyvenamasis namas, statytas 1920 m., su 2 priestatais, ūkiniai pastatai: tvartas ir kluonas. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad pastatai yra (duomenys neskelbtini) ir priklauso J. A. B. pagal įrašus seniūnijos namų ūkio knygoje. Seniūno išduotoje pažymoje nurodytas turtas atitinka įrašus namų ūkio knygoje. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamos pažymos išdavimo aplinkybes tyrė Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra ir jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų išduodant minėtą pažymą nenustatė, tai patvirtina 2012-01-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir 2012-02-24 Kauno apygardos teismo nutartys. Taip pat atsakovo atstovė ieškinio reikalavimui, kuriuo ginčijama minėta seniūno pažyma, prašo taikyti ieškinio senatį vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b.l. 13-15) išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Nors ieškovė teigė, kad 2003-12-19 Kauno apskrities sprendimas Nr. 9-16746 priimtas neteisėtai, kadangi atsakovė tuo metu nepateikė nuosavybės teisę į pastatus patvirtinančių dokumentų, tačiau paaiškėjus šiai aplinkybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pareikalavo atsakovės pateikti pastatų priklausomybę patvirtinančius dokumentus ir atsakovė juos pateikė. Taigi, nors atkuriant J. A. B. nuosavybės teises į J. B. turėtą žemę ir neatlygintinai nuosavybėn perduodant 0,26 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo padaryta pažeidimų, t.y. nepareikalauta pateikti šiame sklype esančių statinių buvimo ir jų teisinę registraciją patvirtinančių dokumentų, šiuo atveju nėra pagrindo naikinti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šiuo metu minėti statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip priklausantys J. A. B. nuosavybės teise, o tai reiškia, kad tik šis asmuo galėtų privatizuoti nuosavybės teisių atkūrimo ar kitu būdu žemės sklypą po tokiais statiniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartyje konstatuota, kad vien tai, kad pažeista asmens nuosavybės teisė buvo atkurta ar kitaip atstatyta ne specialiojo įstatymo (t.y. Piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) nustatyta tvarka, savaime nereiškia, kad egzistuoja viešas interesas, sudarantis pagrindą iš asmens išreikalauti nekilnojamąjį turtą. Turi būti įrodyta, kad asmuo neteisėtai įgyvendino jam nepriklausančią teisę. Galimos situacijos, kai nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgyja asmuo, pagrįstai pretendavęs atkurti nuosavybės teises, tačiau ne specialiojo įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu atveju bus neteisinga, nepagrįsta, nelogiška ir neracionalu išreikalauti iš asmens turtą viešojo intereso tikslais tiesiog tam, kad būtų įvykdytas to paties asmens pažeistų nuosavybės teisių atkūrimas specialaus įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad atsakovė jau yra pateikusi pastatų nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą bei vadovaujantis protingumo, racionalumo, teisingumo principais, teigtina, kad būtų neprotinga ir neteisinga griauti nusistovėjusius ir stabilius civilinius turtinius santykius, vien dėl tokios formalios priežasties, kaip tam tikro dokumento laiku nepateikimas. Ieškovė teigė, kad atsakovė neteisėtai naudojasi 0,26 ha namų valdos žemės sklypu ir jame esančiais ginčo statiniais, kurie įsiterpia į ieškovei priklausantį žemės sklypą ir tokiu būdu yra pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad 1996-10-31 buvo paženklintas B. B. grąžinamo natūra 3,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame sutikimą su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu bei specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis liudija B. B. parašas. Sulyginus 1997 metų laikiname ieškovės žemės sklypo plane nurodytas ribas su šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis ribomis, matyti, kad į šį sklypą Kauno apskrities viršininko 1998-03-28 sprendimu Nr. 9-8541 atkuriant nuosavybės teises B. B. nepateko žemė, ant kurios stovi statiniai, šiuo metu registruoti J. A. B. vardu. Be to, kitoje ieškinio dalyje ieškovė pati nurodo, kad 1998-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 3,51 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į kurį nepateko ginčo statiniai. Tuo remiantis nėra pagrindo teigti, kad atkuriant nuosavybės teises J. A. B. į 0,26 ha namų valdos žemės sklypą buvo pažeistos ieškovės šiuo metu valdomo žemės sklypo ribos. Išnagrinėjus 2005-05-17 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 1-2572 duomenis matyti, kad tarp ieškovės paveldėtų statinių, sprendžiant iš jų unikalių numerių, nėra nurodytų šiuo metu J. A. B. priklausančių gyvenamojo namo, tvarto ir kluono. Pažymėtina, kad ieškovė paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2005 metais, o ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2006 metais, savininke nurodant J. A. B.. Taigi nėra pagrindo teigti, jog ginčo statiniai buvo B. B., mirusio 2005-01-18, nuosavybė, kurią vėliau turėjo paveldėti ieškovė. Ieškovė teigė, kad atsakovė, siekdama įgyti ginčijamą turtą, naudojo apgaulę, sukčiavimą, klastojo dokumentus bei atliko kitus neteisėtus veiksmus. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nenustatė J. A. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese teisės aktų pažeidimo fakto bei nusikalstamų veikų požymių (2012-01-27 nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-900083-10). Kauno apygardos teismas paliko galioti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuosavybės teisės J. A. B. atkurtos neteisėtai, o atsakovė apgaulės būdu ar kitais neteisėtais veiksmais įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti 2003-12-19 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 9-16746 bei 2003-12-19 įsakymą Nr. 02-04-8289. Kauno apygardos administracinis teismas nutarė neatnaujinti skundo padavimo termino, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nustatytas 30 dienų apskundimo terminas praleistas itin žymiai ir pareiškėjos prašyme nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nepripažintinos svarbiomis prašymo padavimo teismui termino praleidimo priežastimis (2010-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-628-423/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-05-14 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį (administracinė byla Nr. AS-143-308/2010). Ieškovė reiškia identišką prašymą (panaikinti Kauno apskrities viršininko 2003-12-19 sprendimą bei įsakymą) šioje civilinėje byloje, todėl administracinių teismų nustatytos aplinkybės pripažintinos prejudiciniais faktais ir pakartotinai neįrodinėtinos. Atsižvelgiant į tai, prašo teismo ieškinio dalyje, kurioje prašoma panaikinti 2003-12-19 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 9-16746 bei 2003-12-19 įsakymą Nr. 02-04-8289, taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 2 d., 1.126 str. 2 d).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios Kauno apskrities archyvo 2010-01-20 pažymos (t. 1, b.l. 18-19) nustatyta, kad Kaišiadorių rajono likviduotų DŽDT vykdomųjų komitetų jungtiniame fonde, 1955-1960 m. Liutonių apylinkės Kudonių kaimo ūkinėse knygose buvo įrašytas B. B., Z. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta: B. F. (žmona), B. A. (duktė), B. K. (sūnus), B. A. (duktė), B. V. (sūnus); knygos skiltyje „Pastatai, esantieji ūkio asmeninėje nuosavybėje“ įrašyta: gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1918 m.); 1964-1970 m. Kudonių kaimo ūkinėse knygose buvo įrašytas B. B., Z. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta: B. F. (žmona), B. K. (sūnus), B. E. (duktė), B. V. (sūnus), Z. A. (duktė), Z. S. (anūkė); knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1918 m.); 1971-1975 m. Kudonių kaimo ūkinėse knygose buvo įrašytas B. B., Z. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta: B. F. (žmona), B. V. (sūnus), knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1969 m.), tvartas (1918 m.); 1976-1979 m. Kudonių kaimo ūkinėse knygose buvo įrašytas B. B., Z. ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta: B. F. (žmona), B. V.-B. (sūnus), B. R. (marti), B. S. (anūkas), knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1969 m.), tvartas (1970 m.); tolesniu laikotarpiu iki 1985 m. B. B. ūkiui priskiriami tie patys pastatai: gyvenamasis namas (1969 m.), tvartas (1970 m.). Tų pačių pastatų priskyrimą nurodytomis datomis B. B. ūkiui patvirtina ir 2008-08-11 Kauno apskrities archyvo pažyma (t. 1, b.l. 20). Tuo tarpu 2011-07-23 Kauno apskrities archyvo pažyma (t. 1, b.l. 21-22) patvirtina, kad nuo 1971 m. egzistavo atskiras ūkis – B. K., Bernardo, kuris buvo įrašytas Kudonių kaimo ūkinėje knygoje, šio ūkio narių sąraše 1971-1972 m. buvo įrašyta B. A. (žmona), ūkiui priklausantieji pastatai įrašyta: gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1918 m.); 1973-1979 m., tikslinant šeimos narių sąrašą, įrašyti tie patys ūkiui priklausantieji pastatai – gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1918 m.); nuo 1980 m. ūkis yra įrašytas nebe K. B., bet B. A. vardu, K. B. įrašytas šeimos narių sąraše, ūkiui iki pat 1998 m. priskiriami tie patys paminėti pastatai. Minėtų archyvinių pažymų duomenis patvirtina ir Namų ūkio knygoje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad šios knygos 471 įraše (t. 1 b.l. 56) fiksuota, kad namų ūkio galva yra J. – A. B., ūkio adresas Kudonių kaimas, namų ūkio narių sąraše nurodyta: J.-A. B. - šeimos galva, K. B. - vyras, G. B. - sūnus, N. M. - duktė, O. M. - anūkė, V. M. - anūkas, V. M. – anūkas, ūkiui 2001 metais priklauso 1 gyvenamais pastatas (2 kambariai, bendro 81.53 kv. m. ir ūkiniai pastatai – tvartas ir daržinė, tuo tarpu Namų ūkio knygos 470 įraše (t. 1, b.l. 57) fiksuota: Namų ūkio galva - B. B., g. 1920-12-28, ūkiui priklausantis 1 gyvenamasis namas, 3 kambarių, 73.37 kv. m. bendro ploto, tvartas ir daržinė.
Palyginus minėtų archyvinių pažymų ir namų ūkio knygų duomenis, matyti, kad K. B., B. B. sūnus, iki 1971 m. buvo priskirtas B. B. ūkio šeimos nariams, o nuo 1971 m. kaimo ūkinėse knygose jis jau nėra įrašytas B. B. ūkio šeimos narių sąraše, tačiau minėtose knygose yra įrašytas naujas K. B. ūkis, kuriam priskiriami pastatai – gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1918 m.). Tuo tarpu nuo 1971 m. prie B. B. ūkiui priskiriamų pastatų jau nėra įrašyta gyvenamojo namo (1920 m.), bet yra įrašytas 1969 m. gyvenamasis namas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė byloje neginčijo tos aplinkybės, kad 1969 m. B. B. pasistatė naują gyvenamąjį namą, tuo tarpu dar 1920 m. statyto gyvenamojo namo nenugriovė, tačiau leido šiame name gyventi su atsakove J.A. B. susituokusiam savo sūnui K. B.. Ieškovė teigė, kad jos tėvas B. B., nors ir leido savo sūnui su atsakove apsigyventi minėtame name, tačiau nuosavybės teisių į šį namą neperleido, nes notarine tvarka nebuvo sudaryta ir registruota jokių sandorių dėl šio gyvenamojo namo perleidimo K. B. ar jos sutuoktinei. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Pagal 1964 m. redakcijos Civilinį kodeksą nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, buvo registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2003). Minėtos Kauno apskrities archyvo pažymos patvirtina, kad Kudonių kaimo ūkinėse knygose nuo 1971 m. gyvenamasis namas (1920 m.) ir tvartas (1918 m.) registruojami kaip K. B. ūkiui priklausantys pastatai, o nuo 1980 m. – kaip A. J. B. ūkiui priklausantys pastatai. Be to, 1964 m. redakcijos CK 110 str. buvo įtvirtinta, kad asmenine piliečio nuosavybe gali būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis); kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai gali turėti tiktai vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, taip pat į 1964 m. CK 112 str., B. B. nuosavybės teise negalėjo turėti dviejų gyvenamųjų namų, todėl nurodytos teisės normos ir nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad B. B. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą (1920 m. statybos), kurį ruošėsi nugriauti pasistatęs naują gyvenamąjį namą, perleido savo sūnui K. B., kuris vėliau (1980 m.) šį namą perrašė savo sutuoktinei J.A. B.. Teismas laiko, kad archyvinėmis pažymomis patvirtinti duomenys apie išlikusius DŽDT vykdomųjų komitetų vedamų ūkinių knygų įrašus, įvertinus šios bylos aplinkybes apie pastatų perdavimą, yra pakankamas atsakovės nuosavybės teisių į ginčo statinius įrodymas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1964 m. CK nebuvo reikalaujama gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinti notariškai tuo atveju, kai gyvenamasis namas parduodamas nukelti (nugriauti) (1964 m. CK 255 str. komentaras), tuo tarpu ieškovė byloje ir nurodė, kad 1920 m. namas buvo numatytas pagal projektą nugriauti, todėl tai galimai paaiškina, kodėl nėra likę jokių duomenų apie sandorio dėl šio gyvenamojo namo įforminimą notariškai tarp artimų giminaičių – B. B. ir jo sūnaus K. B.. Be to, teismas įvertina ir tai, kad 2000-12-28 B. B. notarine tvarka sudarytame testamente (t. 1, b.l. 50) prie atskirai išvardinto testamentiniams įpėdiniams paliekamo turto yra įrašytas tik vienas gyvenamasis namas, ieškovei paveldėjimo pagal testamentą liudijimas išduotas 2005-05-17 (t. 1, b.l. 40-41), minėtame liudijime į po B. B. mirties paveldimą turtą ginčo statiniai nėra įtraukti, nors tuomet, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė savo nuosavybės teisių į šiuos statinius dar nebuvo įregistravusi, atsakovė tai padarė tik 2006-01-16 (t. 1, b.l. 93-94). Įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių B. B. nuosavybės teises į ginčo statinius jo mirties dieną, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo B. B. į ginčo statinius.
Iš 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintų dokumentų, teiktinų nekilnojamo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., nurodyta, kad seni pastatai, kurie nebuvo kaimo vietovėje įregistruoti, įregistruojami pateikus prašymą ir pateikus minėto nutarimo 2.1 punkte dokumentus - Savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėje knygoje, jeigu pastatai pastatyti iki 1998 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Teismas sutinka, kad 2006-01-09 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnijos pažyma (t. 1, b.l. 60), kurios teisėtumą ir pagrįstumą šioje byloje ginčija ieškovė, pati savaime nėra nuosavybės teise patvirtinantis dokumentas ir tėra išvestinis dokumentas, išduotas pagal įrašus seniūnijos namų ūkio knygose, tačiau šių įrašų teisingumas byloje nenuginčytas, todėl teismas neturi jokio pagrindo naikinti šios pažymos ir ieškovės reikalavimas dėl šios pažymos panaikinimo atmestinas. Teismas nesutinka, kad šiuo atveju dėl šios pažymos ginčijimo turėtų būti taikoma ieškinio senatis, numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme ginčijant administracinio pobūdžio aktą, nes šiuo atveju minėta pažyma ginčijama kaip nuosavybę į pastatus patvirtinantis dokumentas, motyvuojant tuo, kad nebuvo reikalingų duomenų pažymoje nurodytam juridiniam faktui dėl pastatų priklausymo J.A. B. konstatuoti.
Byloje nustatyta, kad 1998-01-28 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 9-8541 B. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,51 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 34). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų į 3,51 ha žemės sklypą, kurį šiuo metu yra paveldėjusi ieškovė, nepatenka ginčo statiniai, tačiau B. B., būdamas gyvas, šio sprendimo, kuriuo jam atkurtos nuosavybės teisės tik į 3,51 ha žemės sklypą neginčijo, be to, 1996-10-31 B. B. grąžinamas natūra 3,51 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo paženklintas ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuriame sutikimą su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu bei specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis liudija B. B. parašas (t. 1, b.l. 37). Liudytoja byloje apklausta A. O. M. teisme patvirtino, kad surašant šį aktą dalyvavo pats B. B., ji B. B. pažinojo (t.2, b.l. 52-53). Atsakovei J. A. B. nuosavybės teisės į J. B. turėtą žemę, neatlygintinai nuosavybėn perduodant 0,26 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos 2003-12-19 Kauno apskrities sprendimu Nr. 9-16746 (t. 1, b.l. 28). Nors pats atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM – sutinka, kad atkuriant nuosavybės teises A.J. B. padaryta pažeidimų, t.y. nepareikalauta pateikti šiame sklype esančių statinių buvimo ir jų teisinę registraciją patvirtinančių dokumentų, tačiau teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad dėl to nėra pagrindo naikinti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šiuo metu minėti statiniai yra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip priklausantys J.A. B. nuosavybės teise, o tai reiškia, kad tik šis asmuo galėtų privatizuoti nuosavybės teisių atkūrimo ar kitu būdu žemės sklypą po tokiais statiniais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atkuriant nuosavybės teises J. A. B. į 0,26 ha namų valdos žemės sklypą buvo pažeistos ieškovės šiuo metu valdomo 3,51 ha žemės sklypo ribos, minėti žemės sklypai egzistuoja kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai (t. 1, b.l. 88-89, t. 2, 68-69). Be to, šioje byloje atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius pripažinimo ieškovės tėvui B. B., tuo tarpu ieškovės reikalavimai dėl ieškovės teisių į 0,26 ha žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės 2003 m. atkurtos atsakovei, pripažinimas ir 2003 m. Kauno apskrities viršininko sprendimo panaikinimo tėra išvestiniai iš minėto reikalavimo, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius pripažinimo B. B., šis ieškovės reikalavimas taip pat atmestinas.
Pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, iš bylos duomenų nenustatė jokio ryšio tarp atsakovės paveldėto turto po J. B. mirties ir dokumentų, reikalingų atsakovei registruoti nuosavybės teises į ginčo statinius, buvimo. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovės teiginiai, kad atsakovė, siekdama įgyti ginčijamą turtą, naudojo apgaulę, sukčiavimą, klastojo dokumentus bei atliko kitus neteisėtus veiksmus, buvo vertinti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-9-00083-10 metu, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nenustatė J. A. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese teisės aktų pažeidimo faktų bei nusikalstamų veikų požymių (t. 1, 64-74).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.