Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-113-667/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
1-113-667/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20964-18-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
J. G.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-113-667/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20964-18-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, Skaistei Budinavičiūtei, Salomėjai Muralienei, Kristinai Vitunskienei, Justei Mikėnaitei,

dalyvaujant prokurorui A. A.,kaltinamajam J. G., jo gynėjams advokatui A. B. ir advokatei Brigitai Pauliukevičienei,nukentėjusiajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2018 m. gegužės 5 d., apie 10 val. viešoje vietoje – A. Juozapavičiaus prospekte ties pastatu Nr.125, Kaune, ant šaligatvio, dėl mažareikšmės priežasties (nukentėjusiajam V. G. priėjus prie automobilio Audi Q5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir pasakius vairuotojui stebėti kelio ženklus), išlipo iš automobilio, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu 1 (vieno) smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiajam V. G. į veido sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, bei sulaužant nukentėjusiojo V. G. 200 eurų vertės akinius, ir ne mažiau 1 (vieno) smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiam V. G. į rankas, tuo padarant jam odos nubrozdinimą kairiame žaste ir sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi dėl įvykio buvo sutrikdytas šokiruotų praeivių poilsis ir laisvalaikis.

Kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. jis automobiliu „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę „Lidl“ nusipirkti bandelių. Šis automobilis priklauso jo sugyventinei J. L.. Išvažinėjant iš parduotuvės antra juosta, pastebėjo, kad trečioje juostoje stovėjo automobilis, už kurio atsistojo ir jis. Pamatė, kad iš dešinės pusės atvažiavo nukentėjusiojo V. G. vairuojamas automobilis „BMW X5“, kuris pastovėjo kelias minutes, o tada pasuko į dešinę. Šalia jo buvęs automobilis pasuko, o jis norėjo sukti į kairę. Kai jam iš dešinės atvažiavo automobilis „BMW“, suprato, jog suklydo eismo juostose, įvažiavo ne į tą eismo juostą. Jis manė, kad jam į kairę reikėjo sukti, bet iš dešinės atvažiavus automobiliui, suprato savo klaidą ir pasuko, kiek galima dešiniau. Pro tarpą pravažiavo kitos mašinos. Jis stovėjo ir laukė žalio signalo. Automobilio langas buvo atidarytas. Išgirdo riksmus ir keiksmus. Tada jau buvo grįžęs iš parduotuvės. Atsidarė duris, o tas asmuo pradėjo jį keikti. Tada jis išlipo iš automobilio. Jam išlipus tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, apsistumdė, smūgio nukentėjusiajam nebuvo. Nukentėjusiajam sužalojimai jokie nebuvo padaryti, buvo tik įbrėžimai. Nukentėjusiajam priėjus prie jo automobilio ir pradėjus reikšti pretenzijas, jo išlipimas iš mašinos išsiaiškinimui užtruko tik 14 sekundžių. Po to jis įsėdo į savo automobilį ir pasuko į dešinę, nors turėjo važiuoti į kairę, apvažiavo ratą ir vėl sustojo prie šviesoforo, laukė žalio signalo, todėl jis nepasišalino iš įvykio vietos. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad prie jo ne toje eismo juostoje stovėjusio automobilio „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo nukentėjusysis, vaikščiojo aplink jo automobilį, jis bijojo, kad V. G. nesugadintų jo, todėl išlipo iš savo automobilio ir jie apsistumdė. Jam buvo baisu, kad gali kažkas nutikti jo automobiliui. Nukentėjusysis rankoje laikė kažkokią skardinę, atstumas prieš konfliktą tarp jų buvo apie pora metrų, jis stovėjo šalia arba ant šaligatvio. Kaltinamajam atsidarius „Audi Q5“ duris, tarp jų dar buvo atstumas apie metrą. Aplink daug žmonių nebuvo, tik buvę gretimai stovėjusiuose automobiliuose. Gaila, kad taip atsitiko. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis pastatė aikštelėje automobilį „BMW X5“ prie „Lidl“ parduotuvės ir tada atėjo prie jo. Prieš kaltinamojo automobilį stovėjo automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažiūrėjus vaizdo registratorių, matosi, jog, jam išvažinėjant, šis automobilis stovi vidurinėje juostoje. Jis įsuko į antrą įvažiavimo juostą. Ten buvo ištisinė linija, bet su punktyrais, kas reiškia, kad gali kirsti toje vietoje. Tuo metu jo greitis buvo iki 10 km/h. Asmuo, stovėjęs prieš jį, buvo įjungęs posūkį. Pamatęs savo suklydimą, pasuko dešiniau. Nepripažįsta, kad nukentėjusįjį išvadino „gaidžiu“, nes jam nėra tikslo išlipti iš automobilio ir kabinėtis prie žmonių, ji nėra piktybinis. Iš automobilio jis išlipo tik dėl to, kad V. G. pradėjo vartoti keiksmažodžius jo atžvilgiu. Nesakė nukentėjusiajam: „kas tau nepatinka, gaidy, eik iš čia“. Nukentėjusysis jam sakė: „eik tu, asile, žiūrėk, kur važiuoji“. Jis net nebuvo išjungęs variklio, nes registratorius veikia tik įjungus variklį. Jis netrenkė nukentėjusiajam į kairę akį, to nebuvo, nukentėjusiajam nesudavė, tik apsistumdė. Jų susistumdymo pasekoje plyšo kaltinamojo striukė. Suplėšytą per pažastį striukę pateikė policijai. Matė, kad V. G. buvo su akiniais, tik nepamena, ar visą laiką. Nematė, kaip tie akiniai nukrito, nes jo smūgio jam nebuvo. Jie tik susistumdė, J. G. sugriebė V. G. už rankos, nes ir V. G. jam taip pat buvo sugriebęs. Negali pasakyti, kuris pradėjo konfliktą. Jis su nukentėjusiuoju vienas kitam pretenzijų neturi, gailisi dėl įvykio. Pirmasis į policiją kreipėsi nukentėjusysis, po to jau kreipėsi ir jis. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes geriau prisiminė. Po to, kai įsuko į priešpriešinę eismo juostą, atvažiavo ten antrą kartą ir pamatė, kad viršuje yra kelio ženklai, kurie, matomai, jį suklaidino.

Kadangi kaltinamasis neprisimena įvykio aplinkybių, teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu 1 t., b. l. 118–119). Kaltinamasis J. G. parodė, kad tyrimo metu jis buvo įpykęs, dabar jam daug kas kitaip atrodo, todėl laikosi teisme išsakytos pozicijos. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo įtakoti jo pykčio nukentėjusiajam. Tuo metu manė, kad buvo neteisingai apkaltintas. Pagal jo pareiškimą prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu, jis šį nutarimą skundė aukštesniam prokurorui, kuris jo prašymo netenkino, po to skundė ikiteisminiam teisėjui, kuris paliko galioti pirminį prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo veika įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, bylos rašytine ir vaizdo medžiaga, kuri patvirtina kaltinamojo kaltę.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad smulkiai įvykio neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską atsiminė, bet dabar apie įvykį galvoja kiek kitaip. Tada viskas atrodė blogiau dėl pykčio. 2018 m. gegužės 5 d. važiavo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „BMW X5“, ketino sukti į parduotuvę „Lidl“. Jam degė žalia šviesa. Toje sankryžoje visada sukdavo į kairę. Užbaiginėjant manevrą, pradėjo mirksėti žalia šviesa. Savo juostoje pamatė automobilį, kuriame sėdėjo moteris. Pradėjus mašinoms judėti, gavosi taip, kad jis užkirto joms kelią. Jis paspaudė garso signalą tai moteriai, bet ji pridėjo pirštą prie smilkinio ir leido suprasti, kad neva jis neteisus. Tada kitos mašinos pasitraukė, nes matė, kad čia kebli situacija. Jis pravažiavo. Jį praleido kiti automobiliai, nes gavosi kamštis. Paskui tą moterį stovėjo automobilis baltos spalvos „Audi Q5“, kurį vairavo J. G.. Jis bandė rodyti J. G. rankų ženklais, kad jis blogai stovi. Tada kaltinamasis jam irgi kažką parodė. Ten gavosi avarinė situacija. Jis užkirto kelią, nes nespėjo pravažiuoti. Jis susinervino, vienu metu suabejojo, ar tikrai gerai važiavo, ėjo pažiūrėti kelio ženklų. Apžiūrėjęs įsitikino, kad trečia juosta yra jau priešpriešinė juosta. Kol pastatė automobilį, praėjo gal pora minučių, tada pasiėmę skardinę energetinio gėrimo „Redbull“. Matė, jog automobilis „Audi Q5“ stovi tarp antros juostos ir trečios, kuri yra priešpriešinė. J. G. nespėjo atlikti manevro. Praeidamas pro šalį, parodė jam, jog kitą kartą žiūrėtų į ženklus. Pasakė piktai, su keiksmais. Lygiai tą patį ir kaltinamasis jam pasakė. Gavosi konfliktas. Gal ir buvo iš kaltinamojo tokie žodžiai „varyk iš čia, gaidy“. Jis galėjo kaltinamajam pasakyti „eik tu, asile...“. Po to kaltinamasis išlipo iš automobilio ir pasakė: „ką čia asilu vadini“. Jis galėjo kaltinamąjį pakartotinai pavadinti asilu ar parodyti į ženklus. Gavosi taip, kad J. G. griebė jam už rankos, gal galvojo, kad jis jam trenks. Jis pajuto smūgį, bet ten galėjo būti rankos traukimas ir tada nukrito akiniai, kurių vertė apie 200 eurų. Jis supyko dėl akinių. Kai pakėlė akinius, tik rėmelis buvo sulenktas. Jo žmona dirba optikoje, namie sutvarkė akinius, ieškinio dėl jų sugadinimo nereiškė. Nubrozdinimų jam ant veido neliko. J. G. jam akį kliudė, dėl to jam skaudėjo. Iš karto jis manė, kad J. G. tyčia jam trenkė, bet akistatoje pasikalbėję suprato, kad abu pasikarščiavo. Tas konfliktas truko labai trumpai. Tikėjosi, jog įvykį bus užfiksavę vaizdo kameros. Skambino telefonu „112“, tikėjosi, kad kelių policija užfiksuos įvykį. Ten buvo grubus eismo pažeidimas, todėl tikėjosi kaltinamojo nubaudimo už tai. Šiuo metu pretenzijų kaltinamajam neturiu. Liudytojos D. M., kurios tada nepažinojo, automobilis „Audi A3“. stovėjo paskui kaltinamojo automobilį, todėl jis liudytojos paklausė, ar galės paliudyti, kad kaltinamasis važiavo prieš eismą ir ji sakė, kad galės, nes pati tai matė. Tada paprašė liudytojos D. M. telefono numerio. Paskambinęs telefonu „112“, pasakė, jog vairuotojas sukėlė avarinę situaciją, važiavo prieš eismą, kad vairuotojas buvo piktas, yra įvykio liudytoja. Ar liudytoja matė konfliktą, negali pasakyti, nes jos automobilį įvykio vietoje pamatė tik tada, kai darė foto nuotrauką. Konflikto metu jam nebuvo jokių kūno sužalojimų padaryta. Ant rankos buvo smulkus įbrėžimas. Smūgio jis nesudavė, tik susistumdė. Jis pajutau fizinį kontaktą iš kaltinamojo rankos, bet ten gal įžnybimas ar sugriebimas buvo. Jis to tiksliai nematė, nes buvo prisidengęs veidą. Tuo metu man atrodė, kad buvo smūgiai, bet po ekspertizės matyti, kad jokių sužalojimų nebuvo. Veidą užsidengė, nes manė, kad bus muštynės. Kai kreipėsi į policiją, jis buvo piktas dėl to, kad asmuo nesilaiko kelių eismo taisyklių. Kuris pirmas smūgiavo, negali pasakyti, nes kai jis kaltinamajam parodė į ženklus, jis griebė jam už rankos. Negali pasakyti, kuris pirmas palietė kitą ranka.

Kadangi nukentėjusiojo V. G. parodymai teisme skiriasi nuo jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaitė nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 1–2, 48–49, 59).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 10 val. vienas važiavo jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu BMW X5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) A. Juozapavičiaus prospektu, Kaune, ties pastatu Nr. 125. Važiavo nuo Panemunės tilto ir norėjo įsukti į prekybos centro „Lidl“ automobilių aikštelę. Jam įsukus į aikštelę, prieš eismą stovėjo automobilis Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojui iškėlęs rankas ir jas praskėtęs leido suprasti Audi vairuotojui, ką jis daro. Dėl kitose eismo juostose stovėjusių automobilių apvažiuoti Audi Q5 automobilio nebuvo galimybės. Pasitraukus priešingoje eismo juostoje automobiliams, jis pastatė aikštelėje savo automobilį ir išlipęs priėjo automobilio Audi Q5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris stovėjo toje pačioje vietoje dėl susidariusio automobilių kamščio. Priėjęs prie automobilio, vairuotojui pirštu parodė į kelio ženklus ir sulaukė reakcijos balsu: „kas tau nepatinka, gaidy. Varyk iš čia“. Jis atsakė: „eik tu ,asile“ ir nueidinėjo. Netrukus išgirdo vairuotojo riksmą: „ką tu asilu pavadinai?“. Vyriškis paliko savo automobilį stovėti tarp priešpriešinių juostų, iššoko iš automobilio pribėgo prie jo. Jis atsisuko į Audi vairuotojo pusę tik po jam pasakytų žodžių, vienoje rankoje laikydamas energetinio gėrimo skardinę (dešinėje), o kairėje – automobilio raktelius. Pribėgęs prie jo, Audi vairuotojas vieną kartą sudavė jam kumščiu dešinės rankos į kairę akį. Dėl to jam „pažaliavo“ akyse, vėliau jautė fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimo žymių neliko, tačiau kreipėsi į akių gydytoją Kauno centro poliklinikoje, ir gydytojas informavo, kad padidėjo akispūdis bei pablogėjo matymas. Iki smūgio to nebuvo. Po smūgio ant šaligatvio nulėkė jo akiniai, kuriuos nešioja. Taip pat iš rankų iškrito jo vairuojamo automobilio rakteliai ir energetinio gėrimo skardinė. Po smūgio jis taip pat pažengė 2-3 žingsnius atgal ir tuomet Audi vairuotojas vėl šoko prie jo akydamas: „kas čia asilas?“ bei vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat jis dar smogė ne mažiau keturių smūgių rankos kumščiais, bandydamas pataikyti į veidą, tačiau veidą jis užsidengė rankomis. Dėl suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, buvo apdraskyta jo kairė ranka. Po suduotų keturių smūgių jis dešine koja spyrė vieną kartą automobilio Audi Q5 vairuotojui į kairį šoną. Į šoną pataikė. Taip pat dešinės rankos kumščiu sudavė užpuolikui vieną smūgį į kairį petį. Po suduotų smūgių vyriškis atšoko ir tarsi sustingo, du metrus paėjo atgal nuo jo. Jis paragino užpuoliką sakydamas: „ko stovi, tęsk“ ir ėmė artintis jo link. Automobilio Audi Q5 vairuotojas pradėjo bėgti savo automobilio link, įlipo į jį. Kol automobilio Audi Q5 vairuotojas užkūrė automobilį Audi Q5, jis savo mobiliojo ryšio telefonu spėjo nufotografuoti automobilį Audi Q5 (nuotrauką pateikė). Po patirto smūgio į veidą buvo sulaužyti jo akiniai, kuriuos saugo namuose iki tyrimo pabaigos. Sulaužytų akinių vertė 200 eurų (160 eurų rėmelių vertė ir 40 eurų stiklų vertė). Stiklai po to, kai jie nukrito apsibraižė, tačiau nesudužo. Akinių įsigijimo kvito pateikti negali, kadangi neturi. Dėl šio įvykio Kauno centro poliklinikoje šeimos gydytoja išrašė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Konflikto metu jis automobilio Audi Q5 vairuotojo nebuvo suėmęs nei už drabužių, nei už jokių kūno vietų. Kad būtų įplyšę jo drabužiai konflikto metu nematė (1 t., b. l. 48–51). 2018 m. birželio 19 d. papildomai parodė, kad civilinio ieškinio nereiškia, akinius pavyko pasitaisyti. Dėl neturtinės žalos taip pat civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 52–54).

Nukentėjusysis V. G. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pasakė viską taip, kaip galvojo. Tuo metu pyko, buvo stresinė situacija. Per akistatą jie su J. G. net pasijuokė iš tos situacijos. Jie susitaikė, prašė nutraukti tyrimą.

Teisėjui BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu perskaičius akistatos tarp J. G. bei V. G. protokolą (1 t., b. l. 60–61, 62), nukentėjusysis V. G. pasiliko prie savo parodymų duotų akistatos metu. Jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie susitaikė su J. G. ir susitarė, kad prašys procesą nutraukti, nes tai ne tokia veika, dėl kurios reikia eiti į teismą. Mano, kad jie abu nusikalstamos veikos nepadarė. Negali pasakyti, ar J. G. tyčia pažeidė viešąją tvarką. Ginčas tarp jų su kaltinamuoju kilo dėl kelių eismo taisyklių. Žmonių toje vietoje daug nebuvo, todėl niekas daugiau negalėjo įsižeisti. Pripažįsta, jog abu vartojo lengvus keiksmažodžius. Jis vos nesudaužė įmonės automobilio BMW X5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kuris nėra pigus, be to, akiniai nukrito, todėl ir kilo pyktis. Akiniai sutaisyti, jie buvo tik sulankstyti.

Akistatos metu nukentėjusysis V. G. ir įtariamasis J. G. pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 60–64).

Liudytoja D. M. parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d. ji po naktinio budėjimo Kauno Respublikinėje ligoninėje buvo prie parduotuvės „Lidl“. Ji atvažiavo su vyro automobiliu „Toyota“ arba savo automobiliu „Audi A3“. Išsukinėdama iš parduotuvės į Juozapavičiaus pr. pamatė konfliktą. Išvažiuoti iš parduotuvės yra 2 linijos ir viena juosta skirta įvažiavimui. Prieš eismą stovėjo automobilis, kuris trukdė kitiems automobiliams. Matė, kaip vairuotojas išlipo ir susistumdė su žmogumi, kuris stovėjo ant šaligatvio. Ji atidarė langą ir paklausė: „ar viskas gerai, ar jums nereikia pagalbos“. Sužalojimų nematė, matė tik tai, kad vyriškiai susistumdė. Tuo metu ji stovėjo prie šviesoforo. Matė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio ir vyriškiai kalbėjosi, ką kalbėjo, ji negirdėjo. Matė susikibimą tarp jų, konfliktą. Kraujo nebuvo. Žmonės nukritę nebuvo, tik daiktai nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi, viską po įvykio geriau atsiminė.

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu perskaitė liudytojos D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 68). Iš jų matyti, kad liudytoja D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 10 val. ji išvažinėjo automobiliu Audi A3, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš prekybos centro „Lidl“ aikštelės, ketino įsukti į A. Juozapavičiaus prospektą. Pastebėjo, kad važiuojamojoje dalyje prieš eismą (kairėje pusėje) stovėjo baltos spalvos Audi automobilis, kuris trukdė eismui. Į A. Juozapavičiaus prospektą važiuoti buvo skirtos dvi eismo juostos, o iš A. Juozapavičiaus prospekto į prekybos centro „Lidl“ aikštelę įvažiuoti skirta viena eismo juosta. Būtent joje prieš eismą stovėjo Audi automobilis, baltos spalvos. Jo valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ji sėdėjo automobilyje, langai buvo uždaryti, tuo metu klausėsi muzikos, kas vyko negirdėjo, bet matė. Pastebėjo, kad iš A. Juozapavičiaus prospekto įsukantys vairuotojai visaip bandė apvažiuoti baltos spalvos automobilį Audi, stovėjusį prieš eismą. Keli automobiliai šaligatviu apvažiavo minėtą automobilį. Audi automobilis bandė pasitraukti į dešiniau esančią eismo juostą, kurioje stovėjo ir ji. Netrukus vairuotojas, išlipęs iš Audi automobilio, pribėgo prie ant šaligatvio stovinčio vyriškio ir vieną kartą stipriai ranka sudavė jam smūgį. Į kurią konkrečiai vietą nepastebėjo, tačiau pastebėjo, kad smūgis buvo suduotas į viršutinę kūno dalį, kadangi vyriškio galva po smūgio atsilošė atgal ir nuskriejo jo nešiojami akiniai. Po šio smūgio abu vyriškiai susigrūmė. Kiek vienas kitam sudavė smūgių ji nepastebėjo, tačiau abu vyriškiai tarpusavyje susigrūmė. Jai atrodė, kad abu vyriškiai susikibo ir grūmėsi. Jų suduotų smūgių neįsidėmėjo. Konfliktas užtruko apie pora minučių. Netrukus Audi automobilio vairuotojas sėdo į savo automobilį ir, degant raudonam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Audi automobilio vairuotojas pasuko į dešinę pusę (A. Juozapavičiaus pr.) pusę, nors iš tos juostos buvo galima sukti tik į kairę pusę. Kai automobilis Audi nuvažiavo, ji pravėrė automobilio langą ir paklausė vyriškio, kuriam buvo suduotas smūgis, ar jam viskas gerai. Jis atsakė, kad viskas gerai. Sužalojimo žymių ant jo veido nepastebėjo. Ar buvo jų ant kūno, negali pasakyti, kadangi vyriškis buvo su drabužiais, kurie dengė kūną. Jos manymu, sumušimų, įdrėskimų galėjo likti, kadangi vyriškiai susigrūmė gan stipriai. Minėtas vyriškis priėjo prie jos ir paklausė, ar gali užsirašyti jos telefono numerį, jei reikėtų liudytojų. Ji neprieštaravo. Nors paties konflikto negirdėjo, jos nuomone, vienareikšmiškai dėl konflikto yra kaltas Audi automobilio vairuotojas. Juo labiau, kad vyriškis su akiniais net nebuvo priėjęs prie pat Audi automobilio. Kuomet jis stovėjo ant šaligatvio, o Audi automobilio vairuotojas iššoko iš savo automobilio, tarp jų buvo ne mažiau trijų žingsnių atstumas, gal 2 m. atstumas. Pats vyriškis su akiniais priėjęs prie jos pasakė, kad Audi automobilio vairuotojo paklausė, ar nemato kelio ženklų. Tai nebuvo priežastis pulti vyriškio ir naudoti jo atžvilgiu fizinį smurtą. Tuo labiau Audi automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, stovėdamas priešpriešinio eismo juostoje, kas kėlė didžiulį nepatogumą kitiems eismo dalyviams. Audi automobilio vairuotojo atpažinti negalėtų. Jis buvo jaunesnis, aukštesnis ir sportiškesnio sudėjimo nei vyriškis su akiniais. Vyriškį, kuris nukentėjo nuo Audi automobilio vairuotojo, atpažinti galėtų. Jis vidutinio ūgio ir sudėjimo. Plaukai rusvi, ant kaktos – retesni. Apvalaus veido. Vilkėjo rusvus marškinius ilgomis rankovėmis, tamsesnės spalvos kelnes, tačiau spalvos tikslios neįsidėmėjo. Prieš konfliktą buvo su žiūrėjimui skirtais akiniais (korekciniais). Po konflikto prie jos priėjo be akinių. Akinius vyriškis laikė rankoje, nematė, ar akiniai buvo sugadinti. Pastebėjo, kad priėjęs prie jos vyriškis buvo stipriai susinervinęs. Jo rankos drebėjo. Dėl stebėto įvykio buvo stipriai pasipiktinusi, matė neteisybę. Audi automobilio elgesys ją labai papiktino, dėl to ryžosi liudyti tai, ką matė (1 t., b. l. 68–71). Liudytoja D. M. patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi.

2018 m. gegužės 5 d. policijos įstaigoje gautas V. G. pareiškimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu V. G. 2018 m. gegužės 5 d., apie 10 val., viešoje vietoje – A. Juozapavičiaus prospekte ties pastatu Nr.125, Kaune, patyrė fizinį smurtą iš automobilį Audi Q5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairavusio vyro (1 t., b. 1–12, 42, 43).

2018 m. gegužės 7 d. specialisto L. G. išvadoje Nr.G1416/2018(02) nurodyta, kad V. G. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame žaste – nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti rankos piršto nagas vieno trauminio poveikio pasekoje 2018 m. gegužės 5 d. (odos nubrozdinimas nebūdingas griuviminei traumai) (1 t., b. 55–57).

2018 m. gegužės 5 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti nukentėjusiojo V. G. akiniai ir pakvitavimu jam grąžinti (1 t., b. l. 14–18).

Asmens apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas J. G., jokių kūno sužalojimų nenustatyta, nustatyta, kad jo striukės abiejų pusių rankovės įplėštos, apžiūrimas asmuo protokole jokių pastabų nepateikė (1 t., b. l. 19–22).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. G. pateikė automobilio vaizdo ir garso registratoriaus įrašą, kuris buvo apžiūrėtas. Įraše nėra užfiksuotas ir matomas ikiteisminio tyrimo metu ištirtas įvykis, tačiau jame yra fiksuojami garsai, kurie skambėjo įvykio vietoje (1 t., b. l. 23-29).

Nagrinėjant bylą teisme Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra pateikė gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės elektroniniu paštu pateiktą vaizdo medžiagą, kuri apžiūrėta tyrimo metu ir įvykio vietos apžiūros protokolą (2 t., b. l. 37–46).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2018 m. birželio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. G. veikoje egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (2 t., b. l. 62–68).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė atsisakė patenkinti pareiškėjo J. G. skundą ir paliko galioti prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2018 m. liepos 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. (2 t., b. l. 70–73)

Kauno apylinkės teismo ikiteisminis teisėjas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi J. G. skundus dėl ikiteisminio tyrimo V. G. atžvilgiu nutraukimo atmetė, kaip nepagrįstus. (2 t., b. l. 75–79).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, kuris pasireiškia kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-53-693/2018). Nagrinėjamos nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltinamasis suvokia, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.

Kaltinamasis J. G. savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad su nukentėjusiuoju kilo konfliktas dėl jo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra dėl to, kad jis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir trukdė kitiems važiuoti. Su nukentėjusiuoju jie apsižodžiavo, apsistumdė. Muštynių tarp jų nebuvo. Tyrimo metu jis buvo įpykęs, dabar jam daug kas kitaip atrodo. Jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, todėl prašo jį išteisinti. Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie keikė vienas kitą lengvais keiksmažodžiais, po to apsistumdė. Tuo metu nukrito jo akiniai, dėl ko jis labai supyko, nes jie brangūs. Dabar, po įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, įvykis atrodo kiek kitaip, mano, kad jie abu su kaltinamuoju pasikarščiavo. Tyrimo metu jie susitaikė ir prašė bylą nutraukti.

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai duoti iš karto po įvykio skiriasi nuo jų parodymų, duotų teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. G. iš karto po įvykio kreipėsi į policiją nurodydamas, kad vyriškis viešoje vietoje, matant aplinkiniams, trenkė jam į veidą, sulaužė akinius. Po to 4 kartus trenkė į rankas (1 t., b. l. 1). Kadangi kaltinamasis J. G. nurodė, kad jis konflikto metu taip pat nukentėjo, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2018 m. birželio 29 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. G. veikoje egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (2 t., b. l. 62–68). Kaltinamasis J. G., nesutikdamas su tyrimo nutraukimo V. G. atžvilgiu, šį nutarimą skundė, tačiau Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės 2018 m. liepos 30 d. nutarimu atsisakyti patenkinti skundą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi J. G. skundai buvo atmesti (2 t., b. l. 70–73, 75–79).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisme nurodė, kad įvykio metu jie pasikarščiavo, sukonfliktavo, tačiau jų veiksmai viešosios tvarkos nepažeidė, jokios tyčios pažeisti viešąją tvarką jie neturėjo, be to, konfliktas truko labai trumpai – netruko nė minutės, aplink kitų žmonių, kuriuos konfliktas būtų palietęs, nebuvo.

Teismo manymu, J. G. viešoje vietoje, dienos metu, sankryžoje A. Juozapavičiaus prospekte, kurioje vyksta intensyvus eismas, šalia prekybos centro, kuriame lankosi daug žmonių, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiajam V. G. į veido sritį, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, bei sulaužant nukentėjusiojo V. G. 200 eurų vertės akinius, ir ne mažiau 1 vieno smūgio rankos kumščiu sudavimu nukentėjusiam V. G. į rankas, tuo padarant jam odos nubrozdinimą kairiame žaste ir sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kadangi dėl įvykio buvo sutrikdytas šokiruotų praeivių poilsis ir laisvalaikis.

Nors kaltinamasis teigia, kad konflikte be jo su nukentėjusiuoju niekas nedalyvavo ir viešoji tvarka nebuvo pažeista, tai paneigia liudytojos D. M. parodymai. Kadangi liudytojos iki įvykio nepažinojo nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, jos parodymais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu abejoti nėra jokio pagrindo.

Liudytoja D. M. parodė, kad vairuotojas, išlipęs iš Audi automobilio, pribėgo prie ant šaligatvio stovinčio vyriškio ir vieną kartą stipriai ranka sudavė jam smūgį. Į kurią konkrečiai vietą nepastebėjo, tačiau pastebėjo, kad smūgis buvo suduotas į viršutinę kūno dalį, kadangi vyriškio galva po smūgio atsilošė atgal ir nuskriejo jo nešiojami akiniai. Po šio smūgio abu vyriškiai susigrūmė. Kiek vienas kitam sudavė smūgių ji nepastebėjo, tačiau abu vyriškiai tarpusavyje susigrūmė. Jai atrodė, kad abu vyriškiai susikibo ir grūmėsi. Jų suduotų smūgių neįsidėmėjo. Konfliktas užtruko apie pora minučių. Netrukus Audi automobilio vairuotojas sėdo į savo automobilį ir, degant raudonam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Audi automobilio vairuotojas pasuko į dešinę pusę (A. Juozapavičiaus pr.) pusę, nors iš tos juostos buvo galima sukti tik į kairę pusę. Kai automobilis Audi nuvažiavo, ji pravėrė automobilio langą ir paklausė vyriškio, kuriam buvo suduotas smūgis, ar jam viskas gerai. Jis atsakė, kad viskas gerai. Sužalojimo žymių ant jo veido nepastebėjo. Ar buvo jų ant kūno, negali pasakyti, kadangi vyriškis buvo su drabužiais, kurie dengė kūną. Jos manymu, sumušimų, įdrėskimų galėjo likti, kadangi vyriškiai susigrūmė gan stipriai <...>. Prieš konfliktą buvo su žiūrėjimui skirtais akiniais (korekciniais). Po konflikto prie jos priėjo be akinių. Akinius vyriškis laikė rankoje, nematė, ar akiniai buvo sugadinti. Pastebėjo, kad priėjęs prie jos vyriškis buvo stipriai susinervinęs. Jo rankos drebėjo. Dėl stebėto įvykio buvo stipriai pasipiktinusi, matė neteisybę. Audi automobilio elgesys ją labai papiktino, dėl to ryžosi liudyti tai, ką matė (1 t., b. l. 68–71).

Akivaizdu, kad nukentėjusysis šiuo metu siekia padėti kaltinamajam, todėl nukentėjusiojo V. G. parodymai duoti teisme vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam, kuris suinteresuotas, kad nebūtų nuteistas. Teismas neabejoja, kad kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, kas neabejotinai patvirtinta liudytojos D. M. parodymai. Nors kaltinamasis teigia, kad jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, nėra piktybinis asmuo, nereiškia, kad jis negalėjo padaryti BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo, kadangi motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir reikšmės jo padarytos veikos kvalifikavimui neturi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, į konfliktą buvo įtraukti ir pašaliniai, su konfliktu visiškai nesusiję asmenys, ką patvirtino liudytojos D. M. parodymai. Šios liudytojos parodymai teisme iš esmės atitinka bylos medžiagą, yra nuoseklūs. Aptariamos nusikalstamos veikos rūšinis objektas yra viešoji tvarka, kuri pati savaime yra teisiškai ginama vertybė. BK 284 straipsnio prasme nėra reikalaujama, kad dėl asmens veiksmų kiltų dideli, ilgalaikio išliekamojo pobūdžio padariniai.

Teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo J. G. veikimo tyčia. Kaltinamojo veiksmai buvo aktyvūs. Pabrėžtina, kad tyčiai konstatuoti nebūtina nustatyti, jog kaltininkas savo veiksmus suvokė būtent taip, kaip tai apibrėžia baudžiamojo įstatymo ir baudžiamosios teisės mokslo nuostatos. Šiuo gi atveju, kaltinamasis norėjo smurtauti ir vartoti necenzūrinius žodžius, todėl, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties ir bendrą socialinį išprusimą, negalėjo nesuprasti, kad viešoje vietoje, dėl mažareikšmės priežasties (nukentėjusiajam V. G. priėjus prie automobilio Audi Q5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir pasakius vairuotojui stebėti kelio ženklus), jį koneveikti necenzūriniais žodžiais ir smurtauti prieš šį asmenį draudžiama, tokiu būdu jis elgiasi netinkamai. Vien tai, kad veikos darymo metu jis savo veiksmų nekvalifikavo kaip nusikalstamų, nereiškia, kad tyčia negali būti nustatyta. Iš visumos bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo tyčia susiformavo spontaniškai, kilo staiga (konkretus tyčios susiformavimo momentas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 1A-627-209/2018).

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, padarytas nusikaltimas baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 79), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 88–91), bylos duomenimis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 92), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 96), Respublikiniame priklausomybės centre neužregistruotas (1 t., b. l. 99), yra medžiotojas, turi įsigijęs ginklus (b.l. 85-87).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 eurų) baudą.

Įpareigoti J. G. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius