Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7301-1056/2022 pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-7301-1056/2021, suinteresuotas asmuo J. V.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimo su pareiškėju kopijas. Nors nurodoma, kad su skundu pateikiamas ir garso įrašas, tačiau jis teismui nepateiktas.

14. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

16. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

17. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

18. Pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K. tvarkos, nustatytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, 5.5 p. užtikrinimo, teigdamas, jog apeliantė taikos sutarties šioje dalyje tinkamai nevykdo. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties 5.5. punkte numatyta, kad „Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį laikotarpiu nuo 18 val. iki 19 val. Tėvo ir vaiko bendravimas vaizdo skambučiu kiekvieną trečiadienį turi nepažeisti vaiko interesų ir norų. Apie telefono numerio ar kitų kontaktinių duomenų, kuriais tėvas susisiekia su vaiku, pasikeitimą motina informuoja tėvą per 3 dienas, tačiau ne vėliau nei iki einamosios savaitės trečiadienio 18 val. Motina užtikrina, kad šiame punkte numatytu laiku nuotolinio ryšio susisiekimo įrenginys bus įjungtas, ji atsilieps į skambutį ir tėvas turės galimybę bendrauti su vaiku“. Teismas skundžiama nutartimi įvertino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens J. V. argumentus ir nutarė vykdomąjį raštą išduoti.

19. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, teigdama jog šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra vykdoma, ji nepažeidė taikos sutarties 5.5 punkto, abu kartus nedraudė tėvui bendrauti su vaiku, pirmu kartu tėvas praleido visą dieną su sūnumi, o antrą kartą ji neturėjo pinigų papildyti telefono sąskaitai (internetui).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys leidžia tikėtinai manyti, kad apeliantė taikos sutarties sąlygos, numatytos 5.5 p. tinkamai nevykdo. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo aplinkybes, leidžiančias spręsti, jog pareiškėjui du kartus nebuvo sudarytos sąlygos pabendrauti su sūnumi vaizdo skambučiu. Pirmu atveju, spalio mėnesį, apeliantė vertino, kad pareiškėjas ir taip su sūnumi pakankamai bendravo visą dieną, todėl vakare nebūtina su juo susisiekti vaizdo skambučiu per nuotolį, o lapkričio 2 d. vaizdo skambučiu bendrauti pareiškėjui su sūnumi nebuvo įmanoma, kadangi apeliantė neturėjo pinigų papildyti telefono sąskaitai (internetui). Pačios apeliantės pateiktas susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad ji išvakarėse pareiškėją informavo, jog bendravimas vaizdo skambučiu bus negalimas, o pareiškėjas turintis teisę vaikui paskambinti. Įvertinus šalių paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, apeliantės nurodomas aplinkybes dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, galima išvada, jog šalių santykiai yra konfliktiški, šalims tenka bendrauti per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistus. Apeliantės elgesys parodo, jog ji, tikėtina, sąmoningai nesilaikė taikos sutarties sąlygų ir nesudarė galimybių pareiškėjui bendrauti su sūnumi per nuotolį, vaizdo skambučiu, kadangi vienu atveju vertino, jog ir taip pakankamai pareiškėjas su sūnumi bendravo, kitu atveju nesirūpino, jog telefono sąskaita būtų papildyta bei būtų galimybės pareiškėjui susisiekti per „Messenger“ programėlę. Šiuo atveju pažymėtina, jog vaiko nuolatinė vieta yra nustatyta su apeliante, todėl jos bendravimo su vaiku galimybės yra daug platesnės nei pareiškėjo. Tuo tarpu pareiškėjo galimybės bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra konkrečiai apibrėžtos taikos sutarties sąlygomis ir nuo jų tinkamo vykdomo priklauso pareiškėjo galimybės dalyvauti vaiko gyvenime (ugdyme, auklėjime, emocinio ryšio užmezgime ir pan.).

21. Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog taikos sutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos ne visuomet yra laikomasi, ir šias aplinkybes pripažįsta ir pati apeliantė, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeista.